Naujienos

2019 m. Liepa mėn. 10 d., Trečiadienis

Ar egzistuoja laisvas mandatas, jei esi partijos narys?


zr.jpg

Neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pritarė partijos Priežiūros komiteto siūlymui neleisti Rimantui Jonui Dagiui su partija kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose.

„Sankcija yra įsigaliojusi, ir bus taikoma“, – žurnalistams sakė iš Prezidiumo posėdžio išėjęs Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

V. Benkunskas sakė, kad balsavimas buvo atviras. R. J. Dagio mestus kaltinimus, esą partijoje yra susidorojama su kitaminčiais, per prezidento rinkimus palaikiusiais Gitaną Nausėdą, Priežiūros komiteto pirmininkas vadino bandymu viską sutirštinti.

„Nelabai net norėčiau komentuoti. Partija, kaip organizacija, turi savo taisykles, kurios yra privalomos visiems nariams. Asmenys, stodami į partiją, su jomis susipažįsta, ir savo laisva įsipareigoja jas vykdyti“, – teigė jis.

Ne tik konservatoriai taiko tokias sankcijas savo nariams. Už nevaržomas kalbas iš frakcijos išmestas Povilas Urbšys, Justas Džiugelis, Bronius Matelis, Petras Gražulis ir tuzinas kitų politikų.

Apie tai "Žinių radijo" laidoje "Atviras pokalbis" diskutuoja TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas, Seimo narys Povilas Urbšys ir politikos apžvalgininkas, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.

 

Atsakydamas į laidos vedėjo klausimą - „Kas yra laisvas mandatas?“, Povilas Urbšys teigė, kad politikoje yra didžiausia privilegija turėti laisvą mandatą.

 

„Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad Konstitucija iš Seimo nario reikalauja besąlygiškos ištikimybės priesaikos Lietuvos valstybei, tautai ir pasižadėjimo gerbti Konstituciją. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad niekas negali įpareigoti Seimo nario, jokia politinė institucija, atstovauti tik tos organizacijos interesus. Laisvo mandato samprata yra įteisinta nuo 1922 metų, o atkūrus nepriklausomybę, ši samprata taip pat buvo atkurta. Sovietiniais laikais galiojo imperatyvinis mandatas. Tokiam atstovui galima nurodinėti ir vadovauti. Partijos, kurios dabar gyvuoja demokratinėje valstybėje, kuria demokratinę santvarką, bet vis dar vadovaujasi tuo imperatyviniu mandato suvokimu, kuris buvo sovietiniais metais“, –teigė P. Urbšys

 

Klausykite: https://www.ziniuradijas.lt

2019 m. Liepa mėn. 09 d., Antradienis

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“.

Seime antradienį atkurta „tvarkiečių“ frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Frakciją „Suvereni Lietuva“ be A. Širinskienės sudaro Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Agnė Širinskienė, Ona Valiukevičiūtė bei partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Seimo opozicija piktinosi, kad tai fiktyvus žingsnis, iš tiesų A. Širinskienė ir toliau ketina veikti kaip valstiečių atstovė. „Fiktyvūs dalykai yra nepriimtini, fiktyvios santuokos yra baudžiamos“, – teigė konservatorius Kęstutis Masiulis.

 „Tikrai noriu prisipažinti, kad esu kaltas, jog savo laiku neapsaugojau Agnės Širinskienės nuo to nuopolio, kurį ji daro šiandien“, – pareiškė buvęs valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys.

„Ji tikrai buvo tas žmogus, kuris nuoširdžiai žiūrėjo į tą pačią politiką, ji manė, kad politika yra vertybės, dėl kurių verta eiti, verta aukotis. Bet kaip žmogui, papuolusiam į politiką, jai idėja tapo žmogus, jai vertybė tapo žmogus ir galiausiai tas žmogus tapo jos religinio garbinimo objektu. Tada mes matome, kaip žmogus degraduoja ir jis net nesupranta, į ką jis išvirsta. Kalbėti apie moralę, vertybes jau nebetenka, žmogus tampa politinio organo struktūriniu dariniu, kuris be jokios garbės ir moralės gali tapti vienu ar tapti antru, ar tapti trečiu. Tai visos mūsų politinės kultūros problema“, – kalbėjo jis.

Nuotr. Lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 07 d., Sekmadienis

Atidarytos Baltijos esperantininkų dienos

Esperanto.jpg

Liepos 7 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko Baltijos šalių esperantininkų dienų, kurios vyks visą savaitę, atidarymas. Jau 55-ą kartą, šį kartą Panevėžyje, Baltijos šalių esperantininkai susirinko į savo tradicines kasmetines tarptautines dienas. Šiais metais Baltijos esperantininkų dienoms sukanka 60, o Lietuvos esperantininkų sąjungai – 100 metų. Renginyje laukiama rekordinio dalyvių skaičiaus – 400 esperantininkų iš 35 Europos ir kitų pasaulio šalių.

Tarptautinė esperanto kalba – unikalus reiškinys pasaulio mastu. Šios kalbos kūrėjas L. L. Zamenhofas  (vienas žymiausių pasaulio litvakų, pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ („Daktaras, turintis viltį“)) turėjo tikslą, kad ši kalba, kuri egzistuoja jau 130 metų, suvienytų tautas, palengvintų bendradarbiavimą, įneštų į pasaulį taiką. Šiandien daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba. Baltijos esperantininkų dienos vyksta kasmet nuo 1959 metų paeiliui Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Per šiuos metus renginys išaugo į visos Europos ir netgi pasaulio esperantininkų festivalį.

