Naujienos

2019 m. Sausio mėn. 14 d., Pirmadienis

Seime svarstytas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas

povilas_naujass.jpg

Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pakeitimo pro­jek­tas, kuriuo norima, pakeisti, kad lošimus organizuojanti bendrovė privalo vaizdo įrašus saugoti 45 kalendorines dienas, vietoj anksčiau numatytų 180 dienų, o kai nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas, ilgiau – iki pretenzijos išnagrinėjimo ar lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos, ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui. Pretenzijas raštu pareiškusiems lošėjams gali būti pateikiami tik jų lošimo vaizdo įrašai.

Povilas Urbšys teigė, kad iš tik­rų­jų Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mą ga­li­ma pri­ly­gin­ti na­cio­na­li­nės reikš­mės įsta­ty­mui, nes pra­ei­tą ka­den­ci­ją te­ko ste­bė­ti, su ko­kiu azar­tu bu­vo pri­ima­mos įvai­rios ši­to įsta­ty­mo pa­tai­sos, kad bū­tų pa­leng­vin­tos są­ly­gas tiems, ku­rie pel­no­si iš azar­ti­nių lo­ši­mų, da­ry­ti pa­lan­kiau ver­slą ir tu­rė­ti di­des­nį pel­ną.

Bal­sa­vi­mas ati­dėtas, nes balsavo tik  50 Sei­mo na­rių.

„Vėl krei­piuo­si į ger­bia­mus vals­tie­čius. Pra­ei­tą ka­den­ci­ją iš Vals­tie­čių par­ti­jos bu­vo vie­na at­sto­vė – R. Baš­kie­nė. Tai ji bu­vo vie­nin­te­lė, ku­ri tik­rai nuo­sek­liai lai­kė­si tos po­zi­ci­jos, kad azar­ti­nių lo­ši­mų nė­ra pri­ori­te­ti­niai įsta­ty­mai ir ne­ga­li­ma leng­vin­ti są­ly­gų bū­tent žmo­nėms pel­ny­tis iš žmo­nių pri­klau­so­my­bės. Ir to­kį įspū­dį su­si­da­rė žmo­nės apie vals­tie­čius. Bet pa­si­ro­do, kai jū­sų at­ėjo dau­giau ne­gu pu­sė šim­to, jūs sto­jo­te po ta vė­lia­va, tai jū­sų nuo­sta­tos ki­to­kios. Tai kas truk­do dėl tos smul­kme­nos, dėl ši­to ter­mi­no, tik­rai siek­ti kom­pro­mi­so, nes jei­gu jis dėl to, kad griež­tin­tu­me, kad iš tik­rų­jų vals­ty­bės bū­tų kon­tro­lė efek­ty­ves­nė, su­tar­ki­me dėl ši­to ter­mi­no įra­šo ir bus bal­sų skai­čius.

Ger­bia­mie­ji, aš sa­kau, mes kal­ba­me apie tai, ne­su­ta­ria­me dėl įra­šo ter­mi­no. Ar sun­ku jums, ger­bia­mi Sei­mo dau­gu­mos at­sto­vai, iš­girs­ti ki­tus Sei­mo na­rius, kad pa­siek­tu­me kom­pro­mi­są ir pri­im­tu­me tik­rai įsta­ty­mą, ku­ris bū­tų dar efek­ty­ves­nis?”- po balsavimo teigė P. Urbšys

Pilną Povilo Urbšio pasisakymą prieš žiūrėkite čia.

2019 m. Sausio mėn. 13 d., Sekmadienis

Seimas priėmė Tręšiamųjų produktų įstatymą

Susijęs vaizdas

Sausio 11 d. Seimas priėmė Tręšiamųjų produktų įstatymą, kuris gautas sujungus du projektus: vieną iš jų  parengė Ūkio ministerija, kitą – konservatoriai Kazys Starkevičius ir Edmundas Pupinis. Už balsavo 92 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai. 

Įstatyme numatyta, kad į Lietuvos rinką galės patekti tik tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkančios ne Europos Sąjungoje (ES) teritorijoje pagamintos trąšos, kurios bus įtrauktos į Identifikavimo sąrašą. Pastarąjį tvirtins žemės ūkio ministras.  

