Naujienos
Seimas įvykdė pažadą dėl atlyginimų priedų medikams, juos gaus ir rezidentai
Seimas antradienį priėmė įstatymą, pagal kurį koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams bus mokami 60-100 proc. priedai prie atlyginimo.
Priedai paskirti pagal valdančiųjų įregistruotą naują įstatymo projektą. Klausimas dėl atlyginimų priedų medikams praėjusią savaitę sukėlė politinę suirutę, jo nepavykus priimti dėl valdančiųjų ir opozicijos ginčo.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės „valstietės“ Astos Kubilienės bei jos frakcijos kolegos Dariaus Kaminsko priimtos naujos pataisos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didina nuo 60 iki 100 procentų.
Už įstatymo priėmimą balsavo visi 120 Seimo narių, dalyvavę posėdyje.
Konservatorius Antanas Matulas taip pat sakė, kad priimtas įstatymas leis skirti priedus iš esmės visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, susiduriantiems su koronavirusu.
„Įstatymo projektas žymiai patobulintas ir apima iš esmės visus darbuotojus, įtraukti rezidentai, šiek tiek padidinti procentai“, – teigė opozicijos politikas.
Vis dėlto dalis opozicijos politikų nerimavo, kad įstatymo formuluotės neleis priedų skirti žmonėms, dirbantiems ne tiesiogiai su pacientais, tai yra maitinimo, pervežimo paslaugų darbuotojams ar valytojams.
Parlamentaras Povilas Urbšys apgailestavo, kad krizės akivaizdoje Seimo nariai vis tiek nesugebėjo vienas į kitą žiūrėti ne kaip į politinį priešininkus, o kaip į partnerius.
„Mes vis dar vienas kitą priskiriame daugumai arba mažumai ir nuo to priklauso, kaip mes vienas kitą vertiname ir kaip vertiname vienas kito siūlymus“, – teigė Seimo narys.
„Visuotinio pavojaus akivaizdoje kyla klausimas, kas yra didesnė korona Lietuvai – ar koronavirusas, ar mes, su tokiu požiūriu vienas į kitą“, – pridūrė jis.
J.Stacevičiaus nuotr.
Skaitykite: https://www.lrt.lt/
Oficialu: valdžia galės reguliuoti būtiniausių prekių kainas
Antradienį Seimas vėl ėmėsi siūlymo suteikti Vyriausybei teisę, esant ekstremaliai situacijai, reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas. Šį kartą idėjai buvo pritarta – valstybė tokią teisę turės.
Už pasisakė 79 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 6 parlamentarai.
LRT.lt primena, kad Seimas dėl šio pasiūlymo balsuoja jau antrą kartą. Prieš savaitę bandant priimti sprendimą pritrūko balsų – balsavime nedalyvavo opozicija.
Po balsavimo, už kainų reguliavimą pasisakė – 65 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 1. Norint, kad įstatymas būtų priimtas, privalėjo balsuoti bent 71 Seimo narys.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Povilas Urbšys teigė, kad nenormalu, jog apsauginės kaukės, kurios anksčiau kainavo 1 eurą, dabar kainuoja 10 eurų, o dezinfekcinis skystis, kuris kainavo 15 eurų, dabar kainuoja 50 eurų.
„Turi Vyriausybė turėti įrankį kontroliuoti tuos, kurie, prisidengę verslu, didina produktų kainas, taip rizikuodami žmonių gyvybe ir sveikata“, – neabejoja P. Urbšys.
D.Umbraso nuotr.
Skaitykite: https://www.lrt.lt/
Seimas nepritarė Prezidentūros siūlymui neskirti Dulkio antrai valstybės kontrolieriaus kadencijai
Seimas antradienį nepriėmė svarstyti Prezidentūros siūlymo neskirti Arūno Dulkio antrajai valstybės kontrolieriaus kadencijai.
Už Prezidentūros siūlymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė – 28. „Dabartinis kontrolierius tikrai turi daug gerų savybių ir atliko reikšmingų darbų, tą prezidentas vertina ir už tai dėkoja. Tuo pat metu prezidentas tikisi tam tikros rotacijos ir pokyčio dar labiau gerinant rekomendacijų kokybę, dar labiau siekiant, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendinamos praktiškai ir tai prisidėtų prie geresnių viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvesnio finansų naudojimo“, – Seime sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentui pritrūko Valstybės kontrolės teikiamų rekomendacijų konkretumo ir jų įgyvendinimo.
