Naujienos

2020 m. Sausio mėn. 21 d., Antradienis

Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai skubotai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai“

Seimo nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas kritikuoja Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jų nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.
Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (...) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.
Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.Seimo narys P. Urbšys įstatymo pataisose irgi įžvelgia „užslėptą politinį tikslą“. Parlamentaras apgailestavo, kad įstatymo pataisos stumiamos „praktiškai reaktyviniu greičiu“.„Planuojama įkurti fondą, kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos politinį interesą“, – sakė P. Urbšys.Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė mano, kad projektas nėra išbaigtas.

D.Pipas nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Sausio mėn. 21 d., Antradienis

Spaudos konferencija „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“

spaudos.jpg

Sausio 21 d. Seimo spaudos konferencijų salyje Seimo nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas organizavo spaudos konferenciją „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“.

Seime pratęstos sesijos metu siekiama priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje. 

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos valdybos narys Ruslanas Iržikevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, Seimo nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas.

Konferencijos įrašą žiūrėkite: https://www.youtube.com/

2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Lietuvą drebinant taršos skandalams – suktas valdininkų planas: išvengtų baudų už 9 milijonus eurų

 „Grigeo“ taršos skandalas atvėrė Lietuvos aplinkosaugos žaizdą.

Garsioji aktyvistė Greta Thunberg Lietuvoje tikrai turėtų kam pateikti klausimą – kaip jūs drįstate? Atrodo, aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos. Praeitą savaitę šalį sudrebino „Grigeo“ skandalas – nuostoliai gamtai skaičiuojami milijonais.

O „Lietuvos ryto“ televizija pasakoja istoriją, kaip savanaudiškai naudojamasi gamtos ištekliais, už tai nenorint mokėti ir dar bandant keisti įstatymus, kad būtų galima išsisukti ir nuo baudų.

Seime registruojamos įstatymo pataisos, kurios nuo 9 milijonų eurų baudų atleistų ūkininkus ir medžiotojus. Dalis jų jau sumokėjo, o penktadalis puolė bylinėtis ir net neslėpdami laukti įstatymo pokyčių.


Praeitų metų paskutinėmis dienomis Seime darbas vyko neįtikėtinai sparčiai. Daug sumaišties kėlė biudžeto priėmimo klausimas. Toje sumaištyje buvo bandyta, vaizdžiai sakant, prastumti vieno įstatymo pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Valiaus Ąžuolo, koregavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.

Tvarka tokia, kad įstatymą pakeisti be niekieno žinios Seimo nariai negali, bet pakeitimo projektus gali siūlyti su niekuo ir nesitarę. Kai jau įstatymo keitimo projektas pateikiamas, tada reikėtų jį parodyti suinteresuotoms ministerijoms, paskui Vyriausybei, kad šios institucijos pateiktų savo išvadas. O tada jau susėsti ir pasvarstyti dar kartą.


Seime pradėta šnabždėtis, kurio čia medžioti mėgstančio politiko ausys kyšo už noro lengva ranka nubraukti medžiotojų ir ūkininkų skolas. Dar lyg tyčia tuo metu „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbintas Seimo nario Petro Nevulio draugas ūkininkas neslėpė, kad laukia jam palankesnio sprendimo dėl vandens naudojimo. Opozicija pasipiktino.


„Keisčiausia yra tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas neriasi iš kailio, kad bet kokia kaina šitas įstatymas, amnestuojantis mokesčių nemokėtojus, būtų priimtas kuo greičiau. Manau, kad jis, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesikreipė Vyriausybės išvadų. Bet atsitiko taip, kad tarp tų nemokėtojų pateko politikų draugai, pažįstami, nes kitaip aš negaliu paaiškinti, kodėl Seime atsirado iniciatyvos tam, kad amnestuoti būtent tuos asmenis, kurie nemokėjo mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Ten atsirado ir gerbiamo Seimo nario Broniaus Bradausko medžioklės būrelis, kuriam priskaičiavo nei daug nei mažai – 70 tūkst. eurų sumokėti. Ten atsirado Seimo nario P.Nevulio pažįstamo ūkininko problemos, kur jam reikia sumokėti apie 160 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.

P.Urbšys neslepia nuostabos – užkrovė gyventojams naujų mokesčių, kurių pagalba tikisi surinkti 9 mln. į biudžetą: 3 mln. iš nekilnojamojo turto, 6 mln. – už automobilio taršos mokestį. O čia lengva ranka nori atleisti pažeidėjus nuo 9 mln. baudų ir dar sukurti neregėtą teisinį precedentą.

