Naujienos

2020 m. Vasaris mėn. 04 d., Antradienis

Buvęs R. Karbauskio bendražygis įžvelgė manevrą, su kuriuo nebūtinai sutiks S. Skvernelis

P.Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui praėjusią savaitę pasiūlius partijos sąrašą į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus vesti premjerui Sauliui Skverneliui, šis tik padėkojo už įvertinimą ir pakartojo dar nežinantis, ar dalyvaus politikoje bei pridūrė, kad vietos sąraše – nėra svarbiausia.

Savo ruožtu dosniu pasiūlymu S.Skvernelio iškart nesuviliojęs R.Karbauskis pirmadienį rėžė, kad oficialus siūlymas premjerui esą apskritai nėra pateiktas ir žiniasklaida tik išpūtė jo pasvarstymus apie logiką, kokios LVŽS turėtų laikytis vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Valstiečių vedlys pabrėžė, kad po penktadienį Kaune vykusio partijos Tarybos posėdžio jis S.Skverneliui neva pateikė ne pasiūlymą, o paprasčiausiai pasamprotavo, žurnalistui uždavus konkretų klausimą apie partijos sąrašo lyderį artėjančiuose rinkimuose.

Seimo nario, buvusio valstiečių frakcijos atstovo Povilo Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija, nes LVŽS pirmininkas niekuomet nesutiktų šalia savęs užsiauginti kitą lyderį ir norėtų partiją vairuoti nuo galinės sėdynės.

O S.Skvernelis, P.Urbšio įsitikinimu, tokiu atveju sąrašo vesti nesutiks, nes „nenorės būti R.Karbauskio pastumdėliu“.

 „Tai bus ne pasitraukimas, o persėdimas ant galinės sėdynės, kadangi R.Karbauskis tikrai nenorės, kad frakcijos vairą perimtų žmogus, kuris galėtų turėti savo nuomonę. Jeigu jis užleis tą vietą, tai nebent žmogui, kuris yra 100 proc. jam lojalus. Bet tas žmogus jokiais būdais nebus frakcijos lyderis, nes R.Karbauskis nenorės ir neduos galimybės sustiprėti kokiam nors kitam lyderiui“, – portalui lrytas.lt samprotavo P.Urbšys.

P.Urbšys tvirtino, kad pastarųjų dienų R.Karbauskio pareiškimai – tik reklaminis triukas, kuriuo jis siekia oficialiai partijos vairą perduoti S.Skverneliui, tačiau iš tiesų rinkimų sąrašą ir kitus reikalus pats tvarkyti nuo galinės sėdynės.  

„Jeigu R.Karbauskis būtų iš viso pasitraukęs, tai tikrai būtų stiprus ženklas, kad kažkas gali keistis. O dabar iš esmės jis sako, kad sėdės užpakalinėje sėdynėje, sudarinės sąrašą ir formuos rinkiminį traukinį, į kurio vagonus jis susidės keleivius, o garvežio mašinistu jis leis būti S.Skverneliui. Klausimas, ar pats S.Skvernelis norės būti tuo traukinio mašinistu, kuris neatsakys už savo bendrakeleivius. Aiškiai matosi tai, kad R.Karbauskis savo politinių galių formuoti sąrašą neatsisako, todėl tas jo pasitraukimas yra reklaminis triukas“, – kalbėjo politikas.

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Sausio mėn. 30 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: Visuomenės informavimo įstatymas yra nukreiptas į sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­po nai­ki­ni­mą

Screenshot_1.jpg

Seime buvo svarstomas Visuomenės informavimo įstatymas, kuriuo siūloma steigti naują žiniasklaidos rėmimo fondą ir tuo pačiu iš įstatymo išbraukiant šiuo metu valstybės paramą kultūros ir šviečiamiesiems projektams skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Įstatymo svarstymo metu Povilas Urbšys teigė, kad Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tar­si pa­gal di­ri­gen­to laz­de­lę pa­tei­kė Sei­mui įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris da­bar yra nu­kreip­tas bū­tent į sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­po nai­ki­ni­mą, į ko­mer­ci­nio in­te­re­so su­stip­ri­ni­mą ir es­mės su­nai­ki­ni­mą fon­do, ku­rio mi­si­ja yra kul­tū­ros ir švie­ti­mo vie­ši­ni­mas ir vi­suo­me­nė­s ug­dy­mas.

