Naujienos

2019 m. Rugpjūtis mėn. 23 d., Penktadienis

Konferencija Baltijos keliui ir Juodojo kaspino dienai atminti

urb.pngRugpjūčio 23 d. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka rengia konferenciją Baltijos keliui Juodojo kaspino dienai paminėti. Šiemet jos tema „Išgyvenimo taktika: pasitraukti? Priešintis? Prisitaikyti?. Su savo dainų programa dalyvavo gydytojas ir dainininkas Vygantas Kazlauskas. Pranešimą „Lenkų kavalerijos veiksmai 1920 m. lapkričio mėnesį Panevėžio apylinkėse“ skaitė dr. Valdas Rakutis.

Povilas Urbšys dalyvavo pirmojoje konferencijos dalyje, kuri tradiciškai vyko Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės vienkiemyje. „Kalbėdami apie Baltijos kelią sutikite su tuo, kad tas kelias prasideda iš begalybės ir nueina į begalybę. O mes visi tuo metu buvome tos begalybės pilnatvėje. Pripažinkime, kad nuo kiekvieno asmeninio sprendimo prasideda istorija. Ir tai yra šventa tiesa, nes nuo kiekvieno jūsų asmeninio apsisprendimo prieš 30 metų prasidėjo laisvos Lietuvos istorija. Tos laisvės, kurios mes troškome ir nutarėme susigrąžinti. Ne Sąjūdis, Aukščiausia taryba ar politikai, o kiekvienas iš jūsų sukūrėte tą Lietuvos istoriją, apsispręsdami būti Baltijos kelyje.

Dabar įjungi radijo imtuvą ir girdi, kad Honkonge organizuojamas susikabinimas rankomis, norint parodyti savo troškulį laisvei, remiantis mūsų pavyzdžiu. Mes sukūrėme tai, kas jau nebepriklauso mums ir įkvepia kitus, kurie kovoja dėl savo laisvės. Atrodo, kad viskas yra tvarkoje – mes esame pavyzdys. Bet, jeigu taip atvirai? Ar prieš trisdešimt metų buvo aiškiau kas yra tiesa ir laisvė? Man atrodo, kad tada buvo aiškiau. Dabar kažkas yra atsitikę. Ir kai dabar Lietuvos sostinėje vyksta tokie įvykiai, kai nusprendžiama paniekinti atminimą žmogaus, kuris paaukojo visą save Lietuvos laisvei (aš kalbu apie Joną Noreiką) ir kai mes – Lietuva skylame į dvi dalis ir bandome atrasti kur yra ta tiesa, suprantame, kad į tą klausimą nėra taip parasta atsakyti. Tada norisi prisiminti gerbiamo Petro Plumpos žodžius, kad dabar vyksta kova ne su ginklu, dabar vyksta kova už žmogaus sielą, sąžinę ir padorumą. Man atrodo, kad jei tiesos ir laisvės supratime bus elementarus padorumas, turėtų būti viskas aišku kas yra tiesa ir laisvė,“- kalbėjo Povilas Urbšys.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 22 d., Ketvirtadienis

...

urbsys1_1.jpg

2019 m. Rugpjūtis mėn. 22 d., Ketvirtadienis

Rožyno bendruomenė mini Baltijos kelio 30-metį

rož.pngRugpjūčio 22 d. Priešais PC „Rožynas“ Šimtmečio ąžuolyne Panevėžio Rožyno bendruomenė susirinko į Baltijos kelio 30-mečio minėjimą. Bendruomenės pirmininkė Romalda Šerplienė prisiminė svarbiausius bendruomenės įvykius, skambėjo dainos ir eilės. Kunigas Algirdas Dauknys pašventino paminklą „Lietuvai 100 – Rožynui 10“. Po to visi dalyvavusieji susikibo už rankų ir apjuosė ąžuolyną gyva žmonių grandine.

