Straipsniai

2012 m. Rugpjūtis mėn. 28 d., Antradienis

Purvini veikėjai puolė teplioti ir buvusio STT vadovo Panevėžyje P.Urbšio marškinius

Vienas iš teismų ir prokuratūros niekaip neišeinantis Rokiškio advokatas netikėtai nupūtė dulkes nuo archyve dūlėjusios septynerių metų istorijos ir kaltindamas sviedė ją buvusiam STT Panevėžio valdybos viršininkui ant stalo. Kaltas ar ne P.Urbšys šioje visuomenės dar negirdėtoje istorijoje?

 

Link Panevėžio slenka juodi debesys

 

Generalinė prokuratūra gavo Rokiškyje dirbančio advokato Alberto Kučinsko prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus veiksmų.

Šie du asmenys advokato yra kaltinami prieš keletą metų aplaidžiai dirbę, todėl baudžiamosios atsakomybės vienoje policijos pareigūno kyšininkavimo byloje išvengė tuometis Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Nevardauskis.

Advokatas pokalbyje su „Panevėžio ryto“ žurnalistu net mįslingai užsiminė: „Link Panevėžio jau juda dideli dalykai.“

Kaltintojas pats yra teisiamas

 

Advokato mesti kaltinimai labai rimti. Juo labiau, kad visuomenė iki šiol nieko nebuvo girdėjusi apie tai, jog žinomas Panevėžio teisėjas buvo kada nors įsipainiojęs į nemalonią situaciją ir iš jos išlipo nesusitepęs mantijos.

Dar įdomiau tai, kad šio skundo autorius advokatas A.Kučinskas – neeilinė asmenybė.

Šis veikėjas yra įkliuvęs į STT tinklus, buvo teisiamas įvairiose bylose. Teismas jam skyrė realaus laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis nuosprendis yra apskųstas.

Dar yra šiam veikėjui iškeltų bylų, kurios neperduotos teismui.

Byloje sušmėžavo ir žinomo teisėjo pavardė

 

2005-aisiais Panevėžyje už kyšininkavimą buvo sulaikytas tuometis Panevėžio rajono policijos kelių eismo priežiūros skyriaus vadovas Deimantas Simanavičius.

Šis pareigūnas padėjo vienam verslininkui išvengti atsakomybės dėl eismo taisyklių pažeidimo, o už tai verslininkas pagamino jo artimo žmogaus kapui paminklą.

Atliekant operatyvinius veiksmus, STT agentai fiksavo pokalbius, iš kurių buvo galima spėti, jog pareigūno ir verslininko susitikimui ir neteisėtam jų sandėriui galėjo tarpininkauti tuometis Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas A.Nevardauskis. Jis neva prašęs netaikyti pačios griežčiausios bausmės, nes verslininko šeima tvarkinga, piktybiškai eismo taisyklių nepažeidinėja.

Tyrimą vykdė STT Panevėžio valdybos, kurios viršininku buvo P.Urbšys, agentai, o jų veiksmus kontroliavo Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A.Leonavičius.

Medžiagą vertino prokuratūros vadovas

 

Sutikime, kad ikiteisminis tyrimas teisėjo atžvilgiu būtų buvęs neeilinis įvykis, todėl šiuo įvykiu asmeniškai domėjosi ir tuometis tiesioginis prokuroro A.Leonavičiaus viršininkas, skyriaus vyriausiasis prokuroras bei Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Malčiauskas.

STT agentams tuo metu susidarė įspūdis, kad G.Malčiauskas nerimavo, jog tyrimas teisėjo A.Nevardauskio atžvilgiu nebūtų nutrauktas skubotai. Prokuroras pats norėjo atlikti kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl pareikalavo perduoti jam visą agentų surinktą medžiagą. STT į šį tyrimą nebesikišo.

G.Malčiauskas tuo metu net pats asmeniškai apklausė teisėją A.Nevardauskį. Nei operatyviniai duomenys, nei kita surinkta medžiaga nepatvirtino, kad teisėjas tarpininkavo ar bent jau ką nors žinojo apie tai, jog D.Simanavičius už paslaugą iš verslininko pareikalavo kyšio – pastatyti ant kapo paminklą.

A.Nevardauskis galėjo tik paprašyti netaikyti verslininkui pačios griežčiausios bausmės, tačiau įstatymo tokiu prašymu jis neperžengė, vėlesniuose sandėriuose jis nedalyvavo ir apie jokius kyšius net nebuvo girdėjęs.

Jokių kaltės įrodymų prokurorai nerado

 

Tačiau prokurorui G.Malčiauskui to nebuvo gana, ir jis su visa surinkta medžiaga nuvyko pasitarti į Generalinę prokuratūrą. Šios vadovai irgi išsakė nuomonę, kad A.Nevardauskio kaltės neįžvelgia.

Grįžęs G.Malčiauskas ar bylą tiesiogiai prižiūrėjęs prokuroras G.Leonavičius nenurodė jokių trūkumų byloje, nedavė ir jokių papildomų pavedimų STT agentams. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo A.Nevardauskio atžvilgiu, o surinktą medžiagą padėjo į archyvą.

Vėliau pats G.Malčiauskas įkliuvo STT agentams ir buvo nuteistas bei išmestas ir darbo prokuratūroje.

A.Nevardauskio kadencija Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi, jis šiuo metu tame pačiame teisme dirba teisėju.

Kodėl ši istorija archyve dūlėjo 7 metus?

 

Tačiau neduoda ramybės klausimas, kodėl būtent dabar ir būtent advokatas A.Kučinskas ištraukė iš archyvo šią istoriją, apie kurią galėjo žinoti tik keli asmenys STT, prokuratūroje ir galbūt dar teisme?

Kodėl advokatas skundą nusiuntė ne tik Generalinei prokuratūrai, bet ir į Prezidentūrą bei Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

Galop kodėl skunde A.Kučinskas paminėjo tik du neva kaltus asmenis – P.Urbšį ir prokurorą A.Leonavičių? Kodėl nepaminėtas asmeniškai A.Nevardauskį apklausęs G.Malčiauskas ir ikiteisminio tyrimo nepradėti rekomendavę Generalinės prokuratūros vadovai?

Advokatas Panevėžiui pažėrė baisių prognozių

 

Teisininku dirbantis A.Kučinskas pokalbio pradžioje paslaptingai užsiminė apie grėsmingai prie Panevėžio artėjančius įvykius. Kokie tie įvykiai, advokatas neatskleidė.

Rokiškėnas neneigė parašęs pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką. Paklaustas, kokiu būdu jis susijęs su D.Simanavičiaus byla, A.Kučinskas atsakė, jog viskas taip susiję, kad galima būtų knygą rašyti ir filmą statyti.

Ką jis turėjo omenyje, konkrečiau nepaaiškino.

„Aš visada ginuosi, o kai giniesi, ieškai informacijos, kuri tau padėtų. Jei teisėjas yra „parištas“ STT, tai ji gaus, ką tik panorės“, – dėstė A.Kučinskas.

Teisininkas patikslino, kad omenyje turi Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją A.Nevardauskį, kuris esą yra priėmęs neteisėtus sprendimus ir jo byloje.

Pasak A.Kučinsko, jis gali surasti žmonių, kurie patvirtintų, kaip elgiasi specialieji agentai. Esą žmonės yra net kankinami. Konkrečiau apie kankinimus kalbėti telefonu jis atsisakė.

Apie G.Malčiauską – pačios geriausios nuomonės

 

„Jei rimtai norite parašyti, atvykite į Rokiškį su dviem kastuvais ir maišais, tada pasakysiu, kaip STT dirba“, – paslaptingai kalbėjo rokiškėnas.

Kaip pavyzdį, kad specialieji agentai daro poveikį žmonėms, A.Kučinskas paminėjo seimūną Vitą Matuzą ir su jo byla susijusį lobistą.

A.Kučinskas pabrėžė, jog buvęs Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras G.Malčiauskas, kuris už piktnaudžiavimą tarnyba nuteistas pinigine bauda, gali būti minimas tik iš geros pusės. Esą jis atlikęs viską, kas priklauso prokurorui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras A.Leonavičius neva nepadarė iki galo, ko reikėjo.

Į klausimą, iš kur visa tai sužinojo, A.Kučinskas sakė, jog yra advokatas ir turi teisę teisėtomis priemonėmis rinkti informaciją ginantis nuo kaltinimų.

„STT poveikį daro. Tai sako Matuzas ir lobistas, visur ir aš sakiau“, – sakė A.Kučinskas.

Kiek laiko praleidęs už grotų, rokiškėnas kalbėti atsisakė ir pamokė žurnalistą, kaip reikia rašyti straipsnius.

Prokuroras savo darbą atliko tinkamai

 

Įvertinti A.Kučinsko išdėstytų minčių prokuroras A.Leonavičius nesiryžo. Jo niekas nei apklausė, tik iš rokiškėno išgirdo, kad yra parašęs skundą.

Apie tai A.Kučinskas užsiminė praėjusios savaitės viduryje, kai Panevėžio miesto apylinkės teisme vyko nagrinėjimas dėl termino pratęsimo kitoje jam iškeltoje byloje.

Rokiškėnas nuo posėdžio bandė nušalinti A.Leonavičių, tačiau teismas jo prašymo nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas.

A.Leonavičius sakė, kad ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo organizavimo Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius pradėjo dar 2009 metų pabaigoje.

Tyrimo terminai artėjo į pabaigą, todėl prokurorai suskato jį pratęsti. Su pareiškimu jie į teismą kreipėsi prieš dvi savaites, o po kelių dienų A.Kučinskas irgi parašė skundą.

„Galiu tik daryti prielaidą, jog sužinojęs, kad vietoje atostogaujančio prokuroro eisiu aš, rokiškėnas ir surašė šį pareiškimą“, – svarstė A.Leonavičius.

Prokuroras stebėjosi, jog po įvykio praėjus 7 metams jį staiga kažkas ėmė ir prisiminė. Pasak jo, savo pareigas jis atliko tinkamai.

A.Leonavičiui susidarė įspūdis, jog A.Kučinskas skundžia ir šalina visus, kurie prisiliečia prie jo tyrimo.

Teisėjui A.Nevardauskiui juoką kėlė rokiškėno mintis, kad už neva nuslėptą informaciją STT pareigūnai galėjo jį „už pavadžio“ vedžioti, o jis turėjęs jų nurodymus vykdyti.

Teisėjas sakė, jog viskas šioje 7 metų senumo istorijoje ir net pokalbių išklotinės buvo fiksuota. Visa tai buvo pateikta prokurorams.

Teisėjo manymu, tai rokiškėno pasirinktas gynybos būdas.

Buvęs pareigūnas savo kaltės neįžvelgia

 

„Iš to, kokie faktai šioje istorijoje nutylėti, o kokie paviešinti, aš darau išvadą, kad pradėjo vienytis anoje (teisiamųjų ir nuteistųjų) pusėje, kažkada STT persekioti asmenys. Galima ir šių asmenų laikina sąjunga su kai kuriais politikais. Juk ar būtina buvo šį skundą siųsti vyriausybės vadovui, kuris tokių bylų juk netiria?“ – svarsto P.Urbšys.

Pašnekovas mano, kad advokato prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų atspindi tai, kad oponentai labai nenorėtų, jog jis patektų į Seimą, todėl ir paskelbė šmeižto kampanijos pradžią.

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas P.Urbšys savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą iškėlė toje pačioje rinkimų apygardoje, kurioje balotiruojasi net du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai – Vitas Matuzas ir Vitalijus Satkevičius.

„G.Malčiauskas pasiėmė visą medžiagą ir pats sprendė, ką su ja daryti. Jis galėjo prirašyti mūsų agentams šūsnį nurodymų, pateikti trūkumus ir pareikalauti toliau ieškoti A.Nevardauskio kaltės įrodymų.

Tačiau G.Malčiauskas tų veiksmų nesiėmė, o dabar štai, jo net pavardė skunde nebuvo paminėta“, – sakė P.Urbšys.

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas ne kartą buvo prašęs teisėjo A.Nevardauskio sankcijos atlikti vienus ar kitokius veiksmus rezonansinėse bylose ir nė karto nenusivylė, nes informaciją šis teisėjas saugoti moka.

