Naujienos

2019 m. Rugsėjis mėn. 04 d., Trečiadienis

Seimo teisininkai įvertino siūlymą sumažinti šauktinių amžių

Seimo teisininkai įvertino siūlymą sumažinti šauktinių amžių

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs siūlymą penkeriais metais sumažinti viršutinę karo prievolininkų amžiaus ribą (vietoje dabar nustatytųjų 26 metų amžiaus įtvirtinti 21 metus), siūlo kreiptis į Vyriausybę išvados. Seimo teisininkai siūlo išsiaiškinti, ar toks pakeitimas nesutrikdytų sklandžiai vykdyti šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

„Šis siūlymas, tikėtina, sumažintų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų skaičių. (...) Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras, (...) nustatyta, kad karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu, todėl siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados, ar teikiamas pakeitimas nesutrikdytų sklandaus šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo“, - sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.

 Joje Seimo teisininkai įvertino parlamentaro Povilo Urbšio siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų. Šį siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Skaitykite:https://www.delfi.l

Nuotr. M. Milinio

2019 m. Rugsėjis mėn. 02 d., Pirmadienis

Panevėžio kolegija pradėjo naujus mokslo metus

2019-09-02.jpgRugsėjo 2 d. Panevėžio kolegijos aktų salėje šurmuliavo pirmakursiai, dėstytojai, svečiai. Šiemet čia pradės mokytis arti 200 jaunuolių. Daugiausiai jų - iš Panevėžio krašto. Keletas pagal „Erasmus+“ studentų mainų programą atvyko studijuoti iš užsienio šalių.

„Mokslo metų pradžia visuomet pilna džiugesio, bet yra ir nerimo, nes žengiama į tam tikrą nežinomybę. Jūs, pirmakursiai, turite pačius geriausius dėstytojus. Jūs, dėstytojai, turite likimo padovanotus studentus. Jeigu tas abipusis tikėjimas neišblės, tai visi turėsite tikrą šviesią viltį. Todėl linkiu, kad ši pradžia turėtų ir puikią pabaigą“, - sveikino dėstytojus ir studentus Seimo narys Povilas Urbšys.

2019 m. Rugsėjis mėn. 01 d., Sekmadienis

Nauji mokslo metai, senos viltys

Kodėl metai iš metų reformuojama švietimo sistema pasmerkta šlubuoti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius Vytautas DAUJOTIS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus MILEŠINAS ir jo pavaduotojas, mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, buvai iniciatorius kitokio pokalbio, kai 7 tūkst. jaunuolių atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir eiti į tarnybą. To patriotiškumo, kuris anksčiau buvo diegiamas, švietimo programose aiškiai trūksta. Galbūt žmogus, patekęs į kariuomenę, gauna daugiau to patriotizmo, bet dabar matosi, kad tie skaičiai yra pakankamai iškalbingi. Žinau, gerbiamas Povilai, kad domitės šiais dalykais, tad ar pasikeis kas nors šiemet?

