Naujienos
Pavasarinėje "Maisto banko" akcijoje
Kovo 22 d. startavo kasmetinė pavasarinė "Maisto banko" akcija. Seimo narys Povilas Urbšys, kuris jau eilę metų stengiasi įsilieti į savanorių gretas, šiemet talkino renkant produktus Panevėžio "Maximos" prekybos centre.
Pernai rudenį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu parduotuvėse šalies gyventojai paaukojo maisto už pusę milijono eurų. Ši virš 250 tonų sverianti parama maistu, plačiai išdalinta 180 miestų, miestelių ir gyvenviečių, pasiekė daugiau nei 61 tūkstantį skurdžiai gyvenančių žmonių.
Siūloma 2020-uosius paskelbti Tautodailės metais
Parlamentarų grupė siūlo paskelbti 2020 metus Tautodailės metais. Tokį nutarimo projektą įregistravę parlamentarai tokiu būdu siekia pažymėti Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų jubiliejų, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis ir plėtoti tautodailę. Nutarimo projekte pabrėžiama, kad tautodailininkų raiška sklinda per nacionalines šventes, parodas, kūrybines stovyklas, plenerus, seminarus, galerijas, parodomąsias dirbtuves. „Tautodailininkų dėka populiarėja tautinio kostiumo, kalvystės, medžio skulptūros sritys“, - sakoma dokumento projekte.
Nutarimo projektą dėl Tautodailės metų paskelbimo įregistravo Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Arvydas Nekrošius, Vytautas Juozapaitis, Stasys Tumėnas, Valentinas Bukauskas, Juozas Imbrasas, Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Ričardas Juška, Irena Šiaulienė.
Skaityti: http://kauno.diena.lt/
K.Kavolėlio nuotr.
Seime parodos „Graži tu mano“ atidarymas
Kovo 22 d. d. Seime III rūmų parodų galerijoje atidaryta panevėžiečio fotomenininko Sauliaus Zauros fotografijų paroda „Graži tu mano“, kuri veiks iki kovo 31 d.
Parodą atidarė parodos iniciatorius Seimo narys Povilas Urbšys, renginyje dalyvavo darbų autorius Saulius Zaura, tapytojas Saulius Kruopis, fotografas Jonas Lenkutis ir kiti svečiai. P. Urbšys, dėkodamas autoriui už parodos atvežimą į Seimo rūmus, pasidžiaugė, kad Saulius yra pirmasis Panevėžio fotografas, eksponuojantis darbus šiuose rūmuose, kad jo dėka mes šiose nuotraukose matome tai, ko dažnai patys negebame pastebėti. Eksponuojami darbai pradžiugins ir Seime besilankančius svečius.
S. Zauros kūryboje fotografija „iš oro“ atsirado netikėtai, susidomėjus bepiločių orlaivių technologijomis. Nuo pat pirmojo prisilietimo Saulius susižavėjo erdve kūrybai, galimybe žvelgti į pasaulį savo pasirinktu kampu. Šioje parodoje pristatoma tik mažytė dalis iš tūkstančių S. Zauros jau užfiksuotų krašto gamtos, švenčių ir kasdienybės vaizdų. Menininko parodos ne kartą eksponuotos įvairiose Panevėžio miesto erdvėse.
„S. Zauros kūrybos strategija – tai supančios aplinkos fotografija, pasitelkiant bepilotes skraidykles. Pirmiausia į akis krenta sąmoningai pasirinktas naujas estetikos, kitokio mąstymo ir technologinių galimybių derinys. Fotografavimas iš aukštai ne tik atskleidžia mums aplinkos detales kitu rakursu, bet taip pat leidžia visapusiškai pasireikšti paties fotografo meninei įžvalgai ir gebėjimui iš anksto numatyti dėmesio vertus vaizdus. Būtent tai iš esmės ir tampa gana reikšmingu kūrybos faktoriumi, idant tas kitas ir neįprastas rakursas neretai sukuria visiškai netikėtą akistatą su tikrove ir leidžia mums su didžiausiu smalsumu ją tyrinėti bei pažinti iš naujo“, – pažymi dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius.
E. Misiūno žadėta revoliucija užsikirto
Vežimas pastumiamas, o tada bandoma į jį įšokti. Taip apie plačiai išreklamuotą valstybės tarnybos reformą jau kalba politikai, matantys, kad žadėti pokyčiai buksuoja. Pernai vasarą Seime skubiai priiminėjant naują Valstybės tarnybos įstatymą vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žadėjo, jog valdininkų armijos laukia rimti pokyčiai.
