Naujienos

2020 m. Sausio mėn. 19 d., Sekmadienis

P. Urbšys: „Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą"

Screenshot_1.jpg

Sausio 14 d. Seimo posėdyje buvo priimtas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo.

Povilas Urbšys pasisakydamas prieš prezidento veto teigė, kad “di­džiau­sia pro­ble­ma yra, kad žmo­gus, gy­ve­nan­tis ši­to­je vals­ty­bė­je, ne­pa­si­ti­ki sa­vo as­me­ni­nė­mis ga­lio­mis. Jis ne­ti­ki, kad jis ką nors le­mia ši­to­je vals­ty­bė­je. Tai yra pa­sek­mė tos glo­bos vals­ty­bės. Kai jūs sa­ko­te, ne­ga­li­ma su­teik­ti pa­pil­do­mų įga­lio­ji­mų pi­lie­čiui, nes ne­ži­nia, ką jis čia iš­rinks į ši­tą Sei­mą, tai jūs iš­reiš­kia­te ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tau­ta.”

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 19 d., Sekmadienis

Panevėžio muziejui 95

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Panevėžio muziejus“Sausio 18 d. sukako 95-eri metai nuo Panevėžio muziejaus įkūrimo. Šio sumanymo iniciatorė – Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugija, o jo įgyvendintojai – šios draugijos steigėjai: apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, vėliau daug prisidėjęs prie Biržų ir Rokiškio muziejų įkūrimo, žymus gamtininkas Jurgis Elisonas, teisininkas ir visuomenės veikėjas Jonas Moigis, kalbininkas, pedagogas Petras Būtėnas ir mokytojas Petras Bliumas. Jų dovanotos asmeninės kolekcijos ir sudarė pirmuosius muziejaus rinkinius.

Iki 2020 metų Panevėžio kraštotyros muziejuje sukaupta per 116 tūkstančių eksponatų. Tačiau kad ir kokie unikalūs senovę liudijantys daiktai būtų sukaupti, daiktais jie ir liktų tol, kol nebūtų atskleista ir papasakota jų istorija. Todėl didžiausias muziejaus turtas – jame dirbantys žmonės. Be jų kūrybiškumo, užsidegimo, nuolatinio profesinio augimo, pasiaukojimo ir meilės savo darbui visi šių dienų iššūkiai nebūtų įgyvendinami. Nepaisant užsitęsusių rekonstrukcijos darbų, muziejininkai šiais jubiliejiniais metais lankytojų lauks atnaujintose ekspozicijose.

Povilas Urbšys apsilankė muziejuje ir pasveikino jo kolektyvą su jubiliejumi įteikdamas simbolinę J. Zikaro „Laisvę“, o muziejaus direktoriui Arųnui Astramskui, mininčiam savo 55 m. jubiliejų – suvenyrą.

2020 m. Sausio mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Dalis politikų įsitikinę – LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę

547784-441439-1287x836.jpgReaguodama į LRT tyrimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad liberalai išskirtinės sėkmės Trakuose neturi. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, savivaldybės įmonių vadovais dirba įvairių partijų atstovai, finansavimą gauna skirtingos įmonės.

Kai kurių politikų teigimu, LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę, kur nepotizmas arba savų įdarbinimas vis dar didelis.

„MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, po LRT tyrimo atidžiai stebinti partijos kolegų elgesį ir bandanti išsiaiškinti situaciją dėl Trakų rajono merės Editos Rudelienės, kuri tik po žurnalistų klausimų suskubo deklaruoti vyro verslų.

„Tenka apgailestauti, kad savivaldybės po truputėlį pas mus virto grynai klaninės uždaros struktūros. Kai kuriais atvejais savivaldybės primena todėl ar dvarus, ar uždarosios akcinės bendrovės, ir čia vien tik dėl to, kad, mano galva, partijos nesilaiko tų deklaruojamų vertybių ir savivaldybės lygmeny, vadovaujasi tiktai žemiškais, asmeniniais, buitiniais interesais“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Lemiama diena Seime: tikroji vieno balso kaina, arba kas paskambino Seimo nariui Dagiui

Povilas Urbšys

Valdantieji pralaimėjo politinį mūšį dėl žemesnio rinkimų slenksčio Seime, bet politiniuose užkuliuose sklando daugybė versijų apie tai, ar iš tikrųjų tai yra pralaimėjimas „valstiečiams“ ir kodėl vieni ar kiti politikai elgėsi būtent taip, kaip elgėsi.

