Naujienos

2018 m. Lapkritis mėn. 04 d., Sekmadienis

Paroda „Pakalbėkim apie... tai”

parod.pngLapkričio 4 d. Panevėžio Galerijoje XX atidaryta paroda „Pakalbėkim apie... tai”. Tai tęstinis parodų ciklas: „Katės”, „Flirtas”, „Pasimatymas”, „Paslapčių sodai”, „Pakalbėkim apie…tai”. Skirtingų mokyklų ir patirčių dailininkai pakviesti bendrai parodai – pokalbiui su žiūrovu. „Visus juos galiu vadinti savo draugais, bičiuliais. Paroda – puiki proga mums vėl susitikti , pasidalinti idėjomis, pasikalbėti apie tai kas rūpi ar erzina“, - kalbėjo parodos kuratorė Diana Rudokienė.

Šiemet savo darbus eksponuoja: Arvydas Baltrūnas (Vilnius), Robert Bluj (Vilnius), Raimondas Gailiūnas (Rokiškis, Antanas Obcarskas (Kaunas), Gintautas Vaičys (Kaunas), Jolanta Rudokienė (Panevėžys), Sigitas Laurinavičius (Panevėžys), Una Gura (Daugpilis, Latvija), Egidijus Radvenskas (Panevėžys), Diana Rudokienė (Panevėžys)

Povilo Urbšio padėjėja Seimo nario vardu pasveikino parodos dalyvius ir palinkėjo išsaugoti jų gražią ir prasmingą bendrystę.

2018 m. Spalis mėn. 31 d., Trečiadienis

Povilas Urbšys. Apie pavergtuosius valdžioje

Povilas UrbÅ¡ys. Apie pavergtuosius valdžiojeIškart po Vėlinių, lapkričio 3 dieną, sukaks dveji metai, kai šios kadencijos Seimo nariams buvo įteikti pažymėjimai. Laminuotos kortelės, aktyvuotos po priesaikos, mums, išrinktiesiems, suteikė prieigas prie valdžios galių ir tapo mūsų žmogiškųjų silpnybių išbandymu.

R. Karbauskis tada didžiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašu, sudarytu iš partinių ir nepartinių kandidatų.

„Galiu patikinti, jog tai žmonės, kuriuos vienija daug stipresnis ryšys nei tik partinis bilietas – juos vienija vertybinis pagrindas. Tarp mūsų yra žmonių, kurių nuomonės vienu ar kitu klausimu skiriasi, ir man dėl to nei kiek nebaugu.“ Taip prieš dvejus metus jis įtikinėjo visą Lietuvą ir, ko gero, save. Daugelis, tarp jų aš, patikėjau šių žodžių nuoširdumu.

Tiems, kurie įsitikinę, kad mane antrajai kadencijai į Seimą įkėlė pakilusi „valstiečių“ banga ir todėl turiu jausti jiems už tai amžiną dėkingumą ir nepurkštauti prieš jų lyderį, noriu kai ką priminti.

Pirmajame ture vakarinėje apygardoje už mane balsavo 9182 rinkėjai, o už LVŽS sąrašą – 5672. Taigi, nemaža dalis, rinkusi mane savo atstovu, balsavo už mane, bet nebalsavo už „valstiečius“, tačiau mano agitacija už ,,valstiečius“ ne atėmė, o padidino LVŽS rinkėjų skaičių Vakarinėje apygardoje – 2012 m. už juos balsavo tik 692 rinkėjai.

Dar daugiau – 2016 m. Seimo rinkimuose LVŽS sąraše iš septintos vietos 32692 pirmumo balsais buvau reitinguotas į penktąją.

Per Seimo rinkimus buvau vienintelis kandidatas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo, kuris rinkimų kampanijos metu nenaudojo pinigų iš partinės kasos – norėjau išsaugoti savo nepriklausomumą.

