facebook

Justino Marcinkevičiaus įžvalga iš knygos DIENORAŠTIS BE DATŲ

Ar gali baudžiamasis kodeksas būti toks tabu šių dienų žmogui? Toli gražu ne visada, nes jis neaprėpia visų fizinio ir dvasinio blogio pasireiškimo sferų, t. y. neaprėpia žmogaus esmės. Gyvenimo nesurašysi į kodeksą. Tai viena. O antra — baudžiamasis kodeksas yra bejėgis, jeigu nuo jo nesižvalgo visur esanti ir visa reginti įstatymo saugotojo akis, jeigu moralinė atmosfera palanki blogiui.

Be to, reikia atsiminti, kad blogis turi begalinę daugybę veidų ir jo pavidalai nesuskaičiuojami. Pažintas ir sučiuptas vienoje vietoje, jis pasitraukia, kad nelauktai netikėtai pasiimtų savo grobį kitoje vietoje. Blogio karalystė aptverta aukšta ir nepramušama siena. Gėris, išėjęs prieš jį, atviras ir lengvai sužeidžiamas.

Bet čia prisimename, kad mituose ir liaudies pasakose silpnas, menkas žmogus dažnai stoja į žūtbūtinę kovą su nenugalimomis pabaisomis ir devyngalviais slibinais. Ir įveikia juos. Ką žinai, gal tai ir yra didžiausia žmonijos svajonė, gal jos istorija yra šitos dvikovos metraštis, gal ir mūsų gyvenimas, jeigu mes to siekiame, jeigu mes tai pajėgiame, yra smūgis į godų nepasotinamos pabaisos snukį. Tikėkime, jog taip ir yra.

PABANDYKIME suprasti gyvenimą kaip pareigą: kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, kaip visuomenės pareigą žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip vaikų pareigą tėvams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tautai, kaip pareigą laisvei, pareigą šiai dienai ir rytdienai, pareigą medžiui ir paukščiui ... Čia mano pozicijos. Čia aš stoviu, iškėlęs savo vėliavą „gyvenimas - pareiga". Ir mano ginklai nukreipti prieš pagrindinį priešą - prieš gyvulišką, vartotojišką ir, deja, galingą principą: „gyvenimas - malonumas".

Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra suprasta ir sąmoningai atlikta pareiga. Kaip suprasta būtinybė yra laisvė.

1981 m.