Straipsniai

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanoma laimėti kovą su šešėliu?

Kone kiekviena Vyriausybė kūrė planus, kaip įveikti ekonomiką graužiantį vėžį - šešėlį, tačiau rasti veiksmingų priešnuodžių nė vienai nepavyko. Kodėl visuomenė priešinasi, regis, kilniems valdžios siekiams?

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, savo biografijoje esate nurodęs, kad dirbote Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kuri taip pat kovoja su šešėliu. Turime dar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, policiją, kriminalinę policiją, su kontrabanda kovoja muitinė, pasienio policija. Atrodo, kad tų gaudančių ir kovojančių su šešėliu institucijų pilna, o rezultatas?

P.URBŠYS: Su šešėliu vyksta amžinas karas, tik tarsi mes šešėlį atskiriame nuo to objekto, kuris tą šešėlį meta. Šiaip valdžia yra pagrindinis šaltinis, kuris vienaip ar kitaip sukuria šešėlio pasekmes net ir pačioje ekonomikoje. Turiu omenyje daromus sprendimus. Tie žmonės, kurie mažiau pasitiki valdžia, jie vis labiau pateisina savo buvimą šešėlyje. Ten, kur žmonės sprendžia tik egzistencinį klausimą - kaip pragyventi toje valstybėje, - be abejo, ieško pigesnių paslaugų, pigesnių prekių, nes jų pajamos neleidžia tų paslaugų ir prekių įsigyti legaliai. Todėl manau, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra ne žmonės, o valdžia ir jos sprendimai. Daugelį dešimtmečių buvo einama represiniu keliu. Jeigu mes kalbame apie valdžios požiūrį, ji tikrai nemato problemų savyje, o problemas mato žmonėse. Visa tai, kur yra tos problemos priežastys, atsispindi ir dabartiniame Finansų ministerijos aptarime. Pirma, jie įvardija šešėlio dydį, antra, nurodo, kad nėra proporcingos atsakomybės. Toliau nurodo nepagrįstas lengvatas ir įstatymų spragas, lemiančias sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Kita priežastimi jie įvardina sankcijų ir praeityje priimtų sprendimų pažeidimų baimę ir po kablelio, pačiame gale, nurodo: sudėtinga mokesčių apskaita, nepakankama mokesčių mokėjimo motyvacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas yra susiję ir su jų problemomis, jie nurodo kaip paskutinį faktą, o pirmoje vietoje iškelia savo administracines ir represines galias arba neefektyvų represinį būdą kovojant su šešėliu. Aš manyčiau, jei mes kalbame apie šešėlio priežastis, tai pagrindinė priežastis yra mokesčiai. Neseniai Laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad 89 proc. apklaustųjų lietuvių renkasi prekes ir paslaugas iš šešėlio dėl padidėjusių kainų. 64 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad nelegalų darbą renkasi dėl didelių mokesčių. Toliau nurodoma, kad yra per maži atlyginimai. Jeigu mes kalbame apie pačias šešėlio apimtis, jeigu mes sakome, kad norime su juo kovoti, susidaro įspūdis, kad tikslus šešėlio dydis yra slepiamas. Pagal vienus paskaičiavimus, kaip visai neseniai finansų ministras pranešė Tautai, šešėlis yra sumažintas ir per dešimt metų susitraukė nuo 25 proc. iki 15 proc. O ekonomistai sako, kad šešėlis yra sumažėjęs iki 22,99 proc. Galų gale net oficialiai yra pasakoma, kad pas mus šešėlis gali svyruoti nuo 15 proc. iki 30 proc. Kai yra padaryta tokia košė, bet kuriai Vyriausybei yra palanku parodyti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, jeigu pasakė, kad iš šešėlio ištraukė 189 milijonus, o šešėlis yra 15 proc., tai atrodytų labai daug. O jeigu šešėlis yra 30 proc., tai čia yra lašas jūroje. Mes matome tai, kad pati valdžia slepia šešėlio dydį.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

D.Labučio nuotr.

 

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia?