Ministras tikino, kad priėmus įstatymą, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio, valstybės tarnautojų skaičius turėtų sumažėti, užtat likusieji turės galimybių daugiau užsidirbti. Vienas šių pažadų jau pildosi ir be E.Misiūno pastangų, mat nuo sausio naujų žmonių priėmimas į valstybės tarnybą beveik nevyksta – atrankos vis dar rengiamos pagal senąją tvarką ir pernai pateiktas paraiškas. Tuo metu centralizuota valstybės tarnautojų atranka galbūt startuos tik balandžio pabaigoje arba gegužę – į vadovaujamas pareigas šiemet pagal naująją tvarką dar nėra priimtas nė vienas asmuo. Revoliuciją valstybės tarnyboje žadėjęs E.Misiūnas parlamentarams pripažino, kad vis dar vyksta eksperimentai, bet problemų neįžvelgė.
Tokios pareigūnų kalbos jau ėmė gluminti politikus. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė valstietė Guoda Burokienė tvirtino tik iš „Lietuvos ryto“ sužinojusi, kad ministerijos vis dar negali į valstybės tarnybą naujų žmonių priimti pagal sausį įsigaliojusią naują tvarką.
„Tai mums naujiena. Ministras mus užtikrino, kad kol kas nevyksta atrankos nuotoliniu būdu, bet visa kita esą vyksta sklandžiai. Aiškinsimės, jeigu yra kitaip. Įstatymas buvo priimtas pernai vasarą, reforma startavo nuo šių metų ir buvo pakankamai laiko pasiruošti. Keista, kad dabar kalbame, jog dar bus atliekami kažkokie bandymai. Matau didelį valdininkų nenorą ir ministro atsakomybę dėl to, kad stringa dar viena reforma“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Burokienė.
Dar aštriau E.Misiūną kritikavo buvęs šio Seimo komiteto vadovas Povilas Urbšys: „Ministerija vėl skelbia pokyčius, bet nėra jiems pasiruošusi – tarsi pastumia vežimą, jis pradeda riedėti, o tada mėginama jį vytis ir įšokti.“
Skaitykite:https://www.lrytas.lt
Nuotr. J. Stacevičiaus
Panevėžiečiams įteikta „Aukso paukštė“
Kovo 21 d. Bendruomenių rūmuose J. Balčikonio gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupei „Siaustinis“ buvo įteikta „Aukso paukštė“.
Šiemet jau dvidešimtą kartą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštės“ nominacijomis įvertinti labiausiai nusipelnę šalies folkloro, liaudiškos muzikos, vokaliniai, liaudiškų šokių ansambliai, chorai ir teatrai. „Aukso paukštė“ vėl nusileido ir į Panevėžį – Geriausios liaudiškų šokių grupės ir vadovo nominacija skirta J. Balčikonio gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupei „Siaustinis“ ir jos vadovei Kristinai Nainienei.
„Aukso paukštės“ apdovanojimai Lietuvos meno kolektyvams teikiami už aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių, konkursų, seminarų inicijavimą.
Povilas Urbšys pasveikino „Siaustinio“ šokėjus su aukštu įvertinimu ir padėkojo meilę tautiniam šokiui bei už Lietuvos vardo garsinimą. Kolektyvo vadovei ir baletmeisterei Kristinai Nainienei Seimo narys įteikė gėlių puokštę ir perjuosė šventine tautine juosta.
Panevėžyje paskutinį kartą „Aukso paukštė“ Panevėžyje lankėsi 2015 m. Ja buvo apdovanota Panevėžio kultūros centro bendruomenių rūmų vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Verdenė“ ir jos vadovas Petras Vytautas Murauskas.
Seime nepritarta W, Q ir X įteisinimui lietuviškų bendrovių pavadinimuose
Seimas grąžino iniciatoriams – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – projektą dėl galimybės lietuviškoms bendrovėms savo pavadinimuose naudoti ir nelietuviškas, bet lotyniškas raides, tokias kaip w, x ir q. Šis klausimas parlamente klaidžiojo bemaž dvejus metus.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas Stasys Šedbaras pristatė šio komiteto poziciją dėl Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimų projektų, kurie leistų juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
„Labai ilgai diskutavome, išklausėme specialistų, ekspertų nuomones, surinkome visą įmanomą informaciją šiuo klausimu ir bendru devynių TTK posėdyje dalyvavusių komiteto narių sutarimu nusprendėme siūlyti grąžinti šį projektą iniciatoriams patobulinti“, – sakė p. Šedbaras.
