Naujienos

2020 m. Gegužė mėn. 18 d., Pirmadienis

Kaip COVID-19 virusas turėtų koreguoti socialinę politiką

senoliai.jpg

Pandemijos pasekmes pajus didelė dalis šalies piliečių, kuriems reikės valstybės paramos. Į ką derėtų atsižvelgti Vyriausybei, kad nesikartotų 2008-2009 metų krizės pamokos, kurias išgyvenome itin skaudžiai?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo europarlamentarė, buvusi ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Seimo narys Povilas URBŠYS, Kazlų Rūdos meras Mantas VARAŠKA, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras MEDAISKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Akivaizdu, kad virusas Lietuvoje atveria skurdo bedugnę. Jeigu mes galime girtis, kad pas mus bus mažiausiai mirčių, bet po koronaviruso, ko gero, mes būsime labiausiai nuskurdinta valstybė. Nepamirškime, šių metų pradžioje Europos Komisija konstatavo, kad skurdas mūsų valstybėje yra pagrindinė problema, kurią turime spręsti. Šiai dienai mes turime apie 700 tūkst. gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba, o iš jų - daugiau nei 300 tūkst. gyvena absoliučiame skurde, t.y., kai vienam gyventojui tenka 240 Eur per mėnesį. Šiuo metu mes stebime, kaip didėja bedarbių skaičius: 2019 m. jų buvo 92 tūkst., šiuo metu jų skaičius artėja prie 200 tūkst. ir man atrodo, kad netrukus peržengs 200 tūkst. ribą. Iš esmės bedarbių skaičius bus panašus į tą, kuris buvo po 2008 m. ekonominės krizės. Kai dabar daug kalbama apie verslo gelbėjimo planus, sveikatos apsaugos sistemos stiprinimą, viskas yra aišku. Bet nesigirdi, tiek prezidentūros lygmeniu, tiek Vyriausybės lygmeniu, galų gale, ir Seimo lygmeniu, kad į šią problemą būtų pradėta žiūrėti sistemiškai. Jau ne kartą buvo baksnota tos pačios Valstybės kontrolės, kad socialinės paramos sistema pas mus yra neefektyvi. Socialinėms paslaugoms kompensuoti metai iš metų panaudojama tik 50 proc. visos skiriamos sumos. O ir minimali suma, kuri pasiekia nuskurdusius gyventojus, tuos 86 proc., gavusius paramą, neužtikrina jų minimalių poreikių. Kai matai, kad iš esmės tie socialiniai dalykai yra labiau panaudojami kaip viešųjų ryšių akcijos priemonės kai kam parodyti savo politinį jautrumą, tuomet tiesiog nusvyra rankos. Praėjusiais metais buvo paskleista žinutė, kai prezidento žmona vizito metu kalbėjosi su Vokietijos prezidento žmona apie skurdo problemas Lietuvoje. Žinutė tikrai jautri ir orientuota pademonstruoti jautrumą. Bet kas po to vyksta? Praktiškai nieko. Paskutinis pavyzdys, kai prezidentas nuotoliniu būdu organizuoja pasitarimą su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir su savivaldybių asociacija, svarstydamas žmonių su negalia problemas. Apie jų problemas reikia kalbėti, bet šiandien pagal statistiką labiausiai skurdas vyrauja tarp bedarbių, vienišų žmonių, vienišų tėvų, kurie augina vaikus, ir tik paskui eina pensininkai. Man atrodo, kad reikia žiūrėti ne į kažkokią pažeidžiamą socialinę grupę, bet iš esmės pradėti spręsti tas problemas. Faktas, kad iki šios dienos mūsų sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių žmonių poreikių. Taip pat nesudaromos sąlygos ta parama pasinaudoti visiems tiems, kuriems ji yra reikalinga, nesudaromos sąlygos žmonėms gauti informaciją, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis gauti socialinę paramą. Jeigu kitose valstybėse yra prievolė informuoti gyventoją apie jam priklausančią socialinę paramą, pas mus žmogus tampa vos ne detektyvu, kuris turi tyrinėti ir išgauti iš institucijų, kas jam priklauso. Skandalingas pavyzdys, kai skiriamos pinigų sumos, pašalpos įsidarbinimui. Yra nustatyta, kad 82 proc. asmenų negavo tos pašalpos, kadangi nežinojo, nes neturėjo tokios informacijos. Man atrodo, kad kai kuriais atvejais tai daroma sąmoningai. Sąmoningai yra nuslepiama informacija nuo žmonių, tokiu būdu dirbtinai yra sutaupomos lėšos, kurios galėtų pasiekti žmones ir tada tos lėšos panaudojamos visai kitoms reikmėms.

ELTOS nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

Seimas griežtina GMO patekimą į Lietuvą

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas. Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. „Siūlome, kad būtų pasinaudota (Europos Sąjungos – BNS) direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – pristatydamas pataisas Seime pataisas teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad Žemės ūkio ministerija atstovauja turintiems kitokių interesų žemės ūkyje, jie gali skatinti tokių produktų naudojimą.

