Gegužės 24 d. Povilas Urbšys dalyvavo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Karaliaus Mindaugo husarų bataliono 24-ųjų Vėliavos įteikimo metinių minėjime. Šventės metu vyko Šv. Mišios, kuriose kariams buvo suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, iškilmingos rikiuotės metu įteikti aukštesni kariniai laipsniai.

Istorinė Karaliaus Mindaugo 4-ojo pėstininkų pulko kovinė vėliava su šūkiu „Viešpatie, padėk mums, Tėvynės laisvę ir garbę ginam!" batalionui įteikta prieš 24 metus. Tai šventė, kurios metu kariūnai atveria duris visiems norintiems apžiūrėti Lietuvos kariuomenės techniką ir ginkluotę, apsilankyti bataliono muziejuje, stebėti ,,Husarų taką“.

Gegužės 23 d. Panevėžio kolegijoje vyko konferencija „Pedagogų rengimas: vakar, šiandien, rytoj“, skirta Panevėžio mokytojų seminarijos 100-mečiui paminėti.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškilo mokytojų rengimo klausimas. Lietuvoje įkurtos penkios valdiškos mokytojų seminarijos. Panevėžio mokytojų seminarija įkurta 1919 metais. Jos steigėju laikomas ir pirmuoju direktoriumi paskirtas Juozas Balčikonis. 1952 m. TSRS pavyzdžiu, pavadinta Panevėžio pedagogine mokykla. 1957 m. jos veikla buvo nutraukta iš dalies patenkinus mokytojų poreikį. Per 13 metų išduota arti 2000 pradinių klasių mokytojų diplomų.

Konferencijoje pranešimus skaitė VšĮ Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ direktorė Lionė Lapinskienė, Panevėžio miesto Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė, Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Goberienė, Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų fakulteto lektorė Reda Jonušauskienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė ir kt. buvo nagrinėjamos pedagogų poreikio Panevėžio mieste ir rajone problemos, atidaryta Panevėžio mokytojų seminarijos 1919–1936 m. absolventų vinječių paroda.

„Šiomis dienomis labai daug kalbama apie materialinę aplinką. Įvertinkime ką gi mes prisimename iš parėjusio amžiaus. Visgi daugiausia kalbame apie miesto švietimą ir kultūrą. Kalbame apie to laikmečio inteligentijos potencialą. Tada buvo atidaryta mokytojų seminarija ir pirmoji lietuviška mokykla. Tuomet čia gyveno ir dirbo lietuvių inteligentijos elito žiedas. Inteligentas suprato, kiek jis savęs atiduos visuomenės kūrimui, tiek bus sukuriama aplinkos dvasinio potencialo. Šiandien čia susirinko būtent tokie žmonės. Aš manau, kad kuo daugiau mūsų mieste bus inteligentijos, tuo jis turės šviesesnę ateitį“, - kalbėjo Povilas Urbšys ir konferencijos organizatorei Socialinių mokslų fakulteto dekanei dr. Rasai Glinskienei įteikė gėlių puokštę. 

Gegužės 23 d. Jaunuolių dienos centras jau 22 metus iš eilės organizavo Neįgaliųjų teatrų festivalį "Širdys vilčiai plaka",  kuriame šiemet dalyvavo 8 teatro trupės iš Panevėžio,  Šiaulių,  Jurbarko,  Kauno,  Biržų,  Salantų,  Vilniaus. 

Festivalis vyko Panevėžio muzikiniame teatre ir sulaukė gausaus būrio žiūrovų.  Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino festivalio organizatorius, pabrėždamas, kad  Panevėžys - teatrų miestas, o šis festivalis dar kartą patvirtina šį miesto įvaizdį. Net spektaklių pavadimai tarsi specialiai sudaro tam tikrą scenarijų: “Skrydis  į Panevėžį”, “ Šviesos galia”, “Švelnukai”, “Kasdienybės siūlas”, “Išjunk televizorių”, “Nojaus arka” ir t. t. P. Urbšys dovanojo teatro trupei teatrinių rekvizitų ir gėlių festivalio vedančiajai Kotrynai. Dar ilgai teatre netilo  aplodismentai, pertraukų metu smagiai bendravo seniai nesimatę draugai.

Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis MASIULIS, Povilas URBŠYS, Artūras SKARDŽIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:Štai paminėta, kad egzistuoja nepotizmas versle. Bet man kaip tik atrodo, kad jeigu esu verslininkas ir siekiu pelno, jei pas mane dirba koks nors nevykėlis giminaitis, tai aš jo tikrai nelaikysiu darbe. Kas, Povilai, jūsų galva, vyksta pas mus?

P.URBŠYS: Tikra tiesa, kad Lietuva yra „švogerių kraštas“. Labai sunku rasti žmogų, kurio tu nepažinotum ir kuris nebūtų susijęs tolimiausiu giminystės ryšiu. STT 2018 m. atliko analizę dėl bendros nepotizmo rizikos intensyvumo. Išaiškėjo, kad savivaldybių administracijos darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, dalis Lietuvoje sudaro 18 proc. Kai kuriose savivaldybėse, t.y. 25 savivaldybėse, - nuo 19 iki 25 proc. dirbančių administracijoje sudaro giminaičiai. 8 savivaldybėse - nuo 25 iki 35 proc. Ypač išsiskiria Pagėgių rajono savivaldybė, joje dirba 35 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, Varėnos rajono savivaldybėje - 29 proc., Šalčininkų savivaldybėje - 28 proc., Zarasų savivaldybėje - 27 proc. Mes matome, kad tuose regionuose, kur yra problemų dėl darbo vietų, savivaldybių administracijos yra tapusios įdarbinimo agentūromis. Pati STT pripažino, kad giminystės ryšiais susiję asmenys - savaime nėra problema. Iš tikrųjų, jeigu žmogus yra kompetentingas ir sąžiningas, kodėl jis negali eiti užimamų pareigų pagal atranką arba pagal viešąjį konkursą. Tačiau mes matome, kad tendencija yra kitokia. Jeigu kalbame apie savivaldybes, tai mes jau seniai savivaldos nesuvokiame kaip pilietinės visuomenės darinio. Savivaldybė daugiau suvokiama kaip dvaras ar uždaroji akcinė bendrovė, arba kaip hibridinis darinys - pusė funkcionuoja kaip dvaras, kita pusė - kaip įmonė. Tokiu atveju, mes matome, kad rinkimų metu rinkėjų aktyvumas, renkant savivaldos valdžią, jeigu lygintumėm su prezidento ir Seimo rinkimais, yra žemiausias, nors turėtų būti atvirkščiai, nes savivaldos valdžia yra arčiau. Tai rodo tam tikrą piliečių nusivylimą, nes jie mato, kad sėdi tie patys, vienaip ar kitaip įsigali tas pats klanas ir tu nieko nepakeisi. Negana to, situacija yra tokia, kad nusivylusieji valdžia tiesiog išvažiuoja iš Lietuvos. Paskutinė Vytauto Didžiojo universiteto atlikta apklausa parodė, kad pagrindinės emigracijos priežastys yra keturios: korupcija, socialinė atskirtis, nepagarba žmogui ir biurokratizmas. Viskas sueina ne į ką nors kita, o į valdžią. Vieni nuo tokios valdžios bėga, kitiems, savivaldos lygmeniu matantiems, kad nepotizmas tapo taisykle, o ne išimtimi, belieka susitaikyti su tuo iškreipimu. Nesvarbu, kad dabar dvaro ponas, kuris įvardijamas meru, turi vieną ar kitą korupcinę „kuprą“. Bet jei jis sugebės save parodyti, kad yra auka, tai viskas taps tarsi ir normalu. Pavyzdžiui, Panevėžyje į korupcinę istoriją papuolęs dabartinis meras buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai. Tačiau jis sukurpė melą ir dalis žmonių tuo patikėjo. Jį vėl perrinko, nes žmonės pateisina jo valdžios iškrypimą. Nepotizmas pas mus yra tapęs kertiniu akmeniu, ant kurio laikosi valstybė.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

Gegužės 16 d. Seime vyko Respublikos Prezidento grąžinto Seimui pakartotinai svarstyti Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo 24, 31, 33 ir 35 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas. Povilas Urbšys pristatydamas išvadą teigė, kad Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ap­svars­tė siū­lo­mą ve­to ir pri­ėmė spren­di­mą vis dėl­to at­mes­ti ve­to ir lai­ky­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai yra pri­im­ti.

Povilo Urbšio poziciją svarstymo metu žiūrėkite čia.

Diskusijos metu Povilas Urbšys išsakė nuomonę, kad E. Pu­pi­nis ne kar­tą šio­je sa­lė­je la­bai gar­siai šau­kė apie tai, kaip rei­kia įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius se­niū­nų rin­ki­mus, bet pats, kaip Sei­mo na­rys, nė pirš­to ne­pa­ju­di­no tam, kad iš­krapš­ty­tų iš stal­čių bū­tent už­stri­gu­sį įsta­ty­mo pro­jek­tą, prie ku­rio ren­gi­mo, pri­si­dė­jo J. Raz­ma – bū­tent to įsta­ty­mo, to kon­sti­tu­ci­nio pa­kei­ti­mo, su­si­ju­sio su tie­sio­gi­niais se­niū­nų rin­ki­mais.

J. Razma į P. Urbšio išsakytą nuomonę atsakė, kad „pats Po­vi­las tuos pirš­tus kru­ti­no dve­jus me­tus, bū­da­mas to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, kad re­zul­ta­to jo­kio nė­ra. Tur­būt ir­gi ne per daug pirš­tus kru­ti­no, kai fak­tiš­kai va­do­va­vo Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bei, kol dar ne­bu­vo su­si­py­kę su me­ru, kon­ku­ruo­da­mi dėl to, kas bus Pa­ne­vė­žio me­ru. Tai vėl­gi ga­lė­jo se­niū­ni­jas ir se­niū­nus ten se­niai pa­skir­ti, bet kaž­ko­dėl ieš­ko­ma kal­tų ki­tur.“

J. Razmai antrino ir E. Pupinis teigdamas, kad šis projektas yra vie­no žmo­gaus – P. Urb­šio, ku­ris kri­ti­ka­vo tam, kad, ta­pus Pa­ne­vė­žio me­ru, ga­li­ma bū­tų įsteig­ti se­niū­ni­jas ir to­kiu bū­du val­dy­ti tą mies­tą.

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 92, prieš – 1, su­si­lai­kė 9 Sei­mo na­riai. Įsta­ty­mas lai­ko­mas ne­pri­im­tu. P. Urbšio re­pli­ka po bal­sa­vi­mo žiūrėkite čia.