Straipsniai

2019 m. Liepa mėn. 12 d., Penktadienis

Prie lengvatų lovio – broliška vienybė, susivienijo net priešininkai

P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“

Seimas šią savaitę pademonstravo neregėtą vienybę. Netgi nesutaikomus politinius priešininkus suvienijo įstatymu partijoms įtvirtintos privilegijos, kurių Vyriausybė jau ragino atsisakyti. Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias partijoms toliau būtų palikta lengvata neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių turtu. Vyriausybė siūlė partijas, kurios gauna valstybės biudžeto dotacijas, išbraukti iš privilegijuotųjų sąrašo, bet Seimo nariai nusprendė, kad jos privalo būti prilygintos labdaros ir paramos organizacijoms. Už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, numatančias ir išimtį politinėms partijoms, antradienį balsavo net 105 parlamentarai ir tik trys susilaikė. Beje, partijas pamaloninę politikai išimtį paliko ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Sprendimą palikti lengvatas politinėms organizacijoms kritikavo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Anot jo, mokesčių mokėtojų išlaikomos partijos vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio partokratinio mąstymo.

„Demokratinėse visuomenėse vengiama tokių privilegijų. Ypač partijos turėtų rodyti pavyzdį ir nesinaudoti valdžios galiomis. Bet pas mus vis dar elgiamasi kitaip – partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms ir turi būti jų išlaikomos, jos tebenori būti šventomis karvėmis.

Jeigu Seimas partijas prilygina labdaros ir paramos organizacijoms, neverta stebėtis, kad verslininkai joms ima nešti įvairių dėžučių. Kai kalba pakrypsta apie privilegijas, Seime nebelieka nei pozicijos, nei opozicijos – visi tampa stebėtinai vieningi. Kaip kumštis parlamentas tampa tada, kai balsuojama dėl didesnių atlyginimų ar kitokių socialinių garantijų patiems politikams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys. 

Skaitykie: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 09 d., Antradienis

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“.

Seime antradienį atkurta „tvarkiečių“ frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Frakciją „Suvereni Lietuva“ be A. Širinskienės sudaro Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Agnė Širinskienė, Ona Valiukevičiūtė bei partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Seimo opozicija piktinosi, kad tai fiktyvus žingsnis, iš tiesų A. Širinskienė ir toliau ketina veikti kaip valstiečių atstovė. „Fiktyvūs dalykai yra nepriimtini, fiktyvios santuokos yra baudžiamos“, – teigė konservatorius Kęstutis Masiulis.

 „Tikrai noriu prisipažinti, kad esu kaltas, jog savo laiku neapsaugojau Agnės Širinskienės nuo to nuopolio, kurį ji daro šiandien“, – pareiškė buvęs valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys.

„Ji tikrai buvo tas žmogus, kuris nuoširdžiai žiūrėjo į tą pačią politiką, ji manė, kad politika yra vertybės, dėl kurių verta eiti, verta aukotis. Bet kaip žmogui, papuolusiam į politiką, jai idėja tapo žmogus, jai vertybė tapo žmogus ir galiausiai tas žmogus tapo jos religinio garbinimo objektu. Tada mes matome, kaip žmogus degraduoja ir jis net nesupranta, į ką jis išvirsta. Kalbėti apie moralę, vertybes jau nebetenka, žmogus tampa politinio organo struktūriniu dariniu, kuris be jokios garbės ir moralės gali tapti vienu ar tapti antru, ar tapti trečiu. Tai visos mūsų politinės kultūros problema“, – kalbėjo jis.

Nuotr. Lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“


Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

 

Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?

 

Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.

 

Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.

 

Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos  veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.

 

Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?

 

Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.

 

Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.

 

Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“

 

Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.

Skaitykite: https://jp.lt

 

 

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

Grupė Seimo narių ragina nekeisti Škirpos alėjos pavadinimo

nuotrauka.jpgSeimo narių grupė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydami nepervadinti sostinėje esančios Kazio Škirpos alėjos ir nepalaikyti tokios iniciatyvos miesto taryboje.

Raštą iniciavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, ji pasirašė dar septyni skirtingų frakcijų nariai: Arūnas Gumuliauskas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys.
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

V.Valiušaičio nuotr.

