Naujienos

2019 m. Liepa mėn. 25 d., Ketvirtadienis

Paskyrė naujus teisėjus: abejonės dėl kavos su Širinskiene ir ryšių su „MG Baltic“

Agnė Širinskienė (nuotr. TV3)Seime svarstant kandidatūras į Lietuvos apeliacinį teismą, parlamentarai kėlė klausimų dviejų teisėjų ryšius su „MG Baltic“ ir Agne Širinskiene. Vieni politikai stebėjosi, kad teisėjų kompetencija vertinama pagal tai, su kuo jie geria kavą, kiti abejojo, ar rezonansinės bylos nestrigs dėl galimai neskaidrių ryšių. Seimas balsavo dėl Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės, Aleno Piesliako, Vytauto Zeliankos, Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos apeliacijos teismo teisėjais. Jų kandidatūras parlamentui teikė prezidentas Gitanas Nausėda. Visoms kandidatūroms Seimas pritarė. Vakar kandidatai lankėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje. Konservatoriai ypač domėjosi Vytauto Zeliankos ryšiais su „MG Baltic“ teisininku Romanu Raulynaičiu ir Agnės Tikniūtės ryšiu su valstiete Agne Širinskiene.

Kalbėdamas apie V. Zeliankos kandidatūrą Povilas Urbšys teigė, kad ši kandidatūra yra sukėlusi dviprasmiškų minčių.„Tačiau šitos kandidatūros teikime matau daugiau galimybių Seimui išsivaduoti nuo paranojinių fobijų“, – kalbėjo P. Urbšys.Seimo narys priminė, kad V. Zelianka buvo siūlomas skirti teisėju ir anksčiau, tačiau ji buvo atmesta. V. Zelianka į aukštesnes pareigas kandidatuoja jau trečią kartą – buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jį norėjo paskirti dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą . Tačiau praėjusios kadencijos Seimas 2013 ir 2014 metais du kartus nepritarė šiam paskyrimui .Pasak P. Urbšio, tai nutiko dėl to, kad praėjusioje Seimo daugumoje buvo Darbo partija.
Skaitykite: 
https://www.tv3.lt/

TV3 nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 25 d., Ketvirtadienis

Seimas palaiko prezidento veto: partijos ir verslo asociacija turės mokėti už valstybės patalpas

Gitanas Nausėda

Partijos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo spalio 1 d. už valstybės patalpas turės susimokėti arba išsikraustyti į kitas patalpas – Seimas palaikė du prezidento Gitano Nausėdos veto. Seimas ketvirtadienį svarsto iš viso tris prezidento vetuotas įstatymų pataisas. 

Seimas ketvirtadienį palaikė prezidento veto ir atėmė galimybę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei politinėms partijoms neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių patalpomis. Dėl trečio prezidento veto – ribojimų parduodant miško plotus – Seime vienbalsiai nuspręsta svarstyti iš naujo.

Prezidentas G.Nausėda feisbuke pasidalijo įrašu: „Džiaugiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgė į svarius argumentus ir nusprendė nepalikti politinėms partijoms bei prekybos, pramonės ir amatų rūmams teisės neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių turtu“. Pirmiausia Seimas palaikė G.Nausėdos pasiūlymą panaikinti privilegiją partijoms naudotis valstybės patalpomis neatlygintinai.

Balsavimu, ar atmesti prezidento veto, „už“ balsavo 15 Seimo narių, prieš – 66, o susilaikė – 6. Seimas tuomet balsavo ir įstatymą priėmė su prezidento pataisomis (už balsavo 85 parlamentarai, po vieną – prieš ir susilaikė).

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys palaikė prezidento G.Nausėdos veto, konservatorių frakcijos atstovai išsakė priešingas nuomones: vieni įspėjo, kad patalpų netekusios partijos gali glaustis pas oligarchus, kiti siūlymą palaikė.

„Man atrodo, esminis klausimas, dabar kuris nagrinėjamas, tai turto klausimas. Kam priklauso turtas – ar turtas priklauso valstybei, žmonėms, ar turtas priklauso ir tiems, kurie atstovauja tuos žmones ir save vadina demokratijos pagrindu valstybėje. (…) Kyla klausimas, kodėl čia abejojama, kad jei partija naudojasi nemokamai patalpomis, kodėl čia nėra tarnavimo bendrai tautos gerovei ir visuomenės interesams“, – teigia P.Urbšys ir galiausiai pabrėžė, kad partijos neturėtų naudotis turtu nemokamai. Anot jo, šitaip naudojamas turtas prieštarauja valstybės interesams.

Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Liepa mėn. 24 d., Trečiadienis

Seime svarstytas apygardos Pasaulio lietuviams kūrimas

rinkimai.jpg

Seimas antradienį nutarė toliau svarstyti apygardos Pasaulio lietuviams kūrimą. Galutinis sprendimas bus priimamas rudens sesijoje. Valdantieji siekia, kad įstatymo pataisa įsigaliotų iki artėjančių seimo rinkimų, kurie vyks 2020 m. rudenį.

Atskira vienmandatė rinkimų apygarda pasaulio lietuviams kuriama atsižvelgiant į užsienyje gyvenančių tautiečių aktyvumą paskutinių rinkimų metu. Paskutinių Prezidento rinkimų I ture užsienio atstovybėse balsavo 52,8 tūkst., rinkėjų, II – virš 44 tūkst. rinkėjų. Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius apygardoje yra 35 tūkst. ir jis gali svyruoti iki 10 proc. į vieną ar kitą pusę. Užsienyje gyvenančių rinkėjų balsų pagal įstatymo pataisą naujai apygardai sukurti daugiau nei pakanka.

Posėdžio metu pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikė šio komiteto pirmininkė G. Burokienė. Dėl J. Razmos pataisų, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo narys J. Razma.

Pritarti šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 10.

Seimo narys balsavo už. Povilo Urbšio pasisakymą po balsavimo žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 23 d., Antradienis

Sauliaus Skvernelio šalininkai baiminasi neplanuoto valstiečių siurprizo

savaite.jpg

Lietuvos ryto televizijos savaitės įvykių apžvalgoje 24/7 kalbėta apie tai, kas vyksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje ir kodėl A. Širinskienei pasidarė nebemielas Seimas.

Komentuodamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje vykstančius lyderių nesutarimus P. Urbšys teigė, kad R. Karbauskiui dabar svarbiausia Vyriausybė, o kai susitvarkys su ja imsis kalbėti ir apie pakitusią S. Skvernelio nuomonę dėl Viktoro Pranckiečio.

P. Urbšio pasisakymus šia tema žiūrėkite nuo 05.22 min. ir 08.46 min.

Komentuodamas Širinskienės išplatintą laišką, kuriame ji teigianti, kad neketina dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose, Povilas Urbšys atsakė, kad tai yra emocinė žmogaus išraiška. Ji nusivylė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariais, kurie suabejojo jos auka. Juk ji save paaukojo, kad išliktų Tvarkos ir teisingumo frakcija.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite nuo 13.23 min.

Žiūrėkite: https://tv.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 23 d., Antradienis

Ar išsiskirs S. Skvernelio ir R. Karbauskio keliai?

zr.jpgPaskirtasis premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad naujojoje jo vyriausybėje nebus trijų ministrų. Joje neliks ir susisiekimo ministro Roko Masiulio.

Jo patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad jeigu jis nuspręstų kurti savarankišką judėjimą ar politinę partiją, tai nebūtų jokia staigmena. Tai nestebintų ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio.

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” diskutavo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Povilas Urbšys, portalo 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir MRU dėstytoja Rima Urbonaitė.

 

P. Urbšys: Iš 81 balsavusių valdančiosios koalicijos ir mišriosios daugumos narių, manyčiau, kad šis skaičius yra labai sąliginis. Visi balsavo todėl, kad yra valstiečiai. Net ir pats R. Karbauskis neturi kito pasirinkimo. Galime palyginti, kad S. Skvernelis ir R. Karbauskis dabar eina per perėja, tik vienas yra vienoje atbrailos pusėje, o kitas yra kitoje, tačiau abu jie surišti viena virve. Vienas be kito nei iš vietos. Jeigu kalbėti apie S. Skvernelio ateitį, tai, manau, kad R. Karbauskis yra pasakęs, kad jis gali būti garvežiu būsimuose Seimo rinkimuose, bet jis negali kišti savo nosies į vagonus, kuriuose karaliauja pats R. Karbauskis. Aš abejoju, kad ji tenkina toks vaidmuo, aš manau, kad S. Skverneliui lieka vienas variantas - kurtu savo politinį darinį.

 

Klausykite:https://www.ziniuradijas.lt

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Širinskienės atsitraukimas: ar parlamentarė užuodė apkaltos grėsmę?

„Valstietės“ Agnės Širinskienės manevrai, kai politikė perėjo į „tvarkiečių“ frakciją, tačiau seniūnų sueigoje toliau atstovauja „valstiečiams“, sukėlė nemenką šurmulį Seime tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos gretose. Pati politikė, pranešusi, kad greičiausiai nedalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose, teigė, kad tai tėra jos nusivylimo išraiška. Tuo metu opozicija abejoja tokiais A. Širinskienės veiksmais ir įtaria, kad „valstietė“ mėgina atsitraukti, bijodama apkaltos.

Su LVŽS į Seimą išrinktas, tačiau vėliau iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukęs parlamentaras Povilas Urbšys, reaguodamas į A. Širinskienės veiksmus, liepos 9 d. plenariniame posėdyje viešai atsiprašė, kad ją atvedė į politiką.

