Straipsniai

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Seimas imasi pataisų, kurios leistų kredito unijoms teikti paslaugas ne savo pajininkams

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „luko balandžio nuotr seimas“"Seimas spręs, ar leisti kredito unijoms teikti finansines paslaugas neturintiems jų pajų. Centrinei kredito unijai siūloma leisti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas priimti iš biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas – pavyzdžiui, vandenį, elektrą, dujas, šilumą, komunalines ir elektroninių ryšių – teikiančių įmonių. Tokias pataisas Seimui pateikė valdantieji „valstietis“ Valius Ąžuolas ir socialdarbietis Andrius Palionis. Joms Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir paprašė antikorupcinio vertinimo.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys įtarė, kad su savo siūlymais dėl kredito unijų tam tikrų galimybių praplėtimo vienas pataisų iniciatorių V.Ąžuolas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Pasak P.Urbšio, V.Ąžuolas yra vienos kredito unijos pajininkas, buvęs jos stebėtojų tarybos narys, o dabartinis unijos vadovas yra parlamentaro visuomeninis konsultantas ir buvo „valstiečių“ kandidatas į merus. 
Skaitykite: https://www.15min.lt/

L.Balandžio nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

Tik kitos kadencijos Seimo nariams siūloma taikyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam įstatymų projektui, kuriuo planuojama padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

 Jei Seimas pritartų P. Urbšio siūlymui, padidintas pareiginės algos bazinis dydis Seimo nariams būtų pradėtas taikyti „nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.“

P. Urbšys savo pasiūlymą argumentuoja tuo, kad tokia nuostata šiuo metu yra numatyta Seimo Statute.

 „Seimo Statute nustatyta, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Siūlau nustatyti analogišką teisinį reguliavimą ir bazinio dydžio patvirtinimo įstatyme“, – sako P. Urbšys. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis siekia 173 eurus.


Lapkričio 21 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs siūlymui 3 eurais (iki 176 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Parlamentarai imasi savo ir kitų biudžetininkų algų didinimo, liko vienas žingsnis

Pinigai

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo inicijuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimas. Kaip numatyta teisės akto pataisose, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį ketinama didinti nuo 173 iki 176 eurų.

Po svarstymo įstatymo pataisoms pritarė 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 9.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms, yra 173 eurai. Šį dydį Vyriausybė siūlo 2020 m. padidinti iki 176 eurų.

Socdemas Algirdas Sysas, diskutuodamas dėl įstatymo projekto, tikino apgailestaujantis, kad politikams, parlamentarams, valstybės tarnautojams algos keliamos, jo teigimu, labai nežymiai, nors krizės laikai jau praeityje.

Ketvirtadienį svarstant minėtą įstatymo projektą, Seimui pristatyti ir keli siūlymai teisės akto pataisoms. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys siūlė didinti biudžetininkų algas, tačiau išskirti Seimo narių, tai yra jų algų padidinimą numatyti kitai parlamento kadencijai.

„Seimo nario alga didėtų 60 eurų. Tai galime numatyti kitai Seimo kadencijai“, – aiškino P. Urbšys.

Seimas jo siūlymui nepritarė. Parlamentas ketvirtadienį taip pat nepritarė Seimo nario Rimanto Jono Dagio iniciatyvai bazinį atlyginimo dydį pakelti iki 178 eurų.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo numatyti, kad ne tik komitetų, bet ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams ir transliuojami Seimo interneto tinklapyje.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą svarstomoms Seimo Statuto pataisoms.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įteisinta, kad „komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.“

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas valdininkai ėmėsi keistų manevrų

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.


Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

 Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės. „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

 Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos. Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 20 d., Trečiadienis

Lukiškių aikštės įstatymo projektą prašoma perduoti į ŠMK rankas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas žumbio“

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami Kultūros komitete jau dvejus metus užstrigusį Lukiškių aikštės įstatymo projektą perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

Jie primena, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimas po pateikimo pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą, nustatant, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Pagrindiniu šio įstatymo projekto svarstyme paskirtas Seimo Kultūros komitetas.

