Trumpa Juozo Urbšio biografija

J Urbsys2

Juozas Urbšys (P.Urbšio senelio brolis) gimė 1896 m.vasario 29 d. ( kovo 13 d.) Šeteiniuose Kėdainių apsk. Nuo 1906 m. iki 1915 m. gyveno Zaosės vienkiemyje Panevėžio apskrityje. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1915 m. studijavo Rygos politechnikos institute, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltas į Maskvą. 1916 m. pabaigoje mobilizuojamas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigęs Čiugujevo (Charkovo sritis) karo mokyklą, išsiųstas į frontą. Po Spalio perversmo 1917 m. gruodžio mėn. pasitraukė iš galutiniai suirusios carinės kariuomenės. Grįžo į Maskvą, galvodamas tęsti mokslą institute. Nuo 1918 m. sausio dirbo Bogorodsko Lietuvių pradžios mokyklos (Maskvos miesto rajonas) mokytoju. Moksleivių vasaros atostogų metų dirbo vertėju.

Seima

 

1918 m. rugsėjo 8 d. ČK ( sutrumpinimas iš rus. ЧК Всероссийская чрезвычайная комиссия по борьбе с контрреволюцией и саботажем при Совете Народных Коммисаров - Visos Rusijos Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu prie Liaudies komisarų tarybos) už vengimą registruotis karininkų registravimo punkte, suimtas. 1918 m. rugsėjo mėn. 24 d. paleistas iš kalėjimo be teisės gyventi Rusijoje .1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą. 1919–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Panevėžio bataliono kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau bataliono adjutantu. Panevėžio batalioną pertvarkius į 4 – tą pulką, liko pulko adjutantu. Vėliau tame pačiame pulke kurį laiką tarnavo kuopos vadu. 1920 m. paskirtas Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininko padėjėju.

1920 m. Lietuvos kariuomenė buvo sutelkta kovai prieš lenkus. Pulko štabo operatyviniu adjutantu 1920 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas J. Urbšys, o gruodžio mėn. grąžintas į Generalinį štabą. 1922 m. turėdamas kapitono laipsnį išėjo į atsargą.

Dirbo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje: nuo 1922 m. konsulinio skyriaus vedėju Berlyne, čia 1926 m. gegužės mėn. vedė Mariją Mašiotaitę. 1927–1933 m. pirmasis sekretorius, pasiuntinybės patarėjas Paryžiuje, 1933–1934 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Rygoje. Nuo 1934 m. Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius Kaune, nuo 1936 m. – šios ministerijos generalinis direktorius. 1938 m. gruodžio 5 d. Juozas Urbšys paskiriamas užsienio reikalų ministru, ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 17 d., kai buvo sudaryta prosovietinė vyriausybė.

 

Nuosprendis2

1940 m. liepos 17 d. Juozas Urbšys kartu su žmona Marija Mašiotaite – Urbšiene buvo ištremtas į Rusijos Tambovo miestą. 1941 m. birželio 22 d., vokiečiams perėjus SSRS sieną, abu su žmona įkalinti. Buvo kalinami Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose – 11 metų vienutėse. 1942 m. bylų tyrimas be aiškių priežasčių pristabdomas ir, tik praėjus dešimtmečiui, 1952 m. vėl atnaujinamos. Ypatingos tarybos nutarimu Marija ir Juozas Urbšiai nuteisiami po 25 m. kalėti.

Okupantų nepalaužtas politinis kalinys 1943–1944 m. žiemą sovietų diktatoriui Josifui Stalinui nusiuntė du memorandumus, kuriuose rašė „apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę”.

