Dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose jau registravosi devyni komitetai, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Panevėžyje kol kas registruotas tik vienas visuomeninis rinkimų komitetas – Seimo nario P. Urbšio vadovaujamas „Kurkime jaukų miestą KARTU“.

Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą, taip pat politinės kampanijos dalyviu prasidėjo su oficialia kampanija lapkričio 7 dieną ir tęsis iki gruodžio 8 dienos, bet įvertinus, kad tai yra šeštadienis, dokumentus VRK priims iki gruodžio 10-osios.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Skaitykite: https://jp.lt/

Grupė parlamentarų, atsižvelgusi į akademikų kreipimąsi, siūlo įteisinti naują atmintiną dieną. Septyni Seimo nariai parengė įstatymo pataisą, kad kovo 9-oji būtų minima kaip pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo diena. Anot projekto autorių, tokiu būdu būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į svarbų istorinį įvykį, kai Lietuva paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje.
„Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizacijos pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte. Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Stasys Tumėnas, Ričardas Juška, Juozas Imbrasas, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša ir Irena Šiaulienė tvirtina, kad prieš dešimt metų Lietuvos vardo tūkstantmetis buvo iškilmingai paminėtas, bet ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių–istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. 

Skaitykite: https://www.15min.lt/

Ž.Gedvilos nuotr.

Ant kovos su alkoholizmu bangos į Seimą išplaukę valstiečiai išsikvėpė: balsuojant dėl siūlymų riboti prekybą vadinamaisiais bambaliais Ramūno Karbauskio kovotojų ryžtas smarkiai susvyravo. Ketvirtadienį Seime balsuojant dėl siūlymų labiau sugriežtinti prekybą stipriuoju alumi bei kitu į plastikines pakuotes pilstomu alkoholiu valstiečių atstovas Jonas Jarutis atvirai stojo į kaimuose ypač paklausių bambalių gamintojų pusę. „Jūs galite įsivaizduoti, ką reiškia periferijoje gamyklai perorientuoti linijas į 200 gramų buteliukus? Investuota yra ne vienas šimtas tūkstančių. Tai dar vienas kirtis regioniniam verslui“, – nuogąstavo J. Jarutis. Valstiečių gretose kilus dilemai – kova su alkoholiu ar vietinis verslas – buvusius šūkius pamiršo dar du jų atstovai Bronius Markauskas ir Audrys Šimas. Siūlomus naujus draudimus parėmė tik dvylika pagrindinės valdančiosios frakcijos narių, o net 24 valstiečiai susilaikė.

Anksčiau valdančiųjų frakcijai priklausęs Povilas Urbšys mano, kad šis balsavimas sukompromitavo valstiečių deklaruotą kovą su alkoholizmu. Jis priminė, jog prieš porą metų jie aiškino, kad sprendžiant su svaigalų vartojimu susijusias problemas turi dominuoti ne verslo, bet sveikatos ir gerovės interesas. „Bet kai užlipome ant alaus bambalių, retorika staiga tarsi ir pasikeitė“, – apgailestavo politikas.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

T. Bauro nuotr.

Lapkričio 17 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose paminėtas Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolijos Panevėžio krašto skyriaus 20-ies metų jubiliejus.

Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija - tai visuomeninė nepolitinė humanistinė organizacija, kurios tikslas – sutelkti Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusius bei šių įvykių atminties puoselėtojus. Brolija veikia nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. Skyriaus pirmininkas Sausio 13-osios gynėjas Rimantas Čergelis.

Į šventę susirinkę draugijos nariai ir svečiai dalinosi prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius, deklamavo savo kūrybos eiles, klausėsi concerto.

Povilas Urbšys džiaugėsi, kad yra būrys bendraminčių, kuriuos vienaip ar kitaip yra palietę Sausio 13-osios įvykiai, kad jie bendrauja, kad turi vienas kitą, nes visi, kad ir kokioje pozicijoje buvo, prisidėjo prie bendros valstybės pergalės – laisvės!

Seimo narys įteikė padėkos raštus pirmininkui Rimantui Čergeliui ir jo pavaduotojai Rimai Mieliūnienei ir dėkojo jiems už atsidavimą telkiant žmones.

Lapkričio 16 d. į kino teatrą „Garsas“ skubėjo panevėžiečiai. Skambant plojimams raudonu kilimu ėjo Panevėžio miesto aktoriai, režisieriai ir visi kino meno gerbėjai. Susirinkusieji vaišinosi šventiniu tortu ir imbieriniu punšu.
Kino centras „Garsas“ - seniausias Lietuvos kino teatras. Jo istorija prasidėjo 1928 m., kai Nina Fridmanienė savo namuose (Respublikos gatvėje) atidarė kino teatrą „Sirena“. Kino teatras, 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu. Tuo metu tai buvo vienintelis ir prestižinis kino teatras Panevėžyje. Nepriklausomybės metais keliskart keitėsi kino teatro savininkai ir jo pavadinimas - "Sirena", "Spindulys", "Forum".

Nuo 2009 m. sausio 1 d. kino centras tapo prestižinio Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ nariu. Šis tinklas  jungia 44 šalį, 677 miestus, 1121 kino teatrus. Toks pripažinimas „Garsui“ suteiktas ne tik už nekomercinio kino rodymą, bet ir už jaunimo edukacinių programų organizavimą.

Povilas Urbšys pasveikino kino centro kolektyvą pastebėdamas, kad tai tikriausia seniausiai gyvuojanti kultūros įstaiga Panevėžyje ir pats seniausias kino teatras Lietuvoje. Jis pasveikino visus su švente linkėdamas „Gasrui neprarasti garso“ neprarasti vilties ir toliau dirbti traukiant panevėžiečius bei puoselėjant kino kultūros dvasią. Baigdamas Seimo narys direktorei Genei Pučinskienei įteikė gėlių puokštę ir padėką „Garso“ veidui kino programų koordinatorei Kornelijai Norkevičiūtei.

Po to žiūrovai pamatė kino išradėjų brolių Lumiere’ų filma (1895–1897) mokslinės fantastikos ir siaubo filmų pradininko Georges’o Mélièso filmus (1902–1908). Juos įgarsino žmogus-orkestras perkusininkas – Arkadijus Gotesmanas.