O apie tai, kad jei nebūčiau tarpininkavęs, kažin ar Saulius Skvernelis būtų ėjęs „obuoliauti“ su Ramūnu Karbauskiu, aš jau nė nekalbu. Ir sąrašo idėja – svarbiau ne partiniai bilietai, o vertybės ir kompetencija – priklausė ne R. Karbauskiui. Taigi, nežinia, kas kam yra daugiau „skolingas“.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

O. Posaškova nuotr.

2018 m. Spalis mėn. 31 d., Trečiadienis

Seimo narių išlaidos reklamai – vieni išleidžia kelis tūkstančius, kiti pinigų neliečia

Viešosios informacijos rengėjų paslaugomis iš viso nesinaudojo šiek tiek mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių.Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms iki spalio galėjo panaudoti beveik 8 tūkst. eurų – šias lėšas jie leidžia skirtingoms reikmėms, o kai kurie išsiskiria didelėmis sumomis reklamai.
2,1 tūkst. eurų iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų reklamai panaudojo „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda, po maždaug 2 tūkst. eurų – „valstietis“ Tomas Tomilinas ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, po 1,6 tūkst. eurų – „valstietis“ Audrys Šimas, socialdarbietė Irena Šiaulienė.
Seimo nariui per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, rugsėjį ji jau siekė 926 eurus. Iš viso per šiuos metu nuo sausio iki rugsėjo parlamentarai tam panaudojo 886 tūkst. 256 eurus.
Skaitykite
https://www.lrytas.lt/

J.Stacevičiaus nuotr.

2018 m. Spalis mėn. 30 d., Antradienis

Panevėžyje valstybei prisiekė privalomosios karo tarnybos kariai

Mindaugo batalionas nuotrauka.Panevėžyje Lietuvos Respublikai iškilmingai prisiekė Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Iškilmės prasidėjo šventomis mišiomis Panevėžio miesto katedroje, po jų žygis nuo bažnyčios iki Laisvės aikštės, kur vyko iškilminga priesaikos ceremonija.

Povilas Urbšys pasveikino karius, prisiekusius Lietuvos valstybei, pabrėždamas, kad duota karinė priesaika uždeda ant jų pečių didelę atsakomybę, įpareigoja juos būti tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį, o reikalui esant net paaukoti savo gyvybes.

Šiemet Panevėžyje Lietuvos Respublikai kario priesaiką davė 299 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.

2018 m. Spalis mėn. 29 d., Pirmadienis

Ar teisingu keliu eina "Mato reforma"?

forumas.pngSpalio 29 d. Povilas Urbšys dalyvavo televizijos laidoje "LRT forumas". Laidos vedėjas žurnalistas Raigardas Musnickas klausė, ar teisingu keliu eina "Mato reforma"; ar neperlenkia lazdos vaiko apsaugos tarnybos; kaip auklėti savo atžalas, kad netektų su jais atsisveikinti.

Pasak P.Urbšio, mūsų šalyje amžina problema: ar žmogus procedūrai, ar procedūra- žmogui. Seimo narys, kalbėdamas apie vaikų paėmimą iš tėvų sakė, jog "kiekvieną atvejį, toks koks atsitinka, labai detaliai reikia išanalizuoti tam, kad įstatymą patobulinti, ar kad analizuoti darbuotojų elgesį." Laidoje P.Urbšys kreipdamasis į Socialinės apsaugos ministrą, pastebėjo, jog Lietuvoje nepakankamai diferencijuojamos šeimos, kurioms reikalinga pagalba.

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt/

2018 m. Spalis mėn. 29 d., Pirmadienis

Gražiausia daugiabučio aplinka

apl.pngSpalio 29 d. Seimo narys Povilas Urbšys aplankė Statybininkų g. 7-ojo daugiabučio namo aplinkos tvarkytojus. Visai neseniai vykusiame kasmet Savivaldybės organizuojamame gražiausios aplinkos konkurse šio namo bendruomenė buvo išrinkta laimėtoja daugiabučių namų kategorijoje. Tvarkymosi iniciatorė namo gyventoja Jūratė Červonenkienė. Subūrusi kelias aktyvias kaimynes ji pradėjo puoselėti priešais savo langus esančią teritoriją, kuri per kelis metus virto į nuostabų kampelį su baseinėliu, įvairiausiai augalais, inkilais ir kitokiomis puošmenomis. Dabar visos puošmenos jau nuimtos ir žiemai suneštos į sandėlį, bet pavasarį vėl bus išneštos ir džiugins gyventojų akis.

