Lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymo ištyrimo išvados

2015 m. birželio 25 d. rytiniame posėdyje svarstyta ir pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl 2015 m. gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio UAB „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos vykdymo ištyrimo išvados“ projektui Nr. XIIP-3353. Svarstant nutarimo projektą, pasisakė Povilas Urbšys.

P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manau, visi sutiksite, kad virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos vykdymas atskleidė ne tik lokalią problemą dėl valstybės nesugebėjimo tinkamai reaguoti į orlaivio dingimą, bet šis įvykis prikišamai parodė, kad valstybė apskritai nepasirengusi tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas valstybėje. 

Dar 2008 m. gruodžio 30 d. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl ekstremalių situacijų valdymo ir organizavimo valstybėje, konstatavo: „Civilinės saugos gelbėjimo sistema plėtojama nesilaikant programinių dokumentų nuostatų, patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinto siekio sukurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje, užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmonėms, bei nesilaikant Vyriausybės programų nuostatų sukurti šalyje vieną gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus“. Mes matome, kad buvo priimta Nacionalinio saugumo strategija, priimta Vyriausybės programa iki 2010 metų sukurti būtent tokią tarnybą, bet tie dalykai buvo ignoruoti.

Nežiūrint į tai, dar tada Valstybės kontrolė konstatavo, kad nepakankamai aiškiai reglamentuotos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos subjektų funkcijos, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai, dėl to ekstremalių situacijų valdymo sistema yra nesubalansuota ir tai gali turėti neigiamos įtakos likviduojant būtent tokių situacijų padarinius. Tuo metu Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei įvertinus tai, kad šiuo metu įgyvendinamos dvi tarpusavyje nesuderintos krizių valdymo sistemos, priimti teisės aktus, atitinkančius nacionalinio saugumo programą, galų gale vykdyti savo Vyriausybės patvirtintą programą. Ir ką jūs galvojate, ar kas nors reagavo? Niekas nereagavo.

Dabar mes girdime išvadose, kad trūksta komunikavimo, trūksta koordinavimo. Ar tai nėra pasekmė? Ar tai nėra tose išvadose susiaurintas požiūris į šią problemą? Jei mes turime dabar situaciją dėl išorės grėsmių Lietuvos valstybei, rengia konferencijas, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis Lietuvos piliečiams, ir nieko kito nebelieka jiems pasiūlyti, tik kaip nors išgyventi 72 val. O valstybė gal po trijų parų, jei dar kas nors išliks, jais pasirūpins. Ar tai yra normalu?

Aš manyčiau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose turėjo būti akcentuojami tie dalykai, kurie padėtų sistemiškai spręsti šią problemą, nes kitaip eilinį kartą parodoma, kad valstybė nė prie ko, o Lietuvos žmonių gelbėjimas yra jų pačių reikalas.