„Įstatymas nustato minimalią ribą medžioklės plotų vienetui – ne mažiau kaip 1000 hektarų turi sudaryti medžioklės plotų vienetas. Yra kelios principinės išimtis. Bet esminė norma – ne mažiau 1000 hektarų. Dėl faunos valdymo priežasčių, įstatymas pabrėžia tą medžiotvarkos principus“, – teigė P.Urbšys.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt




2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Istorija be vėliavnešių - tik butaforija

Capture_3.jpg

Kiekvieną sausio 1-ąją minime Lietuvos vėliavos dieną, o didvyrius, prieš 101 metus ją pirmą kartą iškėlusius Gedimino pilies bokšte, slepiame. Parlamentaras Povilas Urbšys tai vadina paradoksu. Ir visa tai, kas pastaruoju metu vyksta, kai niekinamos istorinės asmenybės, jam primena hibridinio karo frontą, kuriame pasigenda tvirto istorikų žodžio. Politiko manymu, jeigu praeities tyrinėtojai tylės arba kalbės taip, kaip iki šiol, kažin, ar netrukus galėsime pasakyti, kad Lietuvos ateitis - mūsų rankose.

- Nesusipratimų ir susiskaldymo visuomenėje būtų mažiau, jeigu istorikai būtų vieningi. Prisiminkime, kokia buvo jų reakcija, kai Liudas Mažylis aptiko Vasario 16-osios aktą - rado „ne tas“. O dabar „ne tas“ pateikė naujų faktų apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Ir Trispalvę virš Vilniaus iškėlęs Kazys Škirpa nebe didvyris. Kodėl tai vyksta ir kur tai veda? - „Respublika“ paklausė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Praėjusiais metais, Kūčių išvakarėse, prezidentas Gitanas Nausėda savo feisbuko paskyroje parašė: „Neleisime tiesos pakeisti butaforinėmis iškabomis“. Taip prezidentas reagavo į tai, kaip V.Putinas įvertino Europos Parlamento rezoliuciją, nusikalstamu pripažinusią Molotovo-Ribentropo paktą. Prezidento žodžiai skambūs, bet ar jie neaidi tyruose? Dar vasarą, reaguodamas į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus siautėjimus, nukreiptus prieš Kazį Škirpą, Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, prezidentas kalbėjo, kad istorinė atmintis negali būti fragmentuota savivaldybių lygiu, nes tai yra nacionalinė problema. Todėl praėjusių metų rugsėjį prezidentas sušaukė kultūros forumą, į kurį pakvietė įvairių sričių atstovus. Tačiau prezidento iniciatyva atsimušė į sieną.


- Iš tiesų tuos klausimus, atrodo, bus užgožusios kitos aktualijos...

- Prieš keletą metų buvo parengtas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta įteisinti Tautos istorinės atminties tarybą. Viena jos funkcijų būtų inicijuoti istorinės atminties puoselėjimą, sklaidą, koordinavimą. Bet istorikų bendruomenė šitai iniciatyvai kategoriškai pasipriešino, nes šiame įstatyme įžvelgė norą ideologizuoti istoriją, įtraukti ją į politinių įrankių sąrašą. Kol kas šis projektas yra numarintas. Todėl, susidurdami su šios dienos iššūkiais, turime suvokti, kad istorinės atminties klausimas mums yra ypač aktualus.

Pažiūrėkime į Lenkiją, ką ji daro, saugodama savo istorinę atmintį. Ten veikia Nacionalinio atminimo institutas. Būtent ten yra priimtas nusikalstamų veikų prieš lenkų tautą persekiojimo komisijos įstatymas. Jame aiškiai pasakyta: tam, kas viešai prieštarauja faktams ir priskiria lenkų tautos ir lenkų valstybės atsakomybei padarytus Trečiojo reicho nusikaltimus, taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia viešų debatų, neapriboja mokslinių tyrimų ar meninės kūrybos. Bet pasakoma - holokaustas Lenkijoje nebuvo lenkų tautos tapatybės dalis, tai buvo nacių. Dar daugiau, lenkai pasako, kad kai kalbama, jog koncentracijos stovyklos yra lenkų, tokiu būdu slepiamas pagrindinis holokausto organizatorius. Toks požiūris turi perspektyvą. Jis turi koncentruotis į tą iniciatyvą, kuri susijusi su istorine atmintimi, ir tuo, kaip mes matome savo istoriją.