Dėl A.Nevardauskio vaidmens policininko byloje P.Urbšys irgi ramus, nes visą medžiagą tikrino tiek Panevėžio, tiek Vilniaus prokurorai. Tai jie vertino ir sprendė, tai prokurorai nerado jokios kaltės.

A.Kučinskui patinka rašyti skundus

 

A.Kučinskas yra du kartus teistas, tačiau įsiteisėjęs tik vienas nuosprendis.

Jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šis nuosprendis buvo apskųstas Aukščiausiajam teismui, tačiau liko galioti.

Apeliaciniame teisme dar nagrinėjamas skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo už piktnaudžiavimą ir kitų nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas A.Kučinskas.

Dar viena baudžiamoji byla dėl poveikio liudininkui nagrinėjama teisme.

Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo organizavimo. Vilniaus miesto apylinkės prokurorai atlieka tyrimą dėl nepagarbos teismui.

A.Kučinskas yra surašęs daugybę skundų įvairioms valstybės institucijoms, žurnalistų etikos sargams yra apskundęs nemažai žiniasklaidos priemonių, kurios esą neteisingai rašo apie jam iškeltas bylas. 

Panskliautas.lt 2012-08-28

http://www.panskliautas.lt/purvini-veikejai-puole-teplioti-ir-buvusio-stt-vadovo-panevezyje-p-urbsio-marskinius

 

 

 

 

 

2012 m. Rugpjūtis mėn. 07 d., Antradienis

V.Matuzas apie P.Urbšį: „Tokio politinio varžovo per penkiolika mano buvimo politikoje metų nesu turėjęs“

Po to, kai penktadienį Vakarinėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimą įsiregistravo buvęs STT pareigūnas panevėžietis Povilas Urbšys ir dar pareiškė, kad taip daro siekdamas užkirsti kelią į Seimą Vitui Matuzui ir panašiems į jį, prokurorų akiratyje esantis parlamentaras V.Matuzas bemat išplatino savo pareiškimą.

 

Spausdiname V.Matuzo pareiškimą nesutrumpintą.

 

 

"Penktadienį buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio vadovas Povilas Urbšys padėjo riebų tašką jau gerą pusmetį trunkančioje nelygioje dvikovoje su manimi. Buvęs pareigūnas – jau oficialus kandidatas į Seimą Vakarinėje rinkiminėje apygardoje. Taip, toje pačioje kaip ir aš. Dabar tapo aišku, kodėl reikėjo sukurpti bylą prieš mane. Jau aišku ir tai, kodėl per visas įmanomas žiniasklaidos priemones siekė įtakoti ikiteisminio tyrimo eigą, nurodinėdamas kaip turi elgtis prokurorai, teisėjai, parlamentarai.

 

Iki šiol dangstęsis siekiu kovoti su „kostiumuotais banditais“, laidęs skambias frazes apie kitokią Lietuvą, vos tik užsiregistravęs kandidatu P.Urbšys pakeitė savo retoriką. Kandidatas tiesiai šviesiai išrėžė, kad jo tikslas – užkirsti kelią į Seimą V.Matuzui ir panašiems į jį. Reikėtų pastebėti, kad „kelio užkirtinėjimas“ jau vyksta ne vieną ir ne du metus. Viena po kitos fabrikuojamos bylos, bauginami žmonės, siekiama įtakoti bylos tyrimą. Tokio politinio varžovo per penkiolika mano buvimo politikoje metų nesu turėjęs. Tad netgi ir labai norėdamas, nesugebu įžvelgti tokios politinės kovos garbingumo, sąžiningumo požymių.

 

Gal P.Urbšiui ir normalu, kai pasinaudojus tarnybine padėtimi sužinota informacija tapo jo startu į politiką. Gal tai jam buvo įprasta sprendžiant ir kasdienius reikalus?

 

Su tokiu bagažu iš kelio gali patraukti dar ne vieną konkurentą. Suprantama, kad brutalios jėgos kalba buvusiam pareigūnui – labai artima ir įprasta. Nerimą kelia tai, kad jėgos struktūrų metodai buldozerio principu bandomi įtvirtinti politiniame ir visuomeniname gyvenime.

 

P.Urbšys mane apkaltino ir nuteisė be teismo, ir manosi atlikęs savo juodus „namų darbus“. Apgailėtinas garbės suvokimas. Tad negaliu tokio kandidato laikyti garbingu konkurentu. Nors kitą vertus, P.Urbšį gal ir galima suprasti. Kone du dešimtmečius gavus stabilias pajamas, nepriklausančias nuo darbo rezultatų, ir dėl sveikatos praradus galimybę būti mokesčių mokėtojų išlaikytiniu, ieškoma būdų ir toliau mėgautis finansiniu stabilumu mokesčių mokėtojų sąskaita. O kodėl gi ne Seimas? Tegul bus Seimas, tik politikoje kovoja ne žmonės. Kovoja idėjos ir vertybės. Šiandien paaiškėjo, kad P.Urbšio esminės idėjos – užkirsti kelią į Seimą V.Matuzui, paskleisti viltį, kad galima ką nors pakeisti , būti išrinktam ir toliau būti valstybės išlaikytiniu.

 

Sakyčiau, silpnoka programa. Kaip ir bandymas skleisti viltį. Jei vilties pranašu laikyti P.Urbšio reklaminius plakatus, kuriais nuklijuotos Panevėžio daugiabučių laiptinės, tai tokia viltis prasilenkia su kandidato taip aršiai deklaruojamu nepakantumu įstatymų pažeidėjams. Principingas kovotojas už teisę ir teisingumą nepasivargino plakatų pažymėti kaip rinkimų agitacijos. O gal ir nereikia. Kas jau čia išdrįs skųstis, o jei ir išdrįs – už P.Urbšio nugaros stovi daug galingesnė jėga nei teisingumas...

 

Peršasi išvada, kad tampyti politinį konkurentą po tardytojų kabinetus, kaltinti be teismo, naudotis tarnybos metu sukurpta dezinformacija, spaudyti į rinkimų įstatymus – garbinga, jei tai naudojama prieš V.Matuzą. Naujas požiūris, kurį jėga bandoma įbrukti į rinkėjų galvas. Nemanau, kad pavyks. Šeimininkauti kitų mintyse, spręsti už kitus – vargiai įmanoma misija net patyrusiam buvusiam teisėsaugininkui. Visų kitaip mąstančių į areštines nesukiši. Nors, panašu, oi, kaip norėtųsi."

V.Matuzas

 

Šį V.Matuzo pareiškimą www.panskliautas.lt prašymu pakomentavo P.Urbšys.

 

 

"Mano suvokimas apie garbę niekada nesutaps su Vito Matuzo garbės suvokimu. Matuzui pasirodžius politikos padangėje vienam jo aplinkos žmogus paklausus, kur buvo Sąjūdžio metais, atsakė, kad geri politikai pasirodo geriausiu laiku, todėl tiems žmonėms, kurie į valdžia atėjo ne iš idėjos, o iš išskaičiavimo, visada vaidensis, jog juos persekioja sąjūdiečių grupuotės ar net vienišas sąjūdietis-pensininkas.

 

Įtakingasis Seimo narys V.Matuzas pripažįsta, kad tas pensininkas yra toks galingas jo politinis varžovas, kokio per 15 buvimo politikoje metų nėra turėjęs, Jei šioje valstybėje žmogus praradęs darbą ir tapęs pensininku gali būti tokiu galingu, tai tikrai dar yra vilties, kad Lietuvoje negeroves galima pakeisti į gerą.

 

V.Matuzas stebisi, jog norima jam ir į jį panašiems užkirsti kelią į Seimą. Tikrai esu pasiryžęs tai padaryti, nes niekaip jo negaliu sutapatinti net su konservatorių „švarių rankų“ politika.

 

Kai dirbau STT, už korupcinius nusikaltimus sulaikyti miesto politikai sutartinai duodavo suprasti, jog ne jie yra didžiausi vagys. Palikime teismui spręsti ar ne Matuzas yra didžiausias miesto vagis. Seimo narys V.Matuzas vis kartoja apie sufabrikuotą bylą, apie pasinaudojimą tarnybine padėtimi, susidorojant su juo kaip su politiniu konkurentu. Bet jis nė piršto nepajudino, kad jo bylos tyrimą perimtų Generalinė prokuratūra, sudarytų grupę iš patyrusių prokurorų, kuri objektyviau išaiškintų pareigūnų galimo piktnaudžiavimo faktus. Jis to nedaro, nes jam naudingiau pūsti žmonėms dūmų uždangą. Matomai tikimasi juos apkvailinti.

 

Seimo narys, kuris 15 metų yra valstybės tarnyboje, turėtų suprasti, kad toks žmogus atlygį turi gauti tik iš valstybės ir nesityčioti iš buvusio pareigūno, kad tas gyvena iš valdiško atlyginimo. Aš niekada nepamiršau, kad esu žmonių samdinys, kuris privalo jiems tarnauti.

 

Suprantama, kodėl V.Matuzas labiausiai akcentavo mano norą sutrukdyti jam ir į jį panašiems pateikti į Seimą.

 

Tikrai jie teismų nebijo. „Už gerus darbus“ nuteistas Zuokas išrinktas sostinės metu, Uspaskichas iš teismų darosi reklamą. Jie labiausiai bijo prarasti valdžios galios, kurią suteikia rinkėjai, nes ji padeda išrinktiesiems susikurti pridėtinę vertę.

 

Tokie kaip Matuzas yra sistemos dalis ir reikia keisti pačią sistemą, kad ji nevaldytų žmonių, o jiems tarnautų."

 

 

P.Urbšys.

 

Panskliautas.lt 2012-08-07

http://www.panskliautas.lt/v-matuzas-apie-p-urbsi-tokio-politinio-varzovo-per-penkiolika-mano-buvimo-politikoje-metu-nesu-turej

 

 

2012 m. Liepa mėn. 12 d., Ketvirtadienis

Kuo serga Lietuvos teisėsauga?

Vakaruose žmonės išgirdę apie aukšto rango politiko ar valdininko nusižengimus žino, kad teisėsauga išsiaiškins ir priims tinkamą sprendimą. Lietuvoje žmonės sako: nieko iš to nebus, nes jeigu įtakingo asmens byla pateks į prokuratūros, teismų rankas, ji bus numarinta.

Kodėl Lietuvoje susiklostė tokia padėtis ir kuo serga mūsų teisėsauga? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros profesorius, advokatas dr. Andrius Nevera, kuris 2011 ir 2012 metais dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju, dar anksčiau Aukščiausiojo Teismo (AT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi ir šio teismo pirmininko patarėju, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio padalinio vadovas Povilas Urbšys, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Pagrindinė problema: bendras nepasitikėjimas

A.Medalinskas. Du šio pokalbio dalyviai esate dirbę teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje, ėję aukštas pareigas. Ar galėtumėte atsakyti, kodėl žmonės nepasitiki teisėsauga ir teisėtvarka?

P.Urbšys. Žmonių santykis su teisėsauga atspindi bendrą santykį su valdžia. Piliečiai nepasitiki politine valdžia, o ši demonstruoja nepasitikėjimą teisėsauga, bando kištis į jos darbą. Neteisingumo jausmas virsta nepasitikėjimu teisėsauga.

A.Nevera. Tam tikrais atvejais teisėsaugai trūksta kompetencijos, todėl visuomenė ja nepasitiki. Kita vertus, to nepasitikėjimo yra ir dėl bendro nepatiklumo. Negalima sakyti, kad visa teisėsauga nekompetentinga, bet pavieniai atvejai formuoja nepasitikėjimo teisėsauga foną. Be to, teisėsauga kenčia ir dėl žmogiškojo faktoriaus. Dabartinis mūsų žmonių mentalitetas susiformavo per tam tikrą visiems gerai žinomą laiką, kai pereinama iš vienos politinės sistemos į kitą ir viskas ūmai nepasikeičia. Demokratija iš niekur per dešimtmetį neatkeliauja. Ji neatkeliauja ir per ilgesnį laiką.

