facebook

kartu

Povilas Urbšys: „Arvydo Sabonio pareiškimai daro spaudimą teismui“

 

Buvęs Panevėžio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skyriaus vadovas, dabar Seimo narys Povilas Urbšys „Žinių radijui“ sakė, kad žinomų visuomenės veikėjų parama korupcija įtariamiems asmenims gali būti traktuojama kaip tiesioginis spaudimas teismui.

Taip jis įvertino ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovo Arvydo Sabonio abejones dėl LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno sulaikymo. Tuo tarpu STT darbo metodus savo kailiu pajutęs buvęs lobistas, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad šios tarnybos pareigūnai taiko KGB laikų metodus.

Išskirtiniai STT metodai

Pasak A.Romanovskio, LKF generalinio sekretoriaus sulaikymas dar kartą parodo, kokiais metodais veikia STT pareigūnai.

„Visi šie sulaikymai, mano įsitikinimu, yra viena iš tardymo formų ir priemonė išgauti reikiamus parodymus. Tai lengviausia daryti, kai esi uždarytas, kai esi „apdėliotas“ štampais, sužlugdytas psichologiškai. Kriminalistų terminais kalbant, tokie žmonės linkę greičiau „skilti“. M.Balčiūno atvejis dar kartą parodo, kad tai yra STT, ypatingai Panevėžio, toks išskirtinis braižas. Iš pradžių kiša į kalėjimą žmogų, bando iš jo išgauti tai, ko jiems reikia. O kai to padaryti nepavyksta, byla kažkur dingsta – įtarimai perkvalifikuojami į lengvesnius, ji pakimba ore“, – teigė jis.

A.Romanovskį STT agentai buvo sulaikę tirdami su buvusiu Seimo nariu, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininku Vitu Matuzu susijusią korupcijos bylą. A.Romanovskis iš pradžių buvo įtariamas politikui davęs kyšį, tačiau vėliau įtarimai buvo sušvelninti, o jis paleistas iš areštinės.

Anot A.Romanovskio, dažnai visiškai nesvarbu, kuo baigsis byla. Suėmimo faktas visam gyvenimui sugriauna žmogaus reputaciją. „Mūsų visuomenėje yra įprasta manyti, kad jeigu žmogus jau yra sėdėjęs kalėjime, vadinasi, jis iš principo kaltas. Iš sovietinių laikų yra atėjęs posakis: „Jeigu sėdi, vadinasi, yra už ką“. Byla gali net nenukeliauti iki teismo, bet tu jau turi antspaudą, kad esi suteptas, su juo gyvensi visą likusį gyvenimą. Tarnybos žino, jog daugelis žmonių taip mąsto, todėl ir daro spaudimą, kad elgtumeisi, kaip jos nori“, – teigė A.Romanovskis.

Dušas kartą per savaitę

Buvusio lobisto manymu, pareigūnai šantažuoja įtariamus asmenis.

„Mano atveju iš pradžių niekas manęs negrūdo į kalėjimą. Manęs tiesiog buvo prašoma, kad pateikčiau melagingus parodymus ir važiuočiau namo. Kai nesutikau paklusti, man buvo uždėti antrankiai, man buvo parodyta tai, kas manęs laukia. Tai vienas iš paprastų, grubių KGB laikų metodų, jis buvo taikomas ir man. Štai naujausias pavyzdys: Policijos departamente tiriama 3,6 mln. litų dydžio korupcijos byla. Ten taip pat apklausiami žmonės, tačiau ar jie sodinami į kalėjimą? Ar iš karto skelbiamos jų pavardės? Jie dirba darbą, bet nedaro viešųjų ryšių akcijų. Kaukės, šou, bauginimas yra vienos tarnybos – STT – veikimo metodai. Orientuojamasi ne į turinį, o į procesą, kaip jį parodyti“, – teigė Draudikų asociacijos vadovas.

Pasak jo, spaudimui pasitelkiama net kalinimo sąlygų įvairovė. „Sąlygos yra labai įvairios – nuo archajiškų dvidešimtojo amžiaus pradžios patalpų, iki kai kurių kompleksų, kurie yra gerai sutvarkyti. Tačiau jūs esate visiškai izoliuojamas ir laikomas taip, kaip laikomas kaltas žmogus, o ne kaip įtariamasis. Štai Didžiojoje Britanijoje yra uždrausta ikiteisminio sulaikymo metu žmones laikyti patalpose su grotomis, nes grotos parodo žmogaus kaltumą. Lietuvoje tokių įstaigų dvasia nuo sovietmečio nėra pasikeitusi. Iš pradžių, kol buvau nesukalbamas, sėdėjau labai blogame korpuse, kuris nematė remonto pastaruosius trisdešimt metų. Kai visuomenėje kilo mane palaikantis judėjimas, buvau perkeltas į geresnį korpusą. Beje, visuose korpusuose yra dušai, bet galimybė pasinaudoti karštu vandeniu suteikiama tik kartą per savaitę“, – įspūdžiais dalijosi A.Romanovskis.

