Straipsniai

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Seimas įvykdė pažadą dėl atlyginimų priedų medikams, juos gaus ir rezidentai

632230-48553-1287x836.jpgSeimas antradienį priėmė įstatymą, pagal kurį koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams bus mokami 60-100 proc. priedai prie atlyginimo.

Priedai paskirti pagal valdančiųjų įregistruotą naują įstatymo projektą. Klausimas dėl atlyginimų priedų medikams praėjusią savaitę sukėlė politinę suirutę, jo nepavykus priimti dėl valdančiųjų ir opozicijos ginčo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės „valstietės“ Astos Kubilienės bei jos frakcijos kolegos Dariaus Kaminsko priimtos naujos pataisos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didina nuo 60 iki 100 procentų.

Už įstatymo priėmimą balsavo visi 120 Seimo narių, dalyvavę posėdyje.

Konservatorius Antanas Matulas taip pat sakė, kad priimtas įstatymas leis skirti priedus iš esmės visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, susiduriantiems su koronavirusu.

„Įstatymo projektas žymiai patobulintas ir apima iš esmės visus darbuotojus, įtraukti rezidentai, šiek tiek padidinti procentai“, – teigė opozicijos politikas.

Vis dėlto dalis opozicijos politikų nerimavo, kad įstatymo formuluotės neleis priedų skirti žmonėms, dirbantiems ne tiesiogiai su pacientais, tai yra maitinimo, pervežimo paslaugų darbuotojams ar valytojams.

Parlamentaras Povilas Urbšys apgailestavo, kad krizės akivaizdoje Seimo nariai vis tiek nesugebėjo vienas į kitą žiūrėti ne kaip į politinį priešininkus, o kaip į partnerius.

„Mes vis dar vienas kitą priskiriame daugumai arba mažumai ir nuo to priklauso, kaip mes vienas kitą vertiname ir kaip vertiname vienas kito siūlymus“, – teigė Seimo narys.

„Visuotinio pavojaus akivaizdoje kyla klausimas, kas yra didesnė korona Lietuvai – ar koronavirusas, ar mes, su tokiu požiūriu vienas į kitą“, – pridūrė jis.

J.Stacevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Oficialu: valdžia galės reguliuoti būtiniausių prekių kainas

dumbraso.jpgAntradienį Seimas vėl ėmėsi siūlymo suteikti Vyriausybei teisę, esant ekstremaliai situacijai, reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas. Šį kartą idėjai buvo pritarta – valstybė tokią teisę turės.

Už pasisakė 79 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 6 parlamentarai.

LRT.lt primena, kad Seimas dėl šio pasiūlymo balsuoja jau antrą kartą. Prieš savaitę bandant priimti sprendimą pritrūko balsų – balsavime nedalyvavo opozicija.

Po balsavimo, už kainų reguliavimą pasisakė – 65 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 1. Norint, kad įstatymas būtų priimtas, privalėjo balsuoti bent 71 Seimo narys.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Povilas Urbšys teigė, kad nenormalu, jog apsauginės kaukės, kurios anksčiau kainavo 1 eurą, dabar kainuoja 10 eurų, o dezinfekcinis skystis, kuris kainavo 15 eurų, dabar kainuoja 50 eurų.

„Turi Vyriausybė turėti įrankį kontroliuoti tuos, kurie, prisidengę verslu, didina produktų kainas, taip rizikuodami žmonių gyvybe ir sveikata“, – neabejoja P. Urbšys.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Seimas nepritarė Prezidentūros siūlymui neskirti Dulkio antrai valstybės kontrolieriaus kadencijai

Arūnas Dulkys

Seimas antradienį nepriėmė svarstyti Prezidentūros siūlymo neskirti Arūno Dulkio antrajai valstybės kontrolieriaus kadencijai.