V.Budnikas. Pagrindinė krizė - vertybinė, nes pakeisti visuomenės vektoriai. Teisė nebėra vertybė. Galbūt ji niekada ir nebuvo vertybe. Šis požiūris jau įskiepytas jaunimui. Mes, šios kartos žmonės, matėme, kaip kapitalas įgyja valdžią. Matėme, kad kapitalui galioja viena teisė, o paprastiems piliečiams - kita. Lyg ir turime gerus įstatymus, ratifikuotas tarptautines konvencijas, bet vertinant žmogaus teisių atžvilgiu, matau, kad įstatymai galioja ne visiems. Turime tarsi du teisės standartus. Vienas jų - tik valdantiesiems, politikams, įtakingam kapitalui, kuriam tarnauja politikai, kurie, reikalui esant, netgi pareguliuoja pageidaujama linkme įstatymus.

A.Nevera. Iš tikrųjų išgyvename gilią vertybinę krizę. Kita vertus, negalima sakyti, kad tokių dalykų nėra Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ar Ispanijoje.

A.Medalinskas. Kalbėkime apie Skandinavijos valstybes, Angliją, Vokietiją. Ten manoma, kad net ir labai įtakingas žmogus, jei padarys ką nors bloga, įklius.

P.Urbšys. Jau įkliūva ir pas mus.

V.Budnikas. Tačiau jūs matote, kas vyksta mūsų teisėsaugoje? Viena deklaruojama, kita daroma. Vieni gyvena nebaudžiamumo sąlygomis, o kitiems už smulkmenas keliamos neįtikimos bylos. Pavyzdžiui, "Leo LT" afera. Ar kas nors už šiuos darbelius nukentėjo? Nejaugi teisėsaugos pareigūnai buvo akli? Matyt, jie mano: gaudyk negaudęs, bausk nebaudęs, turtingieji yra pakankamai įtakingi, dėl to nuo bausmės vis tiek išsisuks.

Kai teisėsaugos taikiklyje atsiranda įtakingas asmuo...

A.Medalinskas. Kokia mintis kyla pareigūnų galvose, kai taikiklyje, pavyzdžiui, atsiduria įtakingas Seimo narys? STT vadovui, kaip suprantu, tokiu atveju tenka palikti pareigas.

P.Urbšys. Kiek dirbant STT teko aiškintis politikų korupciją, politikai visada sukeldavo triukšmą ir tikindavo, jog tai - politinis užsakymas. Nepasitikėjimas teisėsauga gimsta tarp politikų. Ir neretai, deja, teisėsauga yra priklausoma nuo visuomenėje neigiamai vertinamų politikų. Aukščiausia valdžios institucija - Seimas - taip pat toleruoja korupciją. Prisiminkime Seimo nario Evaldo Lementausko atvejį, kai ne kas nors kitas, bet Seimas neleido atimti jo teisinės neliečiamybės. Tik Seimo pirmininkė išreiškė kritinę pastabą. Neteko girdėti premjero, vienos iš valdančiųjų partijų vadovo, ar prezidentės kritinio šios situacijos vertinimo. Žmonės mato, kad susikompromitavę politikai lieka savo kėdėse, o krinta pareigūnai, išdrįsę tuos politikus paliesti. Daliai žmonių atrodo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istorija iš tiesų buvo politikų kova dėl įtakos šiai institucijai, o pareigūnai tapo aukomis.

A.Medalinskas. Tada ir pareigūnai, bijodami nukentėti, nusprendžia užmerkti akis?

P.Urbšys. Deja, pradeda vyrauti tokios nuotaikos. Todėl teisėsaugos institucijoms kartais pritrūksta ryžto rezonansinėse bylose. Prisidengiama funkciniais perskirstymais, ir jeigu tik pakliūva įtakingas žmogus, problema dirbtinai mažinama. Generalinė prokuratūra (GP) tada sako, esą tokia byla nėra sudėtinga ir neskiria geriausių pajėgų.

A.Medalinskas. Manoma, kad byla į prokuratūrą įkrinta kaip į juodąją dėžę. Po "prichvatizacijos" nėra nė vieno kalto, piktnaudžiavusio valdžia, nė vieno neteisėtai praturtėjusio aukšto rango pareigūno ar politiko. Nėra taikoma ir atsakomybės prokurorams, teisėjams už numarintas bylas.

A.Nevera. Jeigu pradedama manipuliuoti ir prokurorais, šie bijo ką nors daryti, nes gali netekti pareigų. Kai kurie prokurorai save sutapatina su einamomis pareigomis ir labai bijo jų netekti. Tuomet pradedama mąstyti taip: "Geriau nelįsiu, nes nukentėsiu."

A.Medalinskas. Ko reikia, kad sąžiningi teisėsaugos pareigūnai jaustųsi saugūs net užgriebę įtakingus krašto asmenis?

P.Urbšys. Reikia, kad politikai nesikištų į teisėsaugos darbą ir kova su politine korupcija būtų suprantama kaip svarbus valstybės uždavinys, būtų imtasi atitinkamų žingsnių tai įgyvendinti. Prokuratūroje yra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniai. Anksčiau šių prokurorų darbas buvo geriau mokamas, nes suvokta, kad jų darbas - specifinis. Dabar to nėra. Su šiomis bylomis dirbantys prokurorai pagal socialines garantijas ir kitus kriterijus yra sulyginti su kitais. Be to, dabar GP korupcinėse bylose atlieka daugiau administravimo funkciją. Anksčiau Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas ne tik administruodavo, bet ir tiesiogiai dalyvaudavo korupcinių bylų tyrimuose. Nebijodavo imtis tiesioginės atsakomybės, padėdavo vietiniams prokurorams įgauti reikiamos patirties, suteikdavo reikiamą pagalbą.

A.Nevera. Dabar organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityje dirbantys prokurorai nesusiduria su tokiais pavojais kaip 1990-1999 metais, kai siautėjo organizuoti nusikaltėliai, ir dalyvavimas tiriant atitinkamą bylą prilygo karo veiksmams. Kita vertus, apygardų prokuratūrose specializuotų prokurorų sistema reikalauja užtikrinti vienodas darbo apmokėjimo sąlygas. Praėjusiais metais nuspręsta, kad visų specializuotų prokurorų atlyginimai turi būti tokie patys kaip ir tų, kurie dirba su organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylomis, nes dabar, pavyzdžiui, finansines bylas tiriantys specializuoti prokurorai taip pat susiduria su ne ką mažesnėmis, o tam tikrais atvejais net ir su didesnėmis grėsmėmis kaip tie, kurie tiria stambius korupcijos atvejus. Anksčiau minėtų bylų kategorijoje "vaikšto" gerokai daugiau milijonų nei atskirais korupcijos atvejais. Ar tai reiškia, kad šių prokurorų darbas turi būti geriau mokamas nei kitų? Esu įsitikinęs, kad taip neturėtų būti. Pagrindinė problema, kad nėra efektyvios prokurorų ar kitų teisėsaugos pareigūnų motyvacinės sistemos. O atlyginimo kėlimas duoda tik trumpalaikį - maždaug pusės metų - efektą. Vėliau motyvuoja kiti dalykai. O jų nėra!

Ar padorūs teisėsaugininkai yra saugūs?

A.Medalinskas. Ar kova su politine korupcija yra vienas svarbiausių prioritetų?

P.Urbšys. Teko daug bendrauti su prokurorais, kurių bylos susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Dabar jie nebejaučia, kad šių nusikaltimų tyrimų sritis yra prokuratūros prioritetas.

A.Nevera. Vadinasi, tie prokurorai neskaitė ir negirdėjo visose apygardose pristatytos ilgalaikės (2012-2022 m.) prokuratūros strategijos, kurioje parašyta, kad kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija yra vienas iš kelių prokuratūros veiklos prioritetų. Kova su korupcija bendrąja prasme.

A.Medalinskas. Kalbame ne apie kovą su korupcija bendrąją prasme, bet apie kovą su aukščiausio lygio korupcija: politine, partine, aukšto rango valdininkų pažeidimais.

P.Urbšys. Kai siautėjo organizuoti nusikaltėliai, pareigūnui galėjo kilti vienokia rizika, o dabar - kitokia. Tada galėjo kilti fizinio susidorojimo grėsmė arba grėsme jo turtui. Ar tikrai finansinės bylos, susipynusios su politine galia, nėra tokios pavojingos jas tiriančiam pareigūnui?
Kodėl jums teko palikti generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas? Gal tai irgi buvo pasekmė tos politinės galios ir politikų poveikio teisėsaugai? Pareigūnai, tiriantys politinės korupcijos bylas, tampa pažeidžiami. Pajudinę įtakingesnį politiką, jie apkaltinami politinio užsakymo vykdymu. Smurtinio organizuoto nusikalstamumo laikais prokuroras rizikavo gyvybe. Dabar, kai pinigai susiliejo su politine galia, jis rizikuoja savo ir savo šeimos socialine gerove, savo statusu visuomenėje.

A.Nevera. Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos padaliniuose dirbančių prokurorų atlyginimai nesumažėjo. Visų kitų specializuotų prokurorų atlyginimai buvo padidinti iki jų lygio. Bet tikrai nepakanka efektyvių socialinių garantijų, kuriomis dabar galėtų naudotis prokurorai. Dabar jie tegali gauti pareigūnų valstybinę pensiją, išmoką sveikatos netekimo atveju, žūties dėl tarnybos atveju išmoką gauna šeima. Ir viskas.

A.Medalinskas. Kokių saugiklių turėtų būti įstatymuose, kad principingas pareigūnas būtų apsaugotas nuo politikų ar didelių pinigų savivalės?

A.Nevera. Dalis jų yra, pavyzdžiui, valstybės garantuojama tokio pareigūno turto apsauga. Tačiau svarbiausi dalykai - ir piniginiu, ir veiklos aspektais stabili dabartis bei ne mažiau stabili ateitis, t. y. laikotarpis baigus tarnybą.

V.Budnikas. Pažvelkime į šių pareigūnų darbo sąlygas. Policininkai saugo mūsų ramybę, o jų net ir darbo vietos daugelyje nuovadų apgailėtinos. Teko lankytis Vilniaus Viršuliškių policijos nuovadoje. Įspūdis niūrus: būstinė - tarsi rūsyje, apstatyta, regis, sovietiniais baldais, senutėliai kompiuteriai. Mūsų policija turėtų būti atsvara nusikalstamam pasauliui, kuris valdo milžinišką kapitalą. Tačiau pirmiausia vietomis reikia sukeisti prioritetus. Žmonės, kurie rūpinasi mūsų saugumu ir vykdo teisingumą, prioritetų skalėje turėtų būti kur kas aukščiau. Tai būtų ženklas visuomenei. Policininkams nederėtų tarsi išmaldos prašyti papildomų 50 litų priedo prie atlyginimo. Valstybė privalo rodyti pagarbą visuomenės ir valstybės tvarkos prižiūrėtojams. Ši nuostata galioja ir teisėjų atžvilgiu. Jie neturėtų baimintis dėl ateities, dėl pinigų stygiaus. Jų neturėtų stigti ir teismams. Teisėjų nepriklausomumas - esminė sąlyga. Neabejoju, pajutusios tokią valstybės paramą ir pasikeitusį požiūrį, šios institucijos iš esmės pradėtų geriau dirbti.

A.Medalinskas. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė padidino teisėjams atlyginimus, bet nuo to nedaug kas pagerėjo. Priešingai, teisėjų korupcija, ne visų, žinoma, bet dalies jų, yra ne mažesnė problema, kaip dalies politikų korupcija. Ką galėtumėte pasakyti apie jų atsakomybę?

V.Budnikas. Apylinkės teisėjas, kuris iš esmės sprendžia žmonių likimus, "popieriuje" gauna 5 tūkst. litų, o banko tarnautojas, atsakingas už finansų srautus ir banko pelną, gauna 15 tūkst. - 20 tūkst. litų. Nejau banko tarnautojas visuomenei reikšmingesnis nei teisėjas?

A.Nevera. Gal apylinkės teisėjas ir negaus 10 tūkst. ar 15 tūkst. litų, bet jis turi aiškiai žinoti, kas jo laukia ateityje. Dabar teisėjas gal ir mato geresnį gyvenimą, kai išeis į pensiją, bet, tarkim, apie prokurorus to negalima pasakyti. Geru pavyzdžiu galėtų būti Kanados muitininkai, kurių socialinių garantijų sistema tokia, kad išėję į pensiją gali išlaikyti vaikus ir anūkus.