LRT.lt kalbintas P. Urbšys teigė, kad A. Širinskienės manevrai yra susiję su siekiu maksimaliai įgyvendinti LVŽS lyderio R. Karbauskio užgaidas. Politiko manymu, A. Širinskienės laiškas kolegoms tebuvo patirtų nuoskaudų išraiška, bet ne savo klaidos pripažinimas.

„Kai politinis lyderis tampa vos ne religijos garbinimo objektas, tada jau tau nebesvarbūs nei įstatymai, nei Konstitucija. [...] Tokiu savo elgesiu A. Širinskienė pateikia save kaip auką ir bet kokiu atveju žmogus nori, kad tas aukojimasis būtų įvertintas. Bet kai atsiranda tų, kas suabejoja, ar ta auka dera su politine kultūra, su Seimo statutu, tai ją tai labai įžeidžia. Tada ir pasipila emociniai, nusivylimo laiškai. [...]

Tokios būsenos žmogus pasiruošęs dėl „bendro reikalo“ gyvas susideginti ant laužo. Tačiau ji eilinį kartą pademonstravo teisinių žinių ribotumą. Ne kartą dėl iniciatyvų įstatymų projektai Seime patyrė fiasko, nes matomi galimi neatitikimai Konstitucijai“, – svarstė P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

E.Genio nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanoma laimėti kovą su šešėliu?

Kone kiekviena Vyriausybė kūrė planus, kaip įveikti ekonomiką graužiantį vėžį - šešėlį, tačiau rasti veiksmingų priešnuodžių nė vienai nepavyko. Kodėl visuomenė priešinasi, regis, kilniems valdžios siekiams?

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, savo biografijoje esate nurodęs, kad dirbote Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kuri taip pat kovoja su šešėliu. Turime dar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, policiją, kriminalinę policiją, su kontrabanda kovoja muitinė, pasienio policija. Atrodo, kad tų gaudančių ir kovojančių su šešėliu institucijų pilna, o rezultatas?

P.URBŠYS: Su šešėliu vyksta amžinas karas, tik tarsi mes šešėlį atskiriame nuo to objekto, kuris tą šešėlį meta. Šiaip valdžia yra pagrindinis šaltinis, kuris vienaip ar kitaip sukuria šešėlio pasekmes net ir pačioje ekonomikoje. Turiu omenyje daromus sprendimus. Tie žmonės, kurie mažiau pasitiki valdžia, jie vis labiau pateisina savo buvimą šešėlyje. Ten, kur žmonės sprendžia tik egzistencinį klausimą - kaip pragyventi toje valstybėje, - be abejo, ieško pigesnių paslaugų, pigesnių prekių, nes jų pajamos neleidžia tų paslaugų ir prekių įsigyti legaliai. Todėl manau, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra ne žmonės, o valdžia ir jos sprendimai. Daugelį dešimtmečių buvo einama represiniu keliu. Jeigu mes kalbame apie valdžios požiūrį, ji tikrai nemato problemų savyje, o problemas mato žmonėse. Visa tai, kur yra tos problemos priežastys, atsispindi ir dabartiniame Finansų ministerijos aptarime. Pirma, jie įvardija šešėlio dydį, antra, nurodo, kad nėra proporcingos atsakomybės. Toliau nurodo nepagrįstas lengvatas ir įstatymų spragas, lemiančias sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Kita priežastimi jie įvardina sankcijų ir praeityje priimtų sprendimų pažeidimų baimę ir po kablelio, pačiame gale, nurodo: sudėtinga mokesčių apskaita, nepakankama mokesčių mokėjimo motyvacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas yra susiję ir su jų problemomis, jie nurodo kaip paskutinį faktą, o pirmoje vietoje iškelia savo administracines ir represines galias arba neefektyvų represinį būdą kovojant su šešėliu. Aš manyčiau, jei mes kalbame apie šešėlio priežastis, tai pagrindinė priežastis yra mokesčiai. Neseniai Laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad 89 proc. apklaustųjų lietuvių renkasi prekes ir paslaugas iš šešėlio dėl padidėjusių kainų. 64 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad nelegalų darbą renkasi dėl didelių mokesčių. Toliau nurodoma, kad yra per maži atlyginimai. Jeigu mes kalbame apie pačias šešėlio apimtis, jeigu mes sakome, kad norime su juo kovoti, susidaro įspūdis, kad tikslus šešėlio dydis yra slepiamas. Pagal vienus paskaičiavimus, kaip visai neseniai finansų ministras pranešė Tautai, šešėlis yra sumažintas ir per dešimt metų susitraukė nuo 25 proc. iki 15 proc. O ekonomistai sako, kad šešėlis yra sumažėjęs iki 22,99 proc. Galų gale net oficialiai yra pasakoma, kad pas mus šešėlis gali svyruoti nuo 15 proc. iki 30 proc. Kai yra padaryta tokia košė, bet kuriai Vyriausybei yra palanku parodyti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, jeigu pasakė, kad iš šešėlio ištraukė 189 milijonus, o šešėlis yra 15 proc., tai atrodytų labai daug. O jeigu šešėlis yra 30 proc., tai čia yra lašas jūroje. Mes matome tai, kad pati valdžia slepia šešėlio dydį.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

D.Labučio nuotr.