„Čia dažnai buvo minimas žodis vienybė. Bet vienybė neatsiranda savaime. Ji atsiranda iš vienybės dvasios. O ta dvasia atsiranda iš kiekvieno, kuris mato ne tik save, bet ir savo artimą. Baltijos kelias, tai įvykis, kuriuo buvo padėti mūsų vienybės pamatai atkuriamai valstybei“. - kalbėjo Povilas Urbšys ir įteikė bendruomenės pirmininkei suvenyrą.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 22 d., Ketvirtadienis

Bibliotekoje pražydo kardeliai

kard.pngRugpjūčio 22 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje atidaryta jau 11 kartą organizuojama kardelių paroda.

Parodos organizatorius ir kardelių selekcininkas panevėžietis Alfonsas Žobakas pasakojo, kad šiųmečiai kardeliai – ant trumpesnių kotų, o jų žiedai nėra dideli. „Šiemet nėra kardelių augintojų iš Baltarusijos ir Latvijos. Parodoje dalyvauja vien tik lietuviai selekcininkai – devyni gėlininkai. Atvyko du kardelių augintojai iš Kalvarijos, viena iš Šumskų, iš Nevenorių, iš Šiaulių, iš Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo ir trys panevėžiečiai. Beje, Kauno botanikos sodas Panevėžyje parodoje dalyvauja pirmą kartą“, - kalbėjo organizatorius.

Povilo Urbšio padėjėja pasidžiaugė tradicine rudenėjančios vasaros paroda, palinkėjo selekcininkams naujų spalvų ir emocijų, Alfonsui Žobakui įteikė suvenyrą.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 22 d., Ketvirtadienis

Seimas atmetė G. Nausėdos veto dėl miško žemės įsigijimų ribojimo

Prezidento G. Nausėdos susitikimas su K. Mažeika

Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitanos Nausėdos veto – ketvirtadienį nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.

Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės. Už tai balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 8 parlamentarai.

G. Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas valstietis Andriejus Stančikas pabrėžė, kad dabar galioja ribojimai įsigyti dirbamos žemės, todėl tas pats principas turi būti taikomas ir miškų žemei.

To paties komiteto narys Kazys Starkevičius tvirtino, kad daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško žemės dabar turi apie 10 asmenų.

Konservatorius Kęstutis Masiulis 1,5 tūkst. ha „lubas“ vadino tinkama riba, bet pabrėžė, jog „reikia sutvarkyti, kad miško žemės nebūtų galima supirkinėti per susijusius asmenis“.

„Jeigu ribojame, tai visiems ribokime“, – teigė K. Masiulis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys piktinosi, kad svarstant veto dėl miškų žemės įsigijimų Kaimo reikalų komitete buvo pranešta apie Švedijos ambasados kreipimąsi į prezidentūrą.

„Tai skandalingas atvejis“, – tvirtino P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.alfa.lt

Nuotr. I. Gelūno

2019 m. Rugpjūtis mėn. 21 d., Trečiadienis

Aistros dėl atminimo lentos nuėmimo netyla: dabartinė situacija yra kuriozinė

Aistros dėl atminimo lentos nuėmimo netyla: dabartinė situacija yra kuriozinė

Nukabindama atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai savivaldybė vadovavosi teisės aktu, kuris buvo neįregistruotas teisės aktų registre. Apie tai per emocingą parlamentaro Povilo Urbšio iniciatyva Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje Seime surengtą diskusiją apie teisinę aplinką istorinės atminties objektų atžvilgiu užsiminė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Pasak Kultūros paveldo departamento vadovo, pastatas adresu Žygimantų g. 1 (ant kurio kabėjo atminimo lenta) yra saugomas nuo 1993 m. liepos. Jam yra suteikta teisinė apsauga. „Saugomos objekto vertingosios savybės. Jos šiam pastatui buvo nustatytos 2012 m. Deja, vertingųjų savybių akte nėra įvardinta lenta, kuri buvo pakabinta jau po pastato įrašymo į registrą 1997 metais“, – sakė V. Bezaras.

Pasak departamento vadovo, šituo atveju savivaldybė rėmėsi savo patvirtintais teisės aktais. Tai yra patvirtinta tvarka, kaip pažymimos vietos. 2011 m. Vilniaus savivaldybė pasitvirtino Pritarimo atminimo, informacinių lentų, įamžinimo ženklų įrengimo projektams tvarkos aprašą.