P.URBŠYS: Mes kiekvienas turime atsakyti į klausimą, koks yra pagrindinis mūsų švietimo tikslas? Jeigu kalbėtumėm apie patriotizmą, apie tautiškumą ir pilietiškumą, reikia akcentuoti, kad tai yra praeities šūkiai. Dabar yra daugiau orientuojama į vartotojišką rinką, todėl ir vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Mažiausiai kalbama apie idėjinį turinį, kokį mes žmogų ruošiame. Daugiau kalbame apie tai, kokį žmogų ruošiame kaip rinkos dalyvį, kaip jis galėtų greičiau prisitaikyti prie rinkos ir turėtų daugiau naudos. Idėjiniai ir patriotiniai dalykai lieka kaip pagalbinė disciplina. Kad įsivaizduotumėme, kokia yra problema, paimkime 1990 metus. Jei neklystu, mokyklinio amžiau vaikų buvo apie pusę milijono, daugiau kaip 500 tūkst. Dabar turime šiek tiek daugiau kaip 320 tūkst. Tad daugiau kaip 200 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų jau nėra Lietuvoje. Skaičius yra gan didelis. Mokyklų 1990 m. buvo 2157, dabar yra 1089, todėl galime fiksuoti, kad 1 tūkst. mokyklų yra mažiau ir vis dar kalbama, kad švietimo tinklas yra per didelis ir per brangus. Ką daro politikai? Mes aiškiai deklaravome, kad iki 2025 m. mokytojo profesija taps prestižinė. Jeigu dabar kas nors pabandytų optimistiškai prognozuoti, ar tai įvyks, tai man ir pačiam būtų labai įdomu išgirsti jų argumentus. Nes jeigu mes kalbame apie tos profesijos prestižo kėlimą, tai, be abejo, turime orientuotis į mokytojo paruošimą. Kokioje stadijoje dabar yra mokytojo paruošimas? Iš sovietinės sistemos mes turėjome paveldėję specializuotą požiūrį į mokytojų ruošimą. Paskutiniais duomenimis, mes turime tris centrus Lietuvoje, kurie ruošia mokytojus. Bet šiandien mokymo programų, susijusių su pedagoginėmis studijomis, yra 12-koje aukštųjų mokyklų. Paradoksas yra tas, kad pedagoginių studijų programų padaugėjo. Aš prisimenu sovietinius laikus, kai į vieną vietą Pedagoginiame institute buvo 7 pretendentai. Dabar mes galime tik pasvajoti apie tokį skaičių. Kai buvo kalbėta apie tos problemos mastą ir apie norą ją spręsti, tai mes matėme ankstesnę ministrę, kuri tarsi rodė norą. Kuo baigėsi tas noras? Eilinį kartą pas mus žmogus tampa lyg statistinis vienetas. Šios reformos - aukštųjų mokyklų ar etatinio apmokėjimo - daugiau buvo daromos žiūrint į skaičių, o ne į žmogų. Ką mes turime? Turime tai, kad etatinis apmokėjimas demotyvavo pačius mokytojus. Jei anksčiau buvo viskas aišku, pats mokytojas galėjo apskaičiuoti savo atlyginimą, tai dabar be mokyklos buhalterės jis nesugeba to dalyko padaryti, kadangi ta sistema yra sujaukta ir sumaišyta. Pinigai lyg ir yra skirti, tačiau reikia samdyti detektyvus, kurie išsiaiškintų, kur tie pinigai nuėjo, nes mokytojai tikrai nepajuto atlyginimų padidėjimo. Dar daugiau - stojant į aukštąsias mokyklas buvo labai suabsoliutinti kokybės reikalavimai. Kas pas mus atsitiko? Mechaniškai sukėlus kokybės karteles, praėjusiais metais 5 tūkst. mokyklas baigusių abiturientų neįstojo nei į aukštąsias mokyklas, nei į kolegijas. Akivaizdu, kad tie jauni žmonės išvažiavo. Negana to, kad būtų imta peržiūrinėti tuos ydingus sprendimus, iš inercijos einama toliau ir buvo nuspręsta pailginti mokslo metus. Tiesiog neatsitraukiama nuo sprendimų, kurie veda į aklavietę.

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 30 d., Penktadienis

Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus gimtadienis

sos.pngRugpjūčio 30 d. Panevėžio agentūra „SOS vaikai“ šventė savo įkūrimo 27-ąjį gimtadienį. Ši nevyriausybinė organizacija 1992 metais rugpjūčio 31 dieną įkurta šviesios atminties gydytojos Marijos Zabulionienės, po kurios mirties vadovavimą 2014 m. perėmė jos dukra Irma Zabulionytė.

Organizacija teikia socialinę ir psichologinę pagalbą, gina vaikų ir moterų teises, šviečia visuomenę smurto prevencijos, žmogaus teisių, šeimos klausimais, ruošia savanorius, inicijuoja pilietines akcijas ir skatina bendruomenės atsakomybę. Teikia įvairią pagalbą socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms. Kasmet agentūra suteikia kompleksinių paslaugų apie 200 nukentėjusių nuo smurto žmonių. Labdaros valgykloje 5 kartus per savaitę maitinta 70  asmenų. Moterų krizių centre laikinai apgyvendina 80 moterų arba moterų su vaikais. Vaikų dienos centrą lanko 25 vaikai iš socialinės atskirties šeimų. Teikia paramą drabužiais, maistu.