A.Medalinskas. Bet kuris Kanados pensininkas jaučiasi geriau už Lietuvos pensininką.

A.Nevera. Kanadoje buvusiems muitininkams valstybė nubraukia net ir visus ar dalį bankinių įsipareigojimų. Toks pareigūnas neima stambaus kyšio, nes žino, kad ateityje puikiai gyvens ir be jo.

P.Urbšys. Vienas iš apsaugos mechanizmų galėtų būti ir atsakomybė. Politikų ir valdininkų, jeigu pripažįstama, kad toks atleidimas buvo neteisėtas. Tarkime, jei tai ministro sprendimo pasekmės, turėtų būti taikoma asmeninė atsakomybė.
A.Medalinskas. To ministro? Savo kišene?

P.Urbšys. Būtent savo kišene, o ne pinigais iš valstybės biudžeto.

A.Medalinskas. Įstatymas toks jau yra, tik nemanau, kad jis labai dažnai taikomas.

A.Nevera. Teismas pirmiausia vertina, ar valstybė pažeidė asmens teises ar laisves.

A.Medalinskas. Tačiau valstybė - tai mes, mokesčių mokėtojai. Teismas priima sprendimą, o kas turėtų atlyginti padarytą žalą? Vėl mes, mokesčių mokėtojai, o ne tie, kurie tai padarė. Jeigu tai tęsis, norinčiųjų daryti tokius sprendimus nemažės.

A.Nevera. Teismas priteisia iš valstybės, kuriai konkrečioje situacijoje atstovauja atitinkama valstybės institucija. Paskui valstybė įgyja regreso teisę ir konkrečią sumą gali mėginti prisiteisti iš konkretaus pareigūno.

P.Urbšys. Sakykime, Vidaus reikalų ministerija inicijuoja procesą...

A.Medalinskas. Buvusiam ministrui? Tai galima daryti? Jeigu atėjus kitai valdžiai naujasis ministras kreiptųsi, kad suma būtų išieškoma iš tai padariusio pareigūno? O gal ne tik iš ministro, bet ir kitų aukštų ministerijos pareigūnų, pasiaiškinus visą sprendimo dėl neįtinkančio politikams pareigūno atleidimo eigą.

A.Nevera. Ministrų atveju tokį sprendimą įgyvendinti būtų sudėtingiau, nors taip pat nėra neįmanoma.

Ar tokią tikėjosi rasti teisėsaugą?

A.Medalinskas. Kokia buvo realybė, kai atėjote dirbti į teisėsaugą?

P.Urbšys. Į STT atėjau dirbti iš Dokumentų apsaugos tarnybos, o prieš tai, kaip ir V.Pociūnas bei kiti mūsų sąjūdininkai, dirbau ir Valstybės saugumo departamente, tęsėme valstybės atkūrimo darbą. Pakliuvę į šias struktūras, pamatėme, kad formuojasi įtakos grupės. Politinio ir ekonominio veikimo erdvėje šios grupės kūrė savo jėgos laukus, pamažu pradėjo daryti įtaką teisėsaugos darbui. Pareigūnai, kurie su tuo nesutiko, buvo įvardijami kaip nelojalūs.

A.Medalinskas. Tai buvo kriminalinių grupuočių ar politinių-finansinių grupių įtaka?

P.Urbšys. Politinių-finansinių grupių. Tačiau bent jau STT to idealizmo dar yra likę. Nors ir ten dirbti nelengva. Dabar jau pamirštas pirmojo STT direktoriaus likimas. Kalbu apie Juozą Gaudutį. Buvo kilusi problema dėl vienos Vilniaus prekybos įmonės. Nežinau, galbūt tai sutapimas, bet postus tada paliko ir STT direktorius, ir mokesčių policijos vadovas.

A.Medalinskas. Sovietiniuose teismuose, kaip suprantu, nebuvo griežto reikalavimo baigti teisės mokslus. Gal ir kadrų klausimas teismuose daro įtaką bendrai teisės būklei?

A.Nevera. Viena yra žinios ir kvalifikacijos kėlimas. Juk teisė keičiasi, teisinė mintis plėtojama, tad naujų, kitokių, nei turinčių sovietinį prieskonį, žinių poreikis yra daugiau nei akivaizdus. Kitas dalykas - kadrų judėjimas. Neseniai prabilta apie teisėjų ir prokurorų tiltą. Man atrodo, apie tai reikėjo prabilti gerokai anksčiau. Jeigu neklystu, 1993-iaisiais nemažai prokurorų išėjo į teisėjus.

A.Medalinskas. Tada, kai teisėjams atlyginimai buvo padidinti? O teisėjai, ar išėjo į prokurorus?

A.Nevera. Mano žiniomis, ne. Teisėjams prokuroro duona nėra patraukli.

A.Medalinskas. Ar tarp teisėjų ir prokurorų esama tokių, kurie atėjo iš sovietinių partinių ar represinių struktūrų, tokių kaip KGB? Ar dėl to nekyla jokių problemų?

A.Nevera. Tokių teisėjų, kurie atėjo iš partinės srities, būta. Tačiau nežinau, ar yra turėjusių sąsajų su KGB. Bet sovietinio mentaliteto teisėjų dar yra.

A.Medalinskas. O jeigu tokiam teisėjui paduoda spręsti tremtinio ar partizano bylą? Ar toks tremtinys, partizanas ras teisingumą jau ne sovietinėje, bet šių dienų Lietuvoje?

A.Nevera. Reikia pripažinti, kad reabilitacijos bylose yra buvę tokių pavyzdžių.

A.Medalinskas. Byla gali pakliūti ir tokio asmens sūnui, dukrai.

A.Nevera. Neatmetama tokia galimybė. Būta atvejų, kai tikėta KGB bylomis. O jeigu viena byla yra siūta baltais siūlais, tai kur garantija, kad kitos nėra tokios pačios? Panašaus požiūrio į KGB kurptas bylas būta ir vadinamojoje partizano Algirdo Žyprės reabilitacijos byloje, kurioje teisingumas triumfavo tik po ilgų procesų. Kita vertus, liustracijos ar panašių procesų laikas mūsų valstybėje praleistas. Po Rytų ir Vakarų Vokietijų susijungimo sovietinėje sistemoje dirbusiems žmonėms buvo užtikrintas pasitraukimas iš einamų pareigų ir reikiamas pragyvenimas. Visa tai buvo daroma norint užtikrinti, kad atitinkamose pozicijose neliktų sovietinio mąstymo pareigūnų. Lietuva šį šansą prarado.

V.Budnikas. Mūsų asociacijos steigėjas buvo a. a. Viktoras Petkus, 25 metus praleidęs sovietiniuose lageriuose. Jis turėjo moralinę teisę kalbėti apie liustraciją. O dėl jos klausimas nuolat paaštrėdavo, kai tik prasidėdavo rinkimai. Mes buvome tos nuomonės, kad archyvuose tėra nedaug informacijos apie bendradarbiavusius su KGB. Galų gale ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovai Seime susitikime su parlamento ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pripažino, kad turi vos pusantro procento medžiagos apie bendradarbiavusius su KGB. Iš tokio kiekio informacijos spręsti apie žmonių kaltę mažų mažiausiai neatsakinga. Vien dėl šios priežasties liustracijos proceso vykdyti nebuvo galima. Jei duomenų ir medžiagos apie bendradarbiavimą būtų pakakę, galėtume vykdyti liustraciją.

A.Medalinskas. Tačiau gal tokių žmonių negalima prileisti prie tam tikrų bylų? Liustracijos laikas praleistas, bet gal galima atsižvelgti į kompetenciją? Jeigu žmogus į prokuratūrą ar teismus pakilo per partinę liniją ar dar blogiau, sovietines represines struktūras...

A.Nevera. Visi dabar dirbantys teisėjai turi būti lojalūs Lietuvos valstybei. Jie davė priesaiką.

P.Urbšys. Kitose valstybėse, jeigu identifikuojama problema (tarkime, liustracijos ar korupcijos), atsiranda specializuotos teisėsaugos struktūros ir specializuoti teismai. Kai kuriose valstybėse liustracijos bylas nagrinėja specializuoti teismai. Taip galima išvengti situacijos, kai teisėjo teisinė sąmonė neleidžia suvokti problemos taip, kaip ji turėtų būti vertinama. Tai galioja ir korupcinėms byloms. Kitose valstybėse yra specializuoti teismai, kurie nagrinėja tik korupcines bylas. Tai būdas išspręsti šią didelę problemą.

Klanai teisėsaugoje ir pareigūnų atsakomybė

A.Medalinskas. Jeigu norime daugiau teisingumo valstybėje, ar visų pirma neturėtų būti keliamas teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų atsakomybės klausimas?

A.Nevera. Tokią atsakomybę prokuratūroje užtikrina ir nauja prokurorų atestacijos tvarka.

A.Medalinskas. Tačiau ji gali būti panaudota kaip susidorojimo mechanizmas.

A.Nevera. Viskas priklauso nuo to, kokie kriterijai taikomi. Jeigu atestacija yra paprastas egzaminas, kurio metu klausiama, kas parašyta viename ar kitame straipsnyje, tai yra blogai, nes tai nerodo pareigūno kompetencijos. Vienas iš prokuroro kompetencijos rodiklių - stabili procesinė veikla, t. y. vertinimas, kiek tavo sprendimų panaikino aukštesnysis prokuroras ar teismas ir dėl kokių priežasčių. Tokia sistema įdiegta, atsižvelgiant į teismuose sėkmingai gyvuojančius analogus. Vis dėlto nekompetencijos, angažuotumo tam tikrais klausimais vis tiek yra. Kai kur galbūt yra ir tam tikro užsakymo vykdymo požymių.

A.Medalinskas. Ar žmonės yra apsaugoti, kad sprendimai mūsų teismuose ar net ikiteisminiame lygmenyje nebūtų padaryti, remiantis pažintimis, giminystės ryšiais?

A.Nevera. Pareigūnai, teisėjai pildo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Yra ir procesinio nusišalinimo ar nušalinimo institutas.

A.Medalinskas. Ar teisėjai, prokurorai privalo pasakyti, jeigu jie pažįsta tuos žmones? Ar teisėjams, prokurorams gresia atsakomybė, jeigu jie nuslėpė tokią informaciją?

A.Nevera. Atsakomybė už tokios informacijos nuslėpimą yra. Konstatavus, kad buvo pažeista asmens teisė į nešališką teismą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl konkrečios bylos nagrinėjimo iš naujo.

A.Medalinskas. O teisėjų ir prokurorų suinteresuotumas vienu ar kitu bylos rezultatu?

V.Budnikas. Jį jau pastebėjome teisėjo Ryšardo Skirtūno kyšio istorijoje.

A.Medalinskas. Ar Lietuvoje yra teisininkų klanai? Kalbėjote apie tiltą iš prokuratūros į teismus. Kartais toks tiltas driekiasi ir šeimoje. Vienas yra prokuroras, kitas - advokatas, trečias - teisėjas. Ar tai nekenkia teisingumui?

A.Nevera. Tada galima kalbėti apie įvairiausius klanus: medikų, farmacininkų.

A.Medalinskas. Dirbdamas AT darėte įvairių teismo sprendimų analizes. Ar kada nors vertinote, kaip giminystė daro įtaką teismo sprendimų pagrįstumui?

A.Nevera. Vertinama buvo tik tai, kiek paisoma kiekvieno teisė į nešališką teismą. Tačiau nuo žmogiškojo faktoriaus pabėgti negalime. Kita vertus, Lietuvoje galiojantys įstatymai, kiek tai įmanoma, šiuos klausimus sureguliavo. Pavyzdžiui, advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėju ar ikiteisminio tyrimo pareigūnu dirba jo sutuoktinis, partneris, vaikai, tėvai, broliai, seserys. Atitinkamai yra ir teisėjo nešališkumą užtikrinančių principų.

A.Medalinskas. O jeigu šeimos draugas?

A.Nevera. Ir dėl šeimos draugo galima, net reikia pareikšti nušalinimą, nes tik taip galima užtikrinti, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas teismas.

