Povilas Urbšys. Mintys apie vertybes ir idėjas

Parengta pagal Seimo debatus „Lietuvos sprendimas“ LNK televizijoje, kuriuos vedė žurnalistas Tomas Dapkus.

Prašome prisistatyti.

Vakarinėje apygardoje esu vienintelis kandidatas į LR Seimą, išsikėlęs pats save. Rinkau parašus, kad būčiau tiesiogiai žmonių iškeltas kandidatas – jų atstovas. Prieš ketverius metus irgi buvau taip išrinktas į Seimą. Noriu išsaugoti tiesioginį priklausomumą nuo žmonių ir būti atskaitingas tik jiems.

15 metų esu išdirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, todėl korupciją mačiau ne iš televizijos ekranų, ne iš laikraščių puslapių, o realiai – tai buvo mano tiesioginis darbas. Per 15 metų Panevėžyje neliko neliečiamų veikėjų ir įtarimai buvo pareikšti praktiškai visų partijų veikėjams. Tad mes turime kalbėti ne apie tai, kaip stiprinti valdžios galias, turime kalbėti apie tai, kaip stiprinti žmonių galias, nes bet kokia valdžia, kuri turi absoliučią galią ir yra nekontroliuojama, anksčiau ar vėliau išsigimsta ir pradeda savo galiomis piktnaudžiauti. Todėl mano, kaip politiko, moto yra stiprinti žmonių galias.

Užsienio politika. Santykiai su Rusija. Europos Sąjunga yra įvedusi sankcijas Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje. Lietuva – viena iš valstybių, kuri labiausiai palaiko šias sankcijas ir solidarizuojasi su Ukraina. Ar pritariate Europos Sąjungos sankcijoms?

Sankcijos turi likti. Negalime aklai sekti Europos Sąjungos didžiosiomis valstybėmis. Nepamirškime, kad daugiau negu 50 metų buvome okupuoti ir kaip tik mūsų, mažųjų valstybių, patyrusių okupaciją, misija – neleisti didžiosioms Europos valstybėms eiti į kompromisus laisvės, demokratijos sąskaita.

Antra, jeigu kalbėtume apie sankcijų politiką, mums reikia atskirti V. Putino kliką ir Rusijos žmones. Jeigu pavadiname Rusiją teroristine valstybe, tai aiškiai turime pasakyti, kad tą terorizmą įgyvendina ne kas kitas, bet būtent Kremliaus klanas. Mums labai svarbu iššaukti demokratinius procesus pačioje Rusijoje. Tai galime pasiekti tik tada, jei turėsime pasitikėjimą žmonių akyse. Per kultūrinius mainus, per švietėjiškus projektus ar kitais būdais galėtume priartėti prie Rusijos žmogaus ir neleisti Kremliaus propagandai „uždėti jam dėžę ant galvos“, kad jis matytų mus tiktai per televizijos ekraną.

Santykiai su Lenkija. Ar pritartumėte asmenvardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis ir dvikalbėms lentelėms su gatvių pavadinimais?

Norėčiau priminti apklausos, kuri buvo organizuota Europos Sąjungos valstybėse, rezultatus. Respondentai kalbėjo apie laisvę, demokratiją ir kitus dalykus. Vieninteliai lietuviai kaip svarbiausią vertybę išskyrė kalbą. Ir neatsitiktinai: savo kalbą su savo tapatybe susiejame prisimindami istorinę patirtį. Norėdami tai išsaugoti, negalime į savo valstybinę kalbą įsileisti svetimų raidžių. Todėl buvau vienas iš TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą iniciatorių. Mums pavyko surinkti daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos rinkėjų parašų registruoti įstatymo projektui, kuriuo aiškiai apibrėžta, kad asmens tapatybės dokumentuose pirmajame lape vardas ir pavardė rašomi tik valstybine kalba ir tik antrajame puslapyje leidžiama rašyti nelietuviškas pavardes lotyniškais rašmenimis pagal tarimą. Tokiu būdu mes galime apsaugoti lietuvių kalbą nuo svetimybių, kartu suteikiame galimybę žmonėms, turintiems nelietuviškas pavardes, užsirašyti jas savo dokumentuose. Dvikalbėms lentelėms su gatvių pavadinimais nepritariu, nes sovietų okupacijos metais gyvenome tais laikais, kai buvo dvikalbės lentelės mūsų gatvėse.

