Naujienos

2020 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

XXIV tarptautinis dainų festivalis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai atminti

Raimondas Dambrauskas nuotrauka.Vasario 14 d. Panevėžio Bendruomenių rūmuose jau 24 kartą vyko Juozo Balčikonio gimnazijos organizuojamas Dainų festivalis, skirtas vasario 16-ajai paminėti. Šiemet dalyvavo atlikėjai iš devynių šalies gimnazijų. Gimnazistai pademonstravo puikius savo muzikinius gebėjimus, dainavo gerai žinomas ir savo kūrybos dainas. Gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas įteikė padėkas moksleiviams sėkmingai sudalyvavusiems įvairiose olimpiadose.

„Mus visuomet turi lydėti atsakomybė. Atsakomybė už laisvę. Nežiūrint kokio amžiaus mes esame, visų pirma, - atsakomybė santykiuose vienam su kitu. Ir jeigu tą atsakomybę mes turėsime, tai galėsime kurti tokią Lietuvą, kurioje bus gera gyventi visiems ir visada“, - pasidžiaugė nuostabia švente Povilas Urbšys ir įteikė gėlių puokštę festivalio organizatorei Lilijai Svalbonienei, mokyklai padovanojo trispalvę ir, pažymėdamas, kad kaip tik vasario mėnesį sukanka 30 metų, kaip šios gimnazijos direktoriaus pareigas eina Raimondas Dambrauskas, įteikė jam atminimo dovanėlę.

Festivalio pabaigoje tradiciškai visi dalyviai užtraukė dainą „Mūsų dienos, kaip šventė“, kuriai pasibaigus Povilas Urbšys apdovanojo labiausiai sujaudinusius atlikėjus: Rugilę Garbaliauskaitę iš Panevėžio K. Paltaroko ir grupę „Akvariumas“ iš J. Balčikonio gimnazijų.

2020 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

P. Urbšys. Ar melo kojos trumpos?

Baigėsi pratęsta rudens sesija. Priimtas 2020 –ųjų metų valstybės biudžetas. Kaip vertinate, ar jis socialiai jautrus, orientuotas į žmonių poreikius?

Biudžete skiriama daugiau lėšų pensijų mokėjimui, didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, vaikų pinigai, bendrai skirta daugiau lėšų socialinėms garantijoms sustiprinti. Tad negaliu sakyti, kad biudžetas nėra orientuotas į skurdo mažinimą, tačiau atrodo, kad jis skirtas apgydyti, bet ne išgydyti socialinius skaudulius mūsų valstybėje.

Esmė tame, jog ekonominė situacija valstybėje gerėja, atlyginimai kyla, tad logiška, kad skiriamos lėšos socialinėje srityje taip pat turi didėti. Tad biudžeto eilutėse esančių sumų didinimas nėra didvyriškas dabartinės politinės daugumos poelgis. Rūpestis valstybe ir miestu – privalomas pareigos vykdymas, o ne dovana ar malonė žmonėms.

Ko gero, biudžetas nepakeis situacijos iš esmės ir žmonės, kurie vos galą su galu suduria mūsų valstybėje, negalės atsipūsti ir atsitiesti. Asmeniškai nepriklausau valdančiajai daugumai, bet nepaisant to, esu už tai, kad geriau toks biudžetas negu jokio. Geriau maži žingsneliai link žmogaus, nei jokių.

Noriu pasidžiaugti, kad kai buvo svarstomas klausimas dėl mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimo, mano siūlymą suglausti atlyginimų kategorijų žirkles palaikė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tad mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui papildomai skirta 2,35 mln.eur.

Tuo pačiu, esu nusivylęs. Kai buvo keliami atlyginimai valstybės tarnautojams, kartu buvo padidinti ir Seimo narių atlyginimai. Kiekvieną sykį, svarstant Seimo narių atlyginimo klausimą, vis primenu, kad pagal statutą mes negalime didinti atlyginimų sau. Bet deja, dauguma Seimo narių yra kurti mano siūlymams.

Mes, Seimo nariai, dabar giriamės, kad padidinom pensijas 3,5 ar 10 eurų ir pensininkas turi džiaugtis, bet patys sau patyliukais pasididinom atlyginimus kai kuriais atvejais net iki 70 eurų. Tai mokesčių mokėtojams iki Seimo kadencijos pabaigos kainuos apie 100 tūkst.eurų.

Ką gi, ir toliau laikysiuosi principo, nenaudoti padidintos atlyginimo dalies savo reikmėms, bet skirti socialiniams, kultūriniams projektams.