Jis taip pat pateikė siūlymą iš­brauk­ti iš įsta­ty­mo imi­ta­ci­nes nuo­sta­tas dėl va­di­na­mo­jo fon­do se­na­to ir fon­do ta­ry­bos, nes da­bar lyg ir ban­do­ma su­kur­ti įvaiz­dį, kad nie­kas ne­si­kei­čia. Fon­do ta­ry­bo­je lyg ir su­da­ro­mas įspū­dis, kad vis­kas ge­rai, bet es­mi­nė nuo­sta­ta yra to­kia, kad tiek fon­do se­na­to su­dė­tį, tiek fon­do ta­ry­bos su­dė­tį tvir­ti­na ne kas ki­tas, o Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. Atrodo, kad yra in­te­re­sas at­sto­vau­ti kaž­kie­no ko­mer­ci­niams sie­kiams ar po­li­ti­niam in­te­re­sui ir pa­ban­dy­ti per tai da­ry­ti įta­ką tu­ri­niui. 

 “Es­mė yra to­kia, mes kal­ba­me apie lais­vą žo­dį. Taip, daug ką fi­nan­suo­ja vals­ty­bė iš sa­vo biu­dže­to, bet tai ne­reiš­kia, kad vals­ty­bė tu­ri vis­ką uzur­puo­ti, de­monst­ruo­ti sa­vo ga­lias ir dik­tuo­ti, ką rei­kia da­ry­ti, ko ne”,- kalbėjo Seimo narys.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Bylą nutraukė net neapklausę P.Urbšio

Screenshot_5.jpgTik iš korespondento išgirdęs apie nutrauktą bylą Seimo narys dėl to nenustebo – kaip buvęs pareigūnas jis žinojo, kad tai pranešti jam nebūtina. Byla gi buvo iškelta po to, kai į prokuratūrą, jo žiniomis, kreipėsi net 40 teisiamo Panevėžio mero aplinkos žmonių.

Šiaulių apygardos teisme už korupcinius nusikaltimus teisiamas Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir jo aplinka gali nusiraminti – vykstant ikiteisminiam tyrimui jokie šios bylos duomenys nebuvo atskleisti.

Šis tyrimas sietas su Seimo nariu Povilu Urbšiu.

Beveik prieš metus prokuratūra buvo sulaukusi grupės asmenų pasirašyto kreipimosi dėl politiko viešų komentarų apie R.Račkauskui iškeltą bylą. Grupei asmenų atrodė, kad du kartus liudytoju apklaustas P.Urbšys vėliau bendraudamas su spaudos atstovais paviešino draudžiamus dalykus.

Tačiau tyrėjai jokio nusikaltimo P.Urbšio pokalbiuose su žiniasklaida neįžvelgė.

Antradienį Panevėžio apylinkės prokuroras Tomas Dzikas patvirtino apie nutrauktą tyrimą.

„Byla nutraukta, nes užteko surinktų duomenų konstatuoti, jog nusikaltimas nepadarytas“, – glaustai pasakė jis.

Paskui prokuroras dar pridūrė, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam taip ir nebuvo pareikšti, o P.Urbšys net neapklaustas liudytoju.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Urbšys: Karbauskis yra tiek prisimelavęs, kad kituose rinkimuose konservatoriai turi visas galimybes pramušti savo „lubas“

Nuo 2016 m. Seimo rinkimų iš Ramūno Karbauskio vadovaujamos frakcijos Seime pasitraukė apie penktadalis narių, ir tai daugiausiai – žmonės, labiausiai prisidėję vedant šią partiją į rinkimus. Kodėl iš frakcijos bėga jos nariai, ar tai galima vadinti tik politikų pavieniais sprendimais, ar tai – sisteminė problema, ir ar R. Karbauskis dar turi ką pasiūlyti prieš artėjančius rinkimus – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – „valstiečių" frakciją palikę, dabar – mišrios Seimo narių grupės frakcijos nariai Vytautas Bakas, Virgilijus Poderys ir Povilas Urbšys.


– Studijoje turime dar du dezertyrus. Kaip jūs, pone Urbšy, aiškinate visa tai, kas vyksta „valstiečių" frakcijoje Seime – maždaug penktadalis frakcijos narių vienas po kito pasitraukė iš frakcijos, ir tai buvo žmonės, kurie tikrai lyderiavo „valstiečių" sąraše.

P. Urbšys: Norėčiau reaguoti į sąvoką dezertyrai. Dezertyras yra tas, kuris išduoda.

– Jūs manote, kad R. Karbauskis taip nemano?