P.Urbšys. Tačiau, manau, kad turėtų būti griežtesnis reglamentavimas bent jau skiriant į vadovų vietas - į teismų pirmininkus, vyriausiuosius prokurorus. Tada reikia atsižvelgti, ar sutuoktiniai nėra proceso dalyviai, kurių dalyvavimas gali kelti abejonių dėl priimamų sprendimų objektyvumo jų vadovaujamuose struktūriniuose padaliniuose. Tarkime, ar teisėją galima skirti teismo pirmininku, jeigu jo žmona - advokatė? Praktiškai yra taip: jeigu paskiriama byla, kurioje advokatė yra teismo pirmininko žmona, arba ateina advokatas iš tos pačios kontoros, teisėjas susiduria su asmenine dilema. Viešumoje buvo kilęs skandalas, kai teismo pirmininkas inicijavo drausminį vertinimą apylinkės teismo teisėjui, kuris sankcionavo kratą advokatui, dirbančiam toje pačioje kontoroje su pirmininko žmona. Tokios dviprasmybės būtų galima išvengti, jei būtų aiškesnis reglamentavimas, suteikiantis galimybę nusišalinti ar būti nušalintam. Į tai turėtų atsižvelgti prezidentūra, skirdama teismų pirmininkus, nes toks asmuo gali vadovautis ir subjektyviais kriterijais, o tai prisidėtų prie to neteisingumo jausmo, kuris, pripažinkime, dabar labai stipriai jaučiamas.

 

Alvydas Medalinskas

Lietuvos Žinios 2012-07-12 

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Kuo-serga-Lietuvos-teisesauga

 

2012 m. Birželis mėn. 29 d., Penktadienis

Teisėsaugininkai eina į politiką

Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina kandidatuoti ir buvę teisėsaugos pareigūnai. Būsimieji kandidatai teigia geriausiai žinantys, kokių pokyčių reikia vis labiau irstančioms teisėsaugos pajėgoms, kurios šiuo metu vos begali užtikrinti visuomenės saugumo.

Kol kas kandidatais į Seimą ketina tapti trys buvę statutiniai pareigūnai, kurių pavardės gerai žinomos. Tai buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko pareigų šiemet atsistatydinęs Povilas Urbšys bei buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.

Šie kandidatai į politiką eina remiami ir skatinami pareigūnų profesinių sąjungų. "Jiems keliame du svarbiausius reikalavimus: kad buvęs pareigūnas būtų nepriekaištingos reputacijos ir turėtų administracinių sugebėjimų", - LŽ sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas.

K.Tubis apsisprendė pirmasis

Apie tai, kad pareigūnai turėtų savo atstovus Seime, buvo prabilta dar pavasarį, kai ėmė aiškėti, kad statutiniams pareigūnams neužtikrinamos socialinės garantijos, o pati sistema tiek nuskurdusi, kad nebegali normaliai dirbti.

Tuomet NPPSS paskelbė, kad bus imtasi griežčiausių priemonių - mitingų ir piketų. Prabilta net apie tai, kad Lietuvai gali kilti nesklandumų 2013 metų antrąjį pusmetį pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai. Tačiau numatyta ir turėti savo atstovus Seime.

Pirmasis sutikimą kandidatuoti į Seimą dar pavasarį pareiškė K.Tubis. Apie savo ketinimus jis ne kartą kalbėjosi su profesinių sąjungų vadovybe. "Taip, jau seniai esu apsisprendęs. Dalyvausiu kaip kandidatas Anykščių rinkimų apygardoje. Ten užaugau, ten tebegyvena mano tėvai ir žmonės mane puikiai pažįsta", - LŽ sakė buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasak K.Tubio, jis ketina savo kandidatūrą iškelti tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje apygardoje. K.Tubis yra Liberalų sąjūdžio sąraše, tačiau jis - nepartinis. Kaip pats teigė, jo žiniomis, teks varžytis su taip pat anykštėnu, "tvarkiečiu" Vytautu Galvonu, konservatoriumi Jonu Šimėnu.

Reikia stabilumo

Savo ketinimų dalyvauti Seimo rinkimuose neslėpė ir po skandalingos istorijos su melo detektoriumi iš FNTT vadovo posto atleistas V.Gailius. Daug metų dirbęs vidaus reikalų sistemoje, tyręs tokias rezonansines bylas kaip Panevėžio "tulpinių", ir sėkmingai jas baigęs pareigūnas šiuo metu dirba Klaipėdos Vakarų laivų gamykloje. "Kol kas esu labai įsitraukęs į naująjį darbą. Tačiau į Seimą tikrai kandidatuosiu. Apie mano rinkimų kampanijos finansavimą kol kas nieko pasakyti negaliu, nes į politiką einu pirmą kartą ir nė nežinau, kaip reikės tai daryti. Tačiau mane remia Liberalų sąjungos Joniškio skyrius, ten įsikūręs ir mano rinkimų štabas", - LŽ teigė V.Gailius.

Pasak jo, ir kvietimas eiti į politiką atėjo iš Joniškio. V.Gailius pats yra kilęs iš šio krašto, tad labai reklamuotis neketina. Pasak jo, jį visi ir be reklamos gerai pažįsta.

"Pareigūnams pirmiausia reikalingas stabilumas. Nesu nusiteikęs prieš reformas, tačiau tik ilgalaikes ir teigiamas. Nebegaliu suskaičiuoti, kiek per savo darbo metus esu patyręs reformų. Reforma dabar pirmiausia reiškia atleidimo lapelius - tuomet žmogus nebežino, ar liks dirbti, tad bijo rizikuoti", - sakė V.Gailius. Jo įsitikinimu, protinga rizika darbe visada pateisinama, o bijantieji rizikuoti paprastai kratosi atsakomybės ar visai nieko nebedaro. Dėl šios priežasties nesaugūs jaučiasi visi - ir pats pareigūnas, ir žmonės, kuriems jis turėtų saugumą užtikrinti.

Tikisi pokyčių

Po to, kai buvo prabilta apie teisinės neliečiamybės panaikinimą buvusiam Panevėžio miesto merui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui konservatoriui Vitui Matuzui, iš pareigų atsistatydino STT Panevėžio valdybos viršininkas P.Urbšys. V.Matuzo neliečiamybę Seimas panaikino, jam pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. "Tai tėra sutapimas. Rugsėjį man sueis 50 metų, tad turėjau eiti medicininį patikrinimą, ir medikai pateikė išvadas, kad sveikata nebeleidžia dirbti", - sakė dar vienas į Seimą galbūt kandidatuosiantis buvęs pareigūnas.

Tačiau net ir tikindamas, kad su V.Matuzui pareikštais įtarimais jis savo pasitraukimo iš posto nesieja, P.Urbšys teigė svarstantis galimybę kandidatuoti toje pačioje Panevėžio Vakarinėje rinkimų apygardoje, kaip ir V.Matuzas. "Jei ir nelaimėsiu, bent neleisiu laimėti panašiems kandidatams. Juk žmonėms reikia tiesos, tad pasistengsiu ją atskleisti", - teigė P.Urbšys.

Jis piktinosi, kad būsimas jo konkurentas, net sustabdęs narystę partijoje, dalyvauja viešuose renginiuose ir akivaizdžiai rengiasi rinkimų kampanijai. P.Urbšys rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausomas kandidatas, nors teigė sulaukęs ir politinių partijų pasiūlymų.

Visus tris buvusius teisėsaugininkus - V.Gailių, K.Tubį ir P.Urbšį - remia pareigūnų profesinės sąjungos. "Finansiškai nedaug kuo galėsime padėti, tačiau mūsų bendruomenė didelė, todėl toks palaikymas tikrai vertingas", - LŽ sakė V.Bakas. Anot jo, yra daug politikų, kurie kenkė teigiamoms reformoms teisėsaugoje, o NPPSS žada juos paviešinti.

 

Lina Vyšniauskienė

Lietuvos Žinios 2012-06-29

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Teisesaugininkai-eina-i-politika

 

2012 m. Birželis mėn. 27 d., Trečiadienis

Valdantieji kartoja LEO LT kelią

Valdžios buldozeriu stumiamas naujosios atominės jėgainės projektas oponentams neišvengiamai sukelia abejonių dėl galimai neskaidrių šio projekto detalių, kurias tegali žinoti patys projekto stūmėjai. „Respublika“ paprašė įvertinti projekto užkulisius antikorupciniu požiūriu buvusį Panevėžio STT skyriaus vadovą Povilą URBŠĮ.

- Kokias mintis kelia taip intensyviai stumiamas atominės elektrinės projektas? Ar tai grynai ekonominis projektas, kuris, kaip sako valdantieji, yra skirtas šalies energetinei nepriklausomybei užtikrinti, ar, kaip teigia oponentai, iš jo kyšo ir korupciniai interesai?

- Bet kokiu atveju prie atominės elektrinės statybų projekto yra sugrįžta po kelerių metų, kai buvo pateikiamas analogiškas LEO LT projektas. Vienaip ar kitaip visuomenėje buvo pagrindo manyti, kad AE projektas LEO LT gali būti vykdomas neskaidriai, nors ir tuo metu buvo teigiama, kad tai yra nacionalinės reikšmės projektas ir kad tie, kurie tuo abejoja, pasisako prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Taigi, istorija kartojasi - abejojantys projekto skaidrumu ir vėl siejami su valstybės priešais. Tais laikais LEO LT skaidrumu abejojo ir šalies prezidentė, o tai tapo vienu iš pagrindinių motyvų atsisakyti šito projekto.

- Tai kas pasikeitė dabar, išskyrus tai, kai neliko LEO LT?

- Beje, kiek prisimenu, tuo metu Valstybės saugumo departamentas taip pat gana aktyviai dalyvavo visuose procesuose. Kai ir dabar susiduriame su panašia situacija, jūsų klausimas kyla pagrįstai: o kas pasikeitė? Vėl visi tie, kurie abejoja naujosios AE statybomis, yra identifikuojami kaip valstybės priešai, susiję su Rusijos interesais. Vėl kyla abejonės dėl skaidrumo ir vėl nėra aiškaus atsakymo. Galima sakyti, turime analogišką situaciją, analogiškas pasekmes ir analogišką reakciją. Todėl labai gaila, kad mūsų valdžia nepadarė jokių išvadų ir neišmoko jokių LEO LT pamokų...

- Tuomet kodėl Seimas balsuoja dėl naujos atominės statybų, nors realių skaičių ir tikros kainos nežino niekas, ko gero, niekada ir nesužinos? Kaip galima priimti sprendimus nežinant elementariausių ir kartu būtiniausių dalykų? Kas čia vyksta?

- Tai rodo, ar valstybė yra subrendusi spręsti tokio pobūdžio problemas ir tokio grandiozinio projekto, kaip atominė elektrinė statyba, užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Kai nėra tarpparlamentinio partijų bendravimo ir aiškumo, kiek šis projektas atitinka ekonominius šalies poreikius, kiek jis yra apsaugotas nuo politinės korupcijos įtakų, kai į šiuos klausimus neatsakoma, pakišant po slaptumo skraiste - esą, kad priešas nesužinotų, dalis duomenų neviešinama, kalbėti apie skaidrumą sudėtinga. Yra dar vienas svarbus klausimas: ar balsavime dalyvavę Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti su visa informacija, ar su detalėmis, kurios nėra viešinamos visuomenei? Informacijos trūkumas visada sudaro galimybę sakyti, kad kažkas yra slepiama. Pasitikėjimo tarp piliečių ir valdžios nebuvimas formuojasi ir per tokius strateginius projektus, nes jie susiję su milžiniškomis lėšomis bei nacionalinio ūkio perspektyva. O valdžios dvilypumas tiesiog stebina. Antai valdantieji mums visą laiką aiškino, kad Rusijai dirba Darbo partija, tačiau ši partija balsuoja už atominės projektą ir jų adresu tokių kaltinimų jau nesigirdi - Rusijai dabar jau esą dirba kiti, t.y. projekto oponentai... Manęs neįtikina tokie pseudoargumentai, tai tik etikečių klijavimas.