Povilas Urbšys pasveikino agentūros „SOS vaikai“ darbuotojus su švente, sulygindamas jų darbą su gėrio vaisiaus auginimu, kurio užtenka visiems stokojantiems. „Jūs ir mums suteikiate galimybę būti geresniais. Ačiū jums“, - kalbėjo Seimo narys ir įteikė vadovei Irmai Zabulionytei gėlių bei saldumynų.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 30 d., Penktadienis

Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo mažinti šauktinių amžių

 

Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo mažinti šauktinių amžių

Krašto apsaugos ministerija siūlo naują šaukiamąjį amžių į privalomąją karo tarnybą – į ją būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
„Karo prievolės įstatyme esame parengę pataisą, kuria ir siūlome jauninti šaukiamąjį amžių nuo 18 m. iki 23 m. Tai daroma tam, kad tarnyba taptų dar patrauklesnė ir patogesnė šauktiniams“, – Eltai sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

 Anot jo, atlikta analizė parodė, jog vyresni nei 23 m. karo prievolininkai šaukiami neproporcingai dažniau. 2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė penktadalis (22 proc.) 25-mečių, tuo tarpu 19-mečiai sudarė vos 8 proc. (mažiau nei dešimtadalį). „Taip atsitinka dėl to, kad vyresnio amžiaus šauktiniai paprastai jau yra baigę studijas ir jiems tarnyba Karo prievolės įstatymo numatytais pagrindais nėra atidedama“, – Eltai teigė viceministras.

Be to, vyresnių karo prievolininkų žemesnis ir sveikatos tinkamumas – 25 m. amžiaus karo prievolininkų tinkamumas yra beveik 10 proc. žemesnis nei 19-mečių. Pastebėta, jog vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra mažiau motyvuoti, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras.

 „Todėl ministerijos siūlymu ministerija yra parengusi Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma jauninti ir trumpinti šaukiamąjį amžių nuo 18 m. iki 23 m. Tikimės, tai išspręs nepatogumus, su kuriais susiduria vyresni nei 23 m. šauktiniai.

Parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų. Siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Skaitykitehttps://www.delfi.lt

Nuotr. J. Dudėnas

2019 m. Rugpjūtis mėn. 28 d., Trečiadienis

Kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai?

Capture.jpg

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos naujienų agentūrai BNS pateiktais duomenimis, administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 metais – 5 500, 2018 metais – 7 400, o šiais metais – jau 6 800.

Kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai?

Žinių radijo laidoje "Atviras pokalbis" diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, savanoris, VDU dėstytojas Mindaugas Nefas ir Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Povilai, kaip jūs vertinate šią situaciją?

„Tokia situacija dar kartą iškelia klausimą ar žmogus valstybei, ar valstybė žmogui? Jeigu valstybė žmogui, tada ji informuoja asmenį apie jo prievoles, apie lengvatas ir visus kitus dalykus, ką privalo valstybė jam duoti. Aišku, yra piliečio pareiga, bet yra ir valstybės poreikis. Įkelia informaciją į virtualią erdvę ir jei žmogus nepasižiūri, tai iš karto grasinimas atvykti ir jis informuojamas, kad jam yra išrašomas administracinis nusižengimo protokolas. Čia prasideda valstybės dialogas su piliečiu. Manau, tai administravimo problemos, bet mano įsitikinimu yra ir sisteminė problema, kurią mes turime spręsti. Priežastys sisteminėje problemoje slypi pačiame įstatyme. Įstatymas nėra tobulas. Šią problemą dar pernai akcentavo ir Krašto apsaugos ministerija, teikdama Karo prievolės įstatymo pataisų paketą”, - laidoje kalbėjo P. Urbšys.

Klausykite: https://www.ziniuradijas.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 28 d., Trečiadienis

Siūlo mažinti šauktinių amžių

"Å auktiniai savanoriai"

Parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų.

Siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis, šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais – 5,5 tūkst., 2018 metais – 7,4 tūkst., o 2019 metais – jau 6,8 tūkstančio.

Skaitykite: https://www.delfi.lt


2019 m. Rugpjūtis mėn. 23 d., Penktadienis

Panevėžys švenčia Baltijos kelio 30-metį

30.pngRugpjūčio 23 d. Panevėžio Senvagėje vyko iškilmingas Baltijos kelio 30-mečio minėjimas. 1989 metais kviesdama išsilaisvinimui gyva žmonių grandinė nusidriekė per visas tris Pabaltijo valstybes. Prisimenant prieš 30 metų vykusius įvykius, Senvagėje, kaip ir visoje Lietuvoje, 18 valandą, skambant Baltijos šalių himnui, žmonės susikibo rankomis.

