Naujienos

2020 m. Spalis mėn. 13 d., Antradienis

Politinė švytuoklė: rinksis iš kraštutinumų

Bene sunkiausiai prognozuoti Seimo rinkimai Panevėžyje beveik pakartojo 2016-ųjų scenarijų. Visose trijose šio krašto rinkimų apygardose rinkėjai į antrąjį turą pasiuntė kraštutinius politinius oponentus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Tų pačių partijų kandidatai Nevėžio, Vakarinėje ir Aukštaitijos apygardose antrajame ture grūmėsi ir prieš ketvertą metų. Šiųmečių rinkimų Aukštaitijos sostinėje bene didžiausia sensacija tapo trečios kadencijos siekusio Povilo Urbšio karjeros Seime pabaiga.

Kad jau po pirmojo turo teks pradėti krautis lagaminus ir sukti iš Seimo į Panevėžį, nelabai tikėjo ir pats P. Urbšys. „Jei atvirai, rezultatas netikėtas. Buvau 95 proc. įsitikinęs, kad pateksiu į antrąjį turą, bet 5 proc. vis dėlto palikau kitam rezultatui ir jis įvyko“, – kalbėjo P. Urbšys po jam nelengvos rinkimų nakties. Prieš ketvertą metų į Seimą jis buvo išrinktas, kai Vakarinėje rinkimų apygardoje antrajame ture nurungė TS-LKD iškeltą Arvydą Anušauską. Nors tąkart P. Urbšys vienmandatėje rinkimų apygardoje rungėsi kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas, visgi jo pavardė puikavosi ir valstiečių sąrašo pirmajame dešimtuke. Dabar jau paskutines savaites Seime skaičiuojantis parlamentaras svarsto, kad pralaimėjimas nulemtas objektyvių priežasčių: dalį jo balsų nusiurbusios nesisteminės naujosios partijos – Krikščionių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, be to, sumažėjo rinkėjų Kaip teigė politikas, jis, įtvirtinęs laisvą Seimo nario mandatą, liko už borto, o į antrąjį turą išėjo partijų kareiviai. „Konservatorių kandidatė per I. Grigienė rinkimų kampaniją deklaravo savo išskirtinę ištikimybę Ingridai Šimonytei, savo priklausomybę partijai prilygino santuokos įžadui. Valstiečių kandidatas D. Labanavičius yra R. Karbauskio kareivėlis ir gal padėkos klasiokei Gretai Kildišienei, kuri jį kadaise atvedė į politiką“, – vertino P. Urbšys.

Skaitykite: https://sekunde.lt/

2020 m. Spalis mėn. 12 d., Pirmadienis

...

2020 m. Spalis mėn. 12 d., Pirmadienis

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės

Kryžkalnio memorialas. Ką mums sako nutylėtos partizanų pavardės -  Respublika.lt - naujienų ir žinių portalasKryžkalnyje (Raseinių r.) iškilmingai atidarius memorialą už Lietuvos laisvę žuvusiems pokario partizanams, nuskambėjo ne tik priekaištas, kad akcentu pasirinktas įsmeigtas kalavijas, simbolizuojantis ne pergalę, o greičiau pralaimėjimą. Memorialas sukėlė ir diskusijas, kodėl jo sienoje įamžinta tik 11 tūkst. žuvusiųjų pavardžių, nors teigiama, kad kovose su okupantais krito 20 tūkst. partizanų.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kovo 11-osios akto signataras Egidijus KLUMBYS, Seimo narys Povilas URBŠYS, žurnalistas ir publicistas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas VALIUŠAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Rugsėjo 20 d. kai kurios žiniasklaidos priemonės išplatino tokio turinio informaciją: „Sekmadienį, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriame įamžinti visi 20 tūkst. partizanų, paaukojusių gyvybę už tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus." Atkreipkite dėmesį - VISI. Po 30 metų, atkūrus Nepriklausomybę, šiaip ne taip po ilgų vilkinimų pastačius memorialą kritusiems pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, tesugebėjome įvardinti tik 11 tūkst. pavardžių, o kitus 9 tūkst. - valstybė pavertė „nežinomais". Pagal šį nutylėjimą išeitų, kad sovietų okupantai, įsukdami pokario pasipriešinimo kruvinąją naikinimo mašiną, tai darė aklai, nebandydami išsiaiškinti tų, kuriuos jie nužudė ar nukankino. Kažkodėl norima mums įteigti, kad komunistų represiniai organai - NKVD ir KGB - pro pirštus žiūrėjo į pikčiausius sovietinio režimo priešus ir nebuvo suinteresuoti išaiškinti jų tapatybes. Nors tais laikais net tremtinio vaikui būdavo trukdoma daryti nomenklatūrinę karjerą vadinamojoje Tarybinės Lietuvos valdžios hierarchijoje. Manau, „nežinomo partizano" įrašu Kryžkalnio memoriale norima kaip figos lapeliu pridengti savo baimę ir apsileidimą.

Dar 1995 m. vasario mėnesį prezidentas dekretu pavedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos archyvo generalinei direkcijai kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu ir Generaline prokuratūra sudaryti represuotųjų už pasipriešinimą okupaciniams režimams asmenų sąrašą. Kažkodėl daugiau buvo susikoncentruota į tremtinius. Ir per 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesugebėta nuodugniai ištirti visų archyvų Lietuvoje ir susisteminti duomenų apie ginkluotojo pasipriešinimo aukas.

Pasirodo, mūsų oficialiai skelbiamas daugiau kaip 20 tūkst. žuvusiųjų rezistencinėje kovoje skaičius paremtas tik vienu Berijos pasirašytu raštu, kuriame jis informuoja sovietinės Komunistų partijos vadovybę apie likviduotą ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje. Iki šiol nė viena atsakinga Lietuvos institucija, tarp jų ir
LGGRTC, nesugebėjo šio skaičiaus pagrįsti. Pats centras yra sudaręs net kelis žuvusiųjų sąrašus, kurių skaičiai nesutampa, bet ir juose nėra 20 tūkst. pavardžių. Tai nusikalstamas aplaidumas, kuris leidžia iš viso suabejoti, ar Berijos nurodytas skaičius yra tikslus, ir sudaro galimybes ateityje tūkstančius žuvusiųjų ir nukankintųjų paslėpti užmarštyje.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

VE nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 09 d., Penktadienis

...

Man tradicinės vertybės - pagarba gyvybei, šeimai, nacionalinės tapatybės puoselėjimas - tai pamatiniai Lietuvos poliai. Jos ne tik stiprina mūsų visuomenės ir valstybės vertybinį imunitetą, bet ir padeda žmogui išlikti žmogumi - šiame besaikiame vartojimo amžiuje tai jau tampa nemenku iššūkiu. Ar Lietuva yra pasiruošusi priimti šį iššūkį priklausys nuo Jūsų apsisprendimo SPALIO 11 dieną.

*Politinė reklama, parengta kandidato komandos ir skelbiama nemokamai.

2020 m. Spalis mėn. 07 d., Trečiadienis

Vilniaus keramikos meno bienalės paroda „Naujas / Fresh“

Vida.pngSpalio 7 d. Panevėžio Dailės galerijos keramikos paviljone atidaryta rugpjūčio mėnesį vykusios Vilniaus keramikos meno bienalės „Naujas / Fresh“ paroda.

Žvelgiant retrospektyviai „Naujas / Fresh“ kolekciją, nors ji yra 6-oji, galima vadinti jubiliejine, nes nuo 2010 m. surengtos 1-osios Vilniaus keramikos meno bienalės, kurią inicijavo ir kuravo, o vėliau tą veiklą iki pat šių metų tęsė keramikas Gvidas Raudonius, praėjo dešimtmetis.

Bienalėje buvo įvertinta daugiau kaip 40 darbų ir išrinkti laureatai. Pirmoji vieta ir prof. Liudviko Strolio vardo premija skirta keramikei Rūtai Šipalytei už kūrinį „Silicio namai“. Antros vietos laureatas – keramikas Audrius Janušonis, trečią vietą laimėjo Eglė Einikytė-Narkevičienė. Bienalėje dalyvavo ir du panevėžiečiai keramikai: Egidijus Radvenskas ir Eugenijus Čibinskas, kuris buvo apdovanotas diplomu už aukštą profesinę meistrystę.

Povilas Urbšys pasveikino projekto vadovę Solveigą Gutautę su puikia paroda, padėkojo, kad bienalėje sukurtais kūriniais galės pasigrožėti panevėžiečiai. Taip pat Seimo narys pasveikino ir abu keramikus panevėžiečius įteikdamas jiems po suvenyrą.

2020 m. Spalis mėn. 07 d., Trečiadienis

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Seimo 2016 – 2020 m. kadencijai einant į pabaigą, kviečiame susipažinti su parlamentarų balsavimo tendencijomis Laisvos visuomenės instituto (LVI) veiklos baruose. LVI jau aštuonerius metus dalyvauja teisėkūros procese, siekdamas, kad Lietuvos įstatymai saugotų žmogaus gyvybę, stiprintų vyro ir moters santuoka ir/ar giminystės ryšiais grįstą šeimą bei užtikrintų tėvams teisę pagal įsitikinimus auklėti savo vaikus. 

Per praėjusius ketverius metus LVI dalyvavo rengiant ir teikė argumentus, kuriais palaikė 6 įstatymų projektus, bei oponavo 4 tesės aktų projektams. Nuorodoje esančiose lentelėse galite susipažinti su šiais teisės aktų projektais ir Seimo narių balsavimais dėl jų.

Žemiau esantis paveikslas informuoja apie politikų balsavimo atitikimą LVI pozicijai. Taip pat joje pažymėti Seimo nariai, kurie teikė LVI palaikytus įstatymų projektus. 

Pagal suriktus duomenis matote, kad Povilo Urbšio veikla Seime stipriai sutapo su LVI pozicija. P.Urbšys Seime registravo ir LVI siūlytus projektus.

Skaitykite: https://laisvavisuomene.lt/

2020 m. Spalis mėn. 07 d., Trečiadienis

Ginčai dėl įstatymo pataisų: nykstančią žuvininkystę renovuos ar dusins?

vejai.jpgSeime vėl vyksta šiemet jau kelis kartus tęsti ginčai dėl žuvininkystės veiklos Lietuvoje.

Šį kartą prie Žuvininkystės įstatymo pataisų Seime grįžta po to, kai šalies Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo jau priimtą įstatymą. Jame buvo aiškiai prasiskverbę vienos žvejų grupės interesai. Į Žuvininkystės įstatyme paliktas, o gal ir tikslingai įtrauktas, korupcines schemas buvo bakstelėjęs tiek Seimo teisės departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Kodėl toks dėmesys Seime buvo vienai žvejų grupei, belieka tik spėlioti. Tuo stebėjosi ir patys Seimo nariai. „Tiek praeitoje kadencijoje, tiek šioje iš tikrųjų ne kartą buvo susikryžiavusios ietys dėl Žuvininkystės įstatymo. Aiškiai matėsi, kad yra Seimo narių, kurie atstovauja verslinei žuvininkystei. Girdžiu tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba fiksavo, jog yra neskaidrios įstatymo pataisos. Komitetas į jas neatsižvelgė ir dabar Seimui siūlo balsuoti už neskaniai kvepiantį įstatymą“, – stebėjosi Seimo narys Povilas Urbšys birželį, kai buvo priiminėjamos pataisos, kurias Prezidentas vetavo.

Skaitykite: https://www.diena.lt/

V.Matučio nuotr.

2020 m. Spalis mėn. 06 d., Antradienis

...

Vienas iš pagrindinių iššūkių - išlaikyti Aukštaitijos regiono centro statusą. Būtent nuo to priklauso, ar Panevėžys turės ateitį ir kokią. Kaip valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, inicijavau regioninės politikos peržiūrėjimą mūsų valstybėje. Teko stabdyti užmačias Lietuvą paversti tik trijų didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - šalimi. Mums komitete pavyko pakeisti šį ydingą požiūrį. Seimas priėmė parengtas Regioninės plėtros įstatymo pataisas, kurios suteikia Panevėžiui galimybę būti apskrities lyderiu ir tapti ateities miestu.

Buvau tarp tų, kurie rūpinosi, kad tarptautinis geležinkelis „RailBaltica“ eitų pro Panevėžį ir jo projekte atsirastų jungtis, kuri sudarytų sąlygas ateityje prie Panevėžio vystyti logistikos centrą. Prisidėjau prie to, kad regioninių institucijų pertvarkos neatitolintų paslaugų nuo žmonių. Taip pavyko išsaugoti Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento, Užimtumo tarnybos Panevėžio skyriaus savarankiškumą, Panevėžio greitosios medicinos pagalbos dispečerinės galimybę teikti paslaugas nuo šiaurės iki pietų Lietuvos. Visą tai susiję ir su darbo vietų išsaugojimu.

*Politinė reklama, parengta kandidato komandos ir skelbiama nemokamai.

2020 m. Spalis mėn. 05 d., Pirmadienis

Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai

120897151_10214479815028053_9011159831389734387_o.jpgSpalio 5 d. Juozo Balčikonio gimnazijoje buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Laureatais tapo ir 2 panevėžiečiai. Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, pagerbta rašytoja, žurnalistė Liuda Jonušienė ir visuomenininkas Steponas Albertas Kubeckas. Kiti šios nominacijos laureatai – rašytojas Andrius Jakučiūnas ir visuomenės veikėja Ona Voverienė.

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, apdovanotas Kazickų šeimos fondas, poetas Viktoras Rudžianskas, visuomenininkai Laima ir Jonas Šalčiai, režisierė Vaida Vadoklytė.

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – Rugilė Grendaitė, signataras Mečys Laurinkus, advokatas Ignas Meškauskas, mokytoja Audronė Pileckienė.

Už savanorystės kultūros sklaidą – poetė Erika Drungytė, esperantininkas Povilas Jegorovas, visuomenininkai Dalė Poškienė ir Antanas Rašinskas.

2020 m. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ gauti buvo pateikti 34 kandidatai.

Povilas Urbšys pasveikino Apdovanotuosius prof. Oną Voverienę, Liudą Jonušienę ir Steponą Kubecką įteikdamas jiems gėlių ir suvenyrus.

2020 m. Spalis mėn. 05 d., Pirmadienis

Kas yra tikrieji Lietuvos draugai ir kaip su jais draugausime

trys.jpgNiekad nesibaigianti istorija turi savybę kartotis, kiekvienai kartai užduodama vis tuos pačius klausimus. Stebint geopolitinėje erdvėje vykstančius įvykius, neapleidžia mintis, kad stovime ant kažkokių didelių permainų slenksčio. Ko mus moko istorija, kaip turėtume elgtis, kad, nebūdami didžiaisiais užsienio politikos lošėjais, sugebėtume išlikti kaip tauta?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas RAKUTIS, Kovo 11-osios akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Lietuva yra geopolitiniame Rytų ir Vakarų susikirtimo taške. Tai sąlygojo savitą mūsų tapatybės formavimąsi. Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet prie lietuviško kodo išgryninimo ypač prisidėjo ir Lietuvos pavergėjai. Pasipriešinimas jiems formavo vieną mūsų mentaliteto dalį, kolaboravimas ir keliaklupsčiavimas - kitą. Šios viena kitą neigiančios tapatybės sudaro mūsų bendrą nacionalinį mentalitetą. Tai veikia mūsų šiandieninį požiūrį į valstybės raidą ir santykius su išoriniu pasauliu.

Po 1795 metų, Abiejų Tautų Respublikos paskutinio padalijimo, Lietuva iki 1990 m. kovo 11 dienos net 170 metų nešė pavergėjų - carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos - uždėtą nelaisvės jungą. Be abejo, tai nepraėjo mums be pasekmių. Rusijos dimensija yra giliai įsišaknijusi mūsų nacionalinėje savimonėje. Vieniems Rusija visada išliks grėsmė, kitiems - tai bus jėga, su kuria reikėtų skaitytis ir sugyventi. Todėl neatsitiktinai šiemet į klausimą - ar Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta - 22 proc. - atsakė taip, 38 proc. - ne, o 27 proc. pasislėpė po atsakymu - nei sutinku, nei nesutinku.

Tokios nuomonės susiformavimui turi įtakos ne tik mūsų nacionalinio mentaliteto ypatumai, bet ir šių dienų užsienio politikos strategų vadeliojimas.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

Eltos nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 351