Už Prezidentūros siūlymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė – 28. „Dabartinis kontrolierius tikrai turi daug gerų savybių ir atliko reikšmingų darbų, tą prezidentas vertina ir už tai dėkoja. Tuo pat metu prezidentas tikisi tam tikros rotacijos ir pokyčio dar labiau gerinant rekomendacijų kokybę, dar labiau siekiant, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendinamos praktiškai ir tai prisidėtų prie geresnių viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvesnio finansų naudojimo“, – Seime sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, prezidentui pritrūko Valstybės kontrolės teikiamų rekomendacijų konkretumo ir jų įgyvendinimo.

„Ši situacija panašesnė į tai, kad renkamasi iš gerų kandidatų ir, prezidento nuomone, buvo pasirinktas geresnis. Prezidentas norėtų ateityje matyti didesnio rekomendacijų rezultatyvumo ir jų įgyvendinimo praktikoje. Be abejo, tai priklauso nuo įgyvendinančios pusės, nuo tų subjektų, kuriems teikiamos rekomendacijos, veiksmų, tačiau ir pačios rekomendacijos galėtų turėti daugiau konkretumo tam tikrais atvejais“, – teigė S. Krėpšta.

Tuo tarpu parlamentaras Povilas Urbšys palaikė Prezidentūros siūlymą.

„Kiek tas blizgesys yra dabartinės Valstybės kontrolės tariamas, o kiek yra tikras? (...) Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad asmeninis įsivaizdavimas apie save tame poste jau tampa žalingas ne tik tai kontrolės institucijai, bet ir tam pačiam asmeniui. Man atrodo labai logiška, kad pasiūloma dabar rotacija“, – teigė jis.

Nuotr. A. Ufarto 

Skaitykite:https://www.delfi.lt

 

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Seimas pritarė Jauniškio skyrimui VSD vadovu antrą kadenciją

Darius Jauniškis

Seimas pritarė, kad Darius Jauniškis antrą kadenciją vadovautų Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Už tai antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo keturi, penki susilaikė.

Pagal įstatymą, VSD direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad VSD veikla vadovaujant D. Jauniškiui smarkiai patobulėjo.

Jis ragino palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą „už tai, kad jis padarė visus darbus, kurie buvo pavesti per jo kadenciją“.

„Matau kokį didelį progresą ji (VSD– BNS) yra padariusi ir siūlau jai leisti toliau augti“, – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad D. Jauniškio paskyrimas antrai kadencija susijęs su politikų norais turėti didesnę įtaką žvalgybos institucijai.

„Jis (D. Jauniškis – BNS) turi įsisąmonti, kad tarnavimas valstybei, tai nėra tarnavimas asmeniui“, – sakė Seimo narys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite:https://www.delfi.lt

2020 m. Balandis mėn. 07 d., Antradienis

Povilas Urbšys. Kas artima, yra arti

Povilas Urbšys

Prieš devynerius metus belaukiant galutinio gydytojų verdikto tuometiniame Onkologijos instituto konsultacinės poliklinikos laukiamajame, akis užkliuvo už didžiulės plastikinės lentos. Ji buvo išrašyta žmonių, kurie čia išgirdo galutinę vėžio diagnozę, mintimis. Tarp įvairiaspalvių užrašų visam gyvenimai įsirėžė šis: KAS ARTIMA, YRA ARTI.

Kai tave nutvilko mintis, jog gali netekti mylimo žmogaus, pradedi kitaip suvokti jo artumo vertę. Banali tiesa – žmogus artumą vienas kitam labiausiai išjaučia ne per buvimą kartu, o per atsiskyrimą.

Kiekvienam, kuriam lemta susirgti mirtina liga ar būti šalia jos ištikto žmogaus, gyvenimas tarsi pradeda slysti iš po kojų. Atsivėrusioje nežinomybės bedugnėje klausimas KODĖL lieka tik aidu.

Tada supranti, kad vienintelis būdas išsaugoti tai, kas brangiausia, tiesiog paimti likimo kryžių ir nešti jį kartu iki galo. Šioje kančios golgotoje artumas išskaidrėja. Praleista akimirka kartu įgauna pilnatvės vertę. Neregima viltis virsta vidine jėga, kuri padeda nepalūžti.