P. Urbšys: Čia jau jo problemos, kad jis nesuvokia, ką jis išdavė, ir kiek jis yra primelavęs. Mus visus subūrė ne postai – iš tikrųjų net neplanavome užimti kažkokius postus, tapti ministrais ar komitetų pirmininkais. Mus suvienijo vertybės ir idėjos, kas mane skatino dalyvauti to darinio formavime. Tikrai buvome tos strateginės grupės nariai, toje strateginėje grupėje buvo apie 12 žmonių. Iš jų dabar yra likęs tik vienas trečdalis – visi kiti dėl kažkokių priežasčių pasitraukė.

Bet būtent ta strateginė grupė prisidėjo prie vertybinio pamato kūrimo ir strategijos kūrimo. Ir vienas iš svarbiausių dalykų buvo skaidrumas, sąžiningumas. Kalbėjome, kad prieš įstatymą visi yra lygūs, kad įstatymas ir moralė yra du skirtingi dalykai.

Kas atsitiko – buvo suklupta ties „Agrokoncerno" problemomis, ir kur buvo užduodami klausimai, bet Karbauskis padarė viską, kad nebūtų sudaryta komisija, kuri leistų atsakyti į šiuos klausimus, man buvo aišku, kad tai yra dvigubi standartai, ir mes traukiamės nuo savo vertybinių įsipareigojimų. Kalbėjome apie tai, kad nesudarinėsime koalicijos su teisiamomis partijomis. Po kiek laiko iš aritmetinio politinio išskaičiavimo buvo sudaryta koalicija su „Tvarka ir teisingumu", ir Vytautas Bakas sureagavo, kad jis nesutinka.

Labai gerai atsimenu, kaip atėjo Virgilijus Poderys. Pagrindinė problema, kai formavome naują tapatybę, buvo praplėsti ratą žmonių, kurie balsuotų už „valstiečių" sąrašą, įveikti tą „valstietišką" įvaizdį. Virgilijus Poderys buvo ta pirmoji kregždė, kuri prisidėjo prie naujo įvaizdžio kūrimo, kad tai nėra tik „valstiečiams" skirtas sąrašas. Bet aišku, tuo buvo pasinaudota. Virgilijus kalbėjo apie susijusias problemas, ar tai yra komanda, kokie šios komandos tikslai ir vertybės, ar tai yra toks, sakykime, žemės ūkio bendrovės darinys, kur yra bendrovės pirmininkas su akcijų paketu, ir visi kiti samdomi darbuotojai.

– Praėjusiuose rinkimuose „valstiečiams" labiausiai sekėsi vienmandatėse apygardose. Kaip manote, kaip bus šių metų rinkimuose?

P. Urbšys: Iš tiesų prieš ketverius metus antrame rinkimų ture žmonėms buvo dilema, ką rinktis – arba konservatoriai, arba „valstiečiai". „Valstiečiai" lyg ir sudarė įvaizdį, kad yra ta kita, trečioji jėga, kuri atnaujins politiką. Konservatoriai asocijavosi su praeitimi, tam tikra stagnacija. Ką dabar daro Gabrielius Landsbergis – kalba apie kitą požiūrį į sąrašą.

Iš esmės jis daro tą patį, ką darėme mes – būrėme „valstietišką" sąrašą, kur nesvarbu partinis bilietas, svarbu vertybės. Dabar matau, kad Landsbergis bando formuoti platųjį sąrašą ir pateikti kaip alternatyvą. Bijau, kad gali nutikti taip, jog antrame ture, kai bus vienmandatininkų, jei konservatoriams vis dėlto pavyks suburti sąrašą kaip alternatyvą ir pasakyti, kad jie nėra vakarykščiai konservatoriai, - tada rinkėjai gali mobilizuotis ir nukentėti būtent „valstiečiai".

– Konservatoriai turi labai aiškias „lubas", kurių negali perlipti.

P. Urbšys: Bet jie dabar tas lubas nori pramušti. Jei jiems pavyks, jie tikrai gali tikėtis gerų rezultatų antrame ture. Tas elektoratas, kuris yra nusivylęs „valstiečiais", gali būti toks suaktyvintas, kad net jei niekada nebalsavo už konservatorius, ar už juos balsavo labai seniai, sakys, kad vis tiek jie yra mažesnė blogybė nei „valstiečiai", kurie mus apgavo.