Santykiai su Lenkija turi būti grįsti abipuse pagarba vienas kitam. Manau, gerbdami vienas kito tapatybę, galime bendrai prisidėti prie Europos Sąjungos stiprinimo.

Narystė Europos Sąjungoje. Didžioji Britanija surengė referendumą, kurio metu piliečiai nusprendė, jog Jungtinė Karalystė turi pasitraukti iš Europos Sąjungos. Kaip Jūs tai vertinate?

Brexitas – signalas Europos Sąjungai, klausiantis, ar ji yra teisingame kelyje. Viena iš problemų –politinio elito atotrūkis nuo žmonių: tai mes jaučiame ir Lietuvoje, tai jaučiama ir bendrai Europos Sąjungoje. Mes matėme, kaip Didžiojoje Britanijoje politinis elitas agitavo žmones likti ES ir kiek pastangų dėjo, kad vis dėlto apsaugotų juos nuo sprendimo pasitraukti. Bet žmonės nusprendė, kad turi būti taip ir ne kitaip. Tik nedarykime iš britų kvailių. Jie šiuo savo apsisprendimu priverčia Europos Sąjungą politinį elitą susimąstyti, ar Briuselio biurokratas gali būti aukščiau nacionalinių interesų.

Vidaus Politika. Vyriausybės ir prezidentės santykiai. Ar tie santykiai, kurie yra dabar tarp konstitucinių valdžių, yra tinkami?

Turime pripažinti vieną esminę problemą: konstitucinis valdžios padalinimas yra pažeistas. Pagal Konstituciją mes esame parlamentinė Respublika, tačiau ar taip iš tiesų yra? Šiandien pirma yra prezidentė, po to – Vyriausybė, trečioje vietoje – Tautos atstovybė Seimas. Konstitucija numato kitą eiliškumą: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė.

Vienintelėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programoje aiškiai konstatuota, kad Seimas turi atstatyti savo konstitucinę padėtį ir užimti tą poziciją, kurią pridera turėti. Nei prezidentė, nei Vyriausybė neturi Seimui primesti savo valios.

Iškreiptas valdžių pasidalijimas įtakoja dvigubų standartų atsiradimą. Tada matome, kaip prezidentė taiko moralinius standartus savo aplinkai: pareigūnas gali būti įtariamas kyšininkavimu, bet ir toliau eiti pareigas. Tačiau savo oponentams ji gali kelti ir kelia labai aukštus standartus. Lygiai tas pats ir valdančioji dauguma: saviems vieni, svetimiems kiti moralės standartai. Demokratinėje valstybėje turi vyrauti aiškūs valdžių galių apribojimai ir nė viena valdžia negali kėsintis į tų valdžių pusiausvyros pažeidimą.

Seimo rinkimai. Jūs esate ne tik pats išsikėlęs, bet taip pat ir LVŽS kandidatas. Kodėl jūs esate šiame sąraše? Kaip ši politinė jėga mato politinę ateitį santykyje su kitomis partijomis?

Esu nepartinis kandidatas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio tikslas – suformuoti nepartinę profesionalų vyriausybę. Todėl šiame sąraše yra daugiausia nepartinių kandidatų, o šio sąrašo lyderis– nepartinis Saulius Skvernelis. Todėl ir esu šiame sąraše, nes mano tikslas yra suaktyvinti nepartinių dalyvavimą politikoje, kad pirmiausia būtų žiūrima ne į partinį bilietą, bet į žmogaus vertybes ir kompetenciją.

Koaliciją sudarysime su tais, kurie bus suinteresuoti įgyvendinti mūsų programines nuostatas. Mums nepakeliui su partijomis, kurioms pareikšti įtarimai – Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas.

Seimo narių skaičiaus mažinimas. Kaip Jūs vertinate šią iniciatyvą?

Pati iniciatyva susijusi su rinkimų kampanija. Šį projektą pateikė Darbo partija ir, ką padarysi, kartais politikus motyvuoja būtent rinkimai. Tačiau akivaizdu: jeigu gyventojų sumažėjo 22 procentais, tai atitinkamai turi sumažėti ir jų atstovų.

Šiandien valstybės tarnybai skiriama 7 proc. Lietuvos biudžeto. Europos šalių vidurkis yra 4,3 proc. Akivaizdu, kad šią administracinę naštą žmonėms reikia mažinti. Pirmiausia gal ir pradėkime nuo Seimo?

