Naujienos

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Vieno šedevro tarptautinės parodos pristatymas

sedevras.jpg

Rugsėjo 17 d. Povilas Urbšys dalyvavo vieno šedevro tarptautinės parodos „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“ pristatyme Valdovų rūmuose. Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda.

Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime (paveikslo pavadinimas nėra galutinai įsitvirtinęs, todėl šis kūrinys dar vadinamas Maskvos carų Šuiskių priesaika, Stanislovas Žulkevskis pristato valdovui Žygimantui Vazai ir karalaičiui Vladislovui sugautus carus Šuiskius 1611 m. Seime, taip pat – Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ir jo brolių Dmitrijaus bei Ivano pristatymas Respublikos valdovui ir Seimui Varšuvos karališkosios pilies Senato salėje ir pan.). Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei. Šio paveikslo paroda Valdovų rūmų muziejuje tarsi pratęsia čia pat veikiančios kitos parodos „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ bei svarbiausio jos akcento – Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslo „Liublino unija“ – istorinį pasakojimą, suaktualina meno kūriniuose vaizduojamų istorinių įvykių priežastinį ryšį, leidžia daryti platesnes ir nūdienai aktualias išvadas.

Skaitykite daugiau...

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Keršto valanda artėja – politikai nori tirti etikos sargus

VTEK vadovas E.Sakalauskas mano, jog G.Burokienei įrodys esąs nenusižengęs.

Pro didinamąjį stiklą kitus stebintiems Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams artinasi išbandymų dienos – jų pačių elgesį užsimojo tirti politikai.

Seimas spręs, ar įjungti žalią šviesą dar vienam parlamentiniam tyrimui. Jo centre atsidurtų trys iš penkių VTEK narių.

 Jei Seimas pritars, etikos sargų imsis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Tiesa, jam vadovaujanti valstietė Guoda Burokienė jau balsavimo išvakarėse abejojo, ar tyrimas būtinas: „Galbūt Seimas nuspręs jo nepradėti.“ Konstitucinis teismas anksčiau yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos Seime turėtų būti sudaromos ne bet kokiems, o tiktai ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Ar Seime bandomas užkurti naujas parlamentinis tyrimas atitinka Konstitucinio teismo kriterijus? Į kokius klausimus Seimo tyrėjai gilinsis tris mėnesius? Aiškinsis, kodėl nedeklaravo

Pasirodo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas nepradėjęs parlamentinio tyrimo negali atsakyti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę kai kuriose organizacijoje.

 Pavyzdžiui, bus aiškinamasi, ar VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas tinkamai deklaravo narystę Mykolo Romerio universiteto „Alumni“ asociacijoje, taip pat priklausymą Nusikaltimo aukų rėmimo asociacijai.

Kitas šios komisijos narys Virginijus Kanapinskas deklaracijoje taip pat esą nenurodė priklausąs minėtos aukštosios įstaigos „Alumni“ asociacijai, o jo kolega Antanas Šenavičius neatskleidė narystės Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje bei Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

Seimo komiteto nariai turėtų aiškintis, ar atlikdami tarnybines pareigas E.Sakalauskas bei V.Kanapinskas neįsivėlė į interesų konfliktus su toms pačioms organizacijoms priklausančiais VTEK sekretoriauto darbuotojais ir taip nepažeidė įstatymo.

Įtarimų dėl etikos sargų kilo prieš dvejus metus iš VTEK atleistam Mindaugui Siauriui. Buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas darbo komisijoje neteko parašęs buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei palankią rekomendaciją.

Vis dėlto pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad M.Siaurys buvo atleistas neteisėtai.

Buvęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad M.Siaurys šitaip bando suvesti sąskaitas su jį neteisėtai atleidusiais VTEK nariais.

Tačiau politikas abejojo, ar Seimas turėtų veltis į šį konfliktą: „Tai absurdas. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad dėl vieno asmens skundo sudaroma tyrimo komisija.