Bene daugiausiai emocijų antradienį Seime sulaukė nepavykęs prezidento veto atmetimas, valstiečiams pritrūko vos vieno balso. Į balsavimo vietą priėmimo metu nesuspėjo grįžti buvęs konservatorius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Rimantas Dagys, o jo kolega Povilas Urbšys parlamentarus informavo, kad pastarasis dėl techninių nesklandumų nesuspėjo atiduoti savo balso. Pateikimo stadijoje R. Dagys palaikė valdančiuosius, tačiau vėliau jokių klausimų dėl nepa

vykusio balsavimo nekėlė. P. Urbšys DELFI trečiadienį stebėjosi dėl tokio parlamentaro elgesio. „Man atrodo, kad R. J. Dagys prieš savo valią tapo vakarykščio balsavimo herojus, nes pritrūko būtent vieno balso“, – sakė jis.

Politikas teigė matęs, kad prieš priėmimą R. Dagys sulaukė skambučio, politikas atsiliepė ir pasitraukė iš savo darbo vietos. Balsavime jis nedalyvavo.

„Ir kai jo paklausiau, kodėl tai įvyko, jis prakalbo apie tai, kad nesuveikė jo kortelė, tai dėl techninių priežasčių (nebalsavo, aut. p.)“, – kalbėjo P. Urbšys.

 „Čia yra sąmoningas veiksmas“, – kolegos veiksmus įvertino parlamentaras.

P. Urbšys kalbėjo, kad R. Dagiui reikėtų viešai paaiškinti, kas įvyko, nes Seime jau pradeda sklisti gandai apie buvusio konservatoriaus bendrą su planą su jo buvusia partija.

„Manau, kad jis pats turėtų būti suinteresuotas paaiškinti, nes Seime pradeda sklisti įvairūs gandai. Vienas iš jų – o gal R. Dagio elgesys patvirtina, kad naujos krikščioniškomis vertybėmis paremtos partijos kūrimas yra slaptas konservatorių planas, kaip suvaldyti nusivylusius rinkėjus dėl konservatorių liberalėjimo. Ir juos nukreipti į R. Dagio partinį formatą, neatiduodant jos kitiems“, – apie Seime sklindančius gandus DELFI kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

P. Urbšys: “Jeigu jie turi priklausomybę lipti ant grėblio, tai ką padarysi. Pirmyn!”

Screenshot_1.jpg

Sausio 14 d. Seimo posėdyje Seimo narei, Agnei Širinskienei pasiūlius buvo bal­suo­jama dėl pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo at­si­sa­ky­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to, kaip pa­pil­do­mo ko­mi­te­to, kuris svarstytų Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įstatymo projektą.

Povilas Urbšys reaguodamas į A. Širinskienės pasiūlymą teigė, kad no­ri­ma pri­im­ti to­kį spren­di­mą, ku­ris nie­ko ben­dro ne­tu­rės su tie­sa, nes lie­čia­ma la­bai jaut­ri te­ma – lais­vas žo­dis, vi­suo­me­ni­nis tran­sliuo­to­jas. Pasak Seimo nario, "matosi, kad yra prieštaravimas LR Konstitucijai".

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 64, prieš – 50, su­si­lai­kė 1. Pro­to­ko­li­niam nu­ta­ri­mui pri­tar­ta.

Replikuodamas po balsavimo P. Urbšys teigė, kad žmo­nių ne­ap­sau­go­si. “Jei­gu jie tu­ri pri­klau­so­my­bę lip­ti ant grėb­lio, tai ką pa­da­ry­si. Pir­myn!",- komentavo Seimo narys.

Pilną pasisakymą žiūrėkite čia.