Nuotr. delfi.lt

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

P. Urbšys: Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos suteikė vilties, kad situacija gali keistis iš esmės

Screenshot_1.jpg

Sausio 28 d. Seimo posėdyje svarstytos Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos, kurios leistų sudaryti prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų išmetamų teršalų viršijimai, bet jų nerodo aplinkos monitoringo duomenys. Todėl numatoma griežtinti reikalavimus ėminius imančioms laboratorijoms.

Povilas Urbšys pasisakė už šio įstatymo priėmimą. Diskusijos metu politikas teigė, kad inicijuojamos pataisos yra gera pradžia, tik apmaudu, kad da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me yra įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad ap­lin­kos mi­nist­ras, at­si­žvelg­da­mas į ūki­nės veik­los rū­šių ir at­ski­rų tech­no­lo­gi­nių pro­ce­sų ga­li­mą nei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­kai ar­ba grės­mę, kad bus pa­da­ry­ta ža­la ap­lin­kai, nu­sta­to kri­te­ri­jus, ku­riuos ati­tin­kan­tys ūkio sub­jek­tai pri­va­lo vyk­dy­ti ūkio sub­jek­to ap­lin­kos mo­ni­to­rin­gą. Vėl ap­si­ri­bo­ja­ma vie­nu as­me­niu, tai at­si­lie­ka tas sub­jek­ty­vu­sis veiks­nys. Vis dėl­to yra ge­ra pra­džia šios ini­ci­juo­ja­mos pa­tai­sos.

 

Povilo Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: vien­bal­siai, už – 99, pri­ta­rė įsta­ty­mui.

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Jeigu jus VSD darbuotojas pakvies puodelio kavos...

Screenshot_4.jpgPrezidentas pateikė Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios sukėlė diskusijas ir nerimą, ar didinamos slaptųjų tarnybų galios nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, ar pataisos neprieštarauja prezidento deklaruojamam „gerovės valstybės“ idealui?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Seimo narys, advokatas Rimas ANDRIKIS, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus MERKEVIČIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS, buvęs VSD vadovas Gediminas GRINA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje gana daug diskusijų sukėlė prezidento Gitano Nausėdos pateiktos įstatymo pataisos ir net ironijos apie prevencinius pokalbius prie kavos, kuria mūsų saugumo tarnybos vaišintų Lietuvos piliečius.
P.URBŠYS: Pats pateikimas tų pataisų yra susijęs su tam tikra motyvacija, kuri, manau, atitinka šios dienos iššūkius, nes, sutikime, ta tarptautinė padėtis nėra palanki Lietuvai, jos saugumui. Reaguojant į tuos iššūkius, reikia aštresnių įrankių. Tačiau, pradėjus gilintis, kyla daug klausimų. Pats prezidentas bando įtikinti, kad čia palies tik menką dalį visuomenės, kad tikrai nepakenks nei žmogaus teisėms, nei demokratijai. Atvirkščiai - sutvirtins demokratiją. Tačiau kelinti metai specialiųjų tarnybų skelbiamose ataskaitose kaip viena iš grėsmių akcentuojama - valdžios kritika. Ji gali būti susijusi su mūsų valstybės silpninimu ir kad ta kritika gali būti suinteresuotos valstybės, kurios yra priešiškai nusiteikusios mūsų nepriklausomybės atžvilgiu. Tame įstatyme turi būti nurodyta, su kuo tie prevenciniai pokalbiai turi būti vykdomi. Su asmenimis, kurie gali būti susiję su veikla, galinčia didinti riziką arba kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai yra labai plati sąvoka. Čia kalbama apie žmogaus veiklą arba jo požiūrį į esamą problemą ir būtent kritinį požiūrį. Norima įduoti tokį įrankį, kad pačios tarnybos spręstų, žmogus tą grėsmę kelia ar ne. Yra nemažai nacionalinės svarbos projektų, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės, buvo ne viena diskusija ir keletas nuomonių, ar tas projektas yra pats pigiausias, ar tas pasirinktas kelias yra pats teisingiausias. Pagal šią traktuotę būtų galima vertinti, kad tie, kurie suabejojo pripažintu nacionaliniu prioritetu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu, kad ne kartą švietimo profsąjungos buvo apkaltintos, kad jų aktyvumą inspiruoja ne kas kitas, o būtent jėgos iš Rytų. Galų gale, savo laiku tuos prevencinius pokalbius prisiėmė ne kas kitas, o būtent D.Grybauskaitės prezidentūros aplinka, nes kvietėsi profsąjungų lyderius ir bandė išaiškinti, kad jų protestai ir kritinės nuostatos mūsų valstybėje gali destabilizuoti situaciją. Vadinasi, žmogus, kuris nusprendžia kovoti už savo socialines teises, gali būti įrašytas į Lietuvos priešų sąrašą. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiame įstatyme atsiranda nuostata - „gauti informaciją iš fizinių asmenų“. Vadinasi, atsiranda prievolė ją teikti, nes kyla klausimas, kodėl pilietis neteikė informacijos ir nenori padėti realizuoti saugumo jam suteiktų teisių. Valstybės saugumo departamentas nori inicijuoti pataisas, kurios šiuo atžvilgiu sumažintų kontrolę. Pagal dabartinį įstatymą, jeigu atsisakome teikti informaciją, kurią pagal įstatymą yra privalu teikti, turi apie tą atsisakymą informuoti atskaitingas institucijas. Dabar norima tą nuostatą panaikinti - jeigu neatsakėme, tai yra mūsų reikalas. Norima, kad būtų suteiktos teisės be sankcijų skverbtis į žmogaus asmeninį gyvenimą, kuris susijęs su jo finansine, ūkine veikla. Klaidinami aiškinamajame rašte Seimo nariai, kad neva mes norime, kad mums būtų suteiktos tokios teisės, kurios suteiktos kitiems subjektams. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti tik su teismų sankcija.