Valstybės įmonių valdymas. Ar reikalinga valstybės įmonių vadovų rotacija ir nustatytas kadencijų skaičius?

Akivaizdu, kad politikai turi įtakos valstybinėms įmonėms. Tai sąlygoja politinės korupcijos atsiradimą. Kad tam būtų užkirstas kelias, turi būti įvesta įmonių vadovų rotacija ir nustatytas kadencijų skaičius, bet tai neturi virsti politinio susidorojimo įrankiu. Jeigu vadovas geras – tegul jis eina į kitą valstybinę įmonę ir tegul ten gerai darbuojasi. Bet jokiais būdais negalima leisti susidaryti prielaidoms formuoti savo klanus, partines ,,ganyklas“.

Politinė korupcija. Jūsų siūlymai kovai prieš ją. Ar už politinę korupciją turi būti taikomas realus laisvės atėmimas?

Reikalinga nulinė tolerancija korupcijai. Ši nulinė tolerancija turi prasidėti nuo partijų. Dabar yra taip: partijoms svetimas vagis – blogas, savas vagis– geras, jį reikia dangstyti. Moralinės politinės atsakomybės nelieka. Tokiu būdu politika yra kriminalizuojama.

Antra, labai svarbu sustiprinti žmonių kontrolę politikų atžvilgiu – nuo seniūnijos, savivaldos iki teismų su tarėjais. Kai bandysime valdžią atverti žmonėms, padaryti ją pažeidžiamą, tada politikai jaus didesnę atsakomybę.

Už politinę korupciją turi būti realios bausmės su laisvės atėmimu, nes dažnai korumpuotų politikų atžvilgiu teismai tik imituoja teisingumą. Realiai laisvės atėmimo bausmė jiems netaikoma ir turtas, kurį jie sukaupė nusikalstamu būdu, lieka.

O, svarbiausia, gerbiami žmonės, nustokite skirstyti vagis į gerus ir blogus. Mane tiesiog pritrenkia, kai žmogus sako: „Žinote, aš jį rinksiu todėl, kad jis yra mažesnis vagis“. Supraskite galų gale vieną dalyką: vagis vagia priklausomai nuo galimybių. Jeigu jis turi mažiau galimybių – pavagia mažiau, todėl jis yra mažesnis vagis, kai turi daugiau galimybių – pavagia daugiau. Rinkdami vagis žmonės įteisina savo pačių apvogimą.

Darbo kodeksas. Kaip jį vertinate?

Siūlyčiau į valstybės švenčių sąrašą įrašyti dvi dienas: Aptemimo ir Praregėjimo. Aptemimo – tai būtent ta diena, kai už Darbo kodeksą balsavo visos partijos: socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, konservatoriai, Liberalų sąjūdis. Po to, kai buvo atmestas prezidentės veto, socialdemokratai su liberalais netikėtai praregėjo ir prisiminė, jog darbuotojas – silpnoji pusė, ir pradeda registruoti naujas, juos reabilituojančias pataisas. Nors tai apsimestinis jautrumas, nes pataisos tik kosmetinės, daugiau orientuotos į rinkimų kampaniją. Tai eilinį kartą parodo, kad socialinis teisingumas pas mus politikoje vartojamas tik kaip rinkiminis triukas.

Bet kokiu atveju Darbo kodeksas turi būti peržiūrėtas iš esmės, o ne tik kosmetiškai pakoreguotas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo kandidatai, išrinkti į Seimą, įsipareigoja tai padaryti iš karto.

Šeimos samprata. Yra siūlymų įteisinti homoseksualų partnerystę. Ar tam pritartumėte?

Prisidedu prie LVŽS programos ORUS ŽMOGUS – STIPRI VALSTYBĖ įgyvendinimo, nes jie vieninteliai labai aiškiai apibrėžia savo vertybines nuostatas dėl šeimos.

Šeima – tai yra vyro ir moters santuoka, pagrįsta giminystės ryšiais. Jei mes tik įteisinsime vienalyčių asmenų partnerystę, tai pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką mes ją turėsime prilyginti šeimai, o prilyginę šeimai turėsime leisti jiems įsivaikinti vaikus. Ar tikrai mes to norime?