Naujienos

2018 m. Rugpjūtis mėn. 01 d., Trečiadienis

Seime atidarytos dvi parodos

43781405971_3535db13d5_k.jpgRugpjūčio 1 d. Povilas Urbšys Seime atidarė dvi parodas, kuriose darbus eksponuoja panevėžietė menininkė Savirija Kaziūnaitė ir keliasdešimties lopšelių-darželių auklėtiniai ir pedagogai.

Seimo III rūmų parodų erdvę papuošė panevėžietės tekstilininkės Savirijos Kaziūnaitės gobelenai. Menininkė kuria gobelenus, audžia, piešia ant šilko. Savo kūryboje naudoja japonų šibori, šenilo, vilnos vėlimo ir autorinę techniką. Savirija yra surengusi 15 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 90-yje grupinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bendradarbiaudama su architektais išaudė gobelenus visuomeniniams ir privatiems interjerams. Menininkę parodoje sveikino gausus draugų ir bičiulių būrys.

Toje pačioje erdvėje atidaryta ir keliaujanti paroda “Tautinė lėlė”. Siekiant populiarinti tautinį kostiumą Seimas 2017-uosius metus paskelbė Tautinio kostiumo metais ir pakvietė įvairias organizacijas bei visuomenę šia proga organizuoti įvairius renginius. Atsiliepdamas į šį kvietimą Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis organizavo respublikinę akciją „TAUTINĖ LĖLĖ“, skirtą Tautinio kostiumo metams ir Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Prie šios akcijos noriai prisijungė keliasdešimties ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, ugdytiniai ir jų tėveliai iš visos Lietuvos. Keliaujanti paroda „TAUTINĖ LĖLĖ“ jau buvo eksponuojama Panevėžio bibliotekose ir Vilniaus nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Parodą pristatė projekto iniciatorė Kastyčio Ramanausko darželio vyr. auklėtoja Karolina Platušienė.

Šios parodos džiugins Seimo svečius ir darbuotojus visą rugpjūčio mėnesį.

Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka.

2018 m. Liepa mėn. 31 d., Antradienis

Laida „Lyderystės klubas“ pokalbis apie Dievo lyderystę. IV dalis Dievo lyderystė šeimoje

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „povilas urbšys foto“

Paskutinėje radijo laidos „Lyderystės klubas“ dalyje pokalbis apie Dievo lyderystę šeimoje.

Aurimas Ratkevičius: „Kokios lyderystės pamokos yra jūsų šeimoje? Koks yra senelių, tėvų, jūsų šeimos kelias?“

Povilas Urbšys: „Mano šeimoje, Urbšių šeimoje, moralinis lyderis buvo Juozas Urbšys, mano senelio brolis. Visi vyresnės kartos Urbšiai mirė Sibire. Vienas Urbšių šeimos atstovas pokario metais buvo nukankintas stribų, todėl neturėjome tiesioginių senelių. Mūsų seneliu tapo Juozas Urbšys, kuris rašydamas laišką savo seseriai į Venesuelą teigė, kad jis yra savo brolio vaikų tėvas ir jų vaikų senelis. Man Juozo Urbšio lyderystė paliko tam tikrą įspaudą ir jaučiu už tai atsakomybę. Tai ką jis iškentė ir tai kuo jis tapo, labai gerai palygino buvęs Užsienio reikalų ministras A. Saudargas: „Grafitas, kuris buvo suspaustas galingu spaudimu tapo deimantu“. Aš mačiau kaip žmogus patyręs prievartą ir kančias nepalūžta, o tik dar labiau nuskaidrėja. Paskutinėmis gyvenimo dienomis įėjus į kambarį, virš lovos kur gulėjo Juozas Urbšys, galėdavai pamatyti šviesą. Ta šviesa liko man atmintyje. Jo siela taip skaisčiai švietė, tarsi norėdama paliudyti jo šviesumą.