 

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia?

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytautas DAUJOTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Referendumas yra aukščiausia Tautos valios išraiška, bet mes turime užduoti sau klausimą, kiek ta aukščiausia tautos valios išraiška manipuliuoja politikai? Kiek tai yra natūrali Tautos valia ir kiek ta valia yra kontroliuojama? Kai buvo užsiminta dėl Europos Sąjungos referendumo, tai norėčiau priminti, kas vyko. Įstatyme dėl referendumo nurodyta, kad dalį suverenių teisių galima perduoti tarptautiniam subjektui. Ką darė politikai? Politikai, baimindamiesi, kad gali būti taip, jog Tauta gali nenorėti atiduoti savo suverenių teisių, priėmė pataisą, kad laikoma priimtu, jeigu pritarė daugiau kaip pusė, bet ne mažiau vieno trečdalio piliečių, dalyvavusių referendume. Kitaip tariant, jie nustatė ribas ir nuleido kartelę, kad dar labiau priartintų įstatymo nuostatą prie norimo rezultato. Aš jau nekalbu apie tai, kas vyko per tas dvi dienas. Jeigu dabar yra įstatymai, kurie draudžia politikui rinkimų dieną įteikti, pavyzdžiui, šratinuką už 6 Eur, tai vadinsis rinkėjų papirkinėjimu, tuomet prisiminkime, kas vyko tada: skalbimo milteliai, „bambaliai“, lipdukai. Visi supranta to žaidimo esmę. Tas manipuliavimas tais žemaisiais socialiniais refleksais, mano manymu, diskredituoja patį referendumą kaip aukščiausią Tautos valios išraišką. Jeigu mes dabar kalbame apie tuos referendumus, kurie buvo organizuojami dėl daugybinės pilietybės ar dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai galiu priminti štai ką. Ramūnas Karbauskis 2017 m. balandžio 25 d. viešai pareiškė, kad jokiu būdu referendumo negalima dubliuoti su rinkimais, nes žmonės pavargsta nuo rinkimų. O ką jie padarė artėjant prezidento rinkimams? Jie kaip tik viską padarė, kad daugybinės pilietybės referendumas būtų priklijuotas prie šių rinkimų. Negana to, kai pradėjo aiškėti, kad to entuziazmo nėra tiek daug, kaip norėtųsi, tai 2018 m. rugpjūčio mėnesį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atvirai pasakė: „Būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo.“ Ką mes matome? Matome, kad pats referendumas gimsta kaip papildomas masalas pritraukti rinkėją.

Nuotr. Eltos

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Liepa mėn. 21 d., Sekmadienis

Svarstytas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos vykdymas

ataskaita.jpg

2019 m. liepos 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstytas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo klausimas.

Demografijos strategijos plano vykdymą prižiūri Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, kurios atstovas pristatė šio plano vykdymo ataskaitą.

Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovei pabaigus savo pristatymą, Povilas Urbšys akcentavo, kad pasigedo esminių plano vykdymo pliusių ir minusių. Išgirstas pristatymas viso labo ir liko pristatymu be esminių išvadų.

P. Urbšio pasisakymą žiūrėkite čia.

2019 m. Liepa mėn. 18 d., Ketvirtadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pritarta užsienio lietuvių galimybei turėti atskirą apygardą artimiausiuose rinkimuose


apygarda.jpg

2019 m. liepos 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje svarstytas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas pritarė projektui dėl užsienio lietuvių galimybės turėti savo atskirą apygardą ir joje balsuoti būsimuose LR Seimo rinkimuose.

Komiteto nariai pritarė visam įstatymo pakeitimo projektui, tačiau akcentavo, kad turi būti remiamasi ne praėjusių Seimo rinkimo balsavimo rezultatais, bet pavasarį vykusių Savivaldybių tarybų bei prezidento rinkimuose.

Seimo narys Povilas Urbšys teigė, kad reikia Lietuvos Respublikos piliečiams gyvenantiems užsienyje, kurie deklaruoja savo gyvenamą vietą Lietuvoje, suteikti galimybę rinkti kandidatus pagal gyvenamosios vietos apygardą. Tokia galimybė balsuoti turėtų vykti elektroniniu balsavimu.

P. Urbšio išsakytą idėją žiūrėkite čia.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 305