Trumpos diskusijos metu parlamentaras Povilas Urbšys pasidžiaugė tokiu TTK siūlymu: „Gerai, kad buvo įsiklausyta į specialistų nuogąstavimus, kad tokiu įstatymu būtų pažeistas Lietuvos valstybinės kalbos statusas.“
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas pastebėjo, kad „turbūt ne veltui ši iniciatyva atėjo iš ministerijos, kuri mato visas problemas – tiek verslo įmonių, tiek ir susijusias su kalbos reikalais“. Jis siūlė projektą grąžinti ne Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bet TTK, kad „jis dar paieškotų tinkamų formuluočių ir pateiktų Seimo priėmimui suderintą projektą“.
Tačiau absoliuti dauguma dalyvavusiųjų balsavime sutiko su TTK pasiūlymu grąžinti projektą tobulinti ministerijai. Už tai buvo 53 Seimo nariai, prieš balsavo 6, susilaikė 10.
Skaitykite:https://www.vz.lt
Nuotr. V. Ivanova
Gamtos mokykloje paminėta „Žemės diena“
Meilė gamtai sutelkė jaunuosius panevėžiečius į tradicinį Gamtos mokyklos renginį „Amžina atsakomybė už visa, kas gyva“, skirtą Pasaulinei Žemės dienai paminėti. Ši diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Pasaulinės Žemės dienos renginiai perauga į Žemės mėnesio aktyvias veiklas, kurios mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo.
Gamtos mokykla, įgyvendindama savo misiją ugdyti aplinkai draugiškus atsakingus žmones ir dalyvaudama tarptautinėje Gamtosauginių mokyklų programoje, nuolat organizuoja aplinkosaugai skirtus renginius, o Žemės dienos proga sukvietė miesto visuomenę pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Povilas Urbšys bei naujai išrinktos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Rimantas Narkūnas.
Skaitykite: https://aina.lt/
Po savivaldos rinkimų – aiškus pralaimėtojas
Vertinant savaitgalį pasibaigusius savivaldos rinkimus pirmiausia reikėtų paklausti: kas buvo svarbiausia rinkėjams renkantis, kam atiduoti savo balsą, o kam – ne?
Akivaizdu, kad lemiamos įtakos neturėjo partinės ar komitetų iškabos gyventojai dažniausiai balsavo už gerai pažįstamus asmenis, vadovaudamiesi emocijomis ir simpatijomis.
Būtent todėl buvo perrinkti beveik du trečdaliai merų, jie liko ir visuose didžiuosiuose miestuose.
Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje kėdes išsaugojo merai, į jas sėdę prieš ketverius metus su rinkimų komitetų vėliavomis, o Vilniuje ir Klaipėdoje buvusiems iškiliems liberalams vėl pavyko laimėti jau kaip komitetų vedliams.
Žinoma, daug piliečių už dabartinius merus ir jų atstovaujamas politines jėgas balsavo dėl to, kad nematė jiems asmeniškai labiau patinkančių kandidatų.
Būtent politikos ir rinkimų suasmeninimas lėmė ir tai, kad dažniausiai jokios įtakos jų rezultatams neturėjo teisėsaugos tyrimai ar pareikšti įtarimai kai kuriems kandidatams į merus.
Teisėsaugą buvo galima vadinti viena pagrindinių savivaldos rinkimų pralaimėtojų jau po pirmojo turo, o po antrojo tą patį galima pakartoti. Tai galima vertinti kaip rinkėjų pareikštą nepasitikėjimą teisėsauga, kuri pastaruoju metu su tyliu Prezidentūros pritarimu vis dažniau kišosi į šalies politinį gyvenimą.
Iš šešių merų, kurie turi vienokių ar kitokių bėdų su valdiškais namais, buvo perrinkti keturi. Tai dėl įtarimų net nuo pareigų nušalintas Panevėžio meras „komitetininkas“ R.M.Račkauskas, dar prieš dvejus metus įtarimų sulaukęs Panevėžio rajono vadovas valstietis P.Žagunis, taip pat pat prieš kelerius metus įtarimais apdovanotas Utenos meras socialdemokratas A.Katinas, pernai rudenį įtarimų sulaukęs Šilutės rajono meras „tvarkietis“ V.Laurinaitis.