Esperantininkų dienų programa intensyvi ir turininga. Veiks tradicinis vasaros universitetas, kuriame paskaitas skaitys įvairių šalių žymūs mokslininkai esperantininkai. Panevėžyje pirmą kartą vyks tarptautinės San Marino mokslų akademijos 36-oji universitetinė sesija. Paskaitas  ir pranešimus  įvairiomis mokslinėmis ir mokslo populiarinimo temomis skaitys žymūs mokslininkai iš Austrijos, Belgijos, Izraelio, Kinijos, JAV, Pietų Korėjos, Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių. Viso bus perskaityta per 60 pranešimų. Bus organizuojami įvairaus lygio esperanto kalbos kursai.

Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino šio jubiliejinio renginio dalyvius, primindamas, kad esperanto kalba kviečia visus kalbėti viena kalba, kad tai-taikos kalba. Dėkodamas už galimybę visiems susirinkti Panevėžyje, įteikė padėkas ir gėlių puokštes Lietuvos esperantininkų vadovui  Povilui Jegorovui, Panevėžio esperantininkų klubo „Revo“ vadovei Vidai Kulikauskienei, jos pavaduotojai Danutei Kriščiūnienei.

2019 m. Liepa mėn. 06 d., Šeštadienis

...

Urbsio_sveikinimas_103x35.jpg

2019 m. Liepa mėn. 05 d., Penktadienis

Neatlygintinos kraujo donorystės turas per Lietuvą 2019

Nacionalinis kraujo centras nuotrauka.Minint Pasaulinę kraujo donoro dieną, birželio 14-ąją, startavo tradicinė Nacionalinio kraujo centro iniciatyva – kraujo donorystės turas per Lietuvą. Šių metų turas jau dešimtasis, jubiliejinis. Jo metu Nacionalinio kraujo centro komanda ketina aplankyti 14 miestų.

Liepos 5 d. neatlygintinos kraujo donorystės turas vyko ir Panevėžyje. Visi norintieji turėjo galimybę duoti kraujo. Taip pat buvo pagerbti ir apdovanoti donorai davę kraujo 20 ir daugiau kartų. Seimo narys Povilas Urbšys pasveikino dalyvius su vykdoma kilnia misija, padėkojo donorams, o Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo gydytojai Linai Trokaj įteikė padėkos raštą ir gėlių.

Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.

2019 m. Liepa mėn. 05 d., Penktadienis

Karaliaus Mindaugo husarų batalione naujas vadas

Mindaugo batalionas nuotrauka.Liepos 5 d. Seimo narys Povilas Urbšys dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ir vadų pasikeitimo ceremonijose. Batalione šiemet tarnybą baigė 290 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo kariai. Trejus metus batalionui vadovavusį pulkininką leitenantą Rolandą Putniką pakeitė majoras Vilius Zagurskis.

Naujasis Husarų bataliono vadas mjr. V. Zagurskis Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1996 metų. Tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu jis ėjo vadovaujančias pareigas Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione, dirbęs Baltijos gynybos koledžo viršininko padėjėju, keletą kartų buvo išvykęs į operaciją Afganistane, Ukrainoje. Karininkas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, įvairius kursus Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Estijoje. 

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

Grupė Seimo narių ragina nekeisti Škirpos alėjos pavadinimo

nuotrauka.jpgSeimo narių grupė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydami nepervadinti sostinėje esančios Kazio Škirpos alėjos ir nepalaikyti tokios iniciatyvos miesto taryboje.

Raštą iniciavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, ji pasirašė dar septyni skirtingų frakcijų nariai: Arūnas Gumuliauskas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys.
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

V.Valiušaičio nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 03 d., Trečiadienis

P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?

Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.

Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.

Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos  veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.

Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?

Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.

Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.

Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“

Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.

Skaitykite: https://jp.lt

2019 m. Birželis mėn. 29 d., Šeštadienis

Seimas balsavo dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“


pasisakymas.jpg

Pir­mas birželio 27 d. vakarinio Seimo posėdžio klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tas.

Povilas Urbšys pasisakė už projektą, bet akcentavo ir tai, kas įstatymo projekte kelia abejonių. „Jei­gu jus ten­ki­na tai, kad da­bar net sa­vo ofi­cia­lia­me pus­la­py­je jie kaip ka­len­do­ri­nes šven­tes nu­ro­do tik žie­mos sau­lėg­rį­žą, Kū­čias, pu­siau­žie­mį ir Už­ga­vė­nes, ir tai yra vi­sas mū­sų ikik­rikš­čio­niš­ko lie­tu­vių ti­kė­ji­mo pa­vel­das, ir tai yra re­li­gi­nės ben­druo­me­nės pa­tei­ki­mas, ro­do tai, kad mes sa­vo­tiš­kai, bal­suo­da­mi už, ei­na­me tuo ke­liu su­men­kin­ti ir pa­tį se­no­vės lie­tu­vių ti­kė­ji­mą, ir pa­tį „Ro­mu­vos“ ben­druo­me­nės nu­veik­tą dar­bą.”- sakė Seimo narys.

Pilną P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Birželis mėn. 28 d., Penktadienis

Svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas

g.jpg

Birželio 25 d. rytiniame Seimo posėdyje svarstytas Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas. Už rezoliuciją, kuria siūlyta nekelti ministerijos į Kauną, balsavo 39 Seimo nariai, prieš – taip pat 39, susilaikė 23.

Povilas Urbšys teigė, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka yra la­bai svar­bi Lie­tu­vai ir vyk­dy­ti ją ga­li­ma ar­ba sis­te­miš­kai, ar­ba vyk­dant to­kias pa­ro­do­mą­sias ak­ci­jas. 

Išsamų P. Urbšio pasisakymą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną žiūrėkite čia.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 299