"Aš no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti šios die­nos iš­pla­tin­tą nau­jie­ną in­ter­ne­ti­nė­je ži­niask­lai­do­je, kad, rem­da­ma­si LRT tu­ri­mais duo­me­ni­mis, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo ko­misi­ja pri­ėmė nu­ta­ri­mą at­si­sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl vals­tie­čių ly­de­riui R. Kar­bauskiui pri­klau­san­čio Ag­ro­kon­cer­no trą­šų im­por­to iš Ru­si­jos ga­myk­los. Es­mė yra ta, kad Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­tas šį spren­di­mą nu­spren­dė pa­nai­kin­ti. Tai ma­no klau­si­mas Sei­mo na­rei A. Ši­rins­kie­nei: ar čia nė­ra pa­grin­das įtrauk­ti pa­pil­do­mu klau­si­mu į jū­sų va­do­vau­ja­mą ko­mi­si­ją?" - po balsavimo teigė P. Urbšys. 

 

Povilo Urbšio pasisakymą prieš žiūrėkite čia

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Seimo pelkėje – vis didesni verpetai dėl vaikų

 ŠeÅ¡tadienio Seimo posėdis.Politinė sumaištis Seime dėl vaiko teisių apsaugos plečiasi toliau. Prieš savo paties ministerijos nosį su savo įstatymų pataisomis iššokęs valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis prastūmė jas į Seimo darbotvarkę, tačiau čia pat gavo per nosį – opozicijai pavyko atidėti jų pateikimą iki artimiausio posėdžio. Procedūrinėmis gudrybėmis vienas kitą skandinę politikai apsikeitė ir žodinėmis malonybėmis – vieni kitus labiausiai kaltino tuo, kad rūpi tik politiniai išskaičiavimai, o ne vaikų gerovė.

Diskusijose R.Karbauskį rėmęs buvęs jo bendražygis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys bendrą politinę padėtį apibrėžė taip – ministerijos pataisos esą atstovauja tai blogai koncepcijai, kad vaikas „yra atskirai nuo šeimos“, o R.Karbauskio pataisos atstovauja požiūriui, jog vaikas – neatskiriama šeimos dalis.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt/

Nuotr. T. Bauro

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Po pateikimo Seimas pritarė valdžios kritiką ribojančioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms

Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas

Seimui teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“. Tokį projektą sukritikavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir Seimo teisininkai, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po pateikimo pataisoms pritarta.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė. Po pateikimo pataisoms buvo pritarta. Už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė – 18 parlamentarų. „Man atrodo, kad tas triukšmas, kuris kilo dėl papildomų formuluočių, yra maža dalis reakcijos, kuri bus į pačią direktyvą, nes ten yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, dėl reklamos draudimų. Todėl kviečiu tuos, kurie domisi, skaityti direktyvą“, – šeštadienį sakė Ramūnas Karbauskis.

„Kai lietė išmokas žemdirbiams, jūs kalbėjote, kad blogai padaryta, kad nereikėjo pataikauti Europos Komisijai. Kai kalba eina apie žodžio laisvę, tada viskas tvarkoj, pasidarote akli vykdytojai. Tai tikrai simboliška Sausio 13-osios minėjimo dienomis“, – stebėjosi Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Prie klausimo svarstymo bus grįžta Seimo pavasario sesijoje.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. L. Balandžio

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Merais siekia tapti 14 Seimo narių

Screenshot_1.pngPrieš porą metų į Seimą išrinkti kai kurie parlamentarai, daugiausia išrinkti vienmandatėse apygardose, siekia dalyvauti ir merų rinkimuose. Iškovojus šį postą, vietoj jų į parlamentą būtų rengiami nauji rinkimai. Politologai teigia, kad parlamentarai taip elgiasi dėl įvairių išskaičiavimų.

Jau mažiau nei po 2 mėnesių vyksiančių savivaldos rinkimų 60 šalies savivaldybių prisieks išrinkti tarybos nariai ir bus inauguruoti merai. Sostinėje pirmasis iškilmingas savivaldybės tarybos posėdis paprastai rengiamas miesto rotušėje. Joje išskirtinės progos laukiančios mero regalijos – pagarbos ženklas. Visoje Lietuvoje šiuose rinkimuose tokios garbės siekia apie 500 kandidatų į merus, tarp jų – ir 14 parlamentarų. Iš jų net 10 rinkti vienmandatėse apygardose.