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytautas DAUJOTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Referendumas yra aukščiausia Tautos valios išraiška, bet mes turime užduoti sau klausimą, kiek ta aukščiausia tautos valios išraiška manipuliuoja politikai? Kiek tai yra natūrali Tautos valia ir kiek ta valia yra kontroliuojama? Kai buvo užsiminta dėl Europos Sąjungos referendumo, tai norėčiau priminti, kas vyko. Įstatyme dėl referendumo nurodyta, kad dalį suverenių teisių galima perduoti tarptautiniam subjektui. Ką darė politikai? Politikai, baimindamiesi, kad gali būti taip, jog Tauta gali nenorėti atiduoti savo suverenių teisių, priėmė pataisą, kad laikoma priimtu, jeigu pritarė daugiau kaip pusė, bet ne mažiau vieno trečdalio piliečių, dalyvavusių referendume. Kitaip tariant, jie nustatė ribas ir nuleido kartelę, kad dar labiau priartintų įstatymo nuostatą prie norimo rezultato. Aš jau nekalbu apie tai, kas vyko per tas dvi dienas. Jeigu dabar yra įstatymai, kurie draudžia politikui rinkimų dieną įteikti, pavyzdžiui, šratinuką už 6 Eur, tai vadinsis rinkėjų papirkinėjimu, tuomet prisiminkime, kas vyko tada: skalbimo milteliai, „bambaliai“, lipdukai. Visi supranta to žaidimo esmę. Tas manipuliavimas tais žemaisiais socialiniais refleksais, mano manymu, diskredituoja patį referendumą kaip aukščiausią Tautos valios išraišką. Jeigu mes dabar kalbame apie tuos referendumus, kurie buvo organizuojami dėl daugybinės pilietybės ar dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai galiu priminti štai ką. Ramūnas Karbauskis 2017 m. balandžio 25 d. viešai pareiškė, kad jokiu būdu referendumo negalima dubliuoti su rinkimais, nes žmonės pavargsta nuo rinkimų. O ką jie padarė artėjant prezidento rinkimams? Jie kaip tik viską padarė, kad daugybinės pilietybės referendumas būtų priklijuotas prie šių rinkimų. Negana to, kai pradėjo aiškėti, kad to entuziazmo nėra tiek daug, kaip norėtųsi, tai 2018 m. rugpjūčio mėnesį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atvirai pasakė: „Būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo.“ Ką mes matome? Matome, kad pats referendumas gimsta kaip papildomas masalas pritraukti rinkėją.

Nuotr. Eltos

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Liepa mėn. 12 d., Penktadienis

Prie lengvatų lovio – broliška vienybė, susivienijo net priešininkai

P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“

Seimas šią savaitę pademonstravo neregėtą vienybę. Netgi nesutaikomus politinius priešininkus suvienijo įstatymu partijoms įtvirtintos privilegijos, kurių Vyriausybė jau ragino atsisakyti. Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias partijoms toliau būtų palikta lengvata neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių turtu. Vyriausybė siūlė partijas, kurios gauna valstybės biudžeto dotacijas, išbraukti iš privilegijuotųjų sąrašo, bet Seimo nariai nusprendė, kad jos privalo būti prilygintos labdaros ir paramos organizacijoms. Už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, numatančias ir išimtį politinėms partijoms, antradienį balsavo net 105 parlamentarai ir tik trys susilaikė. Beje, partijas pamaloninę politikai išimtį paliko ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Sprendimą palikti lengvatas politinėms organizacijoms kritikavo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Anot jo, mokesčių mokėtojų išlaikomos partijos vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio partokratinio mąstymo.

„Demokratinėse visuomenėse vengiama tokių privilegijų. Ypač partijos turėtų rodyti pavyzdį ir nesinaudoti valdžios galiomis. Bet pas mus vis dar elgiamasi kitaip – partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms ir turi būti jų išlaikomos, jos tebenori būti šventomis karvėmis.

