2019 m. Vasaris mėn. 12 d., Antradienis

Sprendžiama, kaip auklėsime vaikus: šiemet vienas nužudytas, kitas – komoje

 (nuotr. asm. archyvo)

Vaiko apsaugos pertvarkos įstatymo svarstymas iš Seimo komitetų jau persikėlė į pagrindinę Seimo salę. Svarstant įstatymo pataisas parlamente netrūko emocingų kalbų ir kaltinimų, kad vieni ar kiti politikai iš vaiko teisių apsaugos darosi politinę reklamą ir pripažinimo, jog šiais metais jau yra vaikų aukų.  Tiesa, parlamentas bendru sutarimu pritarė saugumo sąvokos susiaurinimui, apibrėžiant jį kaip fizinį ir psichinį saugumą ir jungtiniam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Kad įstatymas įsigaliotų, reikės dar vieno balsavimo Seime ir prezidentės pritarimo.

Vykstant diskusijoms dėl įstatymo projekto, kuris yra jungtinis Socialinės apsaugos ir darbo komiteto ir Vyriausybės teiktų pasiūlymų produktas, girdėjosi ne vienas aštrus pasisakymas.

Seimo narė Dovilė Šakalienė aiškino, jog dėl sąmokslų teorijų patyrė daug šmeižto ir netiesos savo atžvilgiu. „Teko išklausyti šmeižtą, kad gavau piniginės naudos, jog tariamai prastumčiau įstatymą už kurį vieningai balsavo visas Seimas“, – kalbėjo D. Šakalienė. Anot jos, vaiko teisių apsauga Lietuvoje yra apipinta sąmokslo teorijomis ir gandais, bet nėra jokių įrodymų, kad vaikai iš šeimų paimami neteisėtai.

Anot jos, mes neturime nė vieno įrodyto atvejo, kad vaikai buvo atimti be pagrindo, pagrobti, parduoti. O štai pernai buvo vieninteliai metai, kai šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas.  Politikė pranešė, kad po kelių mėnesių melo, šmeižto ir tarpusavio rietenų mes metus pradėjome turėdami vieną nužudytą ir vieną komoje esantį vaiką. Ji klausė ar kai kurie politikai prisiims už tai asmeninę atsakomybę.

Na, o parlamentaras Povilas Urbšys siūlė pirmiausia išsiaiškinti, kas – sutuoktiniai ar sugyventiniai labiau skriaudžia vaikus? Jis tikino, kad pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kas yra nesaugi vaiko aplinka, o jau tada diskutuoti apie kitus dalykus.  „Vaikų teisių apsaugos įstatymas buvo ne kartą pervadintas – vaikų mušimo, nemušimo ir atėmimo įstatymų. Tai tampa politinio PR dalimi“, – sakė P. Urbšys, aiškindamas, kad smurtas yra šalies gėda, bet mes turime susirinkti informaciją, kur jis yra didžiausias.

„Nerenkama informacija apie aplinką, kuri nesaugiausia vaikui? Ar daugiau smurtaujama šeimose, kurios grįstos santuoka, ar sugyventinių? Mes nežinome. Aš teiravausi socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir prokuratūroje, bet tokių duomenų nėra. Jei mes patys nežinome, kur vaikai saugiausi, ką tai reiškia?“, – kalbėjo P. Urbšys. Jis aiškino, kad turime išvaduoti vaikus nuo savo siaurų interesų ir neleisti valstybei būti nusikalstamai aplaidžia arba veiklia.

Skaitykite: https://www.tv3.lt