2019 m. Birželis mėn. 27 d., Ketvirtadienis

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją

Viktoras PranckietisSeimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms – jo asmeninė pozicija ar politikui Seime talkinančių patarėjų bandymas kuo ilgiau išsilaikyti itin gerai apmokamose pareigose?
Rengdama šią medžiagą DELFI žurnalistė stengėsi sužinoti nuomonę kuo platesnės politinių partijų dalies Seime atstovų. Tačiau kokia buvo nuostaba, kad dauguma iš jų nieko neprisiminė apie tai, jog Seime būtų vykusi diskusija – ar verta tiek didinti Seimo pirmininko patarėjų algas.

P. Urbšys teigė nematantis dėl tokio pakėlimo bėdos: „Sutikime, kad Seimo nario padėjėjas ir Seimo pirmininko padėjėjas – ne tas pats. Teisingiau sakant, ne tas pats yra Seimo narys ir Seimo pirmininkas, nes pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, kaip sakant, vienas iš trijų. Ir jei ten nekilo diskusijų iš Finansų ministerijos, ar nebuvo kokių pastabų, tai tiesiog tas klausimas ir nuėjo rutiniškai, be diskusijų.“

A.Ufarto nuotr.

Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Priėmus naują tvarką, viršininkai apie žmones žinos viską: sekimo čiuptuvai primena Šiaurės Korėją


P.Urbšys: „Tai, kas bandoma įteisinti Lietuvoje, turi panašumo į komunistinės diktatūros valdomą valstybę.“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsukta valdymo slaptosiomis pažymomis karuselė, regis, nesustos ir toliau – Seime jau klojami pamatai dar vienam pažymų fabrikėliui, kuris kelia didelių abejonių. Seime užsimota priimti naują Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris gerokai išplėstų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias. Etikos prievaizdai taptų naujos interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos valdytojais, jiems taptų prieinamos bemaž visos šalies duomenų bazės. VTEK galėtų iš arti stebėti beveik 150 tūkstančių šalies gyventojų, kurie privalo deklaruoti savo interesus, gyvenimą ir apie galimą būsimą bet kokį jų nuklydimą pranešti viršininkams. Netgi užsimota įteisinti draudimą valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims bendrauti su buvusiais kolegomis. Seime svarstomas projektas numato, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo per septynias kalendorines dienas savo viršininkui privalo pranešti apie tokį kontaktą ar bandymus užmegzti santykius. Tokia Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų įstatymų leidėjams pakišta mintis šiurpulį kelia net buvusiam STT Panevėžio valdybos vadovui parlamentarui Povilui Urbšiui.

„Daug kalbama apie siekius, jog valstybės tarnyba taptų prestižinė. Bet vienu mostu šiuos tikslus lyg ir nubraukiame, nes įstatymu skelbiame, kad visi buvę valstybės tarnautojai tampa potencialūs nusikaltėliai, kurių reikia saugotis tiems, kurie tarnyboje lieka. Taip toliau kuriama baimės atmosfera. STT galėtų pati išbandyti jos siūlomą naująją tvarką. Dar siūlyčiau įvesti komendanto valandą, kad valstybės tarnautojas vakare negalėtų nueiti į barą. Nes juk kažkam gali kilti klausimų, ką jis ten vakare veikia, ar neužmezga kokių nors nederamų kontaktų. O gal vertėtų pagalvoti, kad visus valstybės tarnautojus reikia apgyvendinti atskiruose kvartaluose?“ – ironizavo P.Urbšys.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendriją „Romuva“ būtų valstybės pripažinta

 

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

 

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys.

Keišos nuotr.

 

Skaitykite: http://alkas.lt/

P.Urbšio pasisakymas: https://www.youtube.com/watch?v=iuj_Z6_axgY&feature=youtu.be 

2019 m. Birželis mėn. 25 d., Antradienis

Seimo opozicijai nepavyko užkirsti kelio ŽŪM iškėlimui į Kauną

Žemės ūkio ministerijos patalpos

Antradienį Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio parengtą Seimo rezoliuciją, kuria siūlyta Vyriausybei atsisakyti planų į Kauną iškelti Žemės ūkio ministeriją. 

Už rezoliuciją, kuria siūlyta nekelti ministerijos į Kauną, balsavo 39 Seimo nariai, prieš – taip pat 39, susilaikė 23. „Tai yra politinis sprendimas, neparemtas jokiais teisiniais ar įstatyminiais argumentais“, – atsakydamas į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar tai nėra kyšis Saulių Skvernelį palaikančiam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, sakė rezoliucijos projektą pristatęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Rezoliucijos projekte pažymima, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nė viena ministerija nebuvo perkelta į kitą miestą. „Bendradarbiavimas su valstybės valdžios institucijomis, esančiomis dviejuose miestuose, taps sudėtingas ir brangus, ŽŪM perkėlimui į Kauną nepritaria ūkininkų interesams atstovaujančios organizacijos“, – kodėl nereikia perkelti ŽŪM į Kauną, teigia rezoliucijos autoriai.

