Straipsniai

2013 m. Birželis mėn. 15 d., Šeštadienis

Sąjūdis tautą pažadino, o naujoji valdžia ją vėl užmigdė

2013 m. Birželis mėn. 12 d., Trečiadienis

2013 m. birželio 12 d. Urbšys apie teisėsaugos baimę: nevykdysi telefoninių nurodymų-būsi sudorotas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime nemažai dėmesio skyrė teisėsaugos sričiai. Ką akcentavo šalies vadovė, nagrinėjo Alfa.lt redakcijoje svečiavęsis Seimo narys Povilas Urbšys.

Straipsnį skaitykite čia:

2013 m. Birželis mėn. 08 d., Šeštadienis

2013 m. birželio 7 d. Praėjus 25 –iems metams vėl turime apsispręsti

2013 m. Birželis mėn. 05 d., Trečiadienis

2013 m. birželio 5 d. Korumpuotos sistemos marionetė-mes.

2013 m. Gegužė mėn. 29 d., Trečiadienis

2013 m. gegužės 25 d. Dėl paveldo- kruvina kova

Dėl išlikusio Panevėžio istorinio palikimo užviręs Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento mūšis peržengė Aukštaitijos sostinės ribas. Paveldosaugininkai, įžvelgę Savivaldybės užmojus pasipelnyti Europos Sąjungos sąskaita ir tenkinant verslo banginių interesus, pasijuto atsidūrę jau ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės akiratyje. Ar panevėžiečiai gyvens draustinyje?

Ieško užtarėjų

Dėl išlikusio Panevėžio istorinio palikimo užviręs Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento mūšis peržengė Aukštaitijos sostinės ribas. Paveldosaugininkai, įžvelgę Savivaldybės užmojus pasipelnyti Europos Sąjungos sąskaita ir tenkinant verslo banginių interesus, pasijuto atsidūrę jau ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės akiratyje.

Į Kultūros paveldo departamentą nuvykę Panevėžio vadovai bei Savivaldybės užsakymu miesto istorines ribas braižantys Vilniaus įmonių architektai paveldosaugininkams nutylėjo, kad užtarimo ieško net šalies valdžios koridoriuose.

Prieš pat posėdį, kuriame jau trečią kartą turėjo būti svarstomas Savivaldybės vertinimo tarybos aktas, konkrečiai įvardijantis architektų siūlomos Panevėžio istorinės zonos vertingąsias savybes, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pripažino sulaukusi skambučio iš Vyriausybės.

„Panevėžio savivaldybė ieško užtarėjų įvairiuose sluoksniuose. Manau, svarstant tokį specifinį klausimą pasirinktas ne tas kelias. Šiek tiek keistokai atrodo, kai ieškoma koridorinių pokalbių, žmonių, kurie tarsi turėtų mums kažką pasakyti. Esame įstaiga, atsakinga už kultūros paveldą, ir vadovaujamės įstatymais, o ieškojimas užtarėjų labiau primena mums daromą spaudimą. Tai nieko neduos“, – perspėjo departamento vadovė.

Draustinis – kone visas miestas

Kultūros paveldo departamente vėl nepavyko padėti taško dėl Panevėžio istorinės dalies. Vertinimo tarybos akto rengėjai nesugebėjo pagrįsti, kodėl miesto pakrašty būtina išsaugoti agrarinį kraštovaizdį, tačiau pačiame Aukštaitijos sostinės centre, kur  tebėra išlikę istoriniai pastatai, neprieštarautų juos užgožiančių devynaukščių statyboms.

Vertinimo tarybos aktas turėjo būtų pagrindu rengiant kitus du panevėžiečiams itin svarbius dokumentus – Panevėžio istorinės dalies paveldosauginį specialųjį planą ir miesto Bendrojo plano korektūrą.

Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio direktoriaus Arūno Umbraso teigimu, problemos kilo, kai Savivaldybė darbus pradėjo ne nuo to galo – pirmiausia parengė planus, o paskui, pareikalavus paveldosaugininkams, ėmėsi kurti juos pagrindžiantį dokumentą.

Kitaip tariant, Panevėžio žemėlapyje nubraižę istorinės dalies apsaugos zoną architektai dabar suka galvas, kaip įrodyti, kuo istoriškai vertingi į ją patekę objektai.

Pagal juos miesto istorinę dalį sudarytų 314 ha, tai yra dvigubai daugiau, nei iki šiol įregistruota Kultūros vertybių registre. Tačiau maža to, architektai numatė 1606,66 ha, tai yra beveik pusę miesto, paskelbti apsaugos zona. Įdomu, kad į ją patenka dalis Rožyno mikrorajono, laukai, plytintys ties įvažiavimu į miestą Ramygalos g. Paveldosaugininkai ironizuoja esantys nustebinti, kodėl saugotinu nepaskelbtas bene žymiausias Panevėžio objektas – „Babilono“ prekybos centras.

Diskredituoja paveldosaugą

Patvirtinus tokį planą visi didžiulės teritorijos gyventojai ir verslo subjektai taptų savotiškai įkaitais. Pasak A. Umbraso, jie privalėtų savo veiksmus ne tik derinti su Kultūros paveldo departamentu ir Savivaldybe, bet ir ieškoti atestuotų projektuotojų, atlikti papildomus tyrimus, o Savivaldybės architektas nustatys reikalavimus statyboms.