Povilas Urbšys pasidžiaugė Statybininkų g. 7-ojo namo gyventojų aktyvumu ir noru kurti grožį, pasveikino su laimėjimu ir padovanojo dekoratyvinę eglutę, gražiajam sodui.

2018 m. Spalis mėn. 29 d., Pirmadienis

Prabilo apie teisinės sistemos spragas: Lietuvoje – ydingas nusikaltimų tyrimo procesas

Mindaugas Balčiūnas

Buvęs Ligonių kasos vadovas Algis Sasnauskas, krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos pašto direktorius Andrius Urbonas, Radviliškio meras Antanas Čepononis, lobistas Andrius Romanovskis. Visus juos vienija istorijos su teisėsauga, kai sulaukę įtarimų, keletą metų buvo tampomi po apklausas, teismus, kai kuriems teko trumpam būti įkalintiems, kai kurie buvo suimti ir į apklausą atvežti su antrankiais. Antrankiai uždedami namie, paryčiais, vaikams matant. Visi jie dabar arba jau įsiteisėjusia nutartimi, arba pirmosios instancijos teismų buvo išteisinti.

M. Balčiūnas neabejoja, kad bus išteisintas visiškai ir svarsto reikalauti žalos atlyginimo – vien tik advokatų paslaugos kainavo tūkstančius. Tuo metu, kai Panevėžyje buvo pradėtos minėtosios dvi bylos, STT padaliniui 1997–2012 m. vadovavo dabar jau parlamentaru tapęs Povilas Urbšys. Jis tikina, kad jo pavaldinių veiksmai buvo teisėti.

„Taip, kai aš buvau STT viršininkas, buvo pradėtas tyrimas, bet dabar kaltinti dėl to, kas įvyko, tai tas pats kas kaltinti duonos kepėją už tai, kad jisai suminkė tešlą, bet kiti dėjo į pečių ir kepė. Taip pat žinote, kad ten gali pridegt ir visi dalykai. Aš atsakau už savo dalį: teisėtai buvo surinkti įrodymai, nė vienas teismas nepasakė, kad neteisėtai buvo renkami įrodymai“, – sakė P. Urbšys.

Net jei ir įrodymai buvo renkami teisėtai, nekaltai persekiotas žmogus turi teisę sulaukti atsiprašymo. „Finale turėtų atsiprašyti tos institucijos vadovai. Nes vadovas neša atsakomybę už savo pavaldinių darbą. Ne eilinis kažkoks tyrėjas, o institucijos vadovas“, – teigė P. Urbšys.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