Bet, deja, tai trunka tik tiek, kiek kapanojiesi iš šios bedugnės. Kai vėl atsistoji ant tariamai tvirto pagrindo, net nepajauti, kaip greitai įgytus artumo grynuolius iškeiti į pigius kasdienybės variokus.

Ir štai atėjusi ponia korona vėl priminė: KAS ARTIMA, YRA ARTI.

Tik šį kartą iš naujo turi įvertinti ne tik savo santykį su artimu, bet ir santykį su tuo, ką pavadinai svetimu.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių vėžio atvejų. Su vėžio liga mūsų šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Nuo vėžio Lietuvoje miršta kas penktas!

Taigi, vėžio statistika kol kas kraupesnė negu koronos. Bet retai kada žmogus kitam žmogui tampa tiesiogine onkologinio susirgimo priežastimi.

O koronos viruso nešėju gali tapti kiekvienas. Ši mirtina liga vienu metu paryškina ir kartu ištrina ribą tarp svetimo ir artimo. Tiek svetimas, tiek artimas, tiek pats gali pavirsti jos negailestingu įrankiu. Koronai mes visi tapome artimieji. Nebeliko svetimo.

Jei norime išgyventi ir nepražudyti kito, turime prisiminti vieną iš svarbiausių įsakymų – „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Tai ne didaktika. Tai seniausia ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo visų žmoniją ištikusių koronių. Gal nors prieš Šventąsias Velykas verta ja pasinaudoti – ypatingai mums, politikams, vienas kito atžvilgiu. Suprantu, jog tai misija neįmanoma. Bet pabandom. Nors karantino metu...

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

 

2020 m. Balandis mėn. 06 d., Pirmadienis

Krizė ieško Lietuvoje savo valdymo centro

Seimo_posėdis.jpg

Kasdien pasaulyje ir Lietuvoje skaičiuodami nesulaikomai didėjantį koronaviruso aukų skaičių, diskutuojame dėl padarytų klaidų. Ar tinkamai buvome pasiruošę pandemijai, kaip sekasi valdyti krizę, kurios galo dar nematyti? Kokias išvadas būtina padaryti nedelsiant, gelbstint žmonių gyvybes, ir vėliau, virusui atsitraukus?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONLALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Kovo 11-osios akto signataras, europarlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas OLEKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Tai, kas dabar vyksta mūsų valstybėje, labiau primena stichinį bandymą užgesinti gaisrą degančiame name. Tame blaškymesi akivaizdžiai pasigendi savalaikių ir racionalių sprendimų. Visas pasaulis neprognozavo tokio didelio koronaviruso išplitimo, kad pandemija gali sukaustyti valstybių ekonomiką ir apriboti beveik 1,5 mlrd. žmonių laisvą judėjimą. Akivaizdu, kad ne visos valstybės buvo užkluptos visiškai nepasiruošusios. Tai, kas vyksta pas mus dabar, pademonstruoja ne patį geriausią pavyzdį, kaip valstybė turėtų apsaugoti savo piliečius. Aš jau nekalbu apie tai, kad nebuvo sukaupta reikalingų medikamentinių atsargų, kurios šiandien padėtų išsaugoti medikų sveikatą, nebuvo laiku susigriebta dėl testų, kurie padeda nustatyti viruso išplitimo mastą. Jau nekalbant apie tai, kad nėra jokių planų, kaip būtų galima veikti valstybinėms institucijoms ar savivaldybės struktūroms, susidūrus su tokio masto iššūkiu. Kai kas bando įtikinti, kad tam dalykui nebuvo galima pasiruošti. Jeigu mes būtumėm įkūrę savalaikį ir veiksmingą krizių valdymo centrą, kuris būtų prognozavęs tuos iššūkius mūsų valstybei ir jos žmonėms, manau, situacija būtų kitokia.