„Tokie užmojai, nepagrindžiant, kokios gi vertingosios šių teritorijų savybės turi būti saugomos, yra pačios paveldosaugos idėjos diskreditavimas ir todėl Kultūros paveldo departamentas jiems negali pritarti.

Kaip ir dėl neaiškių priežasčių apsaugos zonoje atsiradusiems „baltiems“ plotams, keliantiems pagrįstų abejonių ir įtarimų“, – „Sekundei“  teigė A. Umbrasas.

Siūlo Savivaldybei išsipirkti

Paveldosaugininkai teigia neišgirdę pagrįstų paaiškinimų, kodėl Savivaldybės vertinimo taryba nusiteikusi Ramygalos g. esančių malūnų teritoriją paskelbti agrariniu reliktiniu kraštovaizdžiu ir šioje vietoje palikti pievą. Čia suformuoti sklypai nėra žemės ūkio paskirties – komercinės ir skirti mažaaukščiams namams statyti, todėl architektų užmojai mieste ieškoti kaimo nesuvokiami.

Kultūros paveldo departamentas malūnus yra pats paskelbęs saugomais, tačiau pripažįsta nerandantis priežasčių, kodėl šalia jų negalėtų vykti su paveldosaugininkais suderintos statybos.

„Mes kategoriškai nepritariame, kad ten liktų tik pievos. Čia – miestas! Seniai Savivaldybei siūlėme – jei pageidaujat išsaugoti aplink malūnus pievas, nusipirkit juos. Bet jei savo parkų Savivaldybė nesugeba sutvarkyti, abejoju, ar sugebės prižiūrėti malūnus“, – teigė A. Umbrasas.

Jį stebina, kad į agrarinio kraštovaizdžio teritoriją įtraukta ir nieko bendra su žemdirbyste neturinti  „Žemynos“ pagrindinė mokykla.
O kitoje J. Basanavičiaus g. pusėje jokių apribojimų nėra.

Prie sinagogos – devynaukščiai

Dar keistesnė paveldosaugininkams Savivaldybės vizija, kaip turėtų atrodyti Savanorių aikštė. Joje dar nesugriuvęs senojo Panevėžio palikimas – autobusų stotis, kurios pastate iki 1940-ųjų veikė žydų sinagoga.

Nors stoties teritorija patenka į miesto istorinę dalį, tačiau Savivaldybės užsakymu planus braižantys architektai mano, kad šioje vietoje derėtų devynaukščiai pastatai.

Žinia, kad miesto centre, išsaugojusiame kultūros paveldo liekanas, planuojamos tokios statybos, į Kultūros paveldo departamentą atvijo Seimo narį Povilą Urbšį. Prieš du dešimtmečius vadovavęs KPD Panevėžio padaliniui, P. Urbšys tvirtina jau tuomet buvo spaudžiamas palaiminti daugiaaukščių statybas.

Tarnauja milijonieriams?

Pasak P. Urbšio, apie 1989-uosius tuometei miesto valdžiai sumanius pratęsti Respublikos g. ir nusitaikius dėl jos nugriauti net Kraštotyros muziejaus pastatą, paveldosaugininkai išreikalavo, kad Panevėžys būtų ištyrinėtas istoriškai. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų instituto akademiko Algimanto Miškinio 1990-aisiais atlikti tyrimai tebėra pagrindinis orientyras miesto veidą formuojantiems architektams.

Pasak P. Urbšio, remiantis šiais tyrimais nebuvo leista verslininkams šalia autobusų stoties, kur dabar stovi prekybos centras ir bankas, statyti dangoraižių.

„Tuometė okupuotos valstybės valdžia atsisakė planų sunaikinti paveldą, bet to, ko nedrįso anoji, siekia padaryti dabartinė“, – mano seimūnas.

P. Urbšys įžvelgia Savivaldybės tarnavimą verslo interesams – autobusų stoties teritoriją Savivaldybė atidavusi Panevėžio milijonierių valdomam konsorciumui mainais už naują autobusų stotį J. Basanavičiaus g.

Verslininkams atiduotas ne tik centras. Šalia būsimos stoties jiems leista statytis komercines patalpas.

P. Urbšys svarsto, ar ne todėl, kad norima užkirsti kelią konsorciumo konkurentams, uždraustos statybos kitoje J. Basanavičiaus g. pusėje esančių malūnų pašonėje.

Į Kultūros paveldo departamentą susirinkusiems Savivaldybės vadovams ir architektams P. Urbšys priminė vadovautis A. Miškinio atliktais tyrimais. Nors Vertinimo tarybos pirmininkas Evaldas Zilinskas patikino taip ir dirbęs, vicemerė Regina Eitmonė seimūnui atšovė, jog dabar – jau kitas laikmetis. Suabejojęs, ar tikrai Savivaldybės užsakymą vykdantys architektai nemeluoja, Kultūros paveldo departamentas pareikalavo Savivaldybės pateikti A. Miškinio tyrimų medžiagą. Vakar departamentas sulaukė administracijos direktorės Kristinos Vareikienės atsakymo, jog Panevėžiui reikšmingų istorinių dokumentų tiesiog nerado.