- Kažkaip keistai Lietuvoje atsitinka: vos tik valdžia imasi kokio nors projekto, tai maža kad tas projektas apgaubiamas slaptumo skraiste, bet jis dar ir stulbinamai greitai pabrangsta... Tuo tarpu visos „sisteminės“ partijos nuolat deklaruoja „nacionalinį interesą“, esą jos vienintelės žino, kur jis yra. Tai kur tas nacionalinis arba bent jau visuomeninis interesas šiuo atveju? Ar įmanomas nacionalinis susitarimas bent jau politinių partijų lygmeniu?

- Negalima visiškai nubraukti argumentų vien dėl to, kad juos išsakė tau oponuojanti pusė. Aš nenubraukiu ir valdančiųjų argumento, kad tai išties gali būti susiję su nacionalinio saugumo reikalu. Tačiau reikia įsiklausyti ir į oponentų balsus, juose taip pat daug racijos ir visai pagrįstų nuogąstavimų, ar nebus pažeisti nacionaliniai interesai būtent statant tą elektrinę. Pakaks kalbėti baubais: vieni sako, kad valdžioje vien tik vagys, kiti - kad jų kritikai yra priešų agentai... Ir vieni, ir kiti taip reiškia susirūpinimą dėl nacionalinio intereso, bet jeigu mūsų valstybėje nebus išspręsta politinės korupcijos problema ir nebus bent apribota oligarchų įtaka politiniams veiksniams, mes galime sukurti bet kokį projektą, jis vis viena taps politinės korupcijos įtakos lauku ir visada kels įtarimų. Net ir skaidriausias projektas gali tapti pažeidžiamas. Valstybė yra pajėgi spręsti tokio masto uždavinius tiek, kiek jai užtenka politinės valios, tačiau jeigu politinė valia yra tik oponuojančios pusės argumentų besąlygiškas atmetimas, tuomet tai rodo, kad mūsų valstybė yra vis dar kuriama ir jokio bendro sutarimo joje nėra...

Ričardas Čekutis

Respublika 2012-06-27 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/valdantieji_kartoja_leo_lt_kelia/

 

2012 m. Birželis mėn. 22 d., Penktadienis

Alkani, basi ir pikti

Vakar prie Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros bei Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės
punktuose policijos ir pataisos įstaigų pareigūnai, pasieniečiai bei ugniagesiai protestavo prieš valdžios
vykdomą teisėsaugos skurdinimą, kuris kelia pavojų visuomenės saugumui. (…)

 

Politikai virto banditais

 

Pareigūnų reikalavimus mitinge palaikė ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos
viršininkas Povilas Urbšys, kuriam vadovaujant buvo demaskuoti korumpuoti politikai.

„Panevėžys dėl nusikalstamų grupuočių siautėjimo kitados vadintas Lietuvos Čikaga. Visas jėgas skyrėme
kovai su banditais, bet apsisukę pamatėme, kad per tą laiką kai kurie politikai virto banditais, - sakė
P.Urbšys. - Mes privalome šią situaciją pakeisti. Jeigu valdžia nebenori tarnauti valstybės piliečiams ir
užtikrinti jų saugumo, jūsų duota priesaika valstybei įpareigoja nebūti abejingiems ir reikalauti iš valdžios
vykdyti konstitucinę pareigą savo tautai“. (…)

Pilnas straipsnis:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/alkani_basi_ir_pikti_atnaujinta_822/

 

Alia Zinkuvienė, Džordana Graicevičiūtė

Respublika 2012-06-22

 

2012 m. Birželis mėn. 09 d., Šeštadienis

Savivaldybėje - mafijos taisyklės

Iki įtariamo vadeivos neprisikasė

 

Panevėžys — lietuviškoji Sicilija, kur gyvenimo ritmą diktuoja ne visuomenės interesams dirbanti valdžia, o ją uzurpavę Italijos mafijos bosų metodais veikiantys korumpuoti politikai. Tokia mintis piršosi klausantis Panevėžio apygardos teisme pagarsinto kaltinamojo akto buvusiems miesto vadovams „tvarkiečiams" — vicemero pareigas ėjusiam Kastyčiui Vainauskui ir administracijos direktoriaus postą užėmusiam Stasiui Karčinskui:

Bičiuliai kaltinami subūrę nusikalstamą grupuotę ir keletą metų iš verslininkų už pelnytus Savivaldybės užsakymus reikalavę 6 proc. jų vertės duoklės. Į grupuotę tuomečiai Panevėžio vadovai įtariami įtraukę Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėju dirbusį Mykolą Buzį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grupuotei vadovavo ir S.Karčinsko bei MBuzio veiksmus koordinavo K. Vainauskas. Jis surasdavo įmones, turėjusias laimėti Savivaldybės viešuosius konkursus, jų sąrašą suderindavo su S.Karčinsku ir perduodavo ant žemiausio grupuotės laiptelio stovėjusiam M.Buziui. Šio pareiga buvo tiesiogiai bendrauti su nurodytais verslininkais — pareikalauti kyšių, juos paimti, o gautus pinigus padalyti. Įtariama, kad pasilikęs savo dalį, likusią sumą MBuzys perduodavęs S.Karčinskui.

Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti įrodymų, kad iš verslininkų gauti kyšiai būtų nusėdę patį kyšininkavimo planą galimai sukurpusio K.Vainausko kišenėje. Tyrimą atlikę pareigūnai prisikasė tik iki Savivaldybėje galimai veikusios nusikalstamos grupuotės vidurinės grandies — S.Karčinsko,

 

Davusieji kyšius prakalbo

 

Įtariama, kad veikiant tokiais metodais 2008-2009 metais Panevėžio savivaldybėje buvo organizuoti 27 neskaidrūs viešųjų pirkimų konkursai: Per 18 kartų M.Buzys iš verslininkų galimai paėmė 128 tūkst 700 Lt, iš jų 90 tūkst. 300 Lt gavo S.Karčinskas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, su verslininkais M.Buzys susitikdavo įvairiausiose vietose - garažų bendrijos, kuriai pats vadovavo, kieme, Ateities g. automobilių stovėjimo aikštelėse, savo namuose, degalinėje. Pasilikęs savo dalį, likusius pinigus tiesioginiam viršininkui S.Karčinskui galimai perduodavęs dažniausiai savo namuose. Iš verslininkų imamų kyšių suma svyruodavo nuo 2000 iki maždaug 20 tūkst. Lt.

Už gautus kyšius organizuotos grupės nariai sudarydavo rangovams palankias sąlygas laimėti Savivaldybėje organizuojamus statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus. Leisdavo įmonių vadovams patiems susirasti fiktyvius konkurentus — įmones, sutinkančias pasiūlyti didesnę paslaugų kainą.

Prokurorų teigimu, tokiu būdu Savivaldybės konkursus remonto darbams įvairiose biudžetinėse įstaigose — mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, viešojoje bibliotekoje, Lėlių vežimo teatre — atlikti laimėjo 13-a įmonių: „Volresta", „Statybų tempas", „Steiga", „Brauktė", „Merlangas", „Lavija", „Statybų vertikalė", Ekonomiškos statybos centras, „ProlanasirKo", „Stapora", „Legrama", „Langitas" ir „Hausera". Į fiktyvius viešuosius pirkimus įsivėlę jų vadovai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pripažino savo kaltę.

M.Buzį taip pat išgelbėjo atvirumas. Panevėžio miesto apylinkės teismas buvusį valdininką 2011-ųjų kovą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nubaudė laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. B M.Buzio konfiskuota 38 400 Lt vertės turto. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M.Buzys pripažino savo kaltę ir teisėsaugos institucijoms padėjo atskleisti Panevėžio savivaldybėje ilgokai veikusios organizuotos grupės korupcinius nusikaltimus.

S.Karčinskas ir K.Vainauskas tvirtina esantys nekalti — neorganizavę jokios grupuotės ir neėmę kyšių.

„Išklausęs šitą fantaziją bandau suprasti, kuo esu kaltinamas. Nelabai suprantu kalinimų esmės, nes jie prieštarauja logikai. Kaip galėjau per M.Buzį reikalauti kyšių, jei tų žmonių nepažįstu. Kaip man gintis, jei net per dvejus metus nenustatytos konkrečios vietos, kur ėmiau kyšius", — pareiškė S.Karčinskas.

 

Įtariamas spaudęs pavaldinius

 

K.Vainauskui teks gintis ne tik nuo kaltinimų Savivaldybėje subūrus nusikalstamą grupuotę.

Buvęs vicemeras prieš teismą stojo ir dėl galimai korupcinių ryšių su skolomis pagarsėjusiu verslininku Sauliumi Rimkevičiumi.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Vainauskas verslininkui buvo davęs pažadą išrūpinti Savivaldybės leidimą S.Rimkevičiaus įmonei padidinti Savanorių aikštėje statomo pastato aukštį. Panevėžio bendrajame plane numatyta, kad šioje vietoje pastatai negali būti aukštesni nei 5 aukštų. S.Rimkevičius tikėjosi per K.Vainauskas gauti leidimą statyti 7 aukštų pastatą.

Prokurorai kaltina tuometį vicemerą, kad siekdamas išpildyti verslininkui duotą pažadą ieškojo neteisėtų būdų, kaip pakeisti teisės aktus, ir darė poveikį Savivaldybės architektui Sauliui Matuliui bei paveldosaugininkei Loretai Paškevičienei. Taip pat įtariamai kad S.Rimkevičius per K.Vainauską siekė iš Savivaldybės gauti leidimą perplanuoti butą, esantį kultūros paveldo vertybe pripažintame pastate Kranto g. Kad būtų parengtos verslininkui palankios statinio projektavimo darbų sąlygos, K.Vainauskas įtariamas daręs poveikį Savivaldybės darbuotojams — S.Karčinskui, Miesto ūkio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui, to paties skyriaus specialistui Rimui Valkavičiui, architektui Sauliui Matuliui.

Buvęs vicemeras kaltinamas savo kabinete atvirai S.Rimkevičių kurstęs sumokėti už pagalbą, tačiau konkrečios sumos esą nenurodė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S.Rimkevičius per savo brolį Rytį Rimkevičių tuomečiam mero pavaduotojui mieste perdavė 5000 Lt

 

Šešėlį meta pareigūnui

 

K.Vainauskas ginasi visus pareigūnų surinktus parodymus vadindamas laužtais iš piršto.

„Nebuvo nei tos grupuotės, nei tų kyšių. Paprasčiausiai kažkam reikėjo sukurpti prieš mane kaltinimus ir teko iš nieko juos padaryti. Nieko nėra ir liudininkų parodymuose. Jie rašo, kad su manimi ir S.Karčinsku jokių reikalų neturėjo", — K.Vainauskas įrodinėjo esąs nekaltas. Apie sąsajas su S.Rimkevičiumi kaltinamasis nekalba.

„Tikiuosi, kad kai liudininkai duos parodymus, jis vis dėlto pasakys teisybę, o paskui galėsiu pakomentuoti", — teigė K. Vainauskas,

Dar 2009-ųjų lapkritį sulaikytas K.Vainauskas per advokatą iš areštinės išplatintame laiške S.Rimkevičių vadino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informatoriumi provokatoriumi, esą verslininkas daugiau nei metus prisigretinęs prie jo ir šeimos rinko žinias ir rengė provokacijas prieš jį. Buvęs politikas tvirtina, esą tarp suinteresuotųjų jį pasodinti į teisiamųjų suolą buvęs ir tuometis STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

„Jo sostelis labai klibėjo po skandalo dėl 400 tūkst. Lt valstybės paramos, todėl P.Urbšiui reikėjo bylų, o prokuratūra ėjo stumiama STT", — pareiškė K.Vainauskas.

Anot jo, esą P.Urbšiui grėsė lėkti iš posto dėl senelio — žiaurias sovietmečio represijas patyrusio paskutinio tarpukario Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato, vertėjo Juozo Urbšio sodybos rekonstrukcijai gautos solidžios paramos.

 

Pripažįsta klestint kyšininkavimą

 

K.Vainauskas neneigia, kad visais laikais Panevėžio savivaldybėje klestėjo kyšininkavimas. Tačiau buvęs vicemeras visą kaltę dėl jam: būnant valdžioje imtų kyšių verčia ant pareigūnų išaiškintos nusikalstamos' grupuotės žemiausio laiptelio stovėjusiam Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui.

