Trečiadienį Vytauto Bako paskelbta žinia apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų kelia daug įtarimų, tvirtina šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Pasak jo, V. Bakas neatskleisdamas daugiau informacijos, leidžia kitiems Seimo nariams kelti įtarimus, esą jis tokiomis žiniomis tik nori atkreipti žiniasklaidos dėmesį prieš artėjančius Seimo rinkimus.. Bakas trečiadienį Seimo valdybai teigė, kad 2019 metų pradžioje jam einant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas gavo informacijos dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. P. Urbšys klausia, kodėl V. Bakas apie turimą informaciją prakalbo praėjus nemažai laiko, o ne tik gavus informaciją?„Kodėl jis būdamas komiteto pirmininku disponavo informacija, kuri jo manymu, yra labai svarbi, į kurios vertinimą netgi Seimas turi būti įtrauktas. Kodėl jis nereagavo tuo metu? Todėl jis tik sudaro prielaidas oponentams kalbėti, kad ta informacija, kuria jis disponuoja dabar, nėra tikra. O jos tikslas – auginti politinį dėmesį. Turėkime omenyje, kad šie metai yra rinkiminiai ir bet kokie politikų veiksmai bus vertinami per rinkimų prizmę. Tad toks veiksmas, kuomet pateikiama neva skandalinga informacija, tačiau ji pati nėra atskleidžiama... V. Bakas tokiu savo elgesiu pats sumenkina tos informacijos svarbumą, reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Urbšys.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

Vasario 19 d. Povilo Urbšio kvietimu Seime lankėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo nariai. Atvykusius pasitiko  Povilas Urbšys, kuris papasakojo apie savo patirtį, dirbant Seime, apie politiko galias, apie rinkėjų kontrolę išrinktiesiems, apie būtinybę stiprinti žmonių pilietines galias. Po to atvykusieji apžiūrėjo Seimo rūmus, posėdžių sales, Seime demonstruojamas parodas. Seimo Jono Pauliaus II auloje pagerbė žuvusius už Lietuvos laisvę giesme „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“. 

Sausio pradžioje Panevėžio rajone vykusi medžioklė toliau kursto aistras visuomenėje. Ir ne tik todėl, kad jos metu nušauta stumbrė, bet ir todėl, kad aiškėja medžiotojų sąrašas. Tarp jų - žinomi teisininkai, įtakingi verslininkai ir politikai, kurie turi galią priimti pirmiesiems palankius sprendimus. „Vakaro žinios“ aiškinasi, kuo šaliai gali būti pavojingi pusiau slapti politikų ir kitų interesų grupių draugiški ryšiai, nežinomi visuomenei.

„Nuo senovės Lietuvoje medžioklės būdavo įžanga rimtiems susitarimams, o ir naujesniais laikais ši tradicija išliko. Nepamirškime garsiosios Algirdo Brazausko medžioklės su Latvijos premjeru, kuri mums vos nekainavo dalies Lietuvos valstybės jūros šelfo. Dabar irgi yra elitiniai medžiotojų būreliai. Medžioklės formatu yra galimybė sustiprinti ryšius ir aptarti valstybinius reikalus. To atmesti negalime.
Tai, kad žmonės pagal savo pomėgį susiburia į medžioklės būrelius ar kokius nors klubus, savaime nėra blogai. Tik tiek, kad tos grupių įtakos pradeda peraugti į politines įtakas. Per uždaras struktūras atsiranda klanų užuomazgos“, - „Vakaro žinioms“ sakė parlamentaras, buvęs vienas STT vadų Povilas Urbšys.
Pasak politiko, negalima žmonėms uždrausti medžioti, kaip ir bendrauti, priklausyti uždariems klubams ar organizacijoms, sakykim, „Rotary“, „Opus dei“, „Lions“ ar kiti. Visame pasaulyje įtakingi asmenys priklauso panašiems klubams, tačiau nieko tokio, jei viskas ir apsiriboja bendravimu klubuose be jokių užmačių ryšius paversti įtaka valstybės gyvenime.
„Tačiau kai tai pavirsta principu „tu - man, aš - tau“, tai yra nepriimtina. Kaip sakiau, net jei du žmonės priklauso tam pačiam klubui, o vienas po to įsidarbina kito vadovaujamoje valstybinėje tarnyboje, nieko blogo, jei tai daroma skaidraus konkurso būdu. Tačiau jei konkursas priderinamas prie žmogaus vien todėl, kad jis yra bendraklubis ar medžioklės draugas, tai jau yra problema. O įtarimų, kad taip dažnai būna Lietuvoje, tikrai yra“, - įvertino parlamentaras.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

Vis greičiau bėga mėnesiai, likę iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Netrukus prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija, kuomet gatves užpildys kandidatų nuotraukos, o televizijų eterius – kandidatų pasisakymai. Visuomeninis transliuotojas LRT visų vykstančių rinkimų metu transliuoja kandidatų debatus, tačiau ar būtent to tikisi rinkėjai ir ar tai geriausias kelias politikams parodyti save?

Kaip trečiadienį LRT surengtoje diskusijoje kalbėjo politologas Arvydas Grišinas, visuomeninio transliuotojo reikšmė rinkimų kampanijos metu tampa vis svarbesnė. Tai, anot jo, tarsi centrinė aikštė, kur susitinka įvairių miestų, kartų ir patirčių gyventojai.

„Bendrauju su jaunąja rinkėjų karta. Mano įspūdis, kad jiems svarbus nacionalinio transliuotojo vaidmuo. Daugiausia žinių jie susirenka iš socialinių medijų, todėl jiems svarbu pamatyti kitą demokratijos pusę“, – žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje diskusijoje kalbėjo politologas.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad visuomeniniam transliuotojui, o ir kitiems kanalams, per brangu transliuoti vienmandatininkų debatus, kurie aktualūs ne tik vienai konkrečiai apygardai: „Vienmandatininkų debatuose turime skirtingus žmones, kurie, kai pradeda diskutuoti, kiekvienas išeina iš savo varpinės. Žmonės apygardose paprastai mėgsta klausinėti dalykų, kurie susiję su savivaldos kompetencija.“

Anot politikės, nacionaliniuose debatuose turėtų dalyvauti ne asmenybės, o partijos, juose turėtų būti kalbama apie programines nuostatas ir pan. Asmenybių, t. y. vienmandatininkų, debatus I. Šimonytė siūlytų vykdyti ten, kur kandidatai ir yra renkami.

Šią idėją diskusijoje kėlė ir Seimo narys Povilas Urbšys, jam pritarė ir „valstietė“ Guoda Burokienė: „Tai geriausias būdas prieiti arčiausiai prie žmonių. Vienmandatėms apygardoms tai – idealus sprendimas, kaip susipažinti su rinkėjais. O daugiamandatėje reikėtų galvoti, kaip įdomiau pristatyti programas.“

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt

Vasario 18 d. (antradienį) Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyko diskusija „Sostinės rotušės – svarbiausiojo valstybės laikrodžio atstatymo prielaidos“ pasitinkant mokslo istoriko, etnologo prof. Liberto Klimkos knygą „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. 

Renginyje dalyvavo: knygos autorius prof. Libertas Klimka, Lietuvos nacionalinės unesco komisijos narys, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos kultūros ministerijos vyriausiasis specialistas istorikas Romanas Senapėdis, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Ričardas Krištapavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.