„Ši situacija panašesnė į tai, kad renkamasi iš gerų kandidatų ir, prezidento nuomone, buvo pasirinktas geresnis. Prezidentas norėtų ateityje matyti didesnio rekomendacijų rezultatyvumo ir jų įgyvendinimo praktikoje. Be abejo, tai priklauso nuo įgyvendinančios pusės, nuo tų subjektų, kuriems teikiamos rekomendacijos, veiksmų, tačiau ir pačios rekomendacijos galėtų turėti daugiau konkretumo tam tikrais atvejais“, – teigė S. Krėpšta.
Tuo tarpu parlamentaras Povilas Urbšys palaikė Prezidentūros siūlymą.
„Kiek tas blizgesys yra dabartinės Valstybės kontrolės tariamas, o kiek yra tikras? (...) Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad asmeninis įsivaizdavimas apie save tame poste jau tampa žalingas ne tik tai kontrolės institucijai, bet ir tam pačiam asmeniui. Man atrodo labai logiška, kad pasiūloma dabar rotacija“, – teigė jis.
Nuotr. A. Ufarto
Skaitykite:https://www.delfi.lt
Seimas pritarė Jauniškio skyrimui VSD vadovu antrą kadenciją
Seimas pritarė, kad Darius Jauniškis antrą kadenciją vadovautų Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Už tai antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo keturi, penki susilaikė.
Pagal įstatymą, VSD direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad VSD veikla vadovaujant D. Jauniškiui smarkiai patobulėjo.
Jis ragino palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą „už tai, kad jis padarė visus darbus, kurie buvo pavesti per jo kadenciją“.
„Matau kokį didelį progresą ji (VSD– BNS) yra padariusi ir siūlau jai leisti toliau augti“, – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad D. Jauniškio paskyrimas antrai kadencija susijęs su politikų norais turėti didesnę įtaką žvalgybos institucijai.
„Jis (D. Jauniškis – BNS) turi įsisąmonti, kad tarnavimas valstybei, tai nėra tarnavimas asmeniui“, – sakė Seimo narys.
Nuotr. K. Čachovskij
Skaitykite:https://www.delfi.lt
Povilas Urbšys. Kas artima, yra arti
Prieš devynerius metus belaukiant galutinio gydytojų verdikto tuometiniame Onkologijos instituto konsultacinės poliklinikos laukiamajame, akis užkliuvo už didžiulės plastikinės lentos. Ji buvo išrašyta žmonių, kurie čia išgirdo galutinę vėžio diagnozę, mintimis. Tarp įvairiaspalvių užrašų visam gyvenimai įsirėžė šis: KAS ARTIMA, YRA ARTI.
Kai tave nutvilko mintis, jog gali netekti mylimo žmogaus, pradedi kitaip suvokti jo artumo vertę. Banali tiesa – žmogus artumą vienas kitam labiausiai išjaučia ne per buvimą kartu, o per atsiskyrimą.
Kiekvienam, kuriam lemta susirgti mirtina liga ar būti šalia jos ištikto žmogaus, gyvenimas tarsi pradeda slysti iš po kojų. Atsivėrusioje nežinomybės bedugnėje klausimas KODĖL lieka tik aidu.
Tada supranti, kad vienintelis būdas išsaugoti tai, kas brangiausia, tiesiog paimti likimo kryžių ir nešti jį kartu iki galo. Šioje kančios golgotoje artumas išskaidrėja. Praleista akimirka kartu įgauna pilnatvės vertę. Neregima viltis virsta vidine jėga, kuri padeda nepalūžti.
Bet, deja, tai trunka tik tiek, kiek kapanojiesi iš šios bedugnės. Kai vėl atsistoji ant tariamai tvirto pagrindo, net nepajauti, kaip greitai įgytus artumo grynuolius iškeiti į pigius kasdienybės variokus.
Ir štai atėjusi ponia korona vėl priminė: KAS ARTIMA, YRA ARTI.