Mato spaudimą teismui

Seimo narys P.Urbšys dar vadovavo STT Panevėžio skyriui, kai buvo pradėta byla dėl viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijos. Pareigūnai įtaria, kad viešbučio rekonstrukcijai buvo neteisėtai panaudoti Panevėžio miesto savivaldybės skirti 2 mln. litų. Viešbutį reikėjo rekonstruoti dėl to, kad būtų kur apgyvendinti 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate žaidusias rinktines.

Dėl šio sandėrio už grotų atsidūrė ne tik LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas, bet ir viešbučio vadovė Dalia Kuklierienė, Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas. Įtarimai pareikšti ir Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui, bet jis paliktas laisvėje.

P.Urbšio teigimu, šiuo bei kitais atvejais didžiulis triukšmas kyla dėl to, kad pareigūnai nebijo užkliudyti visuomenei gerai žinomų žmonių. Tačiau, jo manymu, suinteresuotos grupės neretai pasinaudoja žiniasklaida spaudimui teismams daryti.

„Korupcijos Panevėžyje nėra daugiau nei kituose Lietuvos miestuose. Tiesiog pareigūnų veikla labiau nušviečiama viešojoje erdvėje, nes užkliudomi asmenys, kurie sukelia visuomeninį rezonansą. Keista, kad jie gauna nemažai eterio laiko savo nuomonei reikšti. Susidaro įspūdis, kad žiniasklaidos priemonės gali būti naudojamos kaip būdas daryti spaudimą teismui. A.Romanovskio atveju norėčiau priminti apygardos teismo nutartį, kurioje teismas atkreipė prokurorų dėmesį, kad A.Romanovskio suėmimo terminas eina į pabaigą, todėl sprendžiant klausimą dėl tolesnės kardomosios priemonės skyrimo būtina atsižvelgti į pareikštą visuomenei gerai žinomų ir gerbiamų asmenų pasitikėjimą juo. Tokiu būdu apygardos teismas iš anksto formuoja savo nuostatą, jei apylinkės teismas nuspręstų pratęsti suėmimą“, – pastebėjo parlamentaras.

Paklaustas, ar LKF vadovo A.Sabonio pareikštas palaikymas M.Balčiūnui taip pat turi būti suprastas kaip spaudimas teismui, P.Urbšys atsakė: „Tikrai taip. Bet kokiu atveju Arvydas Sabonis turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet man tenka pastebėti, kad viešojoje erdvėje aiškinant bylos aplinkybes klaidinami žmonės. Lietuvoje teisingumą vykdo teismas ir jis vertina, kiek įrodymų yra surinkta byloje ir kiek yra pagrindų suėmimams. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonėms susidaro įspūdis, jog ne visi yra lygūs prieš įstatymą. Į vienus yra sutelkiamas dėmesys. Manyčiau, kartais ir dirbtinai. O kitiems to dėmesio nėra“, – teigė buvęs STT pareigūnas.

Nebaudžiamumo atmosfera

Pasak P.Urbšio, viena didžiausių korupcinių bylų tyrimo problemų – itin ilgai užsitęsiantys teismo procesai.

„Pagrįstai susidaro nuomonė, kad Lietuvoje tvyro nebaudžiamumo atmosfera. Ikiteisminiai tyrimai užtrunka metus-pusantrų. Tuo tarpu teismuose tos bylos nagrinėjamos po ketverius ar penkerius metus ir dar nematyti pabaigos. Nagrinėjant rezonansines bylas tikrai reikėtų daugiau operatyvumo. Štai Panevėžio apygardos teisme nuo 2002 metų nagrinėjama nusikalstamo susivienijimo byla, kurioje asmenys kaltinami naftos produktų grobstymu padedant pareigūnams, ir neaišku, kada ji bus baigta“, – sakė politikas.

Seimo nario teigimu, visuomenė neadekvačiai vertina korupcinių nusikaltimų pavojingumą.