Mero posto siekia net 5 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo Valstiečių žaliųjų frakcijos nariai: Bronius Markauskas, Kęstutis Mažeika, Naglis Puteikis, Valerijus Simulikas ir Virginijus Sinkevičius. 3 Liberalų sąjūdžio parlamentarai, iš jų Ričardas Juška ir Vitalijus Gailius išrinkti vienmandatėse apygardose. Iš 2 merais norinčių būti Tėvynės sąjungos parlamentarų vienmandatininkas – Dainius Kreivys. Į merus pretenduoja 2 Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Tvarkos ir teisingumo – Remigijus Žemaitaitis, bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys – išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu visose 10 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai iškovotų pergalę mero rinkimuose, tose apygardose turėtų būti organizuojami rinkimai į Seimą.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Sausio mėn. 11 d., Penktadienis

Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta ne vienerius metus.

Seimas neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą bei labdarą. Tokio draudimo siekė parlamentinis Audito komitetas. Parlamentarai pritarė kai kurių valstiečių siūlymui leisti tokioms įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.

Parlamentarai Povilas Urbšys ir valstiečiai Zenonas Streikus bei Guoda Burokienė pasiūlė diferencijuoti paramai skiriamą tokių savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Valstybės ir savivaldybės įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Tokiai tvarkai priešinosi Audito komitetas, tačiau Seimas 45 balsais už, 17 – prieš ir 20 parlamentarų susilaikius pritarė naujai paramos ir labdaros skirstymo tvarkai.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

Nuotr. M. Patašiaus

2019 m. Sausio mėn. 11 d., Penktadienis

Referendumo šalininkų mobilizacija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „lietuvos zinios“

Negalėdamas pasitikėti rinkėjų valia, „valstiečių“ lyderis nusprendė dvigubai sustiprinti agitatorių už dvigubą pilietybę pajėgas. Taip politikos ekspertė įvertino vieną naujausių Ramūno Karbauskio įstatymų leidybos iniciatyvų.

Šiandien rengiamame Seimo posėdyje numatoma ypatingos skubos tvarka svarstyti R. Karbauskio teikiamas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo bei Referendumo įstatymo pataisas. Jomis siekiama įtvirtinti naują referendumo šalininkų sąvoką.

R. Karbauskis siūlo referendumo šalininkais pripažinti įstatymų nustatyta tvarka Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistruotus asmenis – Lietuvos piliečius, ne mažiau kaip 15 piliečių grupes, Lietuvoje įregistruotas nevyriausybines organizacijas, taip pat politines partijas, palaikančias referendumo idėją.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis tikisi, kad pakeitus įstatymus būtų sudarytos geresnės galimybės veikti tiems žmonėms ar jų grupėms, kurios palaiko referendumą, bet nėra jo iniciatoriai. Esą dabartinis reguliavimas, kai įstatymai numato tik referendumo iniciatorių ir referendumo oponentų kategorijas, pažeidžia nuo kampanijos atribotų referendumo šalininkų teises.

Beveik prieš metus „valstiečių“ frakciją palikęs Seimo narys Povilas Urbšys laikėsi nuomonės, kad R. Karbauskio pasiūlymas įteisinti referendumo šalininkų sąvoką turėtų būti vertinamas bendrame referendumo dėl dvigubos pilietybės kontekste. Jo nuomone, bet kokia kaina siekti politinio tikslo – dvigubos pilietybės įteisinimo – ydinga praktika. Tautos valia šiuo klausimu, pasak politiko, toli gražu nėra akivaizdi.


Skaitykite: https://www.lzinios.lt

2019 m. Sausio mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Algirdo Jonušio piešinių paroda „Mūsų senolių palėpių lobiai“

j.pngSausio 20 d. Viešojoje bibliotekoje bibliotekoje keramikas, kraštotyrininkas Algirdas Jonušis pristatė savo piešinių parodą „Mūsų senolių palėpių lobiai“. Jis pasakojo susirinkusiems piešiniuose pavaizduotų sendaikčių, kurie nugulę muziejaus archyvuose, istorijas ir sąsajas su mūsų kraštu ir dabartimi. Istorija ir mitologija besidomintis menininkas išleido knygą „Aviečių medis. Panevėžio mitai, legendos, tikrovė”, kurioje pateikiama daug įdomių faktų apie Panevėžio vardo kilmę, buvusius šventus statinius ir mįslingas vietas, prisidėjo prie Birutės gatvės senojo autentiško grindinio išsaugojimo.

Povilo Urbšio padėjėja pasveikino autorių su puikia paroda ir palinkėjo ateityje nestokoti idėjų, naujų atradimų ir kūrybinio polėkio bei perdavė Seimo nario dovanėlę.