Tokius formalius klausimus Seimo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, turėtų išnagrinėti darbo tvarka. Tai tikrai nėra valstybinės svarbos ar išskirtinis klausimas.“

P.Urbšys priminė, jog nuo kitų metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią nebeliks prievolės deklaruoti narystės visose organizacijoje, užteks nurodyti tas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

P.Urbšys: ar moka lietuviai juokauti?

lnk.jpg- Ar lietuviai moka juokauti?
- Mes pamiršome vieną labai unikalų mūsų tautos bruožą - subtilumą. Jį pakeitėme primityvumu. Savo pranašumo demonstravimu žeminant kitą. Ir ta patyčių kultūra iš tikro yra įgavusi skausmingus mastus, tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Žinoma, mes, politikai, turime nepamiršti, kad jeigu jau pasirinkome tą darbą, niekas per jėgą mūsų į tą galerą netempė. Todėl turime būti pasiruošę ir tokiems „juokams“.

- Kokių laidų trūksta nacionaliniam transliuotojui?

- Visuomeninio transliuotojo, kuris turi išskirtinę galimybę gauti finansavimą iš biudžeto, pagrindinė misija turėtų būti ne formuoti nuomonę, o informuoti visuomenę. Bet kai žiūri tam tikras laidas, nustembi, kad išankstinę nuostatą turinčio žurnalisto tikslas - bet kokiu atveju pateikti savo nuomonę. Ir jei tu nepritampi prie tos nuomonės, jei esi tos nuomonės kritikos objektu, praktiškai tampi savotiška bokso kriauše. Norėtųsi tokių diskusinių, poleminių laidų, kuriose nebūtų tie patys pašnekovai. Pvz., įvyksta koks politinis įvykis, žiūri laidą ir atrodo, kad Lietuvoje yra tik trys politologai. Jeigu kalbame, kas vyksta Seime, atrodo, kad Seimo narių yra koks dešimt, kurie gali komentuoti. Tarsi susidaro tokia išskirtinė žmonių grupė, kuri vienaip ar kitaip yra susijusi su nuomonės formavimu. Kitokios nuomonės paprasčiausiai nėra. O norėtųsi, kad kitokia nuomonė būtų, kad būtų leidžiama žiūrovui susidaryti nuomonę, o ne brukti jam iš anksto supakuotą požiūrį. 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

LNK nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

Nausėda pritaria šauktinių amžiaus ribos pokyčiams: pašauktųjų skaičius nesikeistų

Pirmadienį prezidentūroje susitikusi Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė, kokią karinę techniką turėtų įsigyti Lietuva bei įsipareigojimus gynybai skirti 2 proc. BVP. Nors posėdyje apie šauktinius kalbėta nebuvo, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas teigė, kad šalies vadovas pritaria šauktinių amžiaus ribų keitimui.

Kaip po VGT posėdžio kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, pirmuoju klausimu buvo svarstoma krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra ir finansavimas. Taryba nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. BVP gynybai, pasinaudojant biudžeto įstatymo numatyta galimybe papildomus 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinti: „Taip VGT pritarė asignavimams 2020 metams, kurie leis nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą.“

Kaip kalbėjo J. V. Žukas, planuojama įsigyti apie 200 šarvuotų visureigių, iki 6 daugiafunkcinių sraigtasparnių. Taip pat planuojama įsigyti du išminavimo laivus. VGT taip pat nutarė, kad Lietuva 2020-2021 turi tęsti dalyvavimą visose 11 tarptautinių operacijų ir misijų.

„Šiais metais skolintis, kad pasiektume 2 proc., reikia pasiskolinti papildomai apie 30 mln. eurų. Tam, kad būtų galima įvykdyti pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tą 2 proc. klubą iki Londono susitikimo“, – komentavo J. V. Žukas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kalbėjo, kad toliau bus stiprinamos sausumos pajėgos. Anot jo, kai kuri J. V. Žuko minėta technika turėtų būti įsigyta dar šiemet.