 

Viena kompanija

Kodėl nei išlikusiu senamiesčiu, nei kultūros paveldo objektų gausa nepasižyminčio Panevėžio didžiąją dalį sumanyta paversti istoriniu draustiniu?

Paveldosaugininkai prasitaria įžvelgiantys planų rengėjų finansinius išskaičiavimus. Mat ir istorinės dalies specialųjį planą, ir miesto Bendrojo plano korektūrą Savivaldybės užsakymu rengia tie patys architektai – Vilniuje esančios bendrovės „Urbanistika“ ir „Senojo miesto architektai“.

Jiems sąlygas turėjusį diktuoti aktą, įvardijantį Panevėžyje išlikusių kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, kuriančiai Vertinimo tarybai vadovaujantis Evaldas Zilinkas – irgi tos pačios kompanijos žmogus. Jis – „Senojo miesto architektų“ direktorius.

Europinių pinigų negaila

A. Umbrasas svarsto, kad ne atsitiktinai ši kompanija nusprendė žūtbūtinai pusėje miesto surasti tai, ko nemato net įnirtingai kultūros paveldą ginantys specialistai. Mat istorinės dalies paveldosauginio specialiojo plano rengėjų užmokestis priklauso nuo planuojamos teritorijos ploto – kuo jis didesnis, tuo ir uždarbis solidesnis.

O planuoti apgyvendintas urbanistines teritorijas, anot A. Umbraso, yra pelningiausia, nes, pagal Aplinkos ministro įsakymą, joms nustatyti didžiausi įkainiai.

Istorinės dalies paveldosauginiam specialiajam planui parengti Savivaldybė iš ES gavusi apie 200 tūkst. Lt.

„Ar gaila, jei iš Europos Sąjungos bus paimta daugiau pinigų?“ – į A. Umbraso pastebėjimus atkirto Augis Gučas, bendrovės „Urbanistika“ architektas.

Anot jo, 200 tūkst. Lt už tokį darbą nėra dideli pinigai.

„Nuo 2009-ųjų veiksmas vyksta, tiek galvos skausmo“, – teigė A. Gučas.

Panevėžiui planus braižantis architektas nusiteikęs kautis su paveldosaugininkais.

Jis įsitikinęs, kad didmiesčio statusą turintis Panevėžys privalo išsaugoti agrarinį kraštovaizdį.

„Vienas Panevėžio charakteringiausių dalykų – malūnai Ramygalos g. Ten buvo visai ne miestas, laukai. Ir dabar tie malūnai stovi neapstatyti. Tai taip žavu – žolė ir malūnas. Iš J. Basanavičiaus g. pusės turi likti pieva. Ir mokyklą įtraukėme, kad nesodintų aukštų medžių“, – teigė A.Gučas.

Devynaukščiai Savanorių a., architekto nuomone, tinka. Esą ir Panevėžiui reikia didmiesčio akcentų.

 

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Sekundė. 2013-05-25

2013 m. Gegužė mėn. 25 d., Šeštadienis

2013 m. gegužės 23 d. Kovos su šešėliu imasi visuomenė

Skaičiuojama, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 30 proc. realios ekonomikos. Vien šiemet dėl šešėlinės ekonomikos biudžetas jau prarado per 400 mln. litų. Negana to, visuomenės pakantumas kontrabandinėms prekėms pasiekė aukštumas - per 60 proc. gyventojų pateisina nelegalią prekybą.

Siekdama užkirsti kelią šešėlinei prekybai, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ sukūrė specialų tinklalapį www.beseselio.lt. Jame bet kuris gyventojas galės anonimiškai pranešti apie pastebėtą nelegalią prekybą.

Pasak vieno projekto bendraautorių Kęstučio Kupšio, dėl šešėlio kasmet kiekvienas pensininkas praranda po 3 tūkst. litų, o kiekvienas mokytojas - po 28 tūkst. litų. Tačiau finansai - ne pats blogiausias nelegalios prekybos dalykas. Šešėlinė prekyba skatina nusikalstamumą, į ją įtraukiami nepilnamečiai. Nusikalstamos grupuotės nelegaliai gautus pinigus naudoja korupciniams sandoriams. Be to, kai kurie šešėlinės rinkos produktai gali būti pavojingi sveikatai ir gyvybei.

„Jeigu mes nusipirkę nelegalų pakelį cigarečių ar įsigiję naminukės galvojame, kad sutaupome, deja, iš tiesų mes apvagiame valstybę ir pačius save, - teigia K.Kupšys. - Niekas nesitiki, kad šešėlis išnyks visiškai, tačiau mums patiems būtų kur kas geriau, jei jis būtų kuo mažesnis. Pirmiausiai norime skatinti visuomenės priešiškumą nelegaliai prekybai“.

Projekto bendraautoris Tadas Langaitis atkreipė dėmesį, kad aukšti policijos pareigūnai neretai siekia sumažinti nelegalios prekybos mastą, tačiau tam galimai trukdo vietinių policininkų korupcija. Tikimasi, kad viešumas padės išspręsti šią problemą.