2019 m. Sausio mėn. 08 d., Antradienis

Carai ir lyderiai: daugeliui savivaldybių liks vadovauti tie patys merai

 Prieš ketverius metus pirmą kartą tiesiogiai išrinkti savivaldybių merai 2019-aisiais laikys rinkėjų pasitikėjimo egzaminą, kuriame daugelis neabejotinai vėl dalyvaus. Kai kurių net nekamuos varžybų jaudulys, nes jie įsitikinę savo pergale.

Daugelis postuose išsilaikys. Nors merai tiesiogiai pradėti rinkti tik prieš ketverius metus, daug naujų politikos lyderių, ypač regionuose, ši naujovė neiškėlė. Po praėjusių rinkimų pirmą kartą mero regalijas pasimatavo 22 vietos politikai, tačiau kai kurie jų prieš tai savivaldybėje jau ėjo kitas svarbias pareigas. Trijų merų kadencijos nutrūko dėl mirties (Vidmanto Brazio, Marijampolės r. ), gauto ūkio ministro posto (Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavos r.) ir kaltinimų prekyba poveikiu (Juozo Bertašiaus, Šakių r.).

Lietuvoje iš viso renkama 60 merų, o jų valdžioje praleistas vidutinis laikas, skaičiuojant pasibaigus šiai kadencijai, viršys dvi kadencijas ir sieks daugiau nei aštuonerius metus. Su pertraukomis ar be jų dešimt ir daugiau metų savivaldybėms vadovauja 19 merų, o penki – 17–26 metus. Nė vienam iš pastarųjų dar nėra 60 metų, tad, jei tik rinkėjai leis, jie gerins politinio ilgaamžiškumo rekordus.

Panevėžyje galbūt pavyks nutraukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prakeiksmą, ypač jei į mero postą nusitaikys ir jį gaus Seimo narys Povilas Urbšys, praeityje pats vadovavęs Aukštaitijos sostinės STT valdybai.

Skaitykite: https://naujienos.alfa.lt

2019 m. Sausio mėn. 06 d., Sekmadienis

Rinkimų maratone – gudrūs ėjimai

Panevėžio miesto savivaldybė

Į panevėžiečių namus jau beldžiasi pirmieji parašų prašantys kandidatai į savivaldybės tarybos narius ir jų palaikymo komandos. Panevėžio mieste partijai, visuomeniniam rinkimų komitetui ar savarankiškam dalyviui iki sausio 17-osios reikės surinkti 630 gyventojų parašų, liudijančių, kad jie pritaria tų politikų dalyvavimui rinkimuose.

Visgi parašą dedantis rinkėjas negali būti užtikrintas, kad kandidatas, išrinktas į Tarybą, vėliau neatsuks jam nugaros. Nors Seimas šįmet daugiau nei du kartus padidino užstatą pretendentams į savivaldybių tarybas, kurie išrinkti dėl einamų pareigų negalėtų jose dirbti, tokių politinių turistų atsiras ne viename sąraše. Varžytuvėse dėl rinkėjų Panevėžyje pirmasis startavo Seimo nario Povilo Urbšio vedamas komitetas „Kurkime jaukų miestą Kartu“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar praėjusį ketvirtadienį jam išdavė lapus parašams rinkti.

Kelionę po panevėžiečių butus pradėjusio komiteto 25-ių kandidatų sąraše tik du valgantieji politikų duoną – miesto Tarybos narys Rimantas Ridikas ir komiteto lyderis Seimo narys Povilas Urbšys. Visi kiti – nepartiniai ir politikoje aktyviai nedalyvavę parlamentaro šalininkai. „Būtų gerai, jei Vyriausioji rinkimų komisija parašų skaičiaus neribotų, bet dabar ji išduoda lapus tik 1200-ams parašų“, – P. Urbšys nusiteikęs surinkti dvigubai daugiau parašų nei reikalauja nustatyta žemiausia riba.

Vis dėlto, jo nuomone, ir privalomi 630 parašų jau pakankama riba rinkimuose nusiteikusiai dalyvauti partijai ar komitetui. „Suvokiantiems, kad demokratiją reikia kontroliuoti, nes žmonės neva nesąmoningi, todėl jiems būtina nustatyti tam tikrus apribojimus, gali pasirodyti 600 parašų per mažai. Aš manau, kad tiek užtektinai“, – sako Seimo narys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Nuotr. A. Raščiaus

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 284