K. Čachovskij nuotr.

2018 m. Spalis mėn. 28 d., Sekmadienis

Panevėžyje suplevėsavo didžiausia šalyje trispalvė

Lietuvos vėliavaŠeštadienį Panevėžyje, virš J. Miltinio dramos teatro iškilo kone didžiausia Lietuvos valstybės vėliava šalyje. Pirmą kartą virš teatro Trispalvė iškilo dar 1988 metais. Šiandien, minint šios gražios progos 30-metį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliavą iškėlė visų Panevėžio miesto teatrų vadovai.
Panevėžys turi teisę didžiuotis – trispalvė Lietuvos vėliava virš Juozo Miltinio dramos teatro suplevėsavo beveik pusmečiu anksčiau – 1988 metų spalio 21 dieną. Vėliava virš dramos teatro prieš 30 metų iškėlė režisierius Juozas Miltinis, o 1989 metais vėl buvo legaliai pradėta minėti Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Vienas iš Lietuvos sąjūdžio Panevėžyje iniciatorių Arnas Simėnas puikiai mena, kaip virš dramos teatro suplevėsavo Trispalvę. „Tai buvo Panevėžio sąjūdiečių iniciatyva. Ne vieno žmogaus mintis buvo iškelti vėliavą virš dramos teatro. Tokią idėją išsakė ir Egidijus Jarašiūnas, ir Rytis Račkauskas, ir Povilas Urbšys, Jonas Laučius, Julius Beinortas ir kiti. Kalbama, kad teatras pasirinktas buvo, jog esą tai buvo aukščiausias Panevėžio pastatas. Tai ne visai tiesa. Teatras pasirinktas todėl, kad tuomet buvo pats reikšmingiausias Panevėžio pastatas, o J. Miltinis – pats svarbiausias žmogus“, – prisiminimais dalijosi A. Simėnas.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

L.Varanausko nuotr.

2018 m. Spalis mėn. 27 d., Šeštadienis

...

beautiful-bloom-blooming-1405730.jpg

Gerbiamieji kriminalinės policijos  darbuotojai,

 

 

Jūs atliekate

garbingą ir pasiaukojantį darbą.

Tvirtybės ir sėkmės tarnyboje.

Su kriminalinės policijos diena!

 

 

Povilas Urbšys

 

2018 m. Spalis mėn. 26 d., Penktadienis

Koncertas, skirtas mokytojos Gražinos Beleckienės 45 m. darbo jubiliejui

mok.png

 

Spalio 26 d. į Muzikinį teatrą rinkosi išskirtinė publika - fortepijono mokytojos Gražinos Beleckienės dabartiniai ir buvę mokiniai bei gerbėjai.

Gražina Beleckienė  visiems gerai žinoma Panevėžio muzikos mokyklos fortepijono mokytoja – ekspertė, kurios darbo stažas šioje mokykloje siekia net 45-erius metus, iš kurių 35 metai – užimant fortepijono skyriaus vedėjos pareigas. Ji aktyviai dalyvauja muzikinės edukacijos projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, paskirta mokytojų veiklos vertintoja, konkursų vertinimo žiūri narė. Nemažai G. Beleckienės buvusių auklėtinių pasirinko muziko kelią. Kai kurie tapo gerai žinomais Lietuvai atlikėjais: Andrius Racevičius, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė, Gabrielė Lelytė. Mokytoja net penkis kartus buvo pakviesta į Muzikos rėmimo fondo organizuojamas tarptautinių konkursų laureatų ir jų pedagogų pagerbimo iškilmes Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, pelnė padėkas iš buvusio Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos, Druskininkų miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto švietimo skyriaus.

Spalio 26-ąją į Panevėžį buvo grįžę savo kraštą visoje Europoje garsinantys pianistai, kurie padovanojo miestui netradicinio formato koncertą. Panevėžio muzikinis teatras išvydo skirtingų kartų pianistus. Trys iš jų – jau seniai su scena susipažinę muzikantai: Gabrielė Lelytė – Ciuricho menų universitete studijuojanti pianistė, Rokas Valuntonis – studijas Lietuvoje ir Prancūzijoje baigęs fortepijono virtuozas ir Neringa Valuntonytė – Hanoverio muzikos universitete besitobulinanti pianistė.

Povilas Urbšys su dideliu susižavėjimu sveikino Gražiną Beleckienę su solidžia mokytojos karjeros sukaktimi. Jis džiaugėsi, kad Panevėžys gali didžiuotis tokiais atsidavusiai savo profesijai žmonėmis ir pavadino mokytoją „Dievo dovana Panevėžiui, Dievo dovana Lietuvai“. Įteikdamas puokštę, kurią sulygino su skeptru, Seimo narys palinkėjo jai išlikti ir toliau Panevėžio fortepijono muzikos karaliene.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 4 iš 268