Piliečių nurodyta informacija apie nelegalios prekybos vietas bus perduodama šią iniciatyvą palaikančiai policijai. Projekto kūrėjai akcentuoja, kad tinklalapyje yra numatyti saugikliai, neleisiantys pateikti neteisingos informacijos ar bet kuriam žmogui sužinoti tikslių adresų. Tad informacijos apie vadinamųjų „taškų“ vietą platinimu projekto autorius vargu ar galima bus apkaltinti.

Norą kautis su šešėline ekonomika skelbė ne viena Vyriausybė. Andriaus Kubiliaus laikais net buvo nurodyta konkreti suma, kuri bus „atkovota“ iš šešėlio - 1 mlrd. litų. Nepavyko.

- Kodėl neįveikiame to šešėlio? - „Respublika“ teiravosi buvusio Panevėžio STT vadovo, Seimo nario Povilo URBŠIO.

- Iki šiol nepavyko nieko reikšmingo nuveikti, nes tiek buvusi, tiek dabartinė vyriausybės kovą su šešėline ekonomika naudoja daugiau kaip viešųjų ryšių akciją. A.Kubiliaus Vyriausybei neva pavyko iš šešėlio „ištraukti“ per 500 mln. litų, dabartinė Vyriausybė taip pat kalba apie panašią sumą. Tačiau skaičiuojama, kad šešėlinę ekonomiką sudaro apie 30 mlrd. litų. Tad ambicijos įveikti šešėlinę ekonomiką yra ne kas kita, o tik tos kovos imitavimas.

Žinoma, nė vienai valstybei nepavyksta visiškai panaikinti šešėlinės ekonomikos, tačiau yra riba, kuri neturi reikšmingos įtakos tam tikroms valstybės sritims - ekonominei, socialinei ir pan. Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos lygį ES yra pirmame penketuke, greta Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Visų šių valstybių bendras bruožas - didžiausi akcizai. Tad Vyriausybei kalbant apie šešėlinės ekonomikos mažinimą pirmiausia reikėtų pradėti kalbėti apie valstybės akcizų politiką.

- Tad ar įmanoma šioje srityje nuveikti ką nors konkretaus?

- Žinoma, tik nė viena vyriausybė kažkodėl nesiryžta to atlikti. Pavyzdžiui, pasieniečių skaičiavimais, nelegaliai į Lietuvą kiekvieną dieną įvežama po 40 tonų dyzelino. Per metus - 14 mln. tonų, valstybė patiria per 250 mln. litų nuostolio. Šioje srityje tereikia priimti labai konkretų sprendimą - nustatyti, kiek transporto priemonės bake gali būti dyzelinio kuro. Kas trukdo? Susidaro įspūdis, kad kai kuriose srityse galioja kažkokie susitarimai, kurie valstybei yra žalingi, ir niekas to nenori keisti.

Tą patį galima pasakyti ir apie spirituotus kosmetikos gaminius, kurie naudojami ne pagal paskirtį. Nelegalūs alkoholiniai gėrimai sudaro apie 36 proc. šešėlinės ekonomikos. Iš jų 7 proc. - tie kosmetikos gaminiai. Klausimą, kodėl įmonės legaliai gali gaminti tokius skysčius ir mokėti mažesnį PVM, kėlėme dar man dirbant STT. Klausimas įstrigo Vyriausybėje. Tad paaiškinti kitaip nei kieno nors suinteresuotumas aš negaliu.

Visi kalba apie tai, kad labiausiai šešėlinę ekonomiką didina kontrabanda. Visi supranta, kad tie dalykai nevyksta be korupcinių sandėrių. Ankstesnė Vyriausybė, vykdydama taupymo programą, sumažino finansavimą toms struktūroms, kurios tiesiogiai išaiškindavo kontrabandos atvejus, vyko reformos ir tos tarnybos buvo susilpnintos. Tai, kad kontrabandos srautai nemažėja, - tokių sprendimų, kai taupoma ekonominio saugumo sąskaita, pasekmė.

- Ar visuomenės iniciatyva šioje situacijoje ką nors gali nulemti?

- Yra viena problema: mūsų mentalitetas vis dar toks, kad pranešęs apie kitą, kuris kažką daro negerai, tapsi skundiku. Valstybėse, kurių išsivystymo lygis daug aukštesnis, ir pilietinis sąmoningumas visiškai kitoks. Žmonės ten suvokia - palaukite, jei jis nemoka mokesčių, tai jis apvagia ne tik valstybę, bet ir mane. Mūsų žmonės įsivaizduoja, kad jei kažkas apvogė valstybę, tai nereiškia, jog apvogė mane. Tai visuomenė suvokia tik tada, kai jai savo atlyginimų ar pensijų sąskaita tenka sumokėti dėl tų vagysčių ar korupcinių sandėrių patirtus nuostolius.

Tačiau vien jau tai, jog visuomenė tokias akcijas inicijuoja, rodo, kad jos pilietinis brandumas pakilo į šiek tiek aukštesnę pakopą. O galbūt privers net ir valdžią imtis veiksmų.