Seimas nusprendė pajauninti šauktinių amžių. Priimtas Karo prievolės įstatymo pakeitimas, pagal kurį, į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Jūs taip pat teikėte siūlymą dėl šaukiamų jaunuolių amžiaus mažinimo.

Taip, inicijavau įstatymo pataisą, kad šauktinių amžiaus intervalas nuo 19-26 metų būtų keičiamas į 18-21 metų. Mano siūlymas atsirado dėl dviejų priežasčių. Pagrindinė – pernai viešai paskelbta informacija, jog yra iškelta virš 7 tūkst. bylų asmenims, vengiantiems atlikti pradinę karo tarnybą, nes nustatyta amžiaus grupė nuo 19 iki 26 metų buvo nepamatuotai išplėsta.

Be to, Krašto apsaugos ministerija dar 2018 metų rugsėjo mėnesį pateikė savo siūlymą, kuriuo siūlė sumažinti šaukiamų jaunuolių amžių iki 23 metų. Savo siūlymu norėjau iššaukti diskusijas dėl šauktinių amžiaus trumpinimo ir tuo pačiu išjudinti Seimo stalčiuose užsigulėjusį įstatymo projektą.

Džiaugiuosi, jog pavyko prisidėti, kad šiandien karo prievolės šauktinių amžius būtų nustatytas nuo 18 iki 23 metų.

Aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos, tačiau tuo pačiu parengtos pataisos ir amnestuoti tuos, kurie savanaudiškai naudojasi gamtos ištekliais, bet už tai nenori mokėti. Ar pateiktų dviejų įstatymo pataisų skirtingi greičiai atspindi dvigubus standartus taikomus Seime?

Eilinį kartą tenka stebėti kas paims viršų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje – valstietiška prigimtis ar gamtos tausojimo žalumo atspalvis.

Įstatymo projektas, numatantis griežtesnes baudas už gamtos teršimą ir suteikiantis daugiau įgaliojimų aplinkosaugininkams kontroliuoti galimus teršėjus, buvo įšaldytas Seime iki Grigeo vamzdžio skandalo.

O kitas projektas, orientuotas į amnestavimą tų, kurie vengia mokėti valstybei mokesčius už gamtos išteklių naudojimą, skynėsi kelią Seime vos ne reaktyviniu greičiu.

Šią amnestiją ypatingai stengėsi prastumti Seimo narys Petras Nevulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Pastarasis net ignoravo Seimo statuto nuostatą ir nesikreipė į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvadų. Tada teko asmeniškai įsikišti, kreiptis į Seimo valdybą, kuri inicijavo tokį kreipimąsi į Vyriausybę. Tai ir sustabdė šio įstatymo projekto priėmimą.

Taigi minėtiems Seimo nariams nepavyko tapti Kalėdų seneliais, kurie labai norėjo atleisti gamtos išteklių naudojimo pažeidėjus nuo prievolės valstybei sumokėti apie 9 mln. eur. mokesčių.

Šių dviejų įstatymų projektų skirtingi greičiai Seime, akivaizdžiai parodo, kokie žemiški interesai slypi už jų.

Skaitykite: https://jp.lt

2020 m. Vasaris mėn. 13 d., Ketvirtadienis

Koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai

me.pngVasario 13 d. Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone vyko jau tradiciniu tapęs Panevėžio muzikos mokyklos mokinių koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Koncertavo mokyklos tautinių instrumentų skyriaus moksleiviai. Buvo įteikta daug apdovanojimų ir padėkų patiems gabiausiems.

Povilas Urbšys pasveikino susirinkusiuosius su artėjančia Vasario 16-osios švente, padėkojo už gražią tradiciją rengti šiai progai skirtą koncertą, pasidžiaugė, kad Lietuva savo valstybingumo atkūrimo dieną mini net du kartus- Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

"Kas tikra, to negalime pamiršti ir privalome atkurti. Ir visų pirma,- atkurti savo širdyje, nes tik taip atnaujinta laisvė yra tvirtesnė“, - kalbėjo Seimo narys ir pianistui Domui Gintautui dovanojo trispalvį šaliką, o jo mokytojai Gražinai Beleckienei bei nuolatinei šio renginio organizatorei Rimutei Stankuvienei įteikė po gėlių puokštę.

2020 m. Vasaris mėn. 11 d., Antradienis

Nutapyti eilėraščiai

vv.pngVasario 11 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Rimvydo Stankevičiaus poezijos ir Eugenijaus Marcinkevičiaus tapybos vakaras „Nutapyti eilėraščiai“, kuriame susilieję du žanrai sudarė nuostabų meno tandemą.