Tik šį kartą iš naujo turi įvertinti ne tik savo santykį su artimu, bet ir santykį su tuo, ką pavadinai svetimu.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių vėžio atvejų. Su vėžio liga mūsų šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Nuo vėžio Lietuvoje miršta kas penktas!
Taigi, vėžio statistika kol kas kraupesnė negu koronos. Bet retai kada žmogus kitam žmogui tampa tiesiogine onkologinio susirgimo priežastimi.
O koronos viruso nešėju gali tapti kiekvienas. Ši mirtina liga vienu metu paryškina ir kartu ištrina ribą tarp svetimo ir artimo. Tiek svetimas, tiek artimas, tiek pats gali pavirsti jos negailestingu įrankiu. Koronai mes visi tapome artimieji. Nebeliko svetimo.
Jei norime išgyventi ir nepražudyti kito, turime prisiminti vieną iš svarbiausių įsakymų – „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Tai ne didaktika. Tai seniausia ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo visų žmoniją ištikusių koronių. Gal nors prieš Šventąsias Velykas verta ja pasinaudoti – ypatingai mums, politikams, vienas kito atžvilgiu. Suprantu, jog tai misija neįmanoma. Bet pabandom. Nors karantino metu...
Nuotr. A. Ufarto
Skaitykite: https://www.delfi.lt
Apie opozicijos smėlio dėžės žaidimus
Opozicija blokavo įstatymų pataisų priėmimus sugriežtinančius administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už karantino piktybinį taisyklių nesilaikymą.
Opozicija blogavo įstatymų priėmimus, leidžiančius įgalinti veiksmingiau apginti žmonių sveikatą ir gyvybę, ištraukdami balsavimo korteles.
Kviečiame žiūrėti P. Urbšio pasisakymus prieš opozicijos teikiamus siūlymus sušvelninti karantino metu administracinę (žiūrėkite čia) ir baudžiamąją atsakomybę (žiūrėkite čia).
Krizė ieško Lietuvoje savo valdymo centro
Kasdien pasaulyje ir Lietuvoje skaičiuodami nesulaikomai didėjantį koronaviruso aukų skaičių, diskutuojame dėl padarytų klaidų. Ar tinkamai buvome pasiruošę pandemijai, kaip sekasi valdyti krizę, kurios galo dar nematyti? Kokias išvadas būtina padaryti nedelsiant, gelbstint žmonių gyvybes, ir vėliau, virusui atsitraukus?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONLALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Kovo 11-osios akto signataras, europarlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas OLEKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
P.URBŠYS: Tai, kas dabar vyksta mūsų valstybėje, labiau primena stichinį bandymą užgesinti gaisrą degančiame name. Tame blaškymesi akivaizdžiai pasigendi savalaikių ir racionalių sprendimų. Visas pasaulis neprognozavo tokio didelio koronaviruso išplitimo, kad pandemija gali sukaustyti valstybių ekonomiką ir apriboti beveik 1,5 mlrd. žmonių laisvą judėjimą. Akivaizdu, kad ne visos valstybės buvo užkluptos visiškai nepasiruošusios. Tai, kas vyksta pas mus dabar, pademonstruoja ne patį geriausią pavyzdį, kaip valstybė turėtų apsaugoti savo piliečius. Aš jau nekalbu apie tai, kad nebuvo sukaupta reikalingų medikamentinių atsargų, kurios šiandien padėtų išsaugoti medikų sveikatą, nebuvo laiku susigriebta dėl testų, kurie padeda nustatyti viruso išplitimo mastą. Jau nekalbant apie tai, kad nėra jokių planų, kaip būtų galima veikti valstybinėms institucijoms ar savivaldybės struktūroms, susidūrus su tokio masto iššūkiu. Kai kas bando įtikinti, kad tam dalykui nebuvo galima pasiruošti. Jeigu mes būtumėm įkūrę savalaikį ir veiksmingą krizių valdymo centrą, kuris būtų prognozavęs tuos iššūkius mūsų valstybei ir jos žmonėms, manau, situacija būtų kitokia.
