Gruodžio 5 d. Seimo posėdyje vyko Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3052(2)); svarstymas.

Povilas Urbšys atstovaudamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą teigė, kad ko­mi­te­tas siū­lo pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti pa­gal ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Kalbėdamas diskusijos metu pridūrė, kad Tei­sė­kū­ros įsta­ty­mas iš tik­rų­jų tu­ri api­brėž­ti mū­sų san­ty­kius, ne vien tik mū­sų, o ir esan­čių vals­ty­bės tar­ny­bo­je pa­rei­gū­nų san­ty­kius, su as­me­ni­mis, ku­rie tu­ri vie­no­kį ar ki­to­kį siū­ly­mą dėl vie­no ar ki­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo. Lo­biz­mo įsta­ty­mas api­brė­žia san­ty­kius, su­si­ju­sius su lo­bis­tais, o ši­tas įsta­ty­mas yra su­si­jęs su as­me­ni­mis, su aso­cia­ci­jo­mis, ku­rios nė­ra lo­bis­tai. Pristatyto siū­ly­mo es­mė, at­si­sa­ky­ti to pseu­dok­ryž­mi­nio de­kla­ra­vi­mo, nes pa­čia­me įsta­ty­me yra įtvir­ti­na­mas sa­va­ran­kiš­ku­mas. Tas kryž­mi­nis de­kla­ra­vi­mas iš es­mės pra­ran­da sa­vo pras­mę ir es­mę, to­dėl ko­mi­te­tas nu­spren­dė, kaip pa­sa­ky­ti, ne­imi­tuo­ti tuš­čiai šio da­ly­ko.

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

Balsuojama buvo dėl pri­ta­rimo Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo svars­ty­mo per­trau­kai iki ki­to po­sė­džio. Bal­sa­vo 66 Sei­mo na­riai: už per­trau­ką – 31, prieš – 23, su­si­lai­kė 12. Per­trau­kai buvo pri­tar­ta.

Gruodžio 5 d. Seimo posėdyje svarstytas Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio, tai­ko­mo 2020 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3809.

P. Urb­šys pri­sta­tė pa­siū­ly­mą, kad pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nis dy­dis bū­tų pa­di­din­ta nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mui.

P. Urbšio pasiųlymo pristatymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 113 Sei­mo na­rių: už – 96, prieš – 2, su­si­lai­kė 15 Sei­mo na­rių. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3809) pri­im­tas.

Kalbėdamas po balsavimo P. Urbšys teigė, kad ”Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra ne kar­tą pa­sa­kęs, jei­gu ke­lia­mi at­ly­gi­ni­mai kar­tu, čia vis­kas ge­rai, ta­da mes ėmė­me ir pa­lin­do­me po vi­sais ki­tais. Man at­ro­do, tai nė­ra są­ži­nin­ga. Aš no­rė­čiau pri­min­ti ger­bia­mam G. Land­sber­giui: čia prieš dve­jus me­tus, kai ki­lo dis­ku­si­ja, jūs vis dėl­to kaip frak­ci­jos va­do­vas pa­sa­kė­te, kad rei­kė­tų pa­reng­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų at­skir­ti po­li­ti­kai ir tei­sė­jai nuo vi­sų ki­tų. Gal pa­ban­dom?”

Gruodžio 5 d. Seimo posėdyje svarstytas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Pagal artijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų

Povilas Urbšys kalbėdamas už diskusijoje teigė, kad žmo­nės yra nu­si­vy­lę po­li­ti­ka, kad jie pa­ti­ria stag­na­ci­ją po­li­ti­kos ir nors jie ren­ka ir ren­ka, bet iš es­mės nie­kas ne­si­kei­čia. Šiuo at­ve­ju šis įsta­ty­mas fak­tiš­kai bus kenks­min­giau­sias vals­tie­čiams. Jie lai­mė­jo, nes bu­vo­ tie, ku­rie per­žen­gė­te 5 % ir bu­vo­ al­ter­na­ty­va tra­di­ci­nėms par­ti­joms. Da­bar taps smul­kes­nės tos po­li­ti­nės jė­gos ir nu­ken­tė­si­te jie.

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo tik 63 Sei­mo na­riai, tad bal­sa­vi­mą teks pa­kar­to­ti.