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Nepasiduoda dėl kartelės sumažinimo: Seime – naujas siūlymas

Mindaugas Puidokas

Seimui įklimpus į diskusijas dėl rinkimų kartelės sumažinimo, parlamentarai Povilas Urbšys, Mindaugas Puidokas ir Valentinas Bukauskas įregistravo naujas Seimo rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas, kuriomis siūlo grįžti prie anksčiau jau svarstyto siūlymo.
Jie siūlo nustatyti, kad per Seimo rinkimus partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui“,- sako projektą parengę Seimo nariai P. Urbšys, M. Puidokas ir V. Bukauskas.

Nuotr. J. Elinskas
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt

 

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Kam reikalingas Nacionalinis pažangos planas?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „žinių radio“

Valstybės ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo pristatytas 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano projektas. Jis iki sekančių metų sausio pabaigos turėtų būti atiduotas tvirtinti Vyriausybei. Tai būtų strateginis dokumentas, kuris taptų pagrindu, programuojant valstybės disponuojamas lėšas. Plano tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuoja Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, VRM viceministras Tautvydas Tamulevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

„Jeigu mes kalbame apie Nacionalinio pažangos plano koreliaciją su savivaldybės problemomis, tai mes galime labai daug gražių žodžių pasakyti ką reikia daryti regionuose, bet, mano nuomone, reikia peržiūrėti centrinės valdžios politiką, ką reikia padaryti, kad padidėtų regionų kompetencija, kalbu apie regionų plėtros tarybas. Nacionalinio pažangos plano apraše pasigendu vieno esminio dalyko – kaip keičiasi centralizuotas požiūris į problemų sprendimą ir decentralizavimą. Jeigu kalbame, kad yra netolygi regionų plėtra, tai yra pasekmė to centralizuoto požiūrio į regioninę problemą. Regionų vystymasis neturi perspektyvų, todėl mes turime keisti požiūrį ir suteikti realias galimybes regionų plėtros taryboms“,- laidoje kalbėjo P. Urbšys.

Klausykite:https://www.ziniuradijas.lt

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Valdančiųjų fiasko: atmesti Nausėdos veto nepavyko

Seimas antradienio popietę rinkosi į posėdį, kuriame valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo. Priėmimo metu buvo sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra be prezidento veto ir už balsavo 70, prieš 51, susilaikė 2 parlamentarai.

Šis rezultatas Seime buvo pasitiktas opozicijos plojimais ir šūksniais.

Po šio balsavimo Seimas turėjo apsispręsti, ar priimti šį įstatymą su visomis prezidento G. Nausėdos teikiamomis pataisomis ir papildymais. Už tai balsavo 56, prieš 4, susilaikė 25 parlamentarai.

„Konstatuoju, kad įstatymas nepriimtas ir lieka galioti tas, kuris galiojo anksčiau, prieš Seimo priėmimą“, – parlamentarams žinią paskelbė posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė.

Tai reiškia, kad ir toliau lieka galioti ta pati tvarka – 5 procentų kartelė partijoms ir 7 procentų kartelė koalicijoms.

Po šio balsavimo tampa aišku, kad valdančiosios koalicijos atstovus nuvylė ne tik į balsavimą neatvykę jų kolegos (posėdyje nedalyvavo ministras Linas Linkevičius, parlamentarai Petras Čimbaras, Artūras Skardžius, Virgilijus Poderys ir Darius Kaminskas), bet Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys parlamentarai.

Pateikimo metu už tai, kad įstatymas būtų priimamas iš naujo balsavęs Kęstutis Bartkevičius posėdyje nepasirodė. Nebuvo posėdyje ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausiusio ekspremjo Algirdo Butkevičiaus.

Nuomonę pakeitė „nepaklusniai“ pateikimo balsavime balsavę valstiečiai Stasys Tumėnas ir Laimutė Matkevičienė.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Remigijus Žemaitaitis ir Rimantas Jonas Dagys priėmimo balsavime nedalyvavo. Po balsavimo P. Urbšys posėdžių salėje sakė, kad kolega R. Dagys nespėjo pasinaudoti savo kortele ir atiduoti balso. Susilaikė du parlamentarai: Gintaras Steponavičius ir Valentinas Bukauskas. Registravosi, bet nebalsavo tik pateikimo stadijoje suklydęs socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Beje, koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai balsavo pavyzdingai – visi už, visi ir posėdyje dalyvavo.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys paskelbė, kad tikrai nedalyvaus jokiame sąraše, jei tik dalyvaus kituose rinkimuose. Jis teigė, kad kritikuojantys kartelės sumažinimą nepasitiki tauta.

„Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą. Gaila, kad iš prezidento aplinkos nesigirdi, kiek jie tą problemą suvokia. (…) Ne kartą sakiau, kad didžiausia problema, kad žmogus gyvendamas šioje valstybėje nepasitiki savo galiomis, netiki, kad kažką lemia savo valstybėje“, – kalbėjo parlamentaras, tikindamas, kad nenorintys Seimo rinkimų kartelės mažinimo, paprasčiausiai nepasitiki savo tauta.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://m.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

M. Majauskas: „Pranešusiems apie valstybei daromą žalą turi būti finansiškai atlyginta“

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „majauskas elta“

Seimo narys Mykolas Majauskas teikia Pranešėjų apsaugos įstatymo pataisą, nustatančią, jog asmeniui, teisėsaugos institucijoms pateikusiam vertingos informacijos apie organizacijų vykdomus nusikaltimus, būtų mokamas ne mažesnis kaip 1 procento atlyginimas nuo atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos. Pataisa siekiama paskatinti naudingos informacijos apie vykdomas nusikalstamas veikas turinčius piliečius kreiptis į kompetentingas institucijas ir taip apsaugoti valstybę nuo patiriamos žalos.

Laiku pateikta patikima informacija yra kritiškai svarbi siekiant išaiškinti valstybei ir viešajam interesui daromą žalą. Dažnai svarbi informacija prieinama tik asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su organizacija, kurioje galimai buvo padarytas nusikaltimas. Tačiau neretai įmonių ar valstybinių institucijų darbuotojai vengia suteikti teisėsaugai vertingą informaciją nerimaudami, jog tokie veiksmai gali užtraukti vadovų nemalonę, turėti neigiamos įtakos jų ir jų artimųjų darbo santykiams ar kelti grėsmę karjeros perspektyvoms.

„Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, jog kompanijos Grigeo ilgus metus vykdyta aplinkosaugos reikalavimų neatitinkanti veikla, galimai sukėlusi stambaus masto žalą valstybei, buvo atskleista gavus būtent vidinės informacijos. Akivaizdu, jog tokių ir panašių veikų užkardymas bei prevencija yra visos valstybės interesas, tačiau jo gynimas neprivalo remtis vien tik padėtimi rizikuojančių piliečių geranoriškumu. Tokie ir panašūs veiksmai turėtų būti įvertinti skiriant ir atitinkamą finansinį atlygį“, – pažymi M. Majauskas.

Šiuo metu atlygį už vertingą informaciją apie nusižengimus nustato Pranešėjų apsaugos įstatymas, tačiau nustatant tikslų atlyginimo dydį, remiamasi abstrakčiais protingumo ir proporcingumo principais. Teikdamas pataisą, Seimo narys siūlo remtis patirtimi užsienio šalių, kuriose susiformavusi praktika atlyginimui skirti konkretų procentą nuo išieškotos baudos/žalos dydžio. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia keturios pranešėjų skatinimo programos, pagal vieną kurių apie pažeidimą pranešęs asmuo gali tikėtis nuo 10 iki 30 procentų atlygio, jei nubaustam subjektui skirtos piniginės sankcijos viršijo 1 milijoną dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje atlygis pranešėjams mokamas iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir yra tiesiogiai nesusietas su baudos už padarytą nusikaltimą dydžiu, vadinasi, gali būti pernelyg mažas ir nemotyvuojantis. „Minimalaus atlygio už vertingą informaciją nustatymas taptų svarbia paskata informacijos apie daromus nusižengimus turintiems, bet ja pasidalinti nedrįstantiems asmenims. Taip pat tai būtų efektyvi prevencinė priemonė pažeidimus darantiems asmenims. Tokie asmenys žinotų, jog egzistuojant reikšmingo atlygio galimybei, žmonės nebijos kreiptis į teisėsaugą dėl galimai padarytos žalos valstybei“, – teigia parlamentaras.