I.Sidarevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Prisimenant partizaną Bronių Krivicką-Vilnių

1.jpgSausio 29 d. Povilas Urbšys dalyvavo renginyje, skirtame poetui, partizanui Broniui Krivickui-Vilniui atminti, kuris vyko Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje.

Bronius Krivickas (1919–1952), vienas iš nedaugelio to laikotarpio pradedančių poetų ir rašytojų, dalyvavusių pokario rezistencijoje. Jis buvo vienas gabiausių literatų, kurio talentas tuo metu tik ėmė skleistis. Būdamas partizanų gretose, kūrė poeziją, rašė straipsnius, vertė J. V. Gėtės kūrybą, redagavo partizanų leidinius („Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“). B. Krivicko ir jo kartos likimas buvo tragiškas, nulemtas sovietų okupacijos. 1952 m. jis žuvo partizaninėje kovoje. 

Renginyje dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius. Jis pristatė B. Krivicko gyvenimo ir kovos kelią. Ištraukas iš B. Krivicko poezijos ir publicistikos skaitė muziejininkas Donatas Juzėnas.

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Urbšys: „Agrokoncernas“ išnaudoja Lietuvos valstybę, siekdamas sau palankaus sprendimo ES Teisingumo Teisme

Jonas Miškinis, Povilas Urbšys, Tadas Ignatavičius

Muitinės departamentas nustatė, kad Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“ įveža rusiškas trąšas, kurioms turi būti taikomas antidempingo muitas. Karbauskio įmonė jau sumokėjo 2,5 mln. eurų papildomų mokesčių, bet nesutinka su priskaičiuotais milijonais. Mokesčių byla jau pasiekė ES Teisingumo Teismą. Kodėl ilgus metus Karbauskio „Agrokoncernui“ pavyko įvežti trąšas nemokant antidempingo muitų ir kokią žalą šalies ekonomikai daro tinkamai neapmokestinamų rusiškų trąšų importas – diskusija „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

P. Urbšys: Mane stebina tai, kad laboratorinius tyrimus tų įvežamų purvinų rusiškų trąšų pradėjo daryti tik 2018 m. Ir, kaip minėjo muitinės vadovas, gavus papildomos informacijos. Manau, kad ta papildoma informacija galėjo būti tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje, kad galimai įvežamos antidempinginės prekės. Muitinė patikrino, ir pagal jos paskelbtą pirminę informaciją buvo paskaičiuota 8 mln. eurų suma, kurios galėjo nesumokėti įvežant antidempingines trąšas. Dabar ši suma šiek tiek sumažėjo – gal bus paaiškinta, kodėl ji sumažėjo? Bet faktas yra toks, kad iki tol niekas realiai nežiūrėdavo, koks tų maišų turinys.

Ir kas vyksta dabar, kai muitinė galų gale pradėjo žiūrėti, kas realiai yra tuose maišuose, ir pamatė, kad tai yra antidempinginės trąšos, savotiškai mokestinė komisija tampa įmonių, kurios antidempingines trąšas įvežinėjo į Lietuvą, advokatais. Nes retas atvejis, kad mokestinė ginčų komisija kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą.