Povilas Urbšys stovėjo gyvoje grandinėje kartu su panevėžiečiais, o vėliau pasitiko ir sveikino tradicinio, jau 28-ojo, bėgimo-važiavimo dviračiu „Baltijos kelias“ – maršrutu Vilnius-Ryga-Talinas 30-osioms Baltijos kelio metinėms paminėti, dalyvius ir įteikė jiems suvenyrus.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 23 d., Penktadienis

Bendruomeniniai šeimos namai švenčia pirmą gimtadienį

eima.pngRugpjūčio 23 d. Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai - projektas, kuris teikia kompleksines paslaugas šeimoms. Jų partneris VšĮ Šv. Juozapo globos namai.

Projekto tikslinė grupė – šeimos, tėvai ar vienas iš tėvų, įtėviai, globėjai, vaikai, gyvenantys Panevėžio mieste. Planuojama, kad socialinių paslaugų naudą gaus 680 šeimų. Projekto trukmė 36 mėn., viso projekto vertė 619 025 Eur. 

Projekto nauda – tikimasi, kad įgyvendinus Projektą, šeimos įgis patirties ir gebėjimus valdyti krizines situacijas šeimoje, užtikrinant tinkamą vaikų priežiūrą, auklėjimą bei jų gerovę, sumažės skyrybų, Projekto rezultatai prisidės prie šeimų pozityvios raidos užtikrinimo, socialinių, psichologinių bei saugumo galimybių vystymo. 

Povilo Urbšio padėjėja pasidžiaugė, kad projektas išlaikė išbandymus ir sėkmingai gyvuoja. Linkėdama ir toliau teikti taip reikalingą pagalbą šeimoms, vadovei Robertai Daubaraitei-Randei ji įteikė saldų suvenyrą.

2019 m. Rugpjūtis mėn. 23 d., Penktadienis

Konferencija Baltijos keliui ir Juodojo kaspino dienai atminti

urb.pngRugpjūčio 23 d. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka rengia konferenciją Baltijos keliui Juodojo kaspino dienai paminėti. Šiemet jos tema „Išgyvenimo taktika: pasitraukti? Priešintis? Prisitaikyti?. Su savo dainų programa dalyvavo gydytojas ir dainininkas Vygantas Kazlauskas. Pranešimą „Lenkų kavalerijos veiksmai 1920 m. lapkričio mėnesį Panevėžio apylinkėse“ skaitė dr. Valdas Rakutis.

Povilas Urbšys dalyvavo pirmojoje konferencijos dalyje, kuri tradiciškai vyko Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės vienkiemyje. „Kalbėdami apie Baltijos kelią sutikite su tuo, kad tas kelias prasideda iš begalybės ir nueina į begalybę. O mes visi tuo metu buvome tos begalybės pilnatvėje. Pripažinkime, kad nuo kiekvieno asmeninio sprendimo prasideda istorija. Ir tai yra šventa tiesa, nes nuo kiekvieno jūsų asmeninio apsisprendimo prieš 30 metų prasidėjo laisvos Lietuvos istorija. Tos laisvės, kurios mes troškome ir nutarėme susigrąžinti. Ne Sąjūdis, Aukščiausia taryba ar politikai, o kiekvienas iš jūsų sukūrėte tą Lietuvos istoriją, apsispręsdami būti Baltijos kelyje.

Dabar įjungi radijo imtuvą ir girdi, kad Honkonge organizuojamas susikabinimas rankomis, norint parodyti savo troškulį laisvei, remiantis mūsų pavyzdžiu. Mes sukūrėme tai, kas jau nebepriklauso mums ir įkvepia kitus, kurie kovoja dėl savo laisvės. Atrodo, kad viskas yra tvarkoje – mes esame pavyzdys. Bet, jeigu taip atvirai? Ar prieš trisdešimt metų buvo aiškiau kas yra tiesa ir laisvė? Man atrodo, kad tada buvo aiškiau. Dabar kažkas yra atsitikę. Ir kai dabar Lietuvos sostinėje vyksta tokie įvykiai, kai nusprendžiama paniekinti atminimą žmogaus, kuris paaukojo visą save Lietuvos laisvei (aš kalbu apie Joną Noreiką) ir kai mes – Lietuva skylame į dvi dalis ir bandome atrasti kur yra ta tiesa, suprantame, kad į tą klausimą nėra taip parasta atsakyti. Tada norisi prisiminti gerbiamo Petro Plumpos žodžius, kad dabar vyksta kova ne su ginklu, dabar vyksta kova už žmogaus sielą, sąžinę ir padorumą. Man atrodo, kad jei tiesos ir laisvės supratime bus elementarus padorumas, turėtų būti viskas aišku kas yra tiesa ir laisvė,“- kalbėjo Povilas Urbšys.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 9 iš 307