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Aida Valinskienė
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/kovos_su_seseliu_imasi_visuomene/

2013 m. Gegužė mėn. 11 d., Šeštadienis

2013 m. gegužės 10 d. P. Urbšys: “Reikia sustiprinti žmonių galias priimamiems sprendimams”

Balandžio 22 d. Panevėžyje įkurtas PILIETINIS JUDĖJIMAS KARTU. Judėjimo pirmininku išrinktas Povilas Urbšys. Plačiau apie judėjimo uždavinius ir tikslus pokalbis su judėjimo pirmininku P. Urbšiu.

 

Norėčiau pakalbėti su Jumis apie įkurtą Pilietinį judėjimą KARTU. Kaip gimė ši idėja?

 

Ta mintis pradėjo bręsti rinkimų į Seimą metu. Mes pajutome, kad žmonės yra labai nuvilti ir neturi alternatyvaus pasirinkimo. Pagalvojome, kad jei mums pasisektų išjudinti žmones, uždegti viltį, kad dar ne viskas yra žuvę ir dar galima pabandyti keisti, tuomet ir pradėjome kalbėti apie judėjimo kūrimą. Tuomet ir buvo ta mintimi pasidalinta su žmonėmis ir mes sulaukėme labai daug teigiamų atsiliepimų. O balandžio 22 dieną įkūrėme Pilietinį judėjimą KARTU. Šio Judėjimo pagrindinis tikslas yra sugrąžinti žmonėms jų miestą, kad jie taptų šito miesto šeimininkais. Ilgą laiką mes stebime, kad mūsų miestas yra politinių partijų savanaudiškumo gniaužtuose. Žmonės praktiškai yra nušalinti nuo priimamų sprendimų. Štai kad ir miesto tarybos sprendimas dėl Pramonės  ir Smėlynės gatvių  sujungimo su Jurginų gatve . Bendruomenės vieningai stojo prieš tokį sprendimą, bet miesto tarybos dauguma ignoravo šitą žmonių nuomonę. Civilizuotoj valstybėj, kur iš tikro paisoma žmonių nuomonės, tokių dalykų nebūtų atsitikę. Arba kitas sprendimas- dėl daugiabučių detaliųjų planų sudarymo, nustatant teritorijas , kokiam daugiabučiui turi priklausyti vienas ar kitas sklypas. Ir vėl akivaizdžiai matome, kad valdžia žmones ignoruoja. Pavyzdžiui, Statybininkų gatvėje esančio namo ir šalia jo stovinčio bendrabučio kartu paėmus yra 145 butai, bet pagal valdžios primetamą tvarką ten turėtų būti tik 14 vietų automobiliams statyti.  Ar tai nėra absurdas ? Tas absurdas susidaro tada, kai valdžia priiminėja sprendimus visiškai neatsižvelgdama į žmonių interesus. Manyčiau, kad jau seniai pribrendo aplinkybės, kurios skatina tokio Judėjimo atsiradimą. Ką mes kviečiame į šitą Judėjimą ? Kviečiame visus, kurie nėra abejingi šitam miestui, nėra nusivylę ir kurie sau yra priėmę sprendimą, kad jie niekada nedalyvaus visuomeninėj politinėj veikloj. Mano giliu įsitikinimu visada galima pradėti kažką keisti. Situacija nėra tokia beviltiška. Ji beviltiška tampa tik tada, kai mes patys nebeturime vilties. Tai, kad dar tik begimstantis Judėjimas mieste jau yra tas veiksnys, kuris skatina kitas politines partijas suklusti ir atsinaujinti, jau yra gerai. Vienas iš Judėjimo tikslų ir yra tas, kad priversti esančias partijas atsinaujinti ir pradėti galvoti apie žmogų. Jeigu mes matysime, kad turime miesto žmonių paramą, tuomet planuosime dalyvauti savivaldybės rinkimuose ir pasiūlysime tuos kandidatus, už kuriuos žmonės balsuotų. Jei pažįstate savo tarpe padorius žmones ir  manote, kad jie turi kompetencijos, turi pilietinės drąsos, paskatinkite juos jungtis į Judėjimą.

 

Ar galima teikti pastebėjimus, nusiskundimus, siūlymus ir tiesiogiai Jums ?

 

Be abejo. Ir dar norėčiau pridurti,kad aš savo, kaip Seimo nario, misiją matau tame, kiek galima daugiau sustiprinti žmonių atstovavimą, kiek galima daugiau padaryti valdžią pažeidžiamą,t.y. pažeidžiamą iš žmonių pusės taip, kad jinai ne imituotų tą jautrumą, bet iš tikrųjų paisytų žmonių nuomonės. Esu įsitikinęs, kad ne pinigai nulems mūsų miesto atsigavimą. Net ir  didžiausios pinigų sumos, įplaukę į miesto biudžetą,  jei galios sandėriai tarp politinių partijų ir finansinių grupuočių, tai tie pinigai bus panaudoti ne miesto žmonių labui, o konkrečios finansinės grupuotės praturtėjimui. Todėl reikia sustiprinti žmonių atstovavimą, jų galias priimamiems sprendimams. Tik tuomet galima įtakoti, kad tokie ydingi sprendimai nebūtų priiminėjami.  Apie anksčiau  mano paminėtą atvejį dėl gatvių sujungimo, gyventojai kalba, kad miesto taryba priėmė tokį sprendimą todėl, kad tai naudinga įmonei, kuri užsiiminėja kelių tiesimu.

