2020 m. Birželis mėn. 26 d., Penktadienis

Čiaupams gresia išdžiūti

Čiaupams gresia išdžiūti — sekunde.ltPanevėžio rajono gyventojai vieną dieną atsisukę vandens čiaupus iš jų gali nesulaukti nė išvarvėjusio lašo. Tokia išties dramatiška perspektyva veriasi, jei kaimo žmones geriamuoju vandeniu aprūpinantiems krūvai tiekėjų – žemės ūkio bendrovėms, ūkiams ir netgi pačios Savivaldybės įmonei Velžio komunaliniam ūkiui teismuose nepavyks įrodyti, kad jiems aplinkosaugininkų suskaičiuotos šimtatūkstantinės sankcijos yra tiesiog biurokratizmo ir įstatymo spragų padarinys. Dabar ties bankroto riba atsidūrę vandentiekininkai tvirtina tapę įkaitais dar praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje priimto Žemės gelmių įstatymo. Jame atsirado reikalavimas tiekėjui turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimas naudoti vandenvietes.

Vienas iš aršiausiai pasisakančių žemės gelmių klausimu panevėžietis parlamentaras Povilas Urbšys mato Seime bandymus ūkininkams sudaryti išskirtines sąlygas. „Keista, kad kai aplinkos apsaugos pareigūnai patikrino, kaip laikomasi įstatymo dėl gamtos išteklių mokesčio mokėjimo, nustatė, kad kai kurie ūkio subjektai nesilaiko sąžiningo mokėjimo. Daugiausia tokių ūkininkų – Panevėžio krašte. Kai buvo užminta ant jų interesų, tikrinimai buvo sustabdyti, o Seime atsirado įstatymo pataisos, kurios tokius pažeidėjus amnestuotų, o toliau nustatytų jiems mažesnį mokėjimo tarifą“, – piktinosi P. Urbšys. Anot jo, jei Seimo nariai atskirtų visuomenės interesą nuo asmeninių, įstatymo pataisos, koreguojančios baudų dydį, suktųsi greičiau. „Mes kiekvienas už vandenį mokam. Nepaisant to, norima vieniems sudaryti geresnes sąlygas – amnestuoti tuos, kurie nemokėjo už vandenį, ir nustatyti ne 10 centų už kub. m, o 3 ir dar įvesti limitą, kada jam mokėti nereikia. Prezidentūra aiškiai pasakė, kad ji vetuos tokį įstatymą, nes negali būti įstatymo, kuris vienai grupei sukurtų šiltnamio sąlygas“, – pabrėžė P. Urbšys.

P.Židonio nuotr.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/ciaupams-gresia-isdziuti/