„Tai susiję su politine ambicija, neturi nieko bendro su regionine politika“, – kalbėjo parlamentaras Povilas Urbšys.

Nuotr. E. Ovčarenko

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Birželis mėn. 22 d., Šeštadienis

Panevėžio politikoje griaudėja perkūnai

Screenshot_1.jpg

Opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Žaliųjų partijos bei judėjimo „Kurkime jaukų miestą kartu“ atstovai surengę spaudos konferenciją apkaltino daugumą ne tik pažeidinėjant opozicijos teises, bet ir trijų miestui svarbių projektų – Laisvės aikštės ir autobusų stoties prieigų bei stoties pastato atnaujinimo – išbraukimu iš numatytųjų vykdyti už europinę paramą sąrašo ir jų palikimu likimo valiai.

Panevėžio tarybos opozicija skambina pavojaus varpais – nauja autobusų stotis bus statoma palikus apleistą dabartinės pastatą. „Didžiausias paradoksas, jog valdžia tris projektus – senojo autobusų stoties pastato, Laisvės aikštės ir autobusų stoties prieigų – išima iš 14-os suplanuotų URBAN projektų sąrašo ir jų pinigus perkelia Laisvės aikštės ir Senvagės sutvarkymo projektams“, – pabrėžė opozicijos atstovė Gema Umbrasienė. Jai pritarusi TS-LKD narė miesto Taryboje Indiana Grigienė teigė, jog opozicija inicijuos projektų auditą, kad išsiaiškintų, kodėl už europines lėšas tvarkomų miesto teritorijų projektai per pastaruosius keletą metų pabrango, kai kurie – ir 2,6 karto.

„Po atsinaujinimo iškaba paslėptas neskaidrumas. Už 20 mln. eurų paramos buvo numatyta sutvarkyti 14-iolika probleminių teritorijų. Valdžia užvilkino projektų paruošimą ir skiname vaisius, nes 20 mln. eurų nebeužtenka“, – rėžė ir seimūnas Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://sekunde.lt

2019 m. Birželis mėn. 11 d., Antradienis

Seimas atmetė konservatorių frakcijos rezoliuciją, kuria siūlyta stabdyti NPD kėlimą

Parlamentarai antradienį atmetė Seimo konservatorių frakcijos rezoliuciją, kuria siūlyta 2020 ir 2021 metais stabdyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą.

„Už“ pasiūlymą redaguoti rezoliucijos tekstą antradienį pasisakė 46 Seimo nariai, prieš – 49.
Frakcijos narė Ingrida Šimonytė sakė, jog rezoliucija siūloma stabdyti tuos mokesčių reformos gilinimus, kurie yra numatyti 2020 ir 2021 metams.

„Nekalbame, kad būtų atšaukta, kas jau galioja, nes to neįmanoma padaryti, tačiau tiek 2020, tiek 2021 metais papildomas mokesčių reformos gilinimas ne tik per NPD dydžio didinimą, bet ir socialinio draudimo įmokų „lubų“ žeminimą, turi pakankamai reikšmingas pasekmes viešiesiems finansams“, – pristatydama rezoliuciją sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, Finansų ministerijos parengtoje Stabilumo programoje matyti, jog, nors iš reformos laimi žmonės, gaunantys mažas pajamas, tai naudinga ir gaunantiems didžiausius atlyginimus, kai vidurinė klasė, pasak parlamentarės, palikta nešti viešojo sektoriaus naštą be papildomos naudos.

Tačiau mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys sakė, jog rezoliucija siūloma iš mažiausias pajamas gaunančiųjų pasirūpinti savo gerove.

„Rezoliucijoje paminėtų sprendimų raktas – perskirstyti biudžeto lėšas. Tai yra siūloma socialinių paslaugų gavėjams sustabdyti NPD augimą nukreipiant šias lėšas viešųjų paslaugų tiekėjo atlyginimo augimui. Iš mažiausiai uždirbančiųjų norima atimti suteiktą galimybę patiems savo uždirbtais pinigais pasirūpinti savo gerove, išvaduojant juos iš amžino valstybės išlaikytinio statuso“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. E. Genio

Skaitykite: https://www.lrt.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 146