2019 m. Balandis mėn. 11 d., Ketvirtadienis

Mažeika: niša atliekų perdirbimo srityje – didelė

Kęstutis Mažeika

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atliekų perdirbimo srityje yra dar daug verslo neišnaudotų galimybių, tačiau tuo pačiu primena, kad yra prieš atliekų deginimą. Jo teigimu, Lietuva turi orientuotis į žiedinės ekonomikos diktuojamas tendencijas.

Tuo metu kalbėdamas apie pakuočių perdirbimą, jis sakė, kad šiuo klausimu yra diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekiama surasti priemones ir įrankius didinti perdirbimą. „Šiandien dar laukiama paskaičiavimų ir analizės, kiek Lietuvoje turime tokių pajėgumų, kokios stadijos, nes daugelis įmonių, kurios užsiima pakuočių, antrinių atliekų vienokiu ar kitokiu perdirbimu, daugiau jas surūšiuoja ir kažkur eksportuoja, pirmiausia į užsienio šalis“, - teigė ministras.

Jo teigimu, niša šioje srityje yra didelė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad yra prieš atliekų deginimą, kaip alternatyvą atliekų mažinimui. „Esu prieš deginimą. Manau, turėsime diskutuoti. Aišku, pastatai (kogeneracinių jėgainių. - ELTA) jau pastatyti, vyksta montavimo darbai. Manau, maksimalus dėmesys yra į tai, kad katilai būtų orientuoti, jog juose būtų maksimaliai deginamas biokuras, nes tą energiją lygiai taip pat galima gauti. Kuro tikrai turime. (...) Kalbant apie kogeneracines jėgaines, tikiu, kad tas sprendimas bus priimtas, jeigu kažkokia dalis atliekų ir bus pirmuoju periodu, kol bus perdirbimui daugiau dėmesio skirta. Žiedinės ekonomikos principas diktuoja, kad ir pačios pakuotės turės transformuotis, keistis, mažėti, lengvėti, daugiau turi būti perdirbama. Į tai turime orientuotis“, - kalbėjo K. Mažeika.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Minėtas pataisas buvo užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. D. Pipo