Kiek anksčiau Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma mažinti šauktinių amžiaus tarpą. Kiek anksčiau parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą, kad šauktinių amžius būtų nuo 19 iki 21 metų. Tiesa, yra ir kitų siūlymų. Visgi J. V. Žukas teigė, kad šalies vadovas pozityviai vertina siūlymus keisti šauktinių amžiaus ribas.

„Nuo 18 iki 23 metų – protingas pasiūlymas ir sprendimas atitinkamai. Metais pajauniname nuo 19 iki 18 metų ir sumažiname vyresnį amžių. Šaukiamųjų skaičius gausus panašus, kaip ir dabar“, – sakė prezidento patarėjas.

Skaitykite:https://www.lrt.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 12 d., Ketvirtadienis

Tarnauti Lietuvai vengiantys įrašomi į specialius sąrašus – trukdo gyventi

Kariai

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie priežastis, kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai, diskutuota buvo Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“. Laidos pašnekovų teigimu, kai kurie jaunuoliai nenori nieko bendro su valstybe, o kai kurie tiesiog nenori spręsti esamos problemos.

Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas pripažino, kad nubaustų asmenų skaičius nėra mažas. Tačiau tarp vengiančių tarnybos yra ir tų, kurie paprasčiausiai apsižioplino. „Aš neklijuočiau etikečių, kad jie visi vengiantys, kad jie slapstosi ir įvairiais būdais vengia ateiti į tarnybą. Mūsų žiniomis, didelė dalis kaip pagrindinę vėlavimo priežastį įvardija, kad nepasižiūrėjo į sąrašą, ypač tie, kurie užsienyje. Gal pasižiūrėjo ir pamiršo nurodytą datą. Atvirai kalbant, yra ir tokių, kurie piktybiškai neateina, koks tai yra procentas, mums sunku pasakyti, mes ne visada turime kontaktą su jais“, – kalbėjo A.Balčiūnas.

Jis sakė, kad anksčiau apie įrašymą į šauktinių sąrašą buvo informuojama asmeniškai, bet nuo 2016 metų priimtas kitoks sprendimas.

„Anksčiau sudarius sąrašą, būdavo siunčiami ir popieriniai nurodymai paštu, tai užimdavo daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Bet 2016 metais buvo pakeistas karo prievolės įstatymas ir prieita prie tos nuomonės, kad sąrašas skelbiamas viešai, internete“, – kalbėjo pašnekovas.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Nefas laidoje svarstė, kad kuriems bet koks ryšys su pareiga valstybei nėra priimtinas.

„Vienu atveju yra konkrečios priežastys – yra jaunuolių, kurie nenori atlikti privalomos karinės tarnybos, jiems iš esmės privalomi dalykai yra atgrasūs ir nepriimtini. Yra žmonių, kuriems valstybė nekelia kažkokių malonių jausmų ir nenori jie daryti kažko vien dėl jos. Yra ir tokių priežasčių, kurie yra išimtys – į šitą registrą papuolą visi piliečiai, bet yra ir tokių, kurie ne tik, kad negyvena Lietuvoje, bet niekada ir negyveno“, – Žinių radijo eteryje sakė M.Nefas.

Seimo narys Povilas Urbšys pristatė prieš keletą metų atliktą tyrimą dėl valstybės gynimo karinio konflikto metu. Jo teigimu, skaičiai rodo, kad situacija šalyje su patriotizmu nėra tvarkoje.

„Kaip pačio patriotizmo išraiška nebūtinai yra susijusi su Tėvynės gynimu ir karinės prievolės atlikimu. Bet aš manau, kad tai yra vienas iš svarbesnių kriterijų – kiek mūsų piliečių yra pasirengę karinės agresijos metu priešintis“, – kalbėjo parlamentaras.