2002 m. sausio pradžioje buvo pranešta, kad Lietuvoje pradėjo veikti vakarietiškus standartus atitinkantis Krizių valdymo centras. Šiam centrui buvo pasirinkta net požeminė vadavietė Vilniuje, sukurta pagal NATO standartus. Po žemėmis kiaurą parą dirbo 15 darbuotojų, bet tas buvimas po žemėmis, ko gero, per ilgai užtruko, nes paskui tas Krizių valdymo centras, kuris buvo įsteigtas prie Krašto apsaugos ministerijos, išgaravo.
Tik 2015 m. D.Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje susigriebė, kad tokio valdymo centro reikia, bet ji įsivaizdavo, kad tas centras turėtų atimti iš įvairių spec. tarnybų pajėgumus. Viskas vyko žodžiais, tik 2017 m. pradžioje dabartinės Vyriausybės vadovas pareiškė, kad Krizių valdymo centras bus kuriamas Vyriausybės kanceliarijos struktūroje. Keisčiausia, kad tokia grupė atsirado, joje buvo įdarbinti trys išminčiai. Šios grupės valdymo nuostatai buvo patvirtinti tik 2019 m. pabaigoje, kai jau buvo įsisiautėjęs koronavirusas, o ekstremalių situacijų grupė buvo sudaryta tik vasario 27 d. ir žmonėms buvo pasakyta, kad valstybė pasirengusi tą virusą pasitikti.
Nuotr. I. Sidarevičiaus
Skaitykite: https://www.respublika.lt
P. Urbšys: Opozicija – spekuliantų stogas Seime?
Opozicijos atstovai, ypatingai konservatoriai su liberalais, mūrų stojo prieš siūlymą suteikti galimybę vyriausybei ekstremalios situacijos metu prireikus reguliuoti būtinųjų prekių kainas.
Povilas Urbšys pasisakė prieš tokius opozicijos siūlymus ir išreiškė kritiką „spekuliantų gynėjams“. „Kai kurie konservatoriai lenktyniauja su liberalais, kurie yra tikresni liberalai. Linkėčiau vis dėlto konservatoriams išsaugoti savo pagrindinę tapatybę, o ji būtent yra susijusi su tradiciniu požiūriu į valstybę ir į pagrindinį valstybės tikslą ginti viešąjį interesą, o ne atstovauti atskirų verslo grupių interesams”, – sakė P. Urbšys.
Pasisakymą žiūrėkite čia.
Valdantieji sustabdė paramą smulkiajam verslui
Kovo 31 d. Seimo posėdyje įstatymo projektu buvo siūloma užtikrinti savarankiškai dirbantiems asmenimis, kurių Lietuvoje yra 140 tūkst., subsidijas iš valstybės biudžeto dėl paskelbto karantino metu patiriamų nuostolių.
Įstatymo priėmimą sustabdė valdantieji, nes išsigando, kad priimamos įstatymo pataisos yra pasiūlytos ne pačių valdančiųjų, o opozicijos.
Povilas Urbšys šį valdančiųjų elgesį įvardijo kaip principą „ne tie pasiūlė”.
P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.
Valdantieji sutrukdė įstatymo pataisas dėl medikų algų pakėlimo
R. Martinėlis Seimo posėdyje pristatė kartu su A. Matulu suformuotas įstatymo pataisas, kad visiems medicinos įstaigų darbuotojams būtų mokamas 50 % priedas prie atlyginimo pastoviosios darbo užmokesčio dalies, o tik dirbantiems ypač pavojingų ligų židiniuose ir vykdantiems profilaktines priemones būtų mokamas 100–150 % jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.
Povilas Urbšys pasisakė už šį pasiūlymą. Žiūrėkite čia.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 53, prieš – 11, susilaikė 38. Pasiūlymui pritarta.
Balsuojant dėl viso įstatymo projekto, o valdantiesiems ištraukus korteles, balsavo 57 Seimo nariai, įstatymas nepriimtas.
Povilas Urbšys kritikavo tokius valdančiųjų veiksmus. "Anksčiau patys valdantieji piktinosi būtent opozicija, kodėl jie traukia korteles ir nepriima būtinų įstatymų valstybėje, šiuo atveju, pasirodo, patys rodo savo politinį išskaičiavimą, nes gerą pasiūlymą pateikė ne valdantieji,"-kalbėjo politikas.