„Taigi statybininkai nurodė, kad M.Buziui mokėjo pinigus. O kyšininkavimas Savivaldybėje buvo toks pat ir prieš penkis ar dešimt metų. Ne K.Vainauskas su S.Karčinsku jį sukūrė. Mes tik bandėme praplėsti statybininkų ratą siūlydami M.Buziui kviesti daugiau įmonių į konkursus", — „Sekundei" aiškino K.Vainauskas.

Ar korupcija įtariamo politiko pateikiama versija, esą skyriaus vedėjas ne vienerius metus galėjo iš verslininkų reikalauti kyšių ir juos imti nieko apie tai nežinant savivaldybės vadovams, turės išsiaiškinti teismas.

Abu kaltinamieji parodymus teigia duosiantys išklausę visų liudytojų. Jų versiją teismas išgirs dar negreitai, nes 33 tomų baudžiamojoje byloje turės būti apklaustas didžiulis būrys liudininkų. Teismo posėdžiai kol kas numatyti iki gruodžio mėnesio.

K.Vainauskui ir S.Karčinskui jau daugiau nei porą metų uždrausta bendrauti. Kaltinamieji teismo jau antrą kartą prašo leisti susitikinėti. Esą tokia kardomoji priemonė netekusi prasmės, mat jei norėtų, parodymus galėtų suderinti ir per teismo posėdžių pertraukas.

„Nuo negerų veiksmų netgi grotos nesulaiko", — kaltinamųjų motyvus atrėmė teisėjas.

 

Kurpiamos istorijos nebestebina

 

Italijos mafijos metodų pritaikymu Savivaldybėje įtariamo K.Vainausko apkaltintas bandymu pasinaudoti valstybės pinigais P. Urbšys teigė nesąs nustebintas. Politikų juodus darbus į viešumą traukęs buvęs pareigūnas sako pripratęs prie jų kurpiamų istorijų.

P.Urbšys neslepia iš tiesų iš Kultūros paveldo departamento buvo gavęs 450 tūkst. Lt senelio sodybai rekonstruoti. Tačiau tuometis pareigūnas solidžia parama nepasinaudojo asmeniniais tikslais— sodybą padovanojęs valstybei, joje įkurtas muziejus.

Už asmenines lėšas iš svetimų žmonių išpirkęs senelio sodybą Panevėžio rajone, P.Urbšys puoselėjo idėją atgaivinti garsios J.Urbšio giminės atminimą. Pareigūnas turtą siūlėsi dovanoti Krekenavos regioniniam parkui, tačiau jo nesudomino remonto besiprašanti lūšnelė.

„Supratau, kad tokios būklės namo, neturint nei rekonstrukcijos projekto, nei finansavimo jai remontuoti, niekas nenorės paimti",— teigė P.Urbšys.

Kai pareigūnas, aukodamas asmenines lėšas, pasirūpino rekonstrukcijos projektu, o Kultūros paveldo departamentas surado lėšų istorinės sodybos rekonstrukcijai; ją sutiko perimti savo žinion tuometė Panevėžio apskrities viršininko administracija. Dabar sodyba priklauso G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-06-09

 

2012 m. Birželis mėn. 02 d., Šeštadienis

Seimo nario V.Matuzo bylai tirti ketinama skirti ypatingą dėmesį

Nusikalstamos grupuotės sukūrimu, sukčiavimu ir kitais nusikaltimais įtariamas Vitas Matuzas jau kitą savaitę gali pradėti minti Generalinės prokuratūros slenkstį. Manoma, kad tokio rango politiko bylą turėtų tirti didesnę patirtį turintys prokurorai, kurių veiksmais visuomenė nė kiek neabejotų.

 

Purtosi rezonansinės bylos

 

Ne vienam, stebėjusiam Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės kriminalinę istoriją, į akis galėjo kristi viena detalė: Generalinė prokuratūra visą laiką akivaizdžiai demonstravo, jog nenori imtis šios rezonansinės bylos.

Tai stebina, nes, tarkime, buvusio Panevėžio vicemero „tvarkiečių“ Kastyčio Vainausko, savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko kyšininkavimo bylą ir net socialdemokratų veikėjo Vytauto Stepono Buterlevičiaus, iššvaisčiusio kone milijoną litų, bylą akimirksniu perėmė Generalinė prokuratūra.

Nuo pat bylos pradžios apie tai, kad į šią sukčiavimo stambiu mastu istoriją yra įsipainiojusi ir įtakingo konservatoriaus V.Matuzo šeima, Generalinės prokuratūros prokurorai žinojo, tačiau nieko nedarė, kad šiai bylai būtų suteiktas ypatingas dėmesys.

Šią savaitę „Panevėžio rytas“ pasiteiravo generalinio prokuroro Dariaus Valio, kodėl nuo pat pradžių Generalinė prokuratūra ignoravo įtarimus V.Matuzui ir vengė imtis šios bylos. Juo labiau kad Panevėžio apygardos prokurorai neturi didelės patirties dirbti su teisinę neliečiamybę turinčiais asmenimis ir jų brangiai apmokamais pačiais geriausiais advokatais.

Byloje taip pat minimos įspūdingos sumos, kurias V.Matuzo grupuotė ketino neteisėtai pasisavinti. Vien per viešuosius pirkimus buvo bandoma gauti apie 19 mln. litų.

Tačiau į visus klausimus generalinio prokuroro atstovė Rūta Dirsienė atsakė labai trumpai: „Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad dėl Jūsų minimo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę. Apie sprendimus iškart informuosime žiniasklaidą.“

Toks atsakymas leidžia manyti, jog jau kitą savaitę Generalinė prokuratūra gali perimti šią bylą.

„Panevėžio rytas“ nutarė pasiteirauti, ką apie tai mano dabar jau buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

– Ar V.Matuzo ir kitų įtariamųjų bylos tyrimą jau anksčiau neturėjo perimti Generalinė prokuratūra?

– Nuo pat pradžių maniau, jog bus bandoma šią bylą politizuoti, todėl visuomenėje galėjo rastis nepasitikėjimo pareigūnais jausmas. Mano nuojauta pasitvirtino, nes ir pats įtariamasis griebėsi to šiaudo ir ėmė kaltinti mane politikavimu.

Dabar, kai pareiškiau, jog ketinu balotiruotis į Seimą, politinis spekuliavimas aplink šią bylą dar labiau sustiprėjo.

– Koks jausmas apima stebint V.Matuzo gynybos taktiką?

– V.Matuzas nenustoja stebinti prieštaravimais pačiam sau. Pačioje pradžioje, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi su teikimu dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, seimūnas viešai pareiškė, jog ragins kolegas panaikinti jo neliečiamybę. Tuo pačiu metu jis viską darė, kad taip neįvyktų, kurdamas pasakas apie mistinę grupuotę, kuri siekia su juo susidoroti.

Apsimetęs, kad tik dabar sužinojo apie mano ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose pradeda kalbėti apie neva sufabrikuotą bylą.

V.Matuzas nieko nedaro, kad byla būtų tiriama objektyviai. Nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti grupę iš patyrusių prokurorų, kurie išsiaiškintų, ar teisėtai surinkti įrodymai, ar tuometis STT Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys nepiktnaudžiavo tarnyba.

– Ar tikrai Panevėžio pareigūnai ne kartą yra mėginę šią bylą perduoti Generalinei prokuratūrai?

– Dar 2011 metų lapkričio mėnesį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame figūravo Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės Matuzienės pavardės, apie bylos svarbą buvo informuota Generalinės prokuratūros vadovybė.

Tada bandžiau įtikinti Generalinės prokuratūros vadovus, kad šitą bylą perimtų Generalinė prokuratūra ir sudarytų bendrą tyrimo grupę.

Prognozavau, jog kils politinis triukšmas, bus kalbos apie politinį susidorojimą. Tai sakiau remdamasis ilgamete patirtimi.

Tas pats buvo V.S.Buterlevičiaus byloje. Kai prasidėjo pirmi sulaikymai, tai socialdemokratų frakcija Seime net buvo išsikvietusi tuometį STT vadovą į Seimą pasiaiškinti.

Lygiai tas pats pasikartojo, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimai organizuotos nusikalstamos grupės, į kurią įėjo buvę vicemeras K.Vainauskas ir administracijos direktorius S.Karčinskas.

Visais šiais atvejais tuometinė Generalinės prokuratūros vadovybė atsižvelgė į politinį kontekstą ir, norėdama užtikrinti objektyvų tyrimą, perimdavo jį savo žinion.

Vadovaudamasis ta patirtimi bandžiau įrodyti dabartinei Generalinės prokuratūros vadovybei, tačiau tuo metu tai nebuvo priimta kaip rimti argumentai. Buvo traktuojama, kad čia vos ne eilinė byla, kurioje nebus tokio politinio rezonanso.

– Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Vilnius tiesiog kratosi atsakomybės. Nors pats generalinis prokuroras D.Valys, kreipdamasis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo V.Matuzui, jau prisiėmė atsakomybę už įtarimų pagrįstumą ir byloje esančius įrodymus.

– Seimo narys Mantas Varaška buvo pareiškęs, kad kol kas nėra ko piktintis dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą, kad prokuroro veiklą bus galima įvertinti tada, kai jis ateis į Seimą atsiskaityti dėl V.Matuzo byloje atliktų darbų ir rezultatų.

Ankstesnė Generalinės prokuratūros vadovybė po tokių kreipimusi į Seimą iš karto perimdavo bylą, nes tinkamai įvertindavo atsakomybės laipsnį. Seimo narys M.Varaška teisus – generaliniam prokurorui teks atsakyti, jeigu paaiškėtų, kad kaltinimai laužti iš piršto. Vadinasi, ir bylą turėtų perimti Generalinė prokuratūra. Net prokurorą turėtų paskirti tokį, kuris jau turi pakankamai patirties tirti panašias bylas. Kad nekiltų visuomenei įtarimų, jog ketinama šią bylą numarinti stalčiuje.

Gruodžio mėnesį po D.Matuzienės sulaikymo Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti bendrą grupę ir perimti ikiteisminį tyrimą. Bet vėl į tą prašymą nebuvo atsižvelgta.

Kai pavasarį kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, jog yra pagrindas svarstyti dėl teisinės V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo, vėl pateikėme prašymą perimti šią bylą.

Kad visuomenei nesusidarytų nuomonė, jog nevykdomas teisingumas ir kad ši byla tėra kažkoks politinis susidorojimas. Vėl buvo tyla. Kodėl? Nežinau, bet tai tikrai nėra normalu ir šis klausimas vieną kartą turi būti išspręstas.

 

Panevėžio rytas 2012-06-02

 

2012 m. Gegužė mėn. 30 d., Trečiadienis

Sudomino įtariamojo užtarėjai

Didžiulio masto korupcijos voratinklį „Panevėžio energijoje“ narpliojantys pareigūnai atkreipė dėmesį į įmonės vadovo gynėjus. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovus stebina, kodėl akcininkus tenkina butaforinis šilumos tiekėjos vadovas – pusmetį nebedirbantis ir vėl trims mėnesiams teismo nuo pareigų nušalintas Vytautas Šidlauskas.

 

Vadovauti neleido

 

Panevėžio tarybos patvirtintą planą, kaip Savivaldybė kovos su korupcija, miesto valdžia turbūt jau nukišo į paskutinį stalčių. Teismui prieš pusmetį iš „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus pareigų nušalinus korupcija įtariamą Vytautą Šidlauską ir prieš porą dienų nušalinimą pratęsus dar trims mėnesiams,  įmonės valdyba ir akcininkai vis tiek nesiryžta atsisveikinti su butaforiniu vadovu. Pareigūnų raginimų ieškoti naujo direktoriaus negirdi mūru už V.Šidlauską stojantis Panevėžio meras.

Apie teismo sprendimą V.Šidlausko dar neprileisti prie įmonės vairo „Panevėžio energijos“ valdybos pirmininkas, bendrovės technikos direktorius Petras Diksa teigia valdybą informuosiantis artimiausiame posėdyje birželio pabaigoje. Tačiau ar bus siūloma ieškoti naujo šilumos tiekėjos vadovo, pirmininkas neatsako.