Jeigu Seimas partijas prilygina labdaros ir paramos organizacijoms, neverta stebėtis, kad verslininkai joms ima nešti įvairių dėžučių. Kai kalba pakrypsta apie privilegijas, Seime nebelieka nei pozicijos, nei opozicijos – visi tampa stebėtinai vieningi. Kaip kumštis parlamentas tampa tada, kai balsuojama dėl didesnių atlyginimų ar kitokių socialinių garantijų patiems politikams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys. 

Skaitykie: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 09 d., Antradienis

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“.

Seime antradienį atkurta „tvarkiečių“ frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Frakciją „Suvereni Lietuva“ be A. Širinskienės sudaro Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Agnė Širinskienė, Ona Valiukevičiūtė bei partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Seimo opozicija piktinosi, kad tai fiktyvus žingsnis, iš tiesų A. Širinskienė ir toliau ketina veikti kaip valstiečių atstovė. „Fiktyvūs dalykai yra nepriimtini, fiktyvios santuokos yra baudžiamos“, – teigė konservatorius Kęstutis Masiulis.

 „Tikrai noriu prisipažinti, kad esu kaltas, jog savo laiku neapsaugojau Agnės Širinskienės nuo to nuopolio, kurį ji daro šiandien“, – pareiškė buvęs valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys.

„Ji tikrai buvo tas žmogus, kuris nuoširdžiai žiūrėjo į tą pačią politiką, ji manė, kad politika yra vertybės, dėl kurių verta eiti, verta aukotis. Bet kaip žmogui, papuolusiam į politiką, jai idėja tapo žmogus, jai vertybė tapo žmogus ir galiausiai tas žmogus tapo jos religinio garbinimo objektu. Tada mes matome, kaip žmogus degraduoja ir jis net nesupranta, į ką jis išvirsta. Kalbėti apie moralę, vertybes jau nebetenka, žmogus tampa politinio organo struktūriniu dariniu, kuris be jokios garbės ir moralės gali tapti vienu ar tapti antru, ar tapti trečiu. Tai visos mūsų politinės kultūros problema“, – kalbėjo jis.

Nuotr. Lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“


Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

 

Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?

 

Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.

 

Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.

 

Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos  veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.

 

Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?

 

Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.

 

Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.

 

Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“

 

Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.

Skaitykite: https://jp.lt

 

 

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

Grupė Seimo narių ragina nekeisti Škirpos alėjos pavadinimo

nuotrauka.jpgSeimo narių grupė raštu kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydami nepervadinti sostinėje esančios Kazio Škirpos alėjos ir nepalaikyti tokios iniciatyvos miesto taryboje.

Raštą iniciavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, ji pasirašė dar septyni skirtingų frakcijų nariai: Arūnas Gumuliauskas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Andrius Kupčinskas, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys.
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

V.Valiušaičio nuotr.

2019 m. Birželis mėn. 27 d., Ketvirtadienis

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją

Viktoras PranckietisSeimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms – jo asmeninė pozicija ar politikui Seime talkinančių patarėjų bandymas kuo ilgiau išsilaikyti itin gerai apmokamose pareigose?
Rengdama šią medžiagą DELFI žurnalistė stengėsi sužinoti nuomonę kuo platesnės politinių partijų dalies Seime atstovų. Tačiau kokia buvo nuostaba, kad dauguma iš jų nieko neprisiminė apie tai, jog Seime būtų vykusi diskusija – ar verta tiek didinti Seimo pirmininko patarėjų algas.

P. Urbšys teigė nematantis dėl tokio pakėlimo bėdos: „Sutikime, kad Seimo nario padėjėjas ir Seimo pirmininko padėjėjas – ne tas pats. Teisingiau sakant, ne tas pats yra Seimo narys ir Seimo pirmininkas, nes pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, kaip sakant, vienas iš trijų. Ir jei ten nekilo diskusijų iš Finansų ministerijos, ar nebuvo kokių pastabų, tai tiesiog tas klausimas ir nuėjo rutiniškai, be diskusijų.“

A.Ufarto nuotr.

Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Priėmus naują tvarką, viršininkai apie žmones žinos viską: sekimo čiuptuvai primena Šiaurės Korėją


P.Urbšys: „Tai, kas bandoma įteisinti Lietuvoje, turi panašumo į komunistinės diktatūros valdomą valstybę.“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsukta valdymo slaptosiomis pažymomis karuselė, regis, nesustos ir toliau – Seime jau klojami pamatai dar vienam pažymų fabrikėliui, kuris kelia didelių abejonių. Seime užsimota priimti naują Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris gerokai išplėstų ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) galias. Etikos prievaizdai taptų naujos interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos valdytojais, jiems taptų prieinamos bemaž visos šalies duomenų bazės. VTEK galėtų iš arti stebėti beveik 150 tūkstančių šalies gyventojų, kurie privalo deklaruoti savo interesus, gyvenimą ir apie galimą būsimą bet kokį jų nuklydimą pranešti viršininkams. Netgi užsimota įteisinti draudimą valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims bendrauti su buvusiais kolegomis. Seime svarstomas projektas numato, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo per septynias kalendorines dienas savo viršininkui privalo pranešti apie tokį kontaktą ar bandymus užmegzti santykius. Tokia Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų įstatymų leidėjams pakišta mintis šiurpulį kelia net buvusiam STT Panevėžio valdybos vadovui parlamentarui Povilui Urbšiui.

„Daug kalbama apie siekius, jog valstybės tarnyba taptų prestižinė. Bet vienu mostu šiuos tikslus lyg ir nubraukiame, nes įstatymu skelbiame, kad visi buvę valstybės tarnautojai tampa potencialūs nusikaltėliai, kurių reikia saugotis tiems, kurie tarnyboje lieka. Taip toliau kuriama baimės atmosfera. STT galėtų pati išbandyti jos siūlomą naująją tvarką. Dar siūlyčiau įvesti komendanto valandą, kad valstybės tarnautojas vakare negalėtų nueiti į barą. Nes juk kažkam gali kilti klausimų, ką jis ten vakare veikia, ar neužmezga kokių nors nederamų kontaktų. O gal vertėtų pagalvoti, kad visus valstybės tarnautojus reikia apgyvendinti atskiruose kvartaluose?“ – ironizavo P.Urbšys.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Birželis mėn. 26 d., Trečiadienis

Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendriją „Romuva“ būtų valstybės pripažinta

 

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Birželio 25 d., antradienį,  Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.

 

Prieš „Romuvos“ pripažinimą griežtai pasisakė: Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Jurgis Razma ir Jonas Dagys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Stasys Tumėnas bei Mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys.

Keišos nuotr.

 

Skaitykite: http://alkas.lt/

P.Urbšio pasisakymas: https://www.youtube.com/watch?v=iuj_Z6_axgY&feature=youtu.be 

2019 m. Birželis mėn. 25 d., Antradienis

Seimo opozicijai nepavyko užkirsti kelio ŽŪM iškėlimui į Kauną

Žemės ūkio ministerijos patalpos

Antradienį Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio parengtą Seimo rezoliuciją, kuria siūlyta Vyriausybei atsisakyti planų į Kauną iškelti Žemės ūkio ministeriją. 

Už rezoliuciją, kuria siūlyta nekelti ministerijos į Kauną, balsavo 39 Seimo nariai, prieš – taip pat 39, susilaikė 23. „Tai yra politinis sprendimas, neparemtas jokiais teisiniais ar įstatyminiais argumentais“, – atsakydamas į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar tai nėra kyšis Saulių Skvernelį palaikančiam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, sakė rezoliucijos projektą pristatęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Rezoliucijos projekte pažymima, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nė viena ministerija nebuvo perkelta į kitą miestą. „Bendradarbiavimas su valstybės valdžios institucijomis, esančiomis dviejuose miestuose, taps sudėtingas ir brangus, ŽŪM perkėlimui į Kauną nepritaria ūkininkų interesams atstovaujančios organizacijos“, – kodėl nereikia perkelti ŽŪM į Kauną, teigia rezoliucijos autoriai.

„Tai susiję su politine ambicija, neturi nieko bendro su regionine politika“, – kalbėjo parlamentaras Povilas Urbšys.

Nuotr. E. Ovčarenko

Skaitykite: https://www.15min.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 147