„Mes mažai suvokiame, kas yra korupciniai kaštai. Už bet kokį korupcinį sandorį sumokame mes visi. Tokių korupcinių sandorių pasekmės skaudžios – mūsų valstybė skęsta savanaudiškume, iš jos bėga žmonės, mūsų valstybėje daugiausia žudosi piliečių. Jei nesuvoksime, kad valstybei iškilo reali grėsmė, ir nesutelksime pastangų, kaip savo laiku sutelkėme kovai su smurtiniu organizuotu nusikalstamumu, galime prarasti valstybę“, – teigė P.Urbšys.

Siekis – ne įtarimai, o nuosprendžiai

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas „Žinių radijui“ teigė, kad rezonansiniai sulaikymai neliudija teisėsaugos pareigūnų darbo efektyvumo.

„Kalbėdami apie teisėsaugos institucijų efektyvumą, turime žvelgti kur kas plačiau ir vargu, ar keli žmonės, kuriuos išvedė su antrankiais, gali būti darbo efektyvumo pavyzdys. Mūsų šalyje teisingumą vykdo teismai, todėl tai, kad žmogus sulaikytas, dar nereiškia, jog jis bus nuteistas. Tą, beje, rodo ir teismų praktika bei kiti duomenys. Lietuvos korupcijos žemėlapis rodo, kad 21 proc. verslininkų teigia davę kyšį, beveik ketvirtadalis valstybės tarnautojų teigia, jog jiems teko patirti politikų spaudimą priiminėjant sprendimus. Bylos teismuose trunka labai ilgai. Manau, kad sulaikant žmogų valstybės institucijos turi pamatuoti, kiek pastangų reikia įdėti į antrąją veikimo dalį – kaltės įrodymą teismuose“, – sakė jis.

S.Muravjovo teigimu, nuostabą kelia ir žmonių tolerancija panašaus pobūdžio nusikaltimams.

„Mes patys turime netoleruoti korupcijos ir žemų mūsų politikų etikos standartų. 2009 metais 18 proc. rinkėjų balsavo už politiką, kuris šiuo metu yra Vilniaus meras, nors prie jo pavardės buvo žyma apie teistumą. Tai rodo, kad žmonės pasiruošę gyventi mieste, kurį valdo toks meras ir kuriame kasmet yra išleidžiami milžiniški pinigai. Todėl labai sunku kalbėti apie kažkokius standartus, kai žmonės įrodytos nusikalstamos veikos nemato kaip didelės problemos“, – teigė pašnekovas.

Sodiname daugiausiai

Advokatas Rimas Andrikis per savo ilgametę praktiką ne kartą susidūrė su STT pareigūnais.

„Galėčiau pateikti dešimtis pavyzdžių, kai STT vykdomos akcijos buvo nei daugiau, nei mažiau kaip parodomosios. Kaip priemonės palaužti žmones. O įtariamojo vedimas į teismą, kai jį supa kaukėti palydovai, turėtų įbauginti aplinkinius kelių kilometrų spinduliu. Man akivaizdu, jog daugelis tų metodų neturi jokio teisinio pagrindo. Man atrodo, kad mūsų specialiosios tarnybos mažiausiai domisi Europos praktika. Štai Europos žmogaus teisių teismo sprendime nurodyta, kad organizuotas nusikalstamumas diktuoja tam tikras prevencines ir tyrimo priemones, bet teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti paaukota dėl tikslingumo“, – sakė teisininkas.

Pasak jo, lyginti Lietuvą su senosiomis Europos Sąjungos valstybėmis neapsiverčia liežuvis.

„Lietuva išsiskiria iš Europos Sąjungos ir civilizuotų valstybių konteksto, nes statistiškai Europos Sąjungoje mes skiriame daugiausia suėmimų įtariamiesiems. Laisvės atėmimo bausmės skiriamos dažniausiai. Represinis pradas teisėsaugos institucijose tiek išvešėjęs, kad nenorėčiau operuoti pavyzdžiais iš civilizuotų valstybių gyvenimo, nes jie mums paprasčiausiai nepasiekiami. Čia galėtų padėti ir įstatymų leidėjai, jie turėtų sutramdyti tą akivaizdžiai neteisėtą teisėsaugininkų poveikį dar nenuteistiems žmonėms“, – kalbėjo R.Andrikis.

 

Skirmantas Malinauskas,

15min.lt, 2013-01-15

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/povilas-urbsys-arvydo-sabonio-pareiskimai-daro-spaudima-teismui-56-296876