Ne veltui poetas Rimvydas Stankevičius savo eilėraščius yra ne kartą pavadinęs „plytomis“. Iš jų statomos ne tik knygos, iš jų atsiranda poetiniai spektakliai, o kartais gali atsirasti ir paveikslai. Misiją sujungti poeziją su daile įvykdė panevėžietis tapytojas Eugenijus Marcinkevičius. Akstiną sumanymui davė netikėtai jam į rankas pakliuvęs Rimvydo eilėraštis, paskatinęs išsamiau pasidomėti jo kūryba. Pradėjo skaityti, gilintis, susipažino su autoriumi ir atsirado rezultatas „Nutapyti eilėraščiai“. Abu autoriai teigia turintys daug bendro, jiems patinka tos pačios knygos, filmai. Pasak Rimvydo, jų  dvasinė kraujo grupė yra ta pati.

Povilo Urbšio padėjėja perdavė Seimo nario sveikinimus menininkams: „Povilas tapytoją Eugenijų Marcinkevičių pažįsta kaip puikų menininką ir jau senokai yra didelis Rimvydo Stankevičiaus talento gerbėjas. O dabar žavisi užsimezgusia šių dviejų menininkų sielų bendryste, kuri pagimdo kažką naujo jaudinančio, kai poezija susilieja su tapyba ir jau atskirai negali egzistuoti“. Padėjėja palinkėjo kūrėjams sėkmingų kūrybinių kelionių ir įteikė Seimo nario dovanėles.

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Apdovanoti jaunieji kūrėjai

84845682_2800514643305298_2127435384907366400_o.jpgVasario 7 d. jau septintąjį kartą G. Pekevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko projekto „Jaunųjų kūrėjų tribūna NEVĖŽIS“ apdovanojimų ceremonija. Renginio metu pristatytas moksleivių kūrybos almanachas ir įteiktos „Sidabrinio Nevėžio“ skulptūrėlės Metų literatui ir Metų iliustruotojui. Skulptūrėlių autorius - Vytautas Tallat-Kelpša.

Projektas „Jaunųjų kūrėjų tribūna NEVĖŽIS“ – bene vienintelis toks Panevėžio regione – sutelkiantis regiono moksleivius į bendruomenę, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas kūrybai. Projektas nekelia tikslo surengti literatų ar iliustruotojų konkursą, varžybas ar genijų paiešką. Siekia suteikti visiems kūrybingiems vaikams ir jaunuoliams galimybę pasidalinti savo kūryba, išprovokuoti nepasitikinčius savo kūrybinėmis galiomis jas išbandyti, leisti pajusti džiaugsmą savo kūrybos produktu.

Šiais metais Metų iliustruotojo statulėlė „Sidabrinis Nevėžis“ įteikta Evijai Židonytei iš Vytauto Mikalausko menų gimnazijos, Metų literato - Miglei Bukauskaitei iš Juozo Miltinio gimnazijos. Garbingą apdovanojimą jaunajai literatei įteikė Prancūzijos ir Lietuvos aktorė bei režisierė, aktyvi visuomenės veikėja, Lietuvos-Prancūzijos asociacijos prezidentė, apdovanota Gabrielės Petkevičaitės Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir Prancūzijos garbės legiono ordinu  Karolina Masiulytė-Paliulis.

Seimo narys Povilas Urbšys įsteigė prizą nominacijai „Už stilingą ir menišką kūrinio vertimą iš užsienio kalbos“. Jis apdovanojo jaunąjį kūrėją - vertėją Andrejų Bukar iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos. 

Andrėj Bukar - Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas, kurio darbai Jaunųjų filologų konkurse yra pelnę pirmąją ir antrąją vietas. Už šiuos pasiekimus jis yra apdovanotas kalbininko P.Būtėno premija, tapęs gimnazijos Metų humanitaru.  Andrėj - vertėjas iš rusų kalbos. Prisistatydamas jis save įvardino kūrėju ir paaiškino,  kad vertėjas balansuoja tarp literatūrinio ir tikrojo teksto, kartais žodžių paieškos nejaukios, nes nesinori iškraipyti autoriaus minties. Ieškant ir verčiant - prasideda kūryba, kada vertėjas stengiasi perteikti jausmą ir esmę. Versdamas A.Bukar tampa kūrėju, dovanojančiu tekstui naują gyvenimą.

P.Urbšys sveikindamas jaunuosius kūrėjus prisiminė susitikimą su poete Ramute Skučaite, kuri skaičiuoja jau devintą dešimtį. Jis pasakojo apie kibirkštį kūrėjos akyse, kuri nepaisant savo amžiaus, įsiplieskia akyse, kai ji pasakoja apie literatūrinius atradimus, norą perteikti ir išversti kitų kūrėjų darbus. P.Urbšys palinkėjo jaunimui neišsižadėti kūrybos ir džiuginti ja kitus.