Jeigu kalbėti apie lyderystę asmeniškai mano šeimoje, tai ji yra problema. Būti lyderiu darbe atima labai daug laiko. Randi įvairiausių pasiteisinimų, kodėl tu tiek daug laiko praleidi darbe, nors viską darai artimųjų sąskaita. Prisipažinsiu, kad turiu du suaugusius sūnus, vienas yra baigęs piloto specialybę, kitas yra baigęs psichoterapiją, bet tuo pačiu užsiima ir triatlonu. Žmona mano žemaitė. Susituokėme 1984 m. ir esame jau daugiau nei trisdešimt metų santuokoje. Tuo metu kai sukūriau šeimą, jaunajai kartai teko išbandymas, nes prasidėjo Sąjūdis, atsirado įvairūs atsikūrusios valstybės iššūkiai. Panevėžys tuo metu garsėjo savo nusikalstamumu, o aš dirbau teisėsaugos struktūrose. Ir kai bandau atsiminti savo vaikų vaikyste yra tarpu kai negaliu prisiminti tam tikrų jų augimo akimirkų. Atsiduodamas darbui aš nuskriaudžiau savo artimuosius. Reikėjo daug supratimo. Kartais matydavau kaip žmona pavargdavo, o žemaičiai yra labai kantrūs, todėl kai pratrūkdavo, tai jau laikykis. Sunkiausiais momentais supranti, kad viskas kas svarbiausia yra tavo šeima. Visai nesvarbu kokią kilnią idėją dėl Lietuvos tu nori padaryti, bet svarbiausia yra tavo artimiausias mylimas žmogus. Nors ir negalima sakyti, kad ligos siųstos Dievo, bet kartais taip atsitinka, kad jos ateina. Mums teko ir ligos išbandymas. Žmonai susirgus mirtina liga mums teko patirti visus ligos sunkumus. Medikų ir žmonos valios bei troškimo gyventi dėka mes ją įveikėme. Po kiek laiko sekė dar viena liga ir per labai trumpą laiko teko net keli išbandymai. Žmoną du kartus reikėjo traukti iš mirties glėbio. Kai žmoną apimdavo liūdnos mintys, kad aš jau niekada nebūsiu tokia, kokia buvau, aš jai sakydavau: „Jūratę, bet ar mes tapome artimesni? Taip. Dievas mus ir suvedė tam, kad mes ta artumą jaustume.“ Ir dabar kai esu politikas ir atstovauju rinkėjų interesus aš vis tiek turiu galvoje, kad pirma reikia pasižiūrėti kas yra šalia.“

Aurimas Ratkevičius: „Kaip dar galite pratęsti savo mintį apie tai, koks gyvenimas yra ir kaip mes jį turėtume gyventi?“

Povilas Urbšys: „Gyvenimas prasmingas yra tiek, kiek mes jame pripažįstame Dievo lyderystę. Bet ta lyderystė yra ne pasaulietiška, kaip mes dažnai suvokiame, kad mums kažkas vadovauja. Mes kalbame apie šventosios dvasios veikimą, apie jos gailestingumą. Kiek mes tampame tos lyderystės dalimi, tiek mes pajuntame gilesnę prasmę ir tikresnį džiaugsmą. Siūlau prisiminti švento Jono užrašytus žodžius: „kol turite šviesą tikėkite ja, kad taptumėte šviesos vaikais“. Man atrodo, kad kiekvieno mūsų gyvenime tikslas yra padaryti viską, kad priminti apie tą šviesą kiekviename iš mūsų. Mūsų tikslas yra būti ir likti šviesos vaikais.“

Visą polakbio įrašą klausykite: https://soundcloud.com

2018 m. Liepa mėn. 28 d., Šeštadienis

Panevėžio politikų kišenėse – brangenybės ir skolos

Kokie skaičiai šiemet puikuojasi Panevėžio politikų turto deklaracijose?

Kai kurie Panevėžio politikai turto sukaupę tiek, kad turėtų gyventi mažame bendrabučio kambarėlyje. Tokį įspūdį sudaro Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos politikų ir valstybės tarnautojų praėjusių metų turto deklaracijos.

Kukliausias tarp Panevėžyje rinktų Seimo narių – turtais negalintis pasigirti Povilas Urbšys. Politikas kartu su žmona butą įvertinę po 12934 Eur kiekvienam, dar abu deklaravo turintys žemės, kuri iš viso verta šiek tiek per 2000 Eur.