2002 m. sausio pradžioje buvo pranešta, kad Lietuvoje pradėjo veikti vakarietiškus standartus atitinkantis Krizių valdymo centras. Šiam centrui buvo pasirinkta net požeminė vadavietė Vilniuje, sukurta pagal NATO standartus. Po žemėmis kiaurą parą dirbo 15 darbuotojų, bet tas buvimas po žemėmis, ko gero, per ilgai užtruko, nes paskui tas Krizių valdymo centras, kuris buvo įsteigtas prie Krašto apsaugos ministerijos, išgaravo.

Tik 2015 m. D.Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje susigriebė, kad tokio valdymo centro reikia, bet ji įsivaizdavo, kad tas centras turėtų atimti iš įvairių spec. tarnybų pajėgumus. Viskas vyko žodžiais, tik 2017 m. pradžioje dabartinės Vyriausybės vadovas pareiškė, kad Krizių valdymo centras bus kuriamas Vyriausybės kanceliarijos struktūroje. Keisčiausia, kad tokia grupė atsirado, joje buvo įdarbinti trys išminčiai. Šios grupės valdymo nuostatai buvo patvirtinti tik 2019 m. pabaigoje, kai jau buvo įsisiautėjęs koronavirusas, o ekstremalių situacijų grupė buvo sudaryta tik vasario 27 d. ir žmonėms buvo pasakyta, kad valstybė pasirengusi tą virusą pasitikti.

Nuotr. I. Sidarevičiaus

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Balandis mėn. 01 d., Trečiadienis

Griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką koronaviruso platinimą pritrūko balsų

Griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką koronaviruso platinimą pritrūko balsų

Seimas sugriežtino baudas už karantino taisyklių nesilaikymą, o griežtinti laisvės atėmimo bausmę už piktybišką ligos platinimą pritrūko balsų.

Už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus per priėmimą balsavo 70, prieš – 2 , susilaikė – 31 parlamentaras. Už Baudžiamojo kodekso pakeitimus toje pačioje stadijoje balsavo 57, susilaikė – 2 Seimo nariai.

Pristatydamas įstatymo projektus, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad pakeitimų būtinybę diktuoja laikmečio iššūkiai.

„Mes gyvename labai pavojingu laikotarpiu, ir situacija keičiasi žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį kartą neabejotinai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika bausmių ir baudų atžvilgiu buvo apgalvotai švelninama. Šiandieną esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak ministro, pakeitimais siekiama, kad visi, o ne tik dalis Lietuvos gyventojų suprastų situacijos rimtumą.

„Kol kas policija negali bausti pažeidėjų, nesilaikančių karantino taisyklių. Gali tik įspėti. Keičiame tai. Jeigu Seimas pritars, administracinių teisės pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – sakė E. Jankevičius.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas reiškė abejones, ar pakeitimai veiks. Parlamentaras pritarė ir sakė, kad yra gerai, kad atsiranda daugiau subjektų, kurie gali išnagrinėti administracinę bylą ir priimti sprendimą. Iki šiol tą galėjo daryti tik visuomenės sveikatos centro specialistai.

Tačiau jis abejojo sprendimais dėl baudų didinimo Administracinių nusižengimų kodekse ir atsakomybės didinimo Baudžiamajame kodekse.

„Bent praeitą savaitę dar nebuvo nei vienos nuobaudos. Siekiant, kad nuobauda atgrasytų, ją reikia taikyti. Kai jos netaikome, kai tai nėra paviešinama , tai nėra jokios įtakos pažeidimų užkardymui“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės Povilas Urbšys svarstė priešingai. Jis pasisakė palaikydamas baudžiamosios atsakomybės griežtinimą.

„Akivaizdu, kad yra asmenų, kurie vadovaujasi tik baimės refleksu“, – sakė P. Urbšys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. kovas mėn. 31 d., Antradienis

Seimas grįžta prie kainų reguliavimo: kai kurie baiminasi, kad tokia priemonė padidintų šešėlinę rinką

619514-547459-1287x836.jpgSeimas vėl svarsto, ar ekstremalios situacijos metu šalyje galėtų būti reguliuojamos būtiniausių prekių – medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcinio skysčio ir pan. kainos

Seimo narys Jurgis Razma svarstymo metu abejojo įstatymo reikalingumu ir tikino, kad būtiniausios prekės gali būti suprastos labai plačiai, todėl nežinia, kokių produktų kainos galėtų būti reguliuojamos.

