Susitikimas Panevėžio aklųjų bibliotekoje

Vasario 12 d. Panevėžio aklųjų bibliotekoje Povilas Urbšys ir visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus Rytis Mykolas Račkauskas susitiko su bibliotekos darbuotojais ir lankytojais.

Povilas Urbšys kalbėjo: „Malonu, kad šis mūsų susitikimas yra Vasario 16-osios išvakarėse, nes daugelis iš mūsų esame gimę ir augę tarybiniais laikais ir visi tuo metu jautėme Vasario 16-osios ilgesį. Kiekvienas mes savaip Vasario 16-ąją brandinome: brandinome tą savo ilgesį ir laisvės troškimą. Ši data daugeliui buvo susijusi su laisve. Galbūt mes skirtingai įsivaizdavome, kaip ta laisvė turėtų atrodyti, bet visi vieningai galvojome, kad tai iš tikro turėtų pakeisti mūsų gyvenimą. Tarybiniais metais Vasario 16-ąją mes susirinkdavome paslapčia tą dieną paminėti. Ir esantys čia yra nukentėję nuo to laisvės troškulio, patyrę sovietinius gulagus, lagerių kančias. Kiekvieną mūsų šeimą yra palietusi Vasario 16-oji, palietęs laisvės troškimas. Nerasime Lietuvoje šeimos, kurioje nebūtų su tuo susijusių netekčių. Vasario 16-oji mus tarsi paženklino.

Vasario 16 dieną visada siejame su valstybe. Mes šventai buvome įsitikinę: jeigu atkursime valstybę, mes ir turėsime būtent tą laisvę ir tą Lietuvą, kurioje norime gyventi. Bet po Kovo 11-osios, po Nepriklausomybės atgavimo, kai kurių žmonių nuomonė po truputėlį pradėjo keistis: jie pradėjo atskirti valstybę nuo Lietuvos, valstybę nuo savęs. Nedažnas dabar gali pasakyti, kad valstybė yra ir jis pats. Turėtume užduoti klausimą: kodėl? Viena iš priežasčių gali būti tokia: mes valstybę sutapatiname su valdžia. Daugelis valstybės žmonių nesijaučia, kad yra jos šeimininkai, kad jie tai valstybei rūpi. Kai nėra pasitikėjimo tarp žmonių ir valdžios, atsiranda susipriešinimas ir žmogaus noras atsiskirti nuo to, kas jam svetima. Čia prisidėjo ir visos politinės partijos, nes jų tikslas buvo įtvirtinti savo galias, savo valdžią, o žmonės joms rūpi tiek, kiek galima jais manipuliuoti. Nesusiformavo normalus dialogas tarp žmonių ir valdžios. Įvykus šiam susvetimėjimui, daugelis žmonių nesutapatina savęs su valstybe. Be abejo, tai silpnina pačią valstybę. Jei valstybėje yra santykis, kai nenorima tarnauti, o valdyti, tada atsiranda galimybė piktnaudžiauti valdžia“.

Artėjančiuose savivaldos rinkimuose P.Urbšys sako matantis tikslą sukurti tokią valdžią, kuri būtų arti eilinių žmonių ir jiems tarnautų, kuri, prieš priimdama sprendimus, išgirstų ir įsiklausytų į jų nuomonę aktualiais klausimais.

Rytis Mykolas Račkauskas pažymėjo, kad Vasario 16-osios svarbą pervertinti sunku. Lietuviui ši istorinė data turbūt yra svarbiausia. Susirinkusiųjų kalbėtojas klausė, kiek iš mūsų švenčiame šią datą? Į bibliotekos lankytojų klausimą, kaip ugdyti jaunimo patriotiškumą, jis atsakė, kad mokykla viena negali to padaryti, jei šeimoje nebus patriotinio ugdymo. Jis pasidalino, kaip tarybiniais laikais pažymėdavo šią šventę savo šeimoje.

Susirinkusieji turėjo dar ne vieną klausimą svečiams, ir atsakymai žmones įtikino. Klausytojai išsakė savo pritarimą, palaikymą bei linkėjo sėkmės rinkimuose ir politinėje veikloje.