 

Vietos bendruomenės buvo steigtos tam, kad jos atstovautų piliečius ir darytų įtaką , bet matyti, kad jos yra visiškai ignoruojamos.

 

Taip, jos yra ignoruojamos. Ir ta iniciatyva kuriant bendruomenes, daugiau vyksta iš viršaus, o žmonėse nėra vidinio poreikio burtis į tas bendruomenes. Ir kai jie mato, kad tos bendruomenės sudarinėjamos politinių partijų atstovavimo principu, jie tokiomis bendruomenėmis negali patikėti. Taip pat pilietinio sąmoningumo lygis mūsų valstybėje yra gan žemas.Tai yra pasekmė, kad nė viena politinė jėga nesirūpino to sąmoningumo kėlimu, nes joms to ir nereikėjo. Daug lengviau manipuliuoti žmonėmis, kai jie yra abejingi viskam, kas vyksta. Tada politinėms partijoms yra lengviau suformuoti nuomonę, kad tik jos žino, ką reikia daryti ir kaip žmonės turi gyventi.  Mes turime pakelti  savo pilietinį sąmoningumą ir pasinaudoti tomis galiomis, kokias mes turime. Atminkite, nė viena politinė partija negali ateiti į valdžią be žmonių galių, žmonės renka jas. Ir todėl, kai žmonės savanoriškai atiduoda tas galias politinėms partijoms,  jos pradeda šitomis galiomis piktnaudžiauti. Man teko išgirsti nuomonę iš dalyvaujančių aktyvioje politinėje veikloje, kad netikima, jog pavyks sukurti alternatyvų judėjimą politinėms partijoms, nes manoma, kad tie, kurie yra aktyvūs visuomeniškai, jie jau yra kažkokiose partijose.Visa kita dalis yra nusivylusi arba degradavusi. Aš asmeniškai tikiu Panevėžio žmonėmis. Ir aš tikiu, kad mes būsime bundančio miesto gyventojais.

 

Ką  pilietinis judėjimas veikia, kuo užsiima šiandien? Ar kol kas tiktai auga?

 

Mes dabar esame tame pirminiame etape. Mūsų pagrindinis tikslas šiuo metu yra kiek galima plačiau išaiškinti, ką Judėjimas nori nuveikti, kad į jį įsijungtų kuo daugiau žmonių. Tik noriu pabrėžti, kad mums svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Tiems, kurie mano, kad Judėjimas  bus būdas pasipelnyti  ar įgyvendinti savo siaurus interesus, prašau tų žmonių į Judėjimą nesijungti. Moraliniai kriterijai ,vertybės mums yra labai svarbios, nes tik tada mes galėsime būti alternatyva partijoms.

 

Ar judėjimas šiandien turi kokį šūkį, moto, credo pagal kurį auga, vystosi ir užgimė?

 

Tas credo yra mūsų žodyje KARTU, nes jis ir rašomas mūsų logotipe išskiriant AR TU.  Tai tarsi prašymas  žmogaus apsispręsti- ar tu nesi abejingas, kas vyksta aplinkui, ir jeigu tu esi neabejingas, būk kartu, būkime visi kartu.

 

Kur galima kreiptis norint prisijungti, norint aktyviai dalyvauti ir keisti viską kartu?

 

Judėjimo būstinė yra įsikūrusi J.Masiulio knygyne, Respublikos g. 21.  Įėjimas iš kiemo pusės, IIa. Dėl dalyvavimo judėjime ar dėl paramos išreiškimo tuo adresu galima apsilankyti antradieniais nuo 16 iki 19 val. ir ketvirtadieniais nuo 13 iki 16 val., arba paskambinti telefonu 8612 01021. Platesnę informaciją galima rasti tinklalapyje www.urbsyspovilas.lt. Taip pat norėčiau pasakyti, kad  Judėjimo veikloje labai aktyviai dalyvauja Karolina Masiulytė- Paliulienė. Tai Judėjimui suteikia ir solidumo, garantiją,  kad mūsų veikla tarnauja bendram viešajam interesui.  Karolinos moralinis autoritetas mums yra labai svarbus. Kviečiame panevėžiečius aktyviai svarstyti jungtis prie mūsų ir padrąsinti tai padaryti savo aplinkoje esančius, nes Judėjimo jėga yra žmonės.  Ir jeigu žmonės aktyviai parems Judėjimą savo buvimu, jo niekas negalės sustabdyti.

 

Minėjote vietos bendruomenes, kad jos yra negirdimos savivaldybėje . Dabar mes renkame seniūnaičius, matome žmonių pasyvumą dalyvaujant jų rinkimuose. Jūsų manymu, kodėl- ar kad žmonės yra nesąmoningi ir nesupranta, kam seniūnaičiai yra reikalingi, ar tai, kad yra nuleidžiama „iš viršaus“, ir vėlgi visa tai vyksta ne žmonių iniciatyva?