Čia vėl akys krypsta į Panevėžį. Aplink R.M.Račkausko varžovą antrajame ture, jį į politiką prieš ketverius metus atvedusį Seimo narį P.Urbšį, ėmė vienytis net anksčiau nuožmiai pastarąjį kritikavę konservatoriai.
Anksčiau P.Urbšį paskutiniais žodžiais keikusi viena dešiniųjų lyderių R.Juknevičienė paskelbė, kad korupcija įtariamas R.M.Račkauskas – didesnis blogis Panevėžiui nei P.Urbšys, nors savo nuomonės apie Seimo narį ir nekeičianti.
Nuotr. G. Bitvinskio
Skaitykite: https://www.lrytas.lt
Balsavome lyg Pragaro rinkimų apygardoje
Mažojoje Čikagoje rinkėjai liko ištikimi „bachūrų“ kultūrai. Žodis „bachūras“ nuteistųjų kalinimo vietoje gali reikšti teisingą savo kompanijai, o ne kolonijos vadovybei, ištikimą ir patikimą jauną vyrą. Pabrėžiu – kalėjime.
Graikiškai šis žodis reiškia kastruotą jautį, kuriam tokia operacija padaryta dėl to, kad šis nekonkuruotų su daug geresnių veislinių savybių turinčiu patinu. Blogo patino – ir darbo rezultatai blogi.
Tačiau šįkart – ne apie jaučius.
Kas atsitiko, kad Anykščiuose įtarimų korupcija sulaukęs meras K.Tubis buvo lyg šapelis nupūstas į politikos sąvartyną, o dviem sunkiais ir dviem apysunkiais korupciniais nusikaltimais įtariamas Panevėžio meras R.M.Račkauskas kilstelėtas į neregėtas aukštumas?
Skaitykite: http://panskliautas.lt/
38 merai išsaugojo savo postus – ryškios 2 išimtys ir ko nesirinko Lietuva
38. Tiek savivaldybių merų iš 60 išsaugojo savo postus. Ką tai liudija? Regis, daugelis gyventojų pirmiausia rinkosi jau pažįstamus veidus ir nelabai paisė, nei kokiai politinei jėgai jie atstovauja, nei teisėsaugos jiems pareikštų įtarimų.
Visus penkis didžiausius šalies miestus ketverius metus valdys visuomeninių rinkimų komitetų atstovai – tie patys politikai, išsilaikę savo postuose. Kauną, Šiaulius bei Panevėžį – asmenys, kurie su rinkimų komitetais tapo merais prieš ketverius metus, o Vilnių ir Klaipėdą – komitetų iškabas išsikabinę buvę liberalai.
Ypač daug dėmesio antrajame rinkimų ture sulaukė ir buvusių politinių bendrakeleivių dvikova dėl Panevėžio mero posto, kurią laimėjo nuo pareigų nušalintas dabartinis vadovas Rytis Mykolas Račkauskas.
Teisėsaugos įtarimų dėl korupcijos sulaukęs meras ryškia persvara įveikė anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai vadovavusį dabartinį Seimo narį Povilą Urbšį.
Už R.M.Račkauską balsavo per 16 tūkst. rinkėjų, tuo metu P.Urbšiui nepadėjo net įtakingos konservatorių atstovės Rasos Juknevičienės vieša parama.
P.Urbšys antrajame ture sulaukė kiek daugiau nei 10 tūkst. rinkėjų balsų ir guodėsi, kad savęs negerbtų, jei būtų likęs stovėti už kampo.
„Nepabuvęs areštinėje nebūsi geras meras, – perfrazuodamas garsiąją liaudies dainą vakar po pralaimėjimo bandė juokauti parlamentaras ir pridūrė: – Bet kokiu atveju atrodo, kad šiais laikais teisėsaugos persekiojimas politikui nėra trūkumas, o veikiau privalumas.“
P.Urbšys svarstė, jog varžovui esą pavyko sukurti aukos įvaizdį ir nemažai žmonių įtikinti, kad dėl iškeltos bylos kaltas yra jis, o ne meras.
Skaitykite: https://www.lrytas.lt
Nuotr. L.rytas.lt koliažas