„2017 metais buvo atliktas tyrimas, ar Lietuvos piliečiai karinės agresijos atveju būtų linkę ginti savo šalį. Ir ką mes matome, 14 procentų apklaustųjų atvirai įvardijo, kad vienokia ar kitokia forma įsijungtų į ginkluotą pasipriešinimą, 5 procentai pirmiausia prisijungtų prie aktyvios pagalbos kolektyvinei gynybai – teiktų informaciją, slaugytų, ruoštų maistą, o 2 procentai lauktų valstybinių institucijų nurodymų. Tai mes iš viso turime turime tokių daugmaž aktyvių patriotų apie 20 procentų“, – tyrimo duomenis bėrė Seimo narys P.Urbšys.

Nuotr. I Budzeikaite

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 11 d., Trečiadienis

(Ne)vilties Seimas: nuo politinės meilės iki politinės neapykantos – vienas žingsnis?

pav.jpg

Rinkimų saldainių tesitikima iš prasidedančio paskutinio šios kadencijos politinio sezono. Iš milžiniškų lūkesčių prieš ketverius metus liko tik kiek daugiau nei šnipštas. Priskaldė malkų Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją. Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji. "Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.
Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.
Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa. Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo. Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.
Skaitykite: 
https://www.diena.lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 10 d., Antradienis

Nuo J.Noreikos prie Vyčio: grįžtama prie laisvės kovų Lukiškių aikštėje įamžinimo

mitinge.jpg

Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentą Vilniuje sugrąžinę aktyvistai užsibrėžė naują tikslą – pastatyti Vyčio skulptūrą Lukiškių aikštėje. Nors 2017-aisiais konkursą laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, šiuo metu vyksta ne monumento įrengimo, bet teismų procesas. Kas įamžins laisvės atminimo kovas sostinės centre, iki šiol nėra žinoma.
Kažkada Lukiškių aikštėje vyko turgus, mirties bausme bausti 1863 m. sukilėliai, sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Atkūrus nepriklausomybę iki šiol sprendžiama, kokia turėtų būti ši aikštė. Antradienio pavakarę čia „Dėl Vyčio ir Lietuvos laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje“ surinkusieji turi savo pasiūlymą – sostinės centre esančią aikštę turėtų puošti Vyčio monumentas.
Kalbas ant scenos keitė puikiai žinomi lietuviški kūriniai. Po vieno jų, susirinkusiems pasisakė Seimo narys P.Urbšys. Jis kvietė priimti galutinį sprendimą, koks turi būti Lukiškių aikštės įamžinimas. Pasak parlamentaro, jei užimtame Vilniuje ši erdvė vadinosi Juzefo Pilsudskio aikšte, vėliau – Lenino, tad, P.Urbšio manymu, remiantis tokia logika Vytis būtų tinkamiausias laisvės kovų įamžinimas. 
„Mes turime apsispręsti, kas yra mums Lukiškių aikštė. Ar tai yra vieta, kuri primena mūsų paniekinimą ir pažeminimą, nes būtent okupantas toje aikštėje bandė įprasminti save ir savo viešpatavimą. (…) Jeigu mes kalbame apie tą pasididžiavimą, turime išdrįsti jį išreikšti“, – teigia jis.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

R.Lukoševičiaus nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 07 d., Šeštadienis

Ar išdrįs R.Šimašius vėl nukabinti Vėtrą?

vetra.jpgSostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentą į buvusią vietą pakabinę patriotiškai nusiteikę asmenys pasielgė neteisėtai, nes savo sprendimo nederino su niekuo. Prarado progą patylėti, mat liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vienašališku, su niekuo nederintu.