Parlamentaro M. Majausko inicijuotą įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Ingrida Šimonytė, Gediminas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Kęstutis Smirnovas, Paulė Kuzmickienė, Monika Navickienė, Dainius Kreivys, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, Andrius Kupčinskas.

Nuotr. lrt.lt

Skaitykite: https://www.elta.lt/

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Parlamentarams papietavus, Seime situacija dėl LRT įstatymo keitėsi kardinaliai

Rytiniame Seimo posėdyje Seimo opozicinės konservatorių frakcijos narių iniciatyva Seime nepavyko iš LRT įstatymo projekto svarstymo išmesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).

Tačiau po pietų parlamentarams susirinkus į vakarinį posėdį, situacija pasikeitė kardinaliai.

Kiek anksčiau Seimui nubalsavus po pateikimo svarstyti LRT įstatymo pataisas, pagrindiniu Seimo komitetu svarstyti šias pataisas buvo paskirtas Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, papildomais – Valerijaus Simuliko vadovaujamas Žmogaus teisių ir Dainiaus Gaižausko vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

Pastarajam komitetui priklauso ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Tačiau būtent dėl NSGK dalyvavimo ir susikirto parlamentarai. Seimo narė, LVŽS atstovė Agnė Širinskienė siūlė protokoliniu nutarimu pakeisti NSGK į kitą komitetą. Jai pritarė ir pats NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas.

Pastarasis teigė, kad komitete esant balsų pusiausvyrai valdančiosios koalicijos ir opozicijos atstovų, svarstyti klausimo „nepavyks per amžius“.

Pasak „valstiečių“ atstovo D. Gaižausko, komitete šeši mandatai priklauso valdančiosios koalicijos atstovas, šeši – opozicijai. Pastariesiems boikotuojant dalyvavimą klausimo svarstyme, komitete neužtenka kvorumo tokiam svarstymui pradėti.

Neapsvarsčius įstatymo projekto papildomuose komitetuose, pagrindinis komitetas negali priimti sprendimo ir klausimas netraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

Ir nors rytiniame Seimo posėdyje LRT ir jos šalininkai Seime šventė pergalę, vos pradėjus svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkę, situacija pasikeitė kardinaliai.

A.Širinskienė, posėdžiui pirmininkavusiam Seimo vicepirmininkui Arvydui Nekrošiui suteikus žodį, Seimo nariams citavo dokumentą – Konstitucinio Teismo nutarimu grįstą praėjusios Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad, priešingai nei rytiniame posėdyje tikino konservatoriai ir socialdemokratai, Seimas balsavimu gali nuspręsti, ar priimti protokolinį sprendimą dėl komitetų kaitos, t.y. kad tik balsavimu visas Seimas, o ne posėdžio ar Seimo pirmininkas ir ne Etikos ir procedūrų komisija, gali tokį sprendimą priimti.

Opozicijai bandžius prieštarauti tokiam “valstietės” pateiktam išaiškinimui ir grasinant kreipimusi į Konstitucinį Teismą, klausimas balsavimui visgi buvo teiktas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas išsakė priekaištų posėdžio pirmininkui, kad šis nestabdo pasisakymų kai kurių Seimo narių.

Jis sakė: “Kada vienas ten snarglių ant palangės tepliotojas dergia Lietuvą, dergia žiniasklaidą, jūs sėdit, šypsotės ir nesugebat nutraukt jo. Tai taip tikriausiai nereikėtų daryti”.

Po balsavimo paaiškėjo, kad dauguma Seimo narių pritarė NSGK išbraukimui iš papildomo komiteto LRT įstatymo svarstyme.

Po tokio balsavimo buvęs “valstiečių”, o dabar – Mišrios grupės Seimo narys Povilas Urbšys Seimo narę A. Širinskienę išvadino “Susaninu, kurį kažkas įvedė į tas konstitucines pelkes”, ir perspėjo, kad klausimas tęsis Konstituciniame Teisme.

Nuotr. Delfi.lt montažas

Skaitykite: https://m.delfi.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 9 iš 325