A.Revoto nuotr.

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės gimtadienis

.pngVasario 7 d. vyko Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės ataskaitinis susirinkimas. Tuo pačiu buvo minimas ir ketvirtasis bendruomenės gimtadienis. Bendruomenės pirmininkė Lina Budreikaitė pristatė per metus nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus, pasidžiaugė ženkliai padidėjusiomis bendruomenės finansinėmis galimybėmis.  

 Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė viena aktyviausių Panevėžio mieste: dalyvauja sveikatingumo, saugumo projektuose, rengia įsimintiną kaimynų dieną su blynais ir muzika, glaudžiai bendradarbiauja su Žemynos progimnazija. 

„Kai tik susikūrė jūsų bendruomenė niekas nebūtų patikėjęs, kad po ketverių metų girdėsime tokius skaičius. Jūsų projektai tikrai įspūdingi.  Jūs juos darote ne tik sau, bet visam miestui. Jau minėjau, kad jūsų bendruomenė ypatinga tuo, kad ji vienija daugiabučių namų gyventojus. Savo darbais jūs siunčiate žinutę visiems miesto gyventojams, kad jie gali kažką pakeisti. Taigi, kuo daugiau mieste bus žmonių, kurie tiki savo asmeninėmis galiomis, tas miestas tikrai pasikeis į gerą.

Noriu jums palinkėti to tikėjimo, santarvės ir tų pakilimų, kurie neapsvaigina, tų nusileidimų, kurie neverčia nuleisti rankų. Branginkite vienas kitą, nes vienas kitam esate didžiausias turtas“,- kalbėjo Povilas Urbšys ir įteikė bendruomenės pirmininkei gėlių ir suvenyrą.

 

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Karbauskis pasišovė surengti žygį per Lietuvą: iš oponentų – kritika atitrūkus nuo realybės

Screenshot_3.jpgLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako sieksiąs į tikrąjį žinojimą atvesti šalies žmones, kuriuos suklaidino tendencinga „antivalstietiška“ propaganda. Tam, kad šis užmojis būtų realizuotas, o visuomenė įtikinta, jog valdantieji per valdžioje praleistus metus darė gerai, o ne blogai, politikas žada atsisakyti pareigybių parlamente ir patraukti į Lietuvos regionus. Politologai teigia, kad tai ne kas kita, o ankstyva rinkimų kampanijos pradžia.
Tačiau opozicinių jėgų ir tiesioginių „valstiečių“ konkurentų vyksiančiuose Seimo rinkimuose paskelbta LVŽS lyderio misija, panašu, kad nejaudina. Jų nuomone, R. Karbauskis, pasišovęs surengti žygį prieš „antivalstietišką“ propagandą šalies regionuose, greičiausiai atitrūko nuo realybės ir pridarys tik dar daugiau problemų sau ir savo vedamai partijai.
Buvęs R. Karbauskio bendražygis, šiuo metu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys tvirtina manąs, kad pastarieji LVŽS pirmininko pareiškimai rodo kelis dalykus: tai, kad R. Karbauskis suprimityvina rinkėjus bei naują aistrą, kuri užvaldė valdančiųjų lyderį.

„R. Karbauskis suprimityvina savo rinkėją. Sudaromas įspūdis, kad rinkėją vos ne botagu reikia varyti. Pavyzdžiui, antrajame prezidento rinkimų ture... Jis vijo juos prie urnų, kad balsuotų. Juk R. Karbauskis gąsdino, kad konservatoriai ateina“, – komentuodamas R. Karbauskio pareiškimus, esą visuomenė yra tikslingai suklaidinta, kalbėjo politikas.

„Tarsi duodama suprasti, kad rinkėjas yra toks nesąmoningas, kad reikia važiuoti per Lietuvą ir jam prakrapštyti akis, kad jis pats savo proto ir nuomonės neturi“, – Eltai sakė jis.

K.Dagenytė nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Laimutės Vološkevičienės paroda „Keturios patirtys“

Arunas Revotas nuotrauka.

Vasario 7 d. Bendruomenių rūmuose vyko Laimutės Vološkevičienės darbų paroda. Menininkė yra žinoma sertifikuota Iengar jogos mokytoja, ilgametė jogos studijos Panevėžyje vadovė, tarptautinių jogos seminarų organizatorė. Išleido knygą „Kelias: Iyengar joga“. Ją žavi Rytų kultūra. Mėnesį per dvejus metus panevėžietė gyvena Indijoje, kur tobulina jogos žinias. Šis sporto ir išskirtinės filosofijos derinys moterį lydi jau tris dešimtmečius. Laimutė didelė kelionių entuziastė, kandidatė į alpinizmo sporto meistro vardą. Lipimas į kalną, pasak užkietėjusių alpinistų, ne tik sportas. Toks užsiėmimas grūdina, formuoja asmenybę ir leidžia atrasti save.