„Ar tikrai mes norime eiti nuo rinkos ekonomikos į socializmo laikus? Net nežinau, ar mums to šiandien reikia“, – sako jis.

Anot jo, ekstremaliosios padėties metu nebuvo daug prekių, kurių kainos didėjo, daugiausiai kainos didėjo tik medicininių prekių. Tačiau Seimo narys pabrėžia, kad jos didėjo tik šešėlinėje rinkoje, o ją kontroliuoti – sunku. Taip pat, anot J. Razmos, maisto prekių kainos nedidėjo, tą patį pažadėjo ir prekybininkai.

Tuo metu Seimo narys Povilas Urbšys sako, kad nenormalu, jog apsauginės kaukės, kurios kainavo 1 eurą – dabar kainuoja 10 eurų, o dezinfekcinis skystis, kuris kainavo 15 eurų – dabar kainuoja 50 eurų. Todėl P. Urbšys siūlo pritarti siūlymui ir reguliuoti kainas.

„Turi Vyriausybė turėti įrankį kontroliuoti tuos, kurie, prisidengę verslu, didina produktų kainas, taip rizikuodami žmonių gyvybe ir sveikata“, – sako P. Urbšys.

Ar pritarti Vyriausybės siūlymui reguliuoti kainas – Seimas balsuos kiek vėliau šiandien vakare.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. kovas mėn. 31 d., Antradienis

V.Bakas Seimo salėje grąžino D.Jauniškio jam įteiktą apdovanojimą: nepritariu tam, ką darote dabar

vytautas-bakas-ir-darius-jauniskis-5e609c314ec30.jpgPrezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas. Seimo tribūnoje stovėjusiam D.Jauniškiui parlamentaras Vytautas Bakas grąžino iš VSD anksčiau gautą apdovanojimą.
D.Jauniškio kandidatūrą Seimo nariams pristatė prezidento Nacionalinio saugumo grupės vadovas, G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas. Pirmiausia jis pristatė Seimo nutarimo projektą dėl D.Jauniškio atleidimo iš VSD vadovo pareigų.
Užduodamas klausimą D.Jauniškiui, Seimo narys Povilas Urbšys citavo, kaip sakė, VSD darbuotojo kreipimąsi, kuriame esą teigiama, kad 2018 metų liepos 13 dieną VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis tarnybiniame kabinete jam padavė du lapus su žmonių vardais ir pavardėmis bei paaiškino, kad juos reikia patikrinti, o visą informaciją pateikti D.Jauniškiui. P.Urbšys, skaitydamas VSD darbuotojo raštą, nurodė, kad jame rašoma, jog surinkta medžiaga perduota D.Jauniškiui ir pakomentuota žodžiu. „Direktorius pokalbio pabaigoje man pasakė, kad jis pateiktos informacijos pilnoje apimtyje jam nepasakos ir tik įvardins asmenis, kurie yra blogi, – kaip sakė, VSD darbuotojo kreipimąsi citavo P.Urbšys. – Kas yra tas X, kuriam jūs atsiskaitėte dėl surinktų duomenų?“ D.Jauniškis teigė jau daug kartų sakęs ir darsyk pakartosiantis, kad nėra jokio X, kuriam jis atsiskaitantis.
Skaitykite: https://www.15min.lt/

2020 m. kovas mėn. 31 d., Antradienis

Pasaulinė atvirų durų diena daro pertrauką

GScreenshot_57.jpglobalizacija pateikė pasauliui sąskaitą - drauge su žmonių (darbo jėgos), prekių, paslaugų, investicijų, kapitalo laisvu judėjimu nevaržomai išplito ir koronavirusas. Kaip keisis pasaulis ir Lietuva po koronaviruso pandemijos?