Jeigu mes to nepadarysime, turėsime tokių absurdiškų situacijų, kaip šių metų sausio 1 -ąją, kada minėjome Vėliavos dieną. Prieš 101 metus, vadovaujant Kaziui Škirpai, lietuviška Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies bokšte, bet K. Škirpos alėja dabar jau pavadinta Trispalve. Jeigu mes einame tuo keliu nuasmenindami istoriją, tai mes ją turėsime su vėliavomis, bet be vėliavnešių. Čia ir bus ta butaforinė mūsų istorinė atmintis, apie kurią kalbėjo prezidentas.

Nuotr. S. Žumbio

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Sausio mėn. 19 d., Sekmadienis

P. Urbšys: „Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą"

Screenshot_1.jpg

Sausio 14 d. Seimo posėdyje buvo priimtas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo.

Povilas Urbšys pasisakydamas prieš prezidento veto teigė, kad “di­džiau­sia pro­ble­ma yra, kad žmo­gus, gy­ve­nan­tis ši­to­je vals­ty­bė­je, ne­pa­si­ti­ki sa­vo as­me­ni­nė­mis ga­lio­mis. Jis ne­ti­ki, kad jis ką nors le­mia ši­to­je vals­ty­bė­je. Tai yra pa­sek­mė tos glo­bos vals­ty­bės. Kai jūs sa­ko­te, ne­ga­li­ma su­teik­ti pa­pil­do­mų įga­lio­ji­mų pi­lie­čiui, nes ne­ži­nia, ką jis čia iš­rinks į ši­tą Sei­mą, tai jūs iš­reiš­kia­te ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tau­ta.”

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Dalis politikų įsitikinę – LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę

547784-441439-1287x836.jpgReaguodama į LRT tyrimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad liberalai išskirtinės sėkmės Trakuose neturi. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, savivaldybės įmonių vadovais dirba įvairių partijų atstovai, finansavimą gauna skirtingos įmonės.

Kai kurių politikų teigimu, LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę, kur nepotizmas arba savų įdarbinimas vis dar didelis.

„MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, po LRT tyrimo atidžiai stebinti partijos kolegų elgesį ir bandanti išsiaiškinti situaciją dėl Trakų rajono merės Editos Rudelienės, kuri tik po žurnalistų klausimų suskubo deklaruoti vyro verslų.

„Tenka apgailestauti, kad savivaldybės po truputėlį pas mus virto grynai klaninės uždaros struktūros. Kai kuriais atvejais savivaldybės primena todėl ar dvarus, ar uždarosios akcinės bendrovės, ir čia vien tik dėl to, kad, mano galva, partijos nesilaiko tų deklaruojamų vertybių ir savivaldybės lygmeny, vadovaujasi tiktai žemiškais, asmeniniais, buitiniais interesais“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Lemiama diena Seime: tikroji vieno balso kaina, arba kas paskambino Seimo nariui Dagiui

Povilas Urbšys

Valdantieji pralaimėjo politinį mūšį dėl žemesnio rinkimų slenksčio Seime, bet politiniuose užkuliuose sklando daugybė versijų apie tai, ar iš tikrųjų tai yra pralaimėjimas „valstiečiams“ ir kodėl vieni ar kiti politikai elgėsi būtent taip, kaip elgėsi.

Bene daugiausiai emocijų antradienį Seime sulaukė nepavykęs prezidento veto atmetimas, valstiečiams pritrūko vos vieno balso. Į balsavimo vietą priėmimo metu nesuspėjo grįžti buvęs konservatorius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Rimantas Dagys, o jo kolega Povilas Urbšys parlamentarus informavo, kad pastarasis dėl techninių nesklandumų nesuspėjo atiduoti savo balso. Pateikimo stadijoje R. Dagys palaikė valdančiuosius, tačiau vėliau jokių klausimų dėl nepa

vykusio balsavimo nekėlė. P. Urbšys DELFI trečiadienį stebėjosi dėl tokio parlamentaro elgesio. „Man atrodo, kad R. J. Dagys prieš savo valią tapo vakarykščio balsavimo herojus, nes pritrūko būtent vieno balso“, – sakė jis.

Politikas teigė matęs, kad prieš priėmimą R. Dagys sulaukė skambučio, politikas atsiliepė ir pasitraukė iš savo darbo vietos. Balsavime jis nedalyvavo.