 

Taip, iniciatyva yra „iš viršaus“, be to, jinai yra labai pavėluota. Kituose miestuose seniūnaičiai buvo išrinkti prieš kelerius metus. Kyla klausimas, kodėl tik dabar miesto valdžia staiga atsibudo ir jai parūpo tos bendruomenės. Manau, kad mūsų kalbėjimas, kad tai yra svarbu, gal ir privertė tai padaryti, bet tas skubėjimas nepadidina žmonių pasitikėjimo ta iniciatyva. Vis tik aš manau, kad geriau jau tegul būna tos seniūnaitijos ir seniūnaičiai, negu jų visai nebūtų. Vis vien tai jau yra žingsnelis link tos tikrosios savivaldos. Jei panagrinėtume, kas sudaro savivaldą, kur jos esmė, tai ir yra tai, kad žmonės turi valdyti tą vietą, kurioje jie gyvena ir įtakoti jų atžvilgiu  priimamus sprendimus. Tai kol kas  jie tokio tiesioginio atstovo ir neturi, nes išrinktas tarybos narys daugiau atstovauja ne jų, o partijos interesus.  Seniūnaitis tai ir būtų pilietinės demokratijos išraiška mūsų visuomenėje, renkamas tiesiogiai, piliečių, kuriuos tiesiogiai tas asmuo ir turėtų atstovauti. Bet ką mes matome? Tarp tų kandidatų daugiausiai dominuoja politinių partijų atstovai. Gerai, jei asmuo, kuris priklauso kažkokiai politinei partijai vykdys žmonių norus, juos įgyvendins ir nebus supančiotas politinės partijos interesais, tuomet viskas tvarkoj. Kita vertus, mes matome, kad kiti žmonės, kuriems trūksta informacijos apie tai, kas yra seniūnaitijos, seniūnaičiai, jie nedalyvauja tame procese, todėl logiška, kad dalyvauja tie, kurie aktyvesni, t.y. politinės partijos. Tačiau tai kai kuriais atvejais panašu į pilietinės demokratijos imitaciją. Surasti žmogų, kuris aukotų savo asmeninį laiką, tam kad spręstų visuomenė problemas, šiais laikais yra be galo sudėtinga. Todėl Seime inicijuojamą įstatymo pataisą, kad nors šimtą litų skirtų tam seniūnaičiui, kad jis galėtų apsimokėti už mobilų telefoną , už benziną, kai jis skiria laiką  tvarkant seniūnaitijos gyventojų reikalus, aš labai aktyviai remiu,   O tie, kurie anksčiau priėmė tokius sprendimus dėl seniūnaičių, susidaro įspūdis lyg specialiai tai padarė, kad tai būtų kaip figos lapelis, uždengiantis tuos savanaudiškus politinius interesus. Sakykime, pilietinės demokratijos figos lapelis… Vis gi manau, jei net ir bus nusivilta ta seniūnaičio institucija, bent jau žmonės žinos, kas tai yra, kas blogai ir ką reikia daryti kitaip. Todėl man atrodo , kad tai yra pozityvus dalykas.

 

Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė

Aina.lt, http://www.aina.lt/komentarai/viktorija-polzunovaite/

2013 m. Gegužė mėn. 03 d., Penktadienis

2013 m. balandžio 30 d. Partijų "kermošiuje" žada nedalyvauti

judejimas

 

Panevėžio Rytas, 2013 m. balandžio 30 d.

2013 m. Balandis mėn. 14 d., Sekmadienis

Susitikimas su panevėžiečiais: sąjūdiška dvasia ir teisinės neliečiamybės klausimas

   Balandžio 12 d. 16 val. į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salę panevėžiečius ir jo kraštiečius sukvietė renginys "Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl mums svarbi Sąjūdžio patirtis". Diskusiją vedė žinomas Lietuvoje kultūrologas,visuomeninkas dr. Darius Kuolys. Joje dalyvavo Seimo nariai Povilas Urbšys bei Naglis Puteikis, kalbininkė Ramutė Bingelienė, šiuo metu visuomeminiais pagrindais redaguojanti internetinį puslapį Tiesos.lt.

   Kaip pradžioje pažymėjo D.Kuolys, minint Sąjūdžio 25-etį, verta atsigręžti atgal ir pabandyti suvokti gilesnes priežastis, kodėl šiandien esame abejingi, nusivylę, neturime stiprios pilietinės visuomenės. Buvo diskutuojama apie dalyvaujančiosios demokratijos svarbą viešajame gyvenime, būtinybę partijoms atsigręžti į vertybinę politiką valstybės ir jos piliečių atžvilgiu, kalbėta apie atgimstančio pilietinio judėjimo  svarbą Panevėžyje ir jo būsimus siekius.