Kaip keisis pasaulis ir Lietuva po karonaviruso pandemijos, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, Vilniaus universiteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Jei bandai lyginti mūsų tarpukario ekonomiką ir dabartinę, tai atkurdami nepriklausomybę mes daugiau kalbėjome apie atsiskyrimą, kaip mes vystysime ekonomiką. Dabar mūsų nepriklausomybę labai dažnai užgožia tokie žodžiai kaip integracija, globalūs sprendimai. Tačiau užklupo koronavirusas ir matome, kad ne tik Kinijos ekonomika, bet ir viso pasaulio ekonomika patiria smūgius. Valstybės, kurios per daug nesiintegravo ir išsaugojo savo gamybą, gali elgtis bent kiek savarankiškai, išlikti geresnėje pozicijoje.

P.URBŠYS: Dabar sunkiausia apibrėžti, kas yra pasekmė ir kas yra priežastis. Matome, kad pasaulio politinė ir ekonominė sistema kaista. Tai, ką mes dabar patiriame, yra vartotojiškumo suabsoliutinimo pasekmė, kuri XXI amžiuje akivaizdžiai juntama. Būtent vartotojiškumo suabsoliutinimo buvo iškelta virš visko globalizacijos teorija, paremta ekonominės rinkos dominavimu. XX a. pabaigoje pajutome tai, kad rinkos suabsoliutinimas privedė prie didelių socialinių problemų. Pati rinka tų problemų neišsprendžia, nes rinkos vienas iš pagrindinių tikslų yra pelnas ir vartojimo skatinimas. Pati globalizacijos sistema buvo palikta augančiam vartotojiškumui tenkinti ar net dirbtinai auginti, atskiros valstybės ar atskiri pasaulio regionai tapo tam tikromis gamyklomis ar fabrikais. Kas yra Kinija? Tai yra viena iš didžiausių pasaulio gamybos įmonių, kur yra sukoncentruota įvairių prekių gamyba ir tomis prekėmis naudojasi didžioji dalis pasaulio vartotojų. Koronaviruso atsiradimas yra nežmoniško vartojimo pasekmė. Vienaip ar kitaip virusas atsiranda iš gyvulinės kilmės, yra tokios hipotezės, kad atsiranda būtent iš tokių, jau nykstančių, gyvybės rūšių, kurios buvo beatodairiškai naikinamos ir vartojamos. Galima sakyti, gamta savotiškai keršija žmonių populiacijai.

Kas atsitiko? Ta globali sistema neatlaiko dabartinių iššūkių. Jei kalbame apie elementariausias buitines priemones, kurios reikalingos apsisaugoti nuo koronaviruso, jų nėra. Ne už kalnų, kai pajusime ekonomines ir finansines pasekmes, pradės stoti Kinijos ekonomikos augimas, sutriks elementariausių prekių tiekimas. Tai ir yra galimybė pamąstyti, ar ta atvira sistema, kuri buvo dirbtinai kuriama, iš tikrųjų šiandien gali apsaugoti konkrečias valstybes, kurios yra daugiausiai priklausomos nuo globalizacijos proceso. Jei mes kalbame apie rinkos ekonomiką, tai matome, kad noras bet kokia kaina turėti didžiausią pelną, pavirsta žmonių plėšimu. Paimkime būtiniausias prekes, kurios susijusios su apsauga. Respiratoriai prieš mėnesį kainavo 1-2 Eur, dabar kaina siekia nuo 7 iki 10 Eur. Kur yra riba? Kur yra verslas, o kur bandymas pasipelnyti žmonių nelaime. Man atrodo, kad valstybės, kurios vienaip ar kitaip suvoks, kaip turi save perorientuoti ir ne visiškai atsiduoti globalizacijai, galės atremti šį iššūkį. Paskutinioji krizė privertė Lietuvą orientuotis ne į Rytų, o į Vakarų rinkas. Jei mūsų valstybė nepadarys elementarių išvadų, kad privalome turėti būtinų prekių, kurios užtikrintų mūsų atsparumą tam tikroms epidemijoms, kitiems kataklizmams, liksime vėl priklausomi nuo globalizacijos ir nuo atviros rinkos, man atrodo, galime patys save pasmerkti sunaikinimui.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 160