etvirtadienį lentos pakabinimo ceremonijoje kartu su kitais keliais šimtais žmonių dalyvavęs parlamentaras Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ tiesiai šviesiai pareiškė: dabar policija vertina, ar, kabinant lentą, nebuvo pažeistas Administracinių nusižengimų kodeksas, o iš tikrųjų reikėtų tuo pačiu aspektu įvertinti R.Šimašiaus veiksmus.
„Kelia nerimą tai, kad miesto savivaldybė ir toliau klaidina visuomenę ir gali suklaidinti teisėsaugos institucijas, esą lentos pakabinimas prieštarauja jos nustatytai tvarkai, nes nebuvo derinta su savivaldybe.
Jei R.Šimašius teigia, kad iš neteisės teisė negimsta, tai pirmiausia turi pasižiūrėti į save. Nustatyta, kad ta tvarka, kurią patvirtino savivaldybė, yra nelegali, nes nėra registruota Teisės aktų registre. Negana to, tvarką viršydamas įgaliojimus yra pasirašęs administracijos direktorius, nors tokias tvarkas turi tvirtinti miesto taryba. O to nebuvo padaryta. Neteisėtai patvirtinta tvarka bandoma kėsintis į lentos pakabinimo iniciatorius ir kėsinamasi į Jono Noreikos atminimą. Yra šviesos darbai ir tamsos darbai. Lentos pakabinimas vyko šviesoje, o R.Šimašiaus nurodymas buvo vykdomas tamsoje“, - piktinosi P.Urbšys.

Skaitykite: www.respublika.lt/lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 06 d., Penktadienis

V. Pranckietis: Seimo pirmininkas, ir šventa

img710046_0.jpgViktoras Pranckietis, jau būdamas parlamento vadovu, viename susitikime juokavo: jei neįsiamžins politikoje, tai bus žymus dėl aktinidijų. Neabejotinai jam pavyks ir viena, ir antra. Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje.
Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje. Nuo atsarginių suolelio V.Pranckiečio politinė biografija kur kas trumpesnė nei agronomo, sodininkystės eksperto, dėstytojo. Buvo didelis netikėtumas, kai 2016-ųjų lapkričio viduryje tuomet 58-erių su puse V.Pranckietis buvo išrinktas Seimo pirmininku. Nacionalinėje politikoje debiutuojantis tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius politinės patirties turėjo nedaug. Iki tol pusantrų metų buvo Kauno rajono tarybos narys. 2015 m. jis varžėsi ir dėl Kauno rajono mero posto, bet liko toli nuo lyderio – sulaukęs vos 6,5 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo liko trečias. Bandė patekti į Seimą ir 2012 m., o į vietos valdžią – ir dar anksčiau, 2002-aisiais, bet nesėkmingai. -0:00 V.Pranckietis buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, bet kas iki tų šiai partijai pergalingų 2016-ųjų žinojo daugiau nei du šios partijos narius – pirmininką Ramūną Karbauskį ir praėjusią kadenciją vienintelę "valstiečių" atstovę Seime Rimą Baškienę. "Bet abu jie kategoriškai atsisakė būti Seimo pirmininkais. "Valstiečių" tuometis politinis potencialas nebuvo didelis. Tarp jų V.Pranckietis atrodė solidžiai. R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį. Profesorius, dirbęs vadovaujamą administracinį darbą, svarbiausia – gebantis reprezentuoti, ir pasirinkimas pasiteisino", – mano anuomet koalicijos LVŽS derybinei grupei vadovavęs, o vėliau R.Karbauskio oponentu tapęs parlamentaras Povilas Urbšys, pridurdamas, kad nori paneigti dabar kuriamą mitą, neva jau tada į Seimo vadovo postą pretendavo galimi koalicijos partneriai – tada dar nesuskilę socialdemokratai.
"R.Karbauskis buvo aiškiai pasakęs – dėl Seimo pirmininko ir premjero postų nesiderame. Dabar, akivaizdu, bandoma mulkinti bendrapartiečius, kad R.Karbauskio norai suvesti sąskaitas su V.Pranckiečiu susiję su nauja-sena koalicine sutartimi, nors pagal sudarytą koalicijos sutartį ir "tvarkiečiai" negavo sutarto posto", – primena P.Urbšys.
Skaitykite:
https://klaipeda.diena.lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 06 d., Penktadienis

Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontroversiškai vertinamai istorinei asmenybei.

Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.

„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.

Skaitykite: https://m.diena.lt/

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 6 iš 305