Skaitykite: https://www.alfa.lt

2018 m. Liepa mėn. 25 d., Trečiadienis

Vyriausybė: teikti paramą galės tik pelningos savivaldybių įmonės

Vyriausybė: teikti paramą galės tik pelningos savivaldybių įmonės

Ministrų kabinetas pritarė Seimo narių siūlymui diferencijuoti paramai skiriamą šių įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui bendrovė per metus galėtų skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas siūlo Seimo nariai Povilas Urbšys, Zenonas Streikus ir Guoda Burokienė. Joms pritarusi Vyriausybė rekomenduos Seimui atsisakyti praėjusį gruodį apsvarstytų pataisų, kuriomis siūloma iš viso uždrausti savivaldybių įmonėms teikti paramą bei labdarą. Pataisos numato, kad savivaldybių įmonės galėtų ir toliau teikti paramą bei labdarą, bet skiriant ją turėtų atsižvelgti į visuomeninę naudą, efektyvumą ir racionalumą, o paramos dydis būtų siejamas su grynuoju pelnu.
Skaitykite: https://www.delfi.lt

2018 m. Liepa mėn. 25 d., Trečiadienis

Lobistai – ir darbščiųjų rankų būrelyje

Susijęs vaizdasTeisingumo ministerijoje gaivinama Seime pernai numarinta idėja prie lobistų priskirti nevyriausybines organizacijas ir suteikti teisę lobistais tapti juridiniams asmenims.
Lobistinės veiklos įstatymo pataisų iniciatoriai tikina, kad jas priėmus ši veikla Lietuvoje taptų skaidresnė. Tačiau netrūksta ir abejojančiųjų tokiu sumanymu – pažymima, kad tuomet net ir gėlių augintojų, mezgėjų būrelis ar draugija būtų laikoma lobistine organizacija, o tikrieji lobistai galėtų slėptis po juridinių asmenų šydu.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nario Povilo Urbšio nuomone, pastarųjų mėnesių skandalai galbūt verčia griežtinti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Tačiau gali nutikti taip, kad keičiant šį įstatymą „bus peržengtos visos ribos“. „Nevyriausybinis sektorius ir taip nėra lygiavertis socialinis partneris sprendžiant įvairias problemas, kilusias tiek valstybės, tiek ir savivaldybių institucijose. Tai netvarka, taip neturėtų būti“, – pabrėžė parlamentaras.
Skaitykite: https://www.lzinios.lt

2018 m. Liepa mėn. 24 d., Antradienis

P. Urbšys skundžiasi: per jo vardu pavadintą sąrašą į tarybą patekę politikai kai ką slėpė

Povilas Urbšys apklaustas STT

Dešimtmečius naujos autobusų stoties laukusiam ir prie jos atnaujinimo gerokai priartėjusiam Panevėžiui vėl gresia likti murdytis toje pačioje pelkėje. Savivaldybei rengiant paraišką dėl finansavimo esamo stoties pastato rekonstrukcijai, Seimo narys Povilas Urbšys spaudžia Vidaus reikalų ministeriją (VRM) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Tokios iniciatyvos ėmęsis parlamentaras teigė turintis informacijos, kad STT agentai domisi autobusų stoties reikalais ir netgi apklausė kai kuriuos asmenis. P. Urbšys teigė ir pats abejojantis dėl šio projekto. Jis tikino ilgai nesupratęs, kad esamą stoties pastatą ketinama rekonstruoti ir dar pastatyti naują.

„Kad STT domisi stotimi, informaciją ministerijai suteikiau aš. Man teko bendrauti su asmeniu, kuris tuo klausimu buvo apklaustas. Logiška, kad dabar ministerija turi pateikti paklausimą STT, kokiais aspektais domimasi autobusų stoties projektu“, – įsitikinęs P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.alfa.lt

2018 m. Liepa mėn. 23 d., Pirmadienis

Rimvydas Valatka. Gyvenimas prie Karbauskio iki 2024 metų?