„Ir kai jo paklausiau, kodėl tai įvyko, jis prakalbo apie tai, kad nesuveikė jo kortelė, tai dėl techninių priežasčių (nebalsavo, aut. p.)“, – kalbėjo P. Urbšys.

 „Čia yra sąmoningas veiksmas“, – kolegos veiksmus įvertino parlamentaras.

P. Urbšys kalbėjo, kad R. Dagiui reikėtų viešai paaiškinti, kas įvyko, nes Seime jau pradeda sklisti gandai apie buvusio konservatoriaus bendrą su planą su jo buvusia partija.

„Manau, kad jis pats turėtų būti suinteresuotas paaiškinti, nes Seime pradeda sklisti įvairūs gandai. Vienas iš jų – o gal R. Dagio elgesys patvirtina, kad naujos krikščioniškomis vertybėmis paremtos partijos kūrimas yra slaptas konservatorių planas, kaip suvaldyti nusivylusius rinkėjus dėl konservatorių liberalėjimo. Ir juos nukreipti į R. Dagio partinį formatą, neatiduodant jos kitiems“, – apie Seime sklindančius gandus DELFI kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

P. Urbšys: “Jeigu jie turi priklausomybę lipti ant grėblio, tai ką padarysi. Pirmyn!”

Screenshot_1.jpg

Sausio 14 d. Seimo posėdyje Seimo narei, Agnei Širinskienei pasiūlius buvo bal­suo­jama dėl pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo at­si­sa­ky­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to, kaip pa­pil­do­mo ko­mi­te­to, kuris svarstytų Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įstatymo projektą.

Povilas Urbšys reaguodamas į A. Širinskienės pasiūlymą teigė, kad no­ri­ma pri­im­ti to­kį spren­di­mą, ku­ris nie­ko ben­dro ne­tu­rės su tie­sa, nes lie­čia­ma la­bai jaut­ri te­ma – lais­vas žo­dis, vi­suo­me­ni­nis tran­sliuo­to­jas. Pasak Seimo nario, "matosi, kad yra prieštaravimas LR Konstitucijai".

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 64, prieš – 50, su­si­lai­kė 1. Pro­to­ko­li­niam nu­ta­ri­mui pri­tar­ta.

Replikuodamas po balsavimo P. Urbšys teigė, kad žmo­nių ne­ap­sau­go­si. “Jei­gu jie tu­ri pri­klau­so­my­bę lip­ti ant grėb­lio, tai ką pa­da­ry­si. Pir­myn!",- komentavo Seimo narys.

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Nepasiduoda dėl kartelės sumažinimo: Seime – naujas siūlymas

Mindaugas Puidokas

Seimui įklimpus į diskusijas dėl rinkimų kartelės sumažinimo, parlamentarai Povilas Urbšys, Mindaugas Puidokas ir Valentinas Bukauskas įregistravo naujas Seimo rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas, kuriomis siūlo grįžti prie anksčiau jau svarstyto siūlymo.
Jie siūlo nustatyti, kad per Seimo rinkimus partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui“,- sako projektą parengę Seimo nariai P. Urbšys, M. Puidokas ir V. Bukauskas.

Nuotr. J. Elinskas
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt

 

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Kam reikalingas Nacionalinis pažangos planas?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „žinių radio“

Valstybės ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo pristatytas 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano projektas. Jis iki sekančių metų sausio pabaigos turėtų būti atiduotas tvirtinti Vyriausybei. Tai būtų strateginis dokumentas, kuris taptų pagrindu, programuojant valstybės disponuojamas lėšas. Plano tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuoja Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, VRM viceministras Tautvydas Tamulevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

„Jeigu mes kalbame apie Nacionalinio pažangos plano koreliaciją su savivaldybės problemomis, tai mes galime labai daug gražių žodžių pasakyti ką reikia daryti regionuose, bet, mano nuomone, reikia peržiūrėti centrinės valdžios politiką, ką reikia padaryti, kad padidėtų regionų kompetencija, kalbu apie regionų plėtros tarybas. Nacionalinio pažangos plano apraše pasigendu vieno esminio dalyko – kaip keičiasi centralizuotas požiūris į problemų sprendimą ir decentralizavimą. Jeigu kalbame, kad yra netolygi regionų plėtra, tai yra pasekmė to centralizuoto požiūrio į regioninę problemą. Regionų vystymasis neturi perspektyvų, todėl mes turime keisti požiūrį ir suteikti realias galimybes regionų plėtros taryboms“,- laidoje kalbėjo P. Urbšys.

Klausykite:https://www.ziniuradijas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 317