1954 m. rugpjūčio 27 d. J. Urbšys ir M. Urbšienė paleisti iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje. Negavęs kito darbo, J.Urbšys dirbo fabriko „Paryžiaus komuna“ pirties kasininku. 1956 m. liepą M. Urbšienė, o po mėnesio ir J. Urbšys grįžo į tėvynę. Kadangi namus buvo konfiskavę okupantai, laikinai prisiglaudė Sofijos Čiurlionienės namuose Kaune. Vėliau, nuo 1958 m. iki pat Juozo Urbšio mirties, buitį tvarkė jo dukterėčia Marija Urbšytė. Lietuvoje M. Urbšienei pavyko gauti darbo Respublikinės bibliotekos rankraščių skyriuje. Mirė 1959 m. kovo 2 d.

J. Urbšys buvo aukščiausios politinės kultūros diplomatas, patriotas, dvasios inteligentas. Tokiu ir išliko. Nedorą poelgį jis vienodai smerkė visose gyvenimo situacijose – ir buityje, ir politikoje. 1963 m., praėjus 15 metų po karo, tikėdamasis pasauliui dar kartą pasakyti tiesą apie vieną iš nacių nusikaltimų – Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos, Juozas Urbšys sutiko dalyvauti Berlyne vykusiame nacisto Globkės teisme.

J.Urbšys taip pat žinomas kaip vertėjas, literatas. Dar tarpukario metais jis išvertė Georges Duhamel romaną „Salavino dienoraštis“ (1930 m.). Grįžęs iš tremties tęsė dar Viaznikuose pradėtą vertimą. Vertė prancūzų klasiką. Be kitų išvertė: Gustave Flaubert „Jausmų ugdymas“ (1959 m.), Allain-Rene Le Sage „Šlubas velnias“ (1961 m.), Romain Rolland „Kola Brenjonas“ (1966 m.), Molière „Tartiufas“, „Šykštuolis“, „Miestelėnas-bajoras“, „Tariamasis ligonis“ ir kitas komedijas (1967 m.), Abbé Prévost „Manona Lesko“ (1968 m.), Pierre de Beaumarchais „Figaro vedybos“ (1972 m.).

Sovietmečiu, kad ir kaip nebuvo atsargu, J.Urbšys parašė prisiminimų knygą „Lietuva lemtingaisiais 1939 – 1940 metais“, kurią 1987 m. išleido pogrindinė ab spaustuvė ( 1 leidimą – 1000 egz. tiražu, 2-ąjį – 4000 egz.). 1988 m. ,,Minties“ leidykla knygą jau legaliai išleido 90 000 egz. tiražu, o JAV Chicago Tautos Fondas išleido J. Urbšio knygą pavadinimu „Atsiminimai“. Ją Lietuvoje 1990 m. fotografuotinu leidimu (60 000 egz) išleido ,,Spindulio“ leidykla.

Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

 

Už nuopelnus Lietuvai Juozas Urbšys apdovanotas:

 

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu;

Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu;

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu;

užsienio valstybių – Estijos, Latvijos, Švedijos, Prancūzijos, Čilės, Vatikano – ordinais ir medaliais.

ATMINIMAS

1990 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas;

1991 m. vasario 28 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas;

1991 m. kovo 8 d. Lietuvos Vyriausybės potvarkiu Nr. 119p Juozui Urbšiui suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis.

1992 m. V. Putvinskio g. 54-2 (Kaunas) esančiame bute įrengtas memorialinis kambarys;

1996 m .susuktas dokumentinis filmas apie J. Urbšį;

1996 m. vasario 29 d. J. Urbšio vardas suteiktas Kauno 29-tai vidurinei mokyklai;

1997 m. Tiskūnų pagrindinė mokykla (Kėdainių raj.) pavadinta Juozo Urbšio vardu;

1999 m. balandžio 30 d. Kauno Dainavos rajone, ant namo Kovo 11-osios g. 2 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Pranas Bartulis, archit. Jonas Lukšė);

Panevėžyje ir Vilniuje yra Juozo Urbšio vardu pavadintos gatvės;

2009 m. kovo mėn. Zaosės vienkiemyje (Čiūrų k.), Krekenavos sen., Panevėžio r. pradėjo veikti Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.