Rimvydas Valatka

Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus, muša būgnais kolega R. Sadauskas-Kvietkevičius, net girelė dunda. Tiesą sakant, o koks skirtumas – kišis Rusija ar ne? Rinkimų rezultatai ir taip aiškūs. Ne tik Prezidento, kurie kitąmet, bet ir Seimo rinkimų, kurie po dvejų metų su uodega.
Jei niekas nepasikeis, ir tuos, ir kitus rinkimus – su kišimusi ar be – laimės nešvari rusiška salietra, „Rostselmaš“ ir kiti maišyti Rytų prieskoniai. Socialdemokratinių-konservatoriškų žemės (ne)pardavimo saugiklių dėka užgrobtoje ariamoje žemėje barstoma nešvari salietra = gerai sudygusi nešvari politika.
Tai rodo ne tik laukuose anksčiau pribrendę kviečiai, bet ir sociologinės apklausos. Galima jomis tikėti, galima netikėti, o tie, kurie netiki, savo netikėjimo nelaužia iš piršto, nes tikrų sociologinių apklausų Lietuvoje niekas niekada nedarė.
Tikrą politinę padėtį sociologinės apklausos parodytų tik tuomet, jei žmonių būtų klausiama ne tik už kurią partiją jie balsuotų, jei rinkimai sekmadienį, bet ir už kurios partijos kandidatą jie balsuotų savo vienmandatėje apygardoje. Mūsų rinkimų sistema mišri, bet apklausų rengėjai vaizduoja, kad ji – tik proporcinė.

Niekas iš mūsų nežino, o ir negali žinoti, kaip bus. Bet aišku, kad nei opozicija, nei pilietinė visuomenė, nei žurnalistiniai tyrimai nuo to neišgelbės. Šviečiasi tik realūs du dalykai, kurie gali išgelbėti Lietuvą nuo visiško sukolchozinimo. Ir abu nelabai realūs: 1) valstiečių partija suskyla; 2) Karbauskis padaro kriminalinį nusikaltimą.
Kaip žinoma, dauguma politiką išmanančių žmonių tikėjosi, kad iš visų pašalių sugraibyta, rankomis futbolą žaidžianti Karbauskio rinktinė, greit subyrės. Taip neatsitiko. Taip, atskilo Šakalienė, Matelis ir Urbšys, bet prisijungė Puteikis ir dar keli, neskaitant Gražulio.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2018 m. Liepa mėn. 20 d., Penktadienis

Laida „Lyderystės klubas“ pokalbis apie Dievo lyderystę. III dalis Dievo lyderystės išbandymai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „povilas urbšys“

Tęsiame Povilo Urbšio interviu radijo stoties XFM laidoje „Lyderystės klubas“ ciklą ir kviečiame klausytis įžvalgų apie Dievo lyderystės pamokas.

 

Aurimas Radkevičius: „Kokiomis mintimis apie Dievo lyderystę galite dar pasidalinti?“

Povilas Urbšys: „Kai manai, kad sieki kilnaus tikslo, atrodo, kad visi turi eiti koja kojon su tavim. Imi iš žmonių reikalauti daugiau nei jie gali. Nors pačiam atrodo, kad reikalauji tiek, kiek reikalauji pats iš savęs.  Tokioje situacijoje pamiršti svarbų dalyką, kad kiekvienas turi savo galimybių ribas. Ne visi gali eiti tuo pačiu greičiu. Kai per prievartą imi juos tempti paskui save – nusikaltėlius išaiškini ir uždedi antrankius – tikslą pasieki. Tačiau tada pamatai, kad kolegos nepatiria džiaugsmo, kuris įprastai aplanko pasiekus tikslą. Apsvarstęs supratau, kad priežastis yra manyje. Versdamas juos būti atsakingus, daryti viską be klaidų, atimu galutinio rezultato džiaugsmą. Tai buvo didžiulė pamoka. Suvokti, kad ir koks kilnus tavo tikslas yra, bet jis nesuteikia tau jokių pateisinimų įtarti kitą žmogų, kad jis dirba blogai. Pamiršti pagirti žmogų, o akcentuoji ką jis daro blogai. Tai ką jis daro gerai priimi kaip savaime suprantamą dalyką. Manau, tai bendra vadovų problema. Mažai kreipiama dėmesio į tai, ką žmogus pasiekė, pamirštama akcentuoti kiek jis, kaip darbuotojas, yra vertinamas.

