Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie priežastis, kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai, diskutuota buvo Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“. Laidos pašnekovų teigimu, kai kurie jaunuoliai nenori nieko bendro su valstybe, o kai kurie tiesiog nenori spręsti esamos problemos.

Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas pripažino, kad nubaustų asmenų skaičius nėra mažas. Tačiau tarp vengiančių tarnybos yra ir tų, kurie paprasčiausiai apsižioplino. „Aš neklijuočiau etikečių, kad jie visi vengiantys, kad jie slapstosi ir įvairiais būdais vengia ateiti į tarnybą. Mūsų žiniomis, didelė dalis kaip pagrindinę vėlavimo priežastį įvardija, kad nepasižiūrėjo į sąrašą, ypač tie, kurie užsienyje. Gal pasižiūrėjo ir pamiršo nurodytą datą. Atvirai kalbant, yra ir tokių, kurie piktybiškai neateina, koks tai yra procentas, mums sunku pasakyti, mes ne visada turime kontaktą su jais“, – kalbėjo A.Balčiūnas.

Jis sakė, kad anksčiau apie įrašymą į šauktinių sąrašą buvo informuojama asmeniškai, bet nuo 2016 metų priimtas kitoks sprendimas.

„Anksčiau sudarius sąrašą, būdavo siunčiami ir popieriniai nurodymai paštu, tai užimdavo daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Bet 2016 metais buvo pakeistas karo prievolės įstatymas ir prieita prie tos nuomonės, kad sąrašas skelbiamas viešai, internete“, – kalbėjo pašnekovas.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Nefas laidoje svarstė, kad kuriems bet koks ryšys su pareiga valstybei nėra priimtinas.

„Vienu atveju yra konkrečios priežastys – yra jaunuolių, kurie nenori atlikti privalomos karinės tarnybos, jiems iš esmės privalomi dalykai yra atgrasūs ir nepriimtini. Yra žmonių, kuriems valstybė nekelia kažkokių malonių jausmų ir nenori jie daryti kažko vien dėl jos. Yra ir tokių priežasčių, kurie yra išimtys – į šitą registrą papuolą visi piliečiai, bet yra ir tokių, kurie ne tik, kad negyvena Lietuvoje, bet niekada ir negyveno“, – Žinių radijo eteryje sakė M.Nefas.

Seimo narys Povilas Urbšys pristatė prieš keletą metų atliktą tyrimą dėl valstybės gynimo karinio konflikto metu. Jo teigimu, skaičiai rodo, kad situacija šalyje su patriotizmu nėra tvarkoje.

„Kaip pačio patriotizmo išraiška nebūtinai yra susijusi su Tėvynės gynimu ir karinės prievolės atlikimu. Bet aš manau, kad tai yra vienas iš svarbesnių kriterijų – kiek mūsų piliečių yra pasirengę karinės agresijos metu priešintis“, – kalbėjo parlamentaras.

„2017 metais buvo atliktas tyrimas, ar Lietuvos piliečiai karinės agresijos atveju būtų linkę ginti savo šalį. Ir ką mes matome, 14 procentų apklaustųjų atvirai įvardijo, kad vienokia ar kitokia forma įsijungtų į ginkluotą pasipriešinimą, 5 procentai pirmiausia prisijungtų prie aktyvios pagalbos kolektyvinei gynybai – teiktų informaciją, slaugytų, ruoštų maistą, o 2 procentai lauktų valstybinių institucijų nurodymų. Tai mes iš viso turime turime tokių daugmaž aktyvių patriotų apie 20 procentų“, – tyrimo duomenis bėrė Seimo narys P.Urbšys.

Nuotr. I Budzeikaite

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Rinkimų saldainių tesitikima iš prasidedančio paskutinio šios kadencijos politinio sezono. Iš milžiniškų lūkesčių prieš ketverius metus liko tik kiek daugiau nei šnipštas. Priskaldė malkų Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją. Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji. "Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.
Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.
Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa. Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo. Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.
Skaitykite: https://www.diena.lt/

Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentą Vilniuje sugrąžinę aktyvistai užsibrėžė naują tikslą – pastatyti Vyčio skulptūrą Lukiškių aikštėje. Nors 2017-aisiais konkursą laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, šiuo metu vyksta ne monumento įrengimo, bet teismų procesas. Kas įamžins laisvės atminimo kovas sostinės centre, iki šiol nėra žinoma.
Kažkada Lukiškių aikštėje vyko turgus, mirties bausme bausti 1863 m. sukilėliai, sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Atkūrus nepriklausomybę iki šiol sprendžiama, kokia turėtų būti ši aikštė. Antradienio pavakarę čia „Dėl Vyčio ir Lietuvos laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje“ surinkusieji turi savo pasiūlymą – sostinės centre esančią aikštę turėtų puošti Vyčio monumentas.
Kalbas ant scenos keitė puikiai žinomi lietuviški kūriniai. Po vieno jų, susirinkusiems pasisakė Seimo narys P.Urbšys. Jis kvietė priimti galutinį sprendimą, koks turi būti Lukiškių aikštės įamžinimas. Pasak parlamentaro, jei užimtame Vilniuje ši erdvė vadinosi Juzefo Pilsudskio aikšte, vėliau – Lenino, tad, P.Urbšio manymu, remiantis tokia logika Vytis būtų tinkamiausias laisvės kovų įamžinimas. 
„Mes turime apsispręsti, kas yra mums Lukiškių aikštė. Ar tai yra vieta, kuri primena mūsų paniekinimą ir pažeminimą, nes būtent okupantas toje aikštėje bandė įprasminti save ir savo viešpatavimą. (…) Jeigu mes kalbame apie tą pasididžiavimą, turime išdrįsti jį išreikšti“, – teigia jis.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

R.Lukoševičiaus nuotr.

Sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentą į buvusią vietą pakabinę patriotiškai nusiteikę asmenys pasielgė neteisėtai, nes savo sprendimo nederino su niekuo. Prarado progą patylėti, mat liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vienašališku, su niekuo nederintu.

etvirtadienį lentos pakabinimo ceremonijoje kartu su kitais keliais šimtais žmonių dalyvavęs parlamentaras Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ tiesiai šviesiai pareiškė: dabar policija vertina, ar, kabinant lentą, nebuvo pažeistas Administracinių nusižengimų kodeksas, o iš tikrųjų reikėtų tuo pačiu aspektu įvertinti R.Šimašiaus veiksmus.
„Kelia nerimą tai, kad miesto savivaldybė ir toliau klaidina visuomenę ir gali suklaidinti teisėsaugos institucijas, esą lentos pakabinimas prieštarauja jos nustatytai tvarkai, nes nebuvo derinta su savivaldybe.
Jei R.Šimašius teigia, kad iš neteisės teisė negimsta, tai pirmiausia turi pasižiūrėti į save. Nustatyta, kad ta tvarka, kurią patvirtino savivaldybė, yra nelegali, nes nėra registruota Teisės aktų registre. Negana to, tvarką viršydamas įgaliojimus yra pasirašęs administracijos direktorius, nors tokias tvarkas turi tvirtinti miesto taryba. O to nebuvo padaryta. Neteisėtai patvirtinta tvarka bandoma kėsintis į lentos pakabinimo iniciatorius ir kėsinamasi į Jono Noreikos atminimą. Yra šviesos darbai ir tamsos darbai. Lentos pakabinimas vyko šviesoje, o R.Šimašiaus nurodymas buvo vykdomas tamsoje“, - piktinosi P.Urbšys.

Skaitykite: www.respublika.lt/lt/

Viktoras Pranckietis, jau būdamas parlamento vadovu, viename susitikime juokavo: jei neįsiamžins politikoje, tai bus žymus dėl aktinidijų. Neabejotinai jam pavyks ir viena, ir antra. Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje.
Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje. Nuo atsarginių suolelio V.Pranckiečio politinė biografija kur kas trumpesnė nei agronomo, sodininkystės eksperto, dėstytojo. Buvo didelis netikėtumas, kai 2016-ųjų lapkričio viduryje tuomet 58-erių su puse V.Pranckietis buvo išrinktas Seimo pirmininku. Nacionalinėje politikoje debiutuojantis tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius politinės patirties turėjo nedaug. Iki tol pusantrų metų buvo Kauno rajono tarybos narys. 2015 m. jis varžėsi ir dėl Kauno rajono mero posto, bet liko toli nuo lyderio – sulaukęs vos 6,5 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo liko trečias. Bandė patekti į Seimą ir 2012 m., o į vietos valdžią – ir dar anksčiau, 2002-aisiais, bet nesėkmingai. -0:00 V.Pranckietis buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, bet kas iki tų šiai partijai pergalingų 2016-ųjų žinojo daugiau nei du šios partijos narius – pirmininką Ramūną Karbauskį ir praėjusią kadenciją vienintelę "valstiečių" atstovę Seime Rimą Baškienę. "Bet abu jie kategoriškai atsisakė būti Seimo pirmininkais. "Valstiečių" tuometis politinis potencialas nebuvo didelis. Tarp jų V.Pranckietis atrodė solidžiai. R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį. Profesorius, dirbęs vadovaujamą administracinį darbą, svarbiausia – gebantis reprezentuoti, ir pasirinkimas pasiteisino", – mano anuomet koalicijos LVŽS derybinei grupei vadovavęs, o vėliau R.Karbauskio oponentu tapęs parlamentaras Povilas Urbšys, pridurdamas, kad nori paneigti dabar kuriamą mitą, neva jau tada į Seimo vadovo postą pretendavo galimi koalicijos partneriai – tada dar nesuskilę socialdemokratai.
"R.Karbauskis buvo aiškiai pasakęs – dėl Seimo pirmininko ir premjero postų nesiderame. Dabar, akivaizdu, bandoma mulkinti bendrapartiečius, kad R.Karbauskio norai suvesti sąskaitas su V.Pranckiečiu susiję su nauja-sena koalicine sutartimi, nors pagal sudarytą koalicijos sutartį ir "tvarkiečiai" negavo sutarto posto", – primena P.Urbšys.
Skaitykite: https://klaipeda.diena.lt/