L.Balandžio nuotr.
Skaitykite: https://www.15min.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

P.Urbšys stebisi: A.Širinskienės komisija, padariusi grėsmingas išvadas, dabar siekia jas nugesinti

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pražios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė. „Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 17 d., Sekmadienis

Testas: kurie iš šių 20 žmonių yra dabartiniai Seimo nariai, o kurie dirbo Steigiamajame Seime?

2020 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas mini savo darbo pradžios šimtmetį. Portalas 15min šia proga parengė testą – ar atskirsite, kurie iš 20 žmonių, kurių pavardes rasite teste, buvo Steigiamojo Seimo nariai, o kurie yra Seimo nariai dabar?
Skaitykite ir spręskite: https://www.15min.lt/

2020 m. Gegužė mėn. 16 d., Šeštadienis

Seime – ginčai dėl gręžinių vandens naudojimo kaime ir miesteliuose

Šulinys

Seimas pradėjo diskusijas, ar leisti miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, jo nemokamai pasiimti penkis kartus daugiau nei leidžiama dabar – 50 kubų vietoj 10.

Vieni Seimo nariai aiškino, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų atnaujinti senų gręžinių, kiti gi aiškino, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai.

Pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai statyti prieš 40-50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti. Todėl padidinus leistiną naudoti kiekį, nereikėtų naujo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

 „Jie gauti leidimo naudoti tokius įrenginius toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra, nes valstybė neskiria lėšų jų modernizavimui, renovavimui. (...) Siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo“, – pristatydamas pataisą Seime kalbėjo V. Rinkevičius.

 Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Seime pareiškė, kad prisidengiant „eilinių žmonių problemomis“, rūpinamasi stambiojo žemės ūkio verslo interesais. Vytautas Bakas taip pat mano, jog pataisos naudingos tik stambiam verslui.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Gegužė mėn. 15 d., Penktadienis

P. Urbšys: Ar įvairesnis atstovavimas rinkimų komisijose yra problema?

rinkimu_komisijos.jpg

Seime ketvirtadienį svarstytas Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas.

Kviečiame žiūrėti Povilo Urbšios pasisakymą dėl įvairesnių at­sto­vų įtraukimo į rin­ki­mų ko­mi­si­jas. Žiūrėkite čia. 

2020 m. Gegužė mėn. 15 d., Penktadienis

P. Urbšys: Kodėl A. Širinskienės komisijos išvados yra politinio neįgalumo pavyzdys

irinskienės_komisija.jpg

Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.

Povilo Urbšios pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 14 d., Ketvirtadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis

geguzes_13.jpg

Gegužės 13 d. vykusiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo svarstomi Viešojo administravimo, Vietos savivaldos, Šilumos ūkio, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir rinkimų įstatymų projektai.  

Posėdžio įrašą žiūrėkite čia.

2020 m. Gegužė mėn. 14 d., Ketvirtadienis

Laidoje „Sąmokslo teorija“ diskutuota apie išskirtinę STT operaciją

samokslo_teorija.jpg

Gegužės 13 d. Povilas Urbšys dalyvavo internetinės televizijos „KitaipTV“ laidoje „Sąmokslo teorija“. Laidoje buvo diskutuojama apie išskirtinę STT operaciją, kurios metu sulaikyti Generalinės prokuratūros prokurorai, FNTT tyrėjas, advokatas. Laidos vedėjas kėlė klausimą, ar specialiųjų tarnybų iškeliami skandalai yra organizuojami siekiant dangstyti savo nelabai teisėtą veiklą.

Laidoje dalyvavo: Seimo narys Povilas Urbšys, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, laidos vedėjas Arnas Klivečka.

Apžvelgdamas situaciją Povilas Urbšys teigė, kad „sistemos viduje yra pareigūnai, kurie vykdo tyrimą. Pareiškėjai, kurie atsiranda, tai iš jų 95 proc. turi savo asmeninį interesą. Retai atsiranda pilietiškas nusiteikimas pranešti apie nusikaltimą. Pareigūnas patenka į interesų lauką. Atsiranda kontaktai su informaciją teikiančia aplinka, bet ji yra konkurenciniame verslo lauke ir STT smaigalys nukrypsta į jo galimą konkurentą. Išorė tokį santykį vertina, kad STT yra pasitelkiama verslo problemoms spręsti. Visuomet susidaro dviprasmiškas fonas“.

Laidos įrašą žiūrėkite čia.

 

2020 m. Gegužė mėn. 13 d., Trečiadienis

Seimo keršto komisijos aktualijos

politinis_vėjavimas.jpg

Seimas po svarstymo pritarė parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos politikams atlikusios komisijos išvadoms. Kviečiame žiūrėti Povilo Urbšio pasisakymus svarstymo metu.

Kas ir kodėl tapo Seimo komisijos taikiniu. Žiūrėkite čia

Apie politinį vėjavimą. Žiūrėkite čia

Kodėl P. Urbšys siūlo toliau tirti P. Urbšį. Žiūrėkite čia

Evangelinis paraginimas A. Širinskienei. Žiūrėkite čia

<< Pradžia < Ankstesnis 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 11 iš 341