Iki šiol būtent rusų trąšų oligarchai bandė pramušti Europos komisijas ir bandė pakeisti jų nuostatas dėl antidempinginių trąšų. Dabar matome, kad oficiali valstybinė institucija prie Vyriausybės pradeda kvestionuoti, ar iš tikrųjų šios trąšos yra antidempinginės, ir tai yra naudinga visų pirma tiems tiekėjams ir „Agrokoncernui“, kadangi visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Ir teismui daro įspūdį tai, kad ne privatūs ūkio subjektai į juos kreipiasi, o valstybinė institucija – man atrodo, kad bandoma išnaudoti valstybės administracinius resursus, kad būtų pasiektas ūkio subjektams palankus sprendimas. Tai daro ūkio subjektai, kurie turi tam tikrą politinį „stogą“.

 

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Antradienį Seimui pritarus vienai opozicijos pataisai, įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas.

Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.

Prieš tai atmetę kelias opozicijos iniciatyvas, antradienį popiet Seimo nariai netikėtai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.

„Pritarimas mano siūlymui reikštų, kad pati taryba viską sprendžia, o nebe Kultūros ministerija“, – BNS sakė Seimo narys.

Tuo metu visas projektas remiasi sumanymu, kad fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija. Būtent ši nuostata ir kelia daugiausia diskusijų. Konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas teigė, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kelia ir įtampų pačioje bendruomenėje, ir nerimą dėl galimų politinių manipuliacijų.

„Ar tas pataisymas nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas politiniai manipuliacijai valstybės parama?“ – sakė jis. Seimo narys tvirtino, kad nauja fondo struktūra atrodo abejotina.

 „Sukurta visiškai nereikalinga dviejų rūmų fikcija. (...) Tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Senatas suformuotas iš institucijų, kurios pavaldžios ministrams institucijų, tokių kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba, kitaip tariant netiesiogiai sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui“, – teigė jis.


„Įstatymo projektas nukreiptas į savireguliacijos principo naikinimą, būtent komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti misiją, kuri skirta kultūros ir švietimo viešinimui, ugdymui, sugriovimą“, – prieš projektą kalbėjo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.


Nuotr. D. Pipas

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Valdiški pinigai kišenes drasko

Screenshot_3.jpgKas mėnesį prie darbo užmokesčio dar gauti po beveik tūkstantį eurų su savo veikla susijusioms išlaidoms – išimtinai Seimo narių privilegija, nors pastarieji skųstis mažais atlyginimais ir negali. Panevėžyje rinkti seimūnai pasižymi „ūkiškumu“ – kai kurie parlamentinei veiklai skirtas lėšas išnaudoja iki paskutinio cento. Daugiausiai parlamentarai išleidžia automobilio remontui, kurui bei įvairiems suvenyrai – juk tokio rango politikams tuščiomis į renginius eiti esą negražu. Vis dėlto ir patys tautos išrinktieji pripažįsta, kad parlamentinei veiklai skirtos išlaidos – iki 11 960,46 euro per metus – savotiškas politikų gundymas, kuriam atsispiria ne visi.
Panevėžiečių į Seimą išrinktas Povilas Urbšys pernai parlamentinei veiklai iš valstybės iždo išleido 10 315,60 euro. Kaip pats pabrėžė – sutaupė 1644,86 euro mokesčių mokėtojų pinigų. „Svarbu, ar pats Seimo narys nusibrėžia raudoną liniją, kurios stengiasi neperžengti. Tik parlamentaras apsispręs, ar degalus pils į savo automobilį, ar ir į žmonos. Ar tarnybiniais telefonais naudosis tik pats ir jo padėjėjai, ar jie bus išdalyti šeimos nariams. Tenka pripažinti, kad visa tai sukontroliuoti sunku, parlamentinės lėšos yra savotiškas Seimo nario gundymas“, – neslepia P. Urbšys. Jis pats savo transporto priemonės priežiūrai ir eksploatacijai išleidęs 4 058,69 euro, dar 523,00 euro kainavo automobilio draudimas. Taip pat nemažą dalį atseikėjo suvenyrams – 1828,1 euro, o 738 eurus sumokėjo už gėles. „Stengiuosi visada būti aktyvus, bet reikia ir nusistatyti taisykles, kokios sumos reprezentacijai negalima peržengti“, – kalbėjo P. Urbšys.
Skaitykite: https://sekunde.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 7 iš 325