Parlamentaro P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad savivaldybės pasitvirtinta tvarka, kuria ji vadovavosi, nėra registruota Teisinių aktų registre. „Tai mes fiksuokime taip, kad Vilniaus miesto savivaldybė priima tvarką administracijos direktoriaus įsakymu, kuri pagal Lietuvos Respublikos įsakymą yra neregistruojama Teisės registre. Praktiškai jis yra nelegalizuotas įstatymiškai“, – sakė P. Urbšys.

Pasak jo, kitas nesusipratimas yra tai, kad, pagal įstatymus, tokius norminius aktus gali tvirtinti tik savivaldybės Taryba. „Tai mes vėl turime teisinį nihilizmą. Reiškia, yra patvirtinama tvarka administracijos direktoriaus įsakymu, ji nelegalizuojama mūsų teisės registre. Administracijos direktorius viršija savo įgaliojimus, nes pagal kompetenciją tai yra Tarybos įgaliojimai“, – sakė P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Nuotr. K. Pancevič

2019 m. Rugpjūtis mėn. 21 d., Trečiadienis

Įtakingiausiųjų šalies politikų sąraše – ir Panevėžio meras

DELFI skelbia naują projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ dalį. Jau penktus metus iš eilės unikalus tyrimas padeda suprasti, kokios asmenybės daro didžiausią įtaką mūsų valstybei ir visuomenei. Pirmoje ciklo dalyje šią savaitę paskelbti įtakingiausi šalies politikai. 

Įdomus faktas, kad 2018 ir 2017 metų įtakingiausiųjų politikų sąrašuose figūravo Seimo narys panevėžietis Povilas Urbšys.

2017 metais politikas užėmė 22 vietą, o 2018-ais P. Urbšys nusirito į 34 vietą. Visuomenės balsavime P. Urbšys prieš porą metų buvo 20-as, o pernai – 43-as.

Seimo narys P. Urbšys naujienų portalui JP sakė, kad pamena, jog pernai ir 2017 metais buvo reitinguotas įtakingiausiųjų politikų sąrašuose.

„Tuomet priklausiau valdančiajai Seimo daugumai. Laikiausi duoto žodžio ir man svarbios buvo ir yra vertybės. Tačiau, kai valdančioji dauguma pradėjo taikyti dvigubus standartus, teko trauktis. Netekau valdančiųjų lojalumo ir įtakos. Bet ir dabar, nors ir nepatekau į šiųmetį įtakingiausiųjų sąrašą, mano žodį rinkėjai girdi. Antra vertus, reitingai yra sąlyginis ir reliatyvus dalykas, kaip pavasarinis sniegas“, – kalbėjo politikas.

Skaitykite: https://jp.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 20 d., Antradienis

Panevėžio Caritas švenčia 30-metį

car.pngRugpjūčio 20 d. Krekenavos bazilikoje vykstančiuose Žolinės atlaiduose buvo aukojamos šv. mišios už Panevėžio vyskupijos Caritas darbuotojus ir savanorius.

Povilo Urbšio padėjėja dalyvavo šventėje, skirtoje Panevėžio Caritas 30-mečiui. Seimo nario vardu dėkodama už 25-erius metus trunkančią pasiaukojamą savanorystę vadovei Gražinai Kacevičienei ji įteikė padėką ir suvenyrą.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 20 d., Antradienis

Laisvadienių turėsime daugiau – Seimas pritarė, kad per Vėlines nedirbtume


Jau nuo kitų metų turėsime dar vienu laisvadieniu daugiau. Po ilgų diskusijų Seimas visgi pritarė didinti nedarbo dienų skaičių, todėl nedirbti galėsime ir per lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių dieną.

Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 24.

Darbo kodekso pataisą pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok su kitais 7 parlamentarais.