Pirmasis L. Vološkevičienės susidūrimas su daile įvyko prieš aštuonerius metus Bistrampolio dvare vykusiame akvarelininkų plenere. Nuo to laiko menininkė ieško savito braižo. Ji intensyviai piešia įvairiomis technikomis (akvarelė, tapyba), nuolat išranda kažką savito ir įdomūs. Paskutiniu metu įspūdingi darbai gimsta piešiant žemėmis.

„Jūsų darbuose netrūksta estetikos ir filosofijos bet, svarbiausia, kad juose yra ramybė. Tame dabartinio gyvenimo skubėjime tikrai norisi ramybės. Ir tai, kad jūs sugebate perduoti tą ramybę kitiems, tai tikra Dievo dovana. Jūs net galite pavargusį angelą parnešti namo. Tai nesuvokiama protu, bet juntama širdimi.

Mūsų miestas gyvuos tol, kol jame gyvena žmonės norintys kurti, kurie perduoda mums tos kūrybinės dvasios dvelksmą. Ačiū jums už kuriamą mūsų miesto dvasinę aurą“, - kalbėjo Povilas Urbšys ir įteikė menininkei gėlių puokštę.

A.Revoto nuotr.

2020 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Susitikimas su Liudvika Knizikevičiene

Vasario 5 d.  Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Liudos Knizikevičienės naujos knygos ,,Bitės pėdsakais Panevėžyje. Lietuvos moterų lygos veiklai Panevėžyje 20 metų“ pristatymas.

Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus tikslai – skatinti visuomeninį ir politinį moterų ir kitų gyventojų aktyvumą, ugdyti visuomenės pilietiškumą ir demokratiškumą, gaivinti ir propaguoti tautos dvasines, dorovines, kultūrines, istorines ir šeimos vertybes. LML Panevėžio skyriaus darbui Liudvika Knizikevičienė vadovavo 20 metų. Knygos puslapiuose ir surašyta nuveiktų darbų istorija.

L. Knizikevičienė yra knygų ,,Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.”, ,,Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija” knygos „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 m.” „Panevėžys amžių sandūroje”, „Jie gydė ir mokė”, „Savanorio Juozo Bariso šeimos šviesa”, „Panevėžio medikai” bendraautorė ir sudarytoja.

Už nuveiktus darbus medicinos ir visuomeninės veiklos srityse Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. vasario 16 d. L. Knizikevičienę apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi.

Povilo Urbšio padėjėja gėrėjosi autorės gyvybingumu, energija ir veiklos prasmingumu, kas yra neabejotinas pavyzdys jaunajai kartai. Įteikdama gėlių puokštę ji palinkėjo autorei subrandinti dar daug gražių idėjų ir jas įgyvendinti.

2020 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Paroda „Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai“

Vasario 5 d. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone vyko parodos  „Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai“ atidarymas, kurioje autorius pristato naujausius pastarųjų dvejų metų kūrinius – mažosios skulptūrinės plastikos (bronza, akmuo, medis) darbus, pasteles ir piešinius.   

Per savo kūrybinio darbo dešimtmečius J.Lebednykas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meniniame gyvenime, įnešė svarų indėlį į lietuviškos skulptūros panoramos formavimą. Už ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2018 metais jis apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkliuku“, svarbiausiu Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) apdovanojimu.  Skulptorius buvo vienas iš nedidelio profesionalių dailininkų būrio, kurie 8-jame dešimtmetyje padėjo tvirtus pamatus, ant kurių išaugo dabartinė Panevėžio profesionalioji dailė. 1989–1993 metais skulptorius vadovavo LDS Panevėžio skyriui, prisidėjo prie jo plėtros ir stiprinimo. 1993 metais J. Lebednyko iniciatyva ir tuometinės miesto valdžios pagalba buvo įkurta LDS Panevėžio skyriaus parodinė erdvė „Galerija XX“. 1974–1987 metais jis dėstė Vaikų dailės mokykloje, jo mokiniais  buvo daugelis dabartinių viduriniosios kartos dailininkų.

Povilas Urbšys pasveikino menininką, linkėdamas jam įgyvendinti dar daug kūrybinių sumanymų ir įteikė suvenyrą. 

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 325