„Už visą valdybą negaliu pasakyti, aptarsime esamą situaciją ir nutarsime, ar tą klausimą svarstysime artimiausiu metu, ar nukelsime rudeniui. Ar ką nors keisime kardinaliai, negaliu atsakyti. Dar mažai laiko praėjo nuo teismo sprendimo, matyt, jis dar bus apskųstas“, – „Sekundei“ teigė P.Diksa.

Nuo lapkričio pabaigos „Panevėžio energijai“ vadovauti neturintis teisės V.Šidlauskas patvirtino skųsiantis teismo sprendimą neleisti dirbti dar tris mėnesius.

„Be abejo, reikia gintis“, – į pokalbį nesileido įtariamasis.

 

Korupcijos prevencija – tik planuose

 

Didžiausią įtaką šilumos tiekėjos valdyme turinčios, 60,18 proc. įmonės akcijų valdančios Panevėžio savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius nesiima iniciatyvos abejotinos reputacijos „Panevėžio energijos“ direktorių keisti kitu.

V.Satkevičius tikina nesiūlantis įmonės valdybai svarstyti dėl V.Šidlausko atleidimo, nes taupo Savivaldybės pinigus. Jeigu korupcijos byloje jis būtų išteisintas, esą tektų atleistam direktoriui sumokėti nemenką kompensaciją.

Meras tikina tą sužinojo  pasikonsultavęs su nepriklausomu teisininku – advokatu. Asmeninio konsultanto pavardės V.Satkevičius neatskleidžia.

Tokia Panevėžio mero pozicija atrodo sunkiai suderinama su prieš porą savaičių  miesto Tarybos patvirtintu korupcijos prevencijos planu. Jame numatyta „tikrinti informaciją apie žmones, siekiančius eiti arba einančius pareigas Savivaldybėje, jos įstaigose ir struktūriniuose padaliniuose“.

Todėl, kaip teigiama Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime, juose „galės dirbti tik tie, kieno nepriekaištingą reputaciją patvirtins kompetentingos institucijos“.

 

Užtarimas sudomino STT

 

Ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos „Panevėžio energijoje“ atliekantys pareigūnai neigiamai vertina V.Šidlauską ginančią akcininkų poziciją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko pareigas laikinai einančio Egidijaus Snicoriaus teigimu, įstatymai numato, kad akcinės bendrovės akcininkai turi teisę bet kada ir netgi be jokio paaiškinimo nutraukti su įmonės vadovu neterminuotą darbo sutartį. Pareigūną stebina, kodėl tokia teise nepasinaudoja „Panevėžio energijos“ akcininkai ir to neinicijuoja pagrindinė įmonės dalininkė Panevėžio savivaldybė.

„Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą" - E. Snicorius.

Juo labiau kad, pasak E.Snicoriaus, darbo sutarties su V.Šidlausku nutraukimas finansinių nuostolių neatneštų — atleistajam neprivaloma išmokėti išeitinės kompensacijos.

„Kalbame ne apie bet kokią, o Savivaldybės įmonę, privalančią tenkinti viešuosius interesus. Jai turi vadovauti žmogus, kurio reputacija nekelia jokių abejonių. Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą", — teigė E.Snicorius.

Pareigūno nuomone, jokia logika neįmanoma paaiškinti, kodėl įmonei reikalingas direktorius, negalintis jai vadovauti ir realiai neinantis šių pareigų.

„Šita situacija mums kelia didelių abejonių ir imsimės priemonių dėl korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimo-pabrėžė STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, didelis pliusas, kad gegužės pradžioje vykusiame „Panevėžio energijos" naujos kadencijos valdybos posėdyje Savivaldybės atstovas Antanas Stoka balsuodamas dėl V.Šidlausko susilaikė.

„Bet iki galo kažkodėl neinama", — stebisi E.Snicorius.

 

Primena nusikalstamas grupuotes

 

Jo pirmtakas, vadovavęs rezonansiniam „Panevėžio energijos" tyrimui Povilas Urbšys Savivaldybės veiksmuose pastebi nusikalstamoms grupuotėms būdingų požymių.

„Savivaldybė daro viską, kad V.Šidlauskas išsaugotų generalinio direktoriaus statusą. Paprastai taip elgiasi nusikalstamos grupuotės, ginančios savo narį ir tuo siekdamos, kad jis neduotų pareigūnams parodymų, padėsiančių atskleisti tiesą", — mano buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, jei miesto vadovams rūpėtų išsiaiškinti, kad į vartotojus gąsdinančią šilumos kainą nėra įskaičiuojamos korupcinės išlaidos, elgtųsi kitaip.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-05-30

 

2012 m. Gegužė mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Seimo narys nesileidžia apklausiamas

Žadėjęs atsakyti į visus teisėsaugininkų klausimus korupcija įtariamas Seimo narys konservatorius Vitas Matuzas Panevėžio pareigūnams atsisakė duoti parodymus. Politinio susidorojimo auka save vadinantis Seimo narys skelbia, kad jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Išsklaidyti visuomenėje sėjamų abejonių dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių Panevėžio teisėsaugos pareigūnų nešališkumo Generalinė prokuratūra neskuba. Nors iki šiol į korupcijos voratinklį įsipainiojusių Aukštaitijos sostinės politikų ikiteisminiams tyrimams vadovaudavo Generalinė prokuratūra, didžiulį rezonansą sukėlusi Seimo nario byla – Panevėžio apygardos prokurorų rankose.

 

Kviesis dar kartą

 

Į apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyboje V.Matuzas atvyko lydimas dviejų advokatų – Arūno Petrausko ir 1997–2000 m. generalinio prokuroro pareigas ėjusio Kazio Pėdnyčios. V.Matuzas pasinaudojo įtariamojo teise neduoti parodymų ir pateikė prašymą susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuroras Rimantas Vagrys sako, kad tokią poziciją įtariamieji pasirenka gana dažnai.

„Duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Jis net teisme turi teisę atsisakyti kalbėti. Taip pat jis turi teisę prašyti susipažinti su visa bylos medžiaga, bet prokuroras gali tokį prašymą atmesti, jei mano, kad tai gali pakenkti tyrimo sėkmei“, – „Sekundei“ teigė R.Vagrys.

Seimo nario pageidavimas nebuvo patenkintas. V.Matuzui leista susipažinti tik su dalimi bylos.

Prokurorams nepanoręs pasakoti, kaip buvo atliekami galimai korupciniai sandėriai, V.Matuzas į apklausą bus kviečiamas dar kartą. „Gal pakeis savo nuomonę. Vieni įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu iš viso neduoda parodymų ir prakalba tik teisme. Būna, kad net teisme tyli“, – svarstė R.Vagrys.

Tylos siena nuo pareigūnų atsiribojusiam V.Matuzui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti be teismo ir prokuroro leidimo. Tokia kardomoji priemonė politikui neturėtų trukdyti toliau eiti Seimo nario pareigų.

Be pareigūnų žinios išvykti neturi teisės ir parlamentaro žmona Danutė Matuzienė. Be to, už ją  sumokėtas 40 tūkst. litų užstatas.  Už V.Matuzą prokurorai užstato neprašė. Parlamentaro sutuoktinė su pareigūnais buvo kiek kalbesnė.
„Kažkokie jos parodymai yra“, – teigė prokuroras.

 

Abejonės dėl susidorojimo nesklaidomos

 

V.Matuzas tvirtina neatsisakęs duoti parodymų. „Prašymas susipažinti su bylos medžiaga nėra atsisakymas duoti parodymus", — aiškina Seimo narys. Po neįvykusios apklausos STT Panevėžio valdyboje Seimo narys savo internetinėje svetainėje tvirtino esąs pasiryžęs tiesą įrodyti teisme. Jo teigimu, Generalinei prokuratūrai atiduota jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Parlamentaras neišsižada pozicijos, kad ši byla, sutapusi su rinkimų kampanijos pradžia, yra kryptingas ir nuoseklus darbas jo oponentams ruošiantis rinkimams Paklaustas, ar prašys Generalinės prokuratūros atlikti tyrimą dėl STT Panevėžio valdybos pareigūnų veiksmų objektyvumo, V.Matuzas teigė svarstantis įvairias galimybes.

Seimo nario pasėtų abejonių, kad Panevėžio teisėsaugos pareigūnai galėjo tapti prieš jį surengto politinio susidorojimo įrankiais, Generalinė, prokuratūra neskuba sklaidyti.

Jos atstovės Rūtos Dirsienės teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę.

 

Prokuratūros pozicija stebina

 

V.Matuzo politiniu susidorojimu kaltinamas buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad iš panevėžiečių rezonansinę bylą Generalinė prokuratūra turėjo perimti jau prieš pusmetį. Buvęs pareigūnas teigia dar praėjusių metų lapkritį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, asmeniškai to prašęs.

Jau tuomet P.Urbšys prognozavo, kad teisėsaugininkams pajudinus V.Matuzo šeimą kils ažiotažas ir kalbos apie prieš rinkimus vykdomą politinį susidorojimą.

Buvusio pareigūno prognozės išsipildė. P.Urbšio nuomone, dabar, kai jis viešai yra išsakęs ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose; Generalinės prokuratūros pozicija turėtų keistis.

Į pensiją pasitraukęs STT Panevėžio valdybos viršininkas įsitikinęs, kad ji ne tik turėtų perimti kontroliuoti tyrimą, bet ir sudaryti patyrusių prokurorų grupę ir stengtis išsiaiškinti, ar įrodymai surinkti fabrikuojant bylą, ar nepažeisti įstatymai.

Jei bus reikalinga, tegul traukia atsakomybėn tarnybinius įgaliojimus viršijusius pareigūnus, taip pat ir mane. Jei Generalinė prokuratūra vėl liks tos pačios pozicijos, kaip praėjusių mėtų lapkritį, ji sudarys visuomenei įspūdį institucijos, kuriai trūksta teisinės valios objektyviai tirti tokią bylą", — įsitikinęs P.Urbšys. Jo nuomone, abejones, kokios kyla V.Matuzui, gali panaikinti tik Generalinė prokuratūra, sutelkusi savo geriausias pajėgas, o pasyvi jos pozicija gali atsisukti prieš patį vadovą.

„Seimo posėdyje svarstant V.Matuzo neliečiamybės klausimą parlamentaras Mantas Varaška pasakė, kad šiandien Seimas neįgyvendina teisingumo, bet tą galės tada, kai Generalinės prokuratūros vadovas ateis su metine ataskaita. Tuomet jo bus galima paklausti, kaip sekėsi šitas tyrimas. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai nesuvoktų, jog dabartinė pasyvi pozicija tik didins ateity generalinio prokuroro atsakomybę už šios bylos baigtį", — „Sekundei" teigė P.Urbšys.

Politinio susidorojimo kortą gynyboje išmetęs V.Matuzas nėra originalus. Tuo pačiu pareigūnus kaltino jau nuteistas buvęs miesto Tarybos narys ir Savivaldybės administracijos darbuotojas Vytautas Steponas Buterlevičius, „tvarkiečai" - Kastytis Vainauskas bei Stasys Karcinskas. Tačiau kad būtų išvengta politizavimo, abi bylas suskubo savo žinion perimti Generalinė prokuratūra.

Pasak P.Urbšio, STT Panevėžio valdybai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl V.S.Buterlevičiaus, iš karto sujudo politikai - STT viršininką į Seimą išsikvietė Socialdemokratų frakcija.

„Matydama, kad Savivaldybėje veikusioje organizuotoje nusikalstamoje grupėje galimai dalyvauja vicemeras ir Savivaldybės administracijos direktorius, tuometė Generalinė prokuratūra suvokė, kad šitą bylą irgi reikia perimti, kad būtų išvengta politizavimo. O dabartinės Generalinės prokuratūros vadovybė kažkodėl to nenori suvokti. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai elgiasi ne kaip paskirti pareigūnai, kurie turi atsiskaityti tik prieš įstatymą. Tačiau man susidaro įspūdis, kad kartais jie elgiasi kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai, kurie dairosi į šalis, kaip sureaguos viena ar kita politinė jėga", — svarsto P.Urbšys.

 

Sekundė 2012-05-01

 

<< Pradžia < Ankstesnis 141 142 143 144 145 146 147 148 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 146 iš 148