Vėliau Juozas Bernatonis tei­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą, kurio pa­kei­ti­mo pro­jek­tus pa­reng­ti pa­ska­ti­no sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se su­kaup­ta tei­gia­ma pa­tir­tis ir at­si­sklei­dę trū­ku­mai su­da­rant apy­gar­dų ir apy­lin­kių rin­ki­mų ko­mi­si­jas. Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mu bu­vo su­teik­ta tei­sė siū­ly­ti kan­di­da­tus par­la­men­ti­nėms par­ti­joms ir par­ti­joms, gau­nan­čioms vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus. To­kios pat ko­mi­si­jos šiais me­tais or­ga­ni­za­vo ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, ir Pre­zi­den­to rin­ki­mus, jie vy­ko ga­na sklan­džiai. Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas ne­bu­vo šiuo as­pek­tu pa­tai­sy­tas, to­dėl, įver­ti­nant tą po­zi­ty­vią prak­ti­ką, siū­lo­ma pa­tai­sy­ti ir Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą.

Povilas Urbšys pritardamas J. Bernatono pristatytui įstatymo projektui teigė, kad jo po­li­ti­nis kre­do bu­vo su­stip­rin­ti žmo­nių at­sto­va­vi­mą, kad jie tu­rė­tų ga­li­my­bę vis dėl­to kuo ge­riau re­a­li­zuo­ti kon­sti­tu­ci­nę tei­sę kur­ti šią vals­ty­bę. 

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

Už J. Bernatonio pristatyą įstatymo projektą bal­sa­vo 67 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 18, su­si­lai­kė 5. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta. 

Seimas nepritarė siūlymui steigti šeimos atašė etatus Lietuvos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios mūsų piliečių bendruomenės. Parlamentarai taip pat nesutinka, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba būtų išskaidyta į dvi atskiras institucijas. Tokie siūlymai buvo suformuluoti rezoliucijos projekte „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“, kurį ketvirtadienį Seimui pateikė parlamentaras Mindaugas Puidokas. Už projektą balsavo tik 14 Seimo narių, 3 buvo prieš, susilaikė 37 parlamentarai.

Rezoliucijos projekte Seimas, siekdamas užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams, ketino paraginti Respublikos prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę. Rezoliucijos projekte šalies valdžia raginama teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių. Šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Seimui buvo siūloma priimti rezoliuciją, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais minimos 60-osios Vaiko teisių deklaracijos (1959 m. lapkričio 20 d.), 30-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (1989 m. lapkričio 20 d.) metinės. Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Valentinas Bukauskas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Povilas Urbšys, Vanda Kravčionok, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Andrius Mazuronis ir kiti. 

P.Peleckio nuotr.
Skaitykite: https://www.diena.lt/

Politinės brandos, žaidimų tik prie šaškių lentos, įsiklausymo į opoziciją, stiprybės suvaldyti koaliciją, nuveiktų darbų apsvarstymo ir net vyno taurės ar alaus bokalo pakėlimo jubiliejaus proga – tokius linkėjimus Seimo nariai siuntė parlamento rūmuose nepasirodžiusiam 50-metį šiandien švenčiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris ketvirtadienį švenčia 50 metų jubiliejų.

Portalas lrytas.lt pasidomėjo, ko skirtingų frakcijų nariai palinkėtų sveikinimų lavinos Seime nenorėjusiam sulaukti, todėl darbe nepasirodžiusiam R.Karbauskiui.

Mišrios parlamentarų grupės narys Povilas Urbšys R.Karbauskiui linkėjo sugrįžti į realybę.

„Labai trumpai – sugrįžti į realybę ir nebegyventi savo įsivaizdavime. Matyti, kad žmogus yra tarsi apkvaitęs nuo valdžios, nors pats daug kalba apie tai, kad reikia kovoti su priklausomybe nuo alkoholio, kavos...

Žmogus dabar yra nuolatinėse daugiadienėse. Jis nebegeba suvokti realybės. Todėl jam palinkėčiau vis dėlto vienaip ar kitaip pabandyti sugrįžti į realybę ir išdrįsti pasižiūrėti į realybės veidrodį, ir pamatyti tikrą vaizdą, o ne įsivaizduojamą“, – kalbėjo jis.

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt