Naujienos

2019 m. Liepa mėn. 05 d., Penktadienis

Karaliaus Mindaugo husarų batalione naujas vadas

Mindaugo batalionas nuotrauka.Liepos 5 d. Seimo narys Povilas Urbšys dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ir vadų pasikeitimo ceremonijose. Batalione šiemet tarnybą baigė 290 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo kariai. Trejus metus batalionui vadovavusį pulkininką leitenantą Rolandą Putniką pakeitė majoras Vilius Zagurskis.

Naujasis Husarų bataliono vadas mjr. V. Zagurskis Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1996 metų. Tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu jis ėjo vadovaujančias pareigas Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione, dirbęs Baltijos gynybos koledžo viršininko padėjėju, keletą kartų buvo išvykęs į operaciją Afganistane, Ukrainoje. Karininkas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, įvairius kursus Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Estijoje. 

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

Grupė Seimo narių ragina nekeisti Škirpos alėjos pavadinimo

nuotrauka.jpgSeimo narių grupė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydami nepervadinti sostinėje esančios Kazio Škirpos alėjos ir nepalaikyti tokios iniciatyvos miesto taryboje.

Raštą iniciavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, ji pasirašė dar septyni skirtingų frakcijų nariai: Arūnas Gumuliauskas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys.
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

V.Valiušaičio nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 03 d., Trečiadienis

P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?

Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.

Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.

Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos  veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.

Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?

Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.

Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.

Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“

Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.

Skaitykite: https://jp.lt

2019 m. Birželis mėn. 29 d., Šeštadienis

Seimas balsavo dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“


pasisakymas.jpg

Pir­mas birželio 27 d. vakarinio Seimo posėdžio klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tas.

Povilas Urbšys pasisakė už projektą, bet akcentavo ir tai, kas įstatymo projekte kelia abejonių. „Jei­gu jus ten­ki­na tai, kad da­bar net sa­vo ofi­cia­lia­me pus­la­py­je jie kaip ka­len­do­ri­nes šven­tes nu­ro­do tik žie­mos sau­lėg­rį­žą, Kū­čias, pu­siau­žie­mį ir Už­ga­vė­nes, ir tai yra vi­sas mū­sų ikik­rikš­čio­niš­ko lie­tu­vių ti­kė­ji­mo pa­vel­das, ir tai yra re­li­gi­nės ben­druo­me­nės pa­tei­ki­mas, ro­do tai, kad mes sa­vo­tiš­kai, bal­suo­da­mi už, ei­na­me tuo ke­liu su­men­kin­ti ir pa­tį se­no­vės lie­tu­vių ti­kė­ji­mą, ir pa­tį „Ro­mu­vos“ ben­druo­me­nės nu­veik­tą dar­bą.”- sakė Seimo narys.

Pilną P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Birželis mėn. 28 d., Penktadienis

Svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas

g.jpg

Birželio 25 d. rytiniame Seimo posėdyje svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas. Už rezoliuciją, kuria siūlyta nekelti ministerijos į Kauną, balsavo 39 Seimo nariai, prieš – taip pat 39, susilaikė 23.

Povilas Urbšys teigė, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra la­bai svar­bi Lie­tu­vai ir vyk­dy­ti ją ga­li­ma ar­ba sis­te­miš­kai, ar­ba vyk­dant to­kias pa­ro­do­mą­sias ak­ci­jas. 

Išsamų P. Urbšio pasisakymą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną žiūrėkite čia.

2019 m. Birželis mėn. 27 d., Ketvirtadienis

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją

Viktoras PranckietisSeimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms – jo asmeninė pozicija ar politikui Seime talkinančių patarėjų bandymas kuo ilgiau išsilaikyti itin gerai apmokamose pareigose?
Rengdama šią medžiagą DELFI žurnalistė stengėsi sužinoti nuomonę kuo platesnės politinių partijų dalies Seime atstovų. Tačiau kokia buvo nuostaba, kad dauguma iš jų nieko neprisiminė apie tai, jog Seime būtų vykusi diskusija – ar verta tiek didinti Seimo pirmininko patarėjų algas.

P. Urbšys teigė nematantis dėl tokio pakėlimo bėdos: „Sutikime, kad Seimo nario padėjėjas ir Seimo pirmininko padėjėjas – ne tas pats. Teisingiau sakant, ne tas pats yra Seimo narys ir Seimo pirmininkas, nes pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, kaip sakant, vienas iš trijų. Ir jei ten nekilo diskusijų iš Finansų ministerijos, ar nebuvo kokių pastabų, tai tiesiog tas klausimas ir nuėjo rutiniškai, be diskusijų.“

A.Ufarto nuotr.

Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2019 m. Birželis mėn. 27 d., Ketvirtadienis

Panevėžio kolegijoje įteikti diplomai

kol.jpgLiepos 27 d. „Cido“ arenoje Panevėžio kolegijos absolventams buvo iškilmingai įteikti diplomai. Šiais metais mokslus čia baigė apie 250 profesinių bakalaurų pagal 15 studijų programų. Aukštosios mokslo įstaigos direktorius dr. Gediminas Sargūnas pasidžiaugė šių mokslo metų rezultatais ir būsimais mokslo metais Kolegijoje akredituotomis dvejomis naujomis studijų programomis. Kolegijos absolventus pasveikino pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Po to šventinė eisena pajudėjo link „Cido“ arenos, kur vyko iškilmingas diplomų teikimas. 

Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino absolventus įveikus dar vieną mokslo laiptelį, padėkojo dėstytojams už jų kantrybę, suteiktas galimybes bei perteiktas žinias ir, kartu su atminimo dovanėlėmis, įteikė padėkos raštus trims Socialinių mokslų fakulteto absolventams: Dianai Kazlauskaitei, Mindaugui Vėsului ir Rimantai Jarašūnaitei.

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pristatyta Valstybinio audito ataskaita

 posėdis.jpg2019 m. birželio 26 d. vyko Valstybės ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriam buvo pristatyta Valstybinio audito ataskaita "Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai? " Diskusijoje po pristatymo Valstybinio audito tarnybos specialistė kalbėjo, kad  valstybėje pasiekėme lygį, kai yra didelis "išplaukimas" tarp valstybės ir savivaldybių funkcijų. Seimo narys Povilas Urbšys pabrėžė, kad kalbėdami apie savivaldą, mes kalbame apie decentralizavimo principą.  Lietuvoje yra žemas decentralizacijos lygis. Lietuvoje savivaldybėms deleguota administruoti tik 16 proc. Europos sajungos lėšomis vykdomų projektų, kai tuo tarpu Lenkijoje deleguota administruoti virš 50 proc. 

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia

Posėdžio pabaigoje P. Urbšys kalbėjo, kad esame žemiau Europose sajungos decentralizavimo vidurkio. Video žiūrėkite čia.

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendriją „Romuva“ būtų valstybės pripažinta

 

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

 

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys.

Keišos nuotr.

 

Skaitykite: http://alkas.lt/

P.Urbšio pasisakymas: https://www.youtube.com/

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Priėmus naują tvarką, viršininkai apie žmones žinos viską: sekimo čiuptuvai primena Šiaurės Korėją

P.Urbšys: „Tai, kas bandoma įteisinti Lietuvoje, turi panašumo į komunistinės diktatūros valdomą valstybę.“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsukta valdymo slaptosiomis pažymomis karuselė, regis, nesustos ir toliau – Seime jau klojami pamatai dar vienam pažymų fabrikėliui, kuris kelia didelių abejonių. Seime užsimota priimti naują Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris gerokai išplėstų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias. Etikos prievaizdai taptų naujos interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos valdytojais, jiems taptų prieinamos bemaž visos šalies duomenų bazės. VTEK galėtų iš arti stebėti beveik 150 tūkstančių šalies gyventojų, kurie privalo deklaruoti savo interesus, gyvenimą ir apie galimą būsimą bet kokį jų nuklydimą pranešti viršininkams. Netgi užsimota įteisinti draudimą valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims bendrauti su buvusiais kolegomis. Seime svarstomas projektas numato, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo per septynias kalendorines dienas savo viršininkui privalo pranešti apie tokį kontaktą ar bandymus užmegzti santykius. Tokia Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų įstatymų leidėjams pakišta mintis šiurpulį kelia net buvusiam STT Panevėžio valdybos vadovui parlamentarui Povilui Urbšiui.

„Daug kalbama apie siekius, jog valstybės tarnyba taptų prestižinė. Bet vienu mostu šiuos tikslus lyg ir nubraukiame, nes įstatymu skelbiame, kad visi buvę valstybės tarnautojai tampa potencialūs nusikaltėliai, kurių reikia saugotis tiems, kurie tarnyboje lieka. Taip toliau kuriama baimės atmosfera. STT galėtų pati išbandyti jos siūlomą naująją tvarką. Dar siūlyčiau įvesti komendanto valandą, kad valstybės tarnautojas vakare negalėtų nueiti į barą. Nes juk kažkam gali kilti klausimų, ką jis ten vakare veikia, ar neužmezga kokių nors nederamų kontaktų. O gal vertėtų pagalvoti, kad visus valstybės tarnautojus reikia apgyvendinti atskiruose kvartaluose?“ – ironizavo P.Urbšys.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 295