Parlamentaras Povilas Urbšys kvietė balsuoti už, atkreipdamas dėmesį, kad dabar mes važiuojame į kapines lapkričio 1-ąją dieną, nors tai yra Visų Šventųjų diena: „Praktiškai lapkričio 1-ąją dieną turėtume paminėti visus šventuosius, bet lankome mirusiųjų kapus. Mes tuo ir skiriamės iš kitų tautų, kad turime ypatingą ryšį su mirusiais savo artimaisiais ir neatsitiktinai mes tame ryšyje randame ir savo ramybę, dėl to esu linkęs pritarti projektui.“

Skaitykite: https://www.lrt.lt

Nuotr. E. Blaževič

2019 m. Rugpjūtis mėn. 20 d., Antradienis

P. Urbšys: „Lietuvoje žmonės niekada nepraranda vilties“

Rugpjūčio 12 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi LR Seimo narys, buvęs STT vadovas Povilas Urbšys. 

Kas pasikeitė per metus?

„Prieš metus mes bendravome įvairiomis temomis: suskystintų dujų terminalas „Independence“, brangus skolinimasis, o kas pasikeitė per metus?“- LR Seimo nario klausė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Jūs patys tęsiate šias popietes, vadinasi, yra prasmė susitikti, bendrauti. Politikoje žmogui didelę įtaką daro valdžia ir pinigai. Žmonės, einantys į valdžią, neturi siekti jėgos. Rinkimų metu sakoma, kad  tiesa yra jėga, o kai politikai įgauna jėgos, sakoma, kad jėga yra tiesa. Didžiausias privalumas politikoje – turėti savo nuomonę.  Užsirašiau 7 numeriu, bet  žmonės mane reitingavo.  Aš buvau išrinktas kaip save išsikėlęs, buvau visiškai nepriklausomas LR Seimo narys. Politika nėra tik vienos spalvos. Prieš šiuos  rinkimus tikėjosi didelį palaikymą turėti konservatoriai, tarp jų ir Gabrielius, kuris jau matavosi premjero kėdę. Gabrielius kėlė sąlygas – pateikti pažymas iš saugumo, kad esame patikimi, ne valstybės priešai, koalicijoje turėjo dirbti ir liberalai. Jeigu būtų laimėję konservatoriai, būtų sudarę koaliciją su liberalais, Gabrielius derino sąlygas su Kurlenskiu susitikimo metu, o liberalai būtų buvę jų pagrindinis ramstis, „MG Baltic“ būtų išsaugojusi visus savo projektus. Reikia pažymėti, kad didžiausius pelnus „MG Baltic“ susižėrė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu, Kubiliaus premjeravimo metu. Gal atėjo laikas, kad Kubilius atsakytų, kokie vyko susitikimai su MG Baltic vadovais? Tuo metu nebuvo liečiamas ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas  Dailydka. Tas nelietimas valstybei kainavo apie milijardą litų – buvo nurėžti atlyginimai, pensijos. 

Pasak P. Urbšio, politikoje dažnai būna dvigubi standartai, o rinkėjai tai greitai pastebi. Pensijų bei atlyginimų didėjimas priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygmens. Kai yra verslo  problemų, nei pensijos, nei atlyginimai nedidėja. Ši valdžia yra jautresnė socialiniais klausimais, tą parodė ir prezidento rinkimai. Žmonės patikėjo juo, kai jis kalbėjo apie gerovės valstybės kūrimą, kurioje gera gyventi ne būtų tik išrinktiesiems. Rinkėjas grįžta prie savo pasirinkimų. 
„Valstiečių“ partijai meškos paslaugą daro Karbauskis, savo asmenines ambicijas iškeldamas kaip valstybės reikalą. „Valstiečiai“ išsiskaidė, kai politikai neturi valdžios galių, jų klausa yra jautresnė, o kai įgyjama valdžia, su žmonėmis pradedama kalbėti iš aukštai. Pavyzdžiui, kalbama apie ligoninių optimizavimą, o iš tikro – apie uždarymą, politikai mano, kad žmonės tamsuoliai ir nesupras. Politikų nesąžiningumas atsiliepia visiems, šiuo metu valstybėje yra prasta, tačiau stabili situacija“,- sakė LR Seimo narys.

Skaitykite: https://www.radviliskiokrastas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 8 iš 305