Mano ankstesnis darbas tarsi suskirstė mus į dvi grupes: vienus – esančius gėrio, kitus – blogio pusėje. Būdamas su žmogumi, kuris daro nusikaltimus, turi su juo elgtis taip, kad jo nepažemintum. Juk tu turi visas valdžios galias. Turi aiškų motyvą. Būdamas vadovu aš drausdavau taip elgtis su nusikalstamu asmeniu. Jei pamatydavau savo pavaldinių akyse nors ir mažiausią norą pademonstruoti savo viršenybę – drausdavau taip elgtis. Panevėžys mažas miestas ir net mūsų pačių sulaikyti asmenys po kurio laiko vaikščiodavo mieste. Sutikęs juos niekada nenusisukdavau. Priešingai, aš pasisveikindavau su juo. Tokiu būdu parodydavau, kad nors aš ir pripažįstu tavo klaidą, bet aš pripažįstu ir tavo galimybę būti kitokiu. Juk kriminaliniam nusikaltėliui iškeliamos baudžiamosios bylos yra jų gyvenimas, jie nepraranda savo prestižo kaip nusikaltėliai, atvirkščiai – įgauna didesnį svorį, o tuo tarpu politikai ar pareigūnai reputaciją prarandą. Kai kurie praranda ir visas socialines garantijas. Man būdavo didžiausias įvertinimas kai tas žmogus, teismo pabaigoje analizuodamas savo veiklą, pripažindavo, kad taip neturi būti. Arba kai sutikdavau po teismų ir pamatydavau kaip jis tiesia man ranką. Tokiu gestu buvo įvertinama, kad proceso metu jis liko nesutryptas, buvo suteikta galimybė išlaikyti  žmogišką orumą. Nors ir buvo taikomos represinės priemonės, bet tai buvo daroma sąžiningai, jo neapgaunant. Esant lyderiu yra svarbu išsaugoti šalia esančių žmonių orumą.“

Visą pokalbio įrašą klausykite: https://soundcloud.com

2018 m. Liepa mėn. 16 d., Pirmadienis

XVI tarptautinis tapytojų pleneras skirtas Kazio Naruševičiaus atminimui

naru.pngLiepos 16 d. galerijoje „Galerija XX“ vyko tarptautinio tapytojų plenero parodos atidarymas.

Jau šešioliktus metus Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius sukviečia Panevėžio miesto, Lietuvos ir užsienio tapytojus kurti, bendrauti ir dalytis profesine patirtimi Tarptautiniuose tapytojų pleneruose. Plenerai dedikuoti tapytojo Kazimiero Naruševičiaus (1920-1999) atminimui. Šiais metais renginyje drauge su menininkais iš Lietuvos dalyvavo svečiai iš Izraelio, Baltarusijos, Bosnijos-Hercegovinos, Liuksemburgo.

Panevėžio menininkų vadinamas „mokytoju“, tapytojas Kazimieras Naruševičius visą gyvenimą buvo susijęs su Panevėžiu – ne tik kūryba, bet ir organizacine veikla. Jo iniciatyva įkurta Panevėžio vaikų dailės mokykla, Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius, jam K. Naruševičius daugelį metų vadovavo. Pedagoginė veikla, kuriai dailininkas buvo atsidavęs, paliko ryškią žymę miesto kultūros gyvenime.

Atvykęs pasveikinti dailininkų Povilas Urbšys kalbėjo: „Šis pleneras, tradiciškai vykstantis tuo pačiu metu, mums primena, kad jau vidurvasaris. Bet mene nereikia ieškoti pusiausvyros. Yra pasakymas: „Tik chaose gimsta žvaigždės“. Kiek žmogus savyje randa to chaoso, tiek jis turi galimybę pagimdyti žvaigždę. Jūs pagimdėte savo kūrybines žvaigždes mūsų miestui Panevėžiui. Ačiū jums“.

2018 m. Liepa mėn. 15 d., Sekmadienis

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė Partizanų parke

Algimantas Stalilionis nuotrauka.Liepos 14 d. Povilas Urbšys dalyvavo Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime) Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventėje.

Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet rengdavo parko įkūrėjas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Šiemet ji sutampa su monsinjoro 4-siomis mirties metinėmis.

Šventės metu buvo atidengtas atminimo koplytstulpis, skirtas vyskupui Pranciškui Ramanauskui, o atminimo kryžius Kadrėnų partizanams pašventinimas Partizanų parke.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 257