„Visi kylantys nesusipratimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo baigtųsi, jei įstatymo projektas būtų priimtas ir Lukiškių aikštė būtų pripažinta valstybinės reikšmės reprezentacine aikšte. Tačiau jau beveik dvejus metus šio svarbaus mūsų laisvės kovotojams, patriotinėms organizacijoms ir didelei daliai visuomenės įstatymo projekto svarstymas nejuda iš vietos ir yra įstrigęs Kultūros komitete. Todėl prašome minėto įstatymo projekto svarstyme pagrindiniu paskirti Švietimo ir mokslo komitetą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Seimo narių kreipimąsi remia ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

S.Žumbio nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti“"Plokščiapėdystė, iškrypęs stuburas, trumparegystė, nuolatiniai potrauminiai skausmai ir kelis kartus per metus pasireiškianti pūliuojanti angina – tokius savo kliento, pripažinto tinkamu tarnauti, sveikatos sutrikimus įvardija LRT RADIJO kalbintas advokatas Šarūnas Jazukevičius. Jo teigimu, tokių atvejų – ne vienas.

Šiemet dėl vengimo atlikti karinę tarnybą administracine tvarka gali būti nubausti apie septyni tūkstančiai karo prievolininkų. Dalis jų teigia nenorintys metams atsitraukti nuo mokslų, darbų, karjeros bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, dabartinė tvarka yra ydinga ir supriešina valstybę su jos piliečiais.

Pasak jo, šiemet buvo paskelbti duomenys, kad yra pradėtos įvairios procedūros dėl 7,5 tūkst. asmenų, vengiančių karo tarnybos. „Iš jų 3,6 tūkst. karo prievolininkų įtraukti į ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. [...]

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad dėl likusiųjų 3,9 tūkst. atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. [...] Matyti, kad įstatymas veikia didindamas vengiančiųjų atlikti tarnybą skaičių“, – komentuoja P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

V.Radžiūno nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau šokti, o įstatyme susikalti kopėčias

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau š“"

Lietuvoje gausu norinčių iki kitų metų Seimo rinkimų spėti sukurti naujas partijas, o ir esamos politinės jėgos toli gražu ne visos užtikrintai perkoptų dabartinę 5 proc. rinkėjų balsų ribą, būtiną gauti mandatų parlamente. Todėl likus mažiau nei metams iki balsavimo, Seime skubiai stumiamos pataisos, kaip šią ribą sumažinti. Jų autoriai – tų pačių, ant 5 proc. barjero laviruojančių, partijų atstovai.
Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias patekti į Seimą ir atgauti rinkimų užstatą būtų lengviau, jau apsvarstė du komitetai. Vienas iš jų siekia dar labiau atverti kelią į parlamentą – ribą partijoms siūlo nuleisti iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5. Šis siūlymas gimė parlamentarui Nagliui Puteikiui, kurio vedama koalicija per praėjusius rinkimus nesugebėjo gauti mandatų.
Nepartinis Povilas Urbšys teigė, kad dabar galiojantys barjerai – per aukšti, o mažesni esą paskatintų gyventojus į rinkimus sugužėti aktyviau. „Jeigu mes sumažinam kartelę, mes padidinam galimybę žmogui turėti savo atstovą, už kurį jis balsuotų. [...] Man atrodo, Naglio Puteikio siūlymas yra logiškas“, – teigė jis.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 15 d., Penktadienis

Seimo nariai nenori viešinti savo susitikimų: „Mes tik patys sau vadovaujame“

Povilas Urbšys

Seime atmestas siūlymas politikams deklaruoti savo susitikimus su interesų grupėmis bei lobistais. Be to, Seimo nariai patys susikūrė išimtį, kuri leis jiems neskelbti ir neviešinti savo darbotvarkių.

Tai jau antras kartas, kai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete atsisakoma prievolės politikams deklaruoti savo susitikimus su lobistais. Pirmiausiai tokį siūlymą teikė Vyriausybė, tačiau komitetas pasiūlymą atmetė. Po viešos kritikos Ramūnas Karbauskis bandė tokią prievolę į įstatymą sugrąžinti. Tačiau Seimo nariai ir vėl tam nepritarė.