   Daugiausiai susirinkusius domino šiandienos aktualijos, tame tarpe balsavimas dėl Seimo narės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės. Nors D.Kuolys , P.Urbšys ir N.Puteikis turėjo priešingas nuomones šiuo konkrečiu klausimu, tai, pasak Seimo narių, netrukdo būti ir dirbti kartu parlamentinėje grupėje „Už ištikimybę priesaikai“. P.Urbšys pakartojo susirinkusiems jau prieš balsavimą Seime viešai išsakytą nuomonę: “Žmo­gus, gin­da­mas sa­vo tie­są, ku­ri yra jam svar­bes­nė už jį pa­tį, tu­ri bū­ti pa­si­ren­gęs as­me­ni­nei au­kai. Ži­no­ma, jei jis pats yra įsi­ti­ki­nęs, kad tai yra ta tie­sa, dėl ku­rios ver­ta au­ko­tis.

   Jei bal­suo­čiau už Sei­mo na­rės N. Venc­kie­nės tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės iš­sau­go­ji­mą, tap­čiau san­dė­rio da­ly­viu, ku­ris įvy­ko tarp jos ir V. Us­pas­ki­cho, kai ko­vo­to­ja už tei­sin­gu­mą sten­gė­si pa­dė­ti jam ir ki­tiems iš­veng­ti bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės mai­nais už sa­vo imu­ni­te­to iš­sau­go­ji­mą. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, jog as­muo, iš­rink­tas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą kaip ko­vo­to­jas prieš ydin­gą sis­te­mą, ta­po tos sis­te­mos da­li­mi.”

   Apie vienadienės politikos padarinius , kai vardan siaurų, savanaudiškų interesų prarandama laisvė, o tuo pačiu ir galimybė siekti tiesos, kalbėjo ir mintimis dalinosi ne tik svečiai, bet ir susirinkusieji. P. Urbšys pakartojo jau ir anksčiau  akcentuotą mintį , kad slėpimasis po Seimo nario mandatu būtent ir padaro Seimo narį priklausomu nuo tų savanaudiškų interesų.

  Susitikimas, kuris truko apie 2,5 valandos, susilaukė ypatingo susidomėjimo, žmonės neskubėjo skirstytis, vartė svečių padovanotas bibliotekos skaitytojams taip reikalingas knygas , būriavosi grupelėmis, diskutavo. Tokio pasibuvimo iš tiesų reikėjo. Žmonės siekia aiškumo ir vilties.

 

 

Elvyra Pažemeckaitė

2013 m. Balandis mėn. 08 d., Pirmadienis

Pilietinis sąmoningumas būtinas

Panevėžio „Žemynos“ pagrindinės mokyklos mokytojai š.m. kovo 25 d. susitiko su LR Seimo nariu Povilu  Urbšiu ir buvo maloniai nustebinti jo dalykišku, bet draugišku , atviru, tiesiu bendravimu. Svečias teigė, kad , jo nuomone, šiuo metu didžiausias pilietinis sąmoningumas mokyklose. Būtent mokyklos yra tarsi pilietiškumo salelės, kurios per savo aktyvią veiklą galėtų išjudinti visuomenės pilietiškumą. O jį aktyvinti reikia, nes pilietinė demokratija yra būtina sąlyga, kad valstybėje gyvenimas pagerėtų. Žmonės turi tikėti, kad jie gali tai, kas negera, pakeisti, žmonės turi veikti valstybės gerovei, o ne dejuodami iš jos išvykti. Kiekvienas turime savęs paklausti, o ką aš galiu padaryti, kad valstybėje būtų geriau gyventi. Mokyklos, pasak P.Urbšio, -bendruomenės židiniai. Jos savo veikla prisideda prie pilietinės visuomenės atsinaujinimo, todėl pilietiniam ugdymui mokyklose svarbu skirti ypač daug dėmesio. Dar besimokydamas žmogus turi suprasti, kad reali savivalda ten, kur patys žmonės dalyvauja ir priima sprendimus. Žmonėms neturi būti tas pats, kas vyksta jų kaimynystėje, darbovietėse, mieste, šalyje- pilietinis sąmoningumas būtinas.

       Povilas Urbšys sakė tikįs, kad čia, mokyklos salėje, sėdi daug sąžiningų ir savo darbą gerai išmanančių žmonių, tačiau būti geram neužtenka- būtina daryti gera, negalima būti abejingiems negerovėms.

       Kalbėdamas apie Panevėžį  Seimo narys neslėpė, kad mūsų miesto valdžioje daug neūkiškumo, savanaudiškumo, nekompetencijos, kad yra miesto savivaldybėje žmonių, kurių vienintelis rūpestis bet kokia kaina išlikti savo kėdėje.

       Pasidalinęs savo pastebėjimais apie darbą Seime, kur taip pat ne viskas džiugina, kur pastebimas darbas ne dėl tautos, o dėl  savo partijos  ar draugų grupės gerovės, svečias tiesiai, atvirai atsakė į įvairius mokytojų, mokyklos direktoriaus pateiktus klausimus.

Susitikimas buvo įdomus ir prasmingas. Ugnelė  veikti  aktyviau, demokratiškiau mokytojų sąmonėje dar labiau suliepsnojo.

                                 

Aušra Vaitkienė

Panevėžio „Žemynos“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, atstovė ryšiams su visuomene

<< Pradžia < Ankstesnis 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 146 iš 151