Už pasiūlymą įpareigoti politikus deklaruoti savo susitikimus su lobistais balsavo valstiečiai Guoda Burokienė bei Gintautas Kindurys ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Vanda Kravčionok.

 Prieš buvo mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, konservatorius Algis Strelčiūnas ir liberalas Ričardas Juška. Frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius ir valstietis Zenonas Streikus balsuodami susilaikė.

Taip pat Seimo nariai komitete priėmė kitą siūlymą, kuris sudarytų išimtį tiems patiems Seimo nariams bei savivaldybių tarybų nariams ir leistų jiems viešai neskelbti savo darbotvarkių. Pagal priimtą siūlymą, darbotvarkes turėtų viešinti prezidentas, Vyriausybės nariai, Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai, merai, bet ne Seimo nariai. Seimo nariai tokią savo prievolę iš įstatymo išbraukė.

Tokius komiteto sprendimus dar turės patvirtinti visas Seimas.

Trečiadienį komitete vykusioje diskusijoje bene didžiausias išimties, leisiančios Seimo nariams neviešinti savo darbotvarkių, šalininkas buvo P.Urbšys.

Jis teigė, kad Seimo nario darbotvarkė dažnai būna monotoniška, susidedanti iš frakcijos bei Seimo posėdžių: „Visada žmonėms kils [klausimas]: palaukit, o už ką jiems mokami pinigai? Nes paaiškinti žmonėms, koks intensyvus tas darbas yra toje monotoniškoje rutinoje...“

„Žmogus, kuris dabar, sakykime, klausosi [posėdžio], pabandytų sudaryti savo darbotvarkę kiekvienos savaitės. Ir iš šalies kažkas pradėtų ją vertinti. Nu tikrai susidarys įspūdis: o ką gi tas žmogus veikė? Ar čia yra pakankamai, kad jam apmokamas toks atlyginimas?“ – argumentus dėstė P.Urbšys.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 14 d., Ketvirtadienis

Bažnyčia nori gauti biudžeto pinigų kaip nevyriausybininkai, bet teikti ataskaitų – ne

grusas.jpgNevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai su nerimu stebi, kaip Seime keičiasi NVO plėtros įstatymo turinys. Jų teigimu, ilgai siekti sektoriaus pokyčiai skaidrumui padidinti bliūkšta – Bažnyčia, siekdama įgyti NVO statusą, nenori teikti finansinių ataskaitų. Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) tikina, kad planuojami pokyčiai iš tiesų nukreipti prieš mažąsias NVO. Visgi aiškėja, kad numatyti reikalavimai dėl vidinių įstatų būtų nepakeliami ir pačiai Bažnyčiai bei jos organizacijoms. Teigiama, kad priėmus įstatymą esą būtų apribota ilgametė „Carito“ veikla.
„Yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, kurios turi minimalius išteklius ir ko nors kas nors nespėjo, veikdami savanoriškais pagrindais, nepateikė dokumentų ir prarado NVO statusą. Yra perteklinis susiaurinimas“, – tikino teisininkas.

Su tuo sutinka ir parlamentaras Povilas Urbšys, vienas iš „savideklaracijos“ principo siūlytojų. Jo teigimu, nauja nuostata suteikia vienodas teises visoms, o ne tik išskirtinėms NVO.

„Tos NVO, kurios yra tarp gaunančių projektinius finansavimus, nori išlaikyti savo monopolį ir todėl atsiranda tam tikros nuostatos, kurios griežtina NVO veikimą iki tokio absurdo, kad Registrų centras turi būti vyriausiasis revizorius, sakantis, ar NVO atitinka statusą, ar ne. Nors man atrodo, kad tai galėtų padaryti tie, kurie skelbia projektinius konkursus. Religinėms bendruomenėms pretenduojant į NVO vykdomus projektus, tie, kurie organizuoja atranką, gali pareikalauti visų dokumentų, ar jie atitinka keliamus kriterijus NVO, ir nuspręsti, ar skirti finansavimą“, – 15min kalbėjo jis. 
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

V.Balkūno nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 2 iš 154