Straipsniai

2012 m. Birželis mėn. 29 d., Penktadienis

Teisėsaugininkai eina į politiką

Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina kandidatuoti ir buvę teisėsaugos pareigūnai. Būsimieji kandidatai teigia geriausiai žinantys, kokių pokyčių reikia vis labiau irstančioms teisėsaugos pajėgoms, kurios šiuo metu vos begali užtikrinti visuomenės saugumo.

Kol kas kandidatais į Seimą ketina tapti trys buvę statutiniai pareigūnai, kurių pavardės gerai žinomos. Tai buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko pareigų šiemet atsistatydinęs Povilas Urbšys bei buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.

Šie kandidatai į politiką eina remiami ir skatinami pareigūnų profesinių sąjungų. "Jiems keliame du svarbiausius reikalavimus: kad buvęs pareigūnas būtų nepriekaištingos reputacijos ir turėtų administracinių sugebėjimų", - LŽ sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas.

K.Tubis apsisprendė pirmasis

Apie tai, kad pareigūnai turėtų savo atstovus Seime, buvo prabilta dar pavasarį, kai ėmė aiškėti, kad statutiniams pareigūnams neužtikrinamos socialinės garantijos, o pati sistema tiek nuskurdusi, kad nebegali normaliai dirbti.

Tuomet NPPSS paskelbė, kad bus imtasi griežčiausių priemonių - mitingų ir piketų. Prabilta net apie tai, kad Lietuvai gali kilti nesklandumų 2013 metų antrąjį pusmetį pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai. Tačiau numatyta ir turėti savo atstovus Seime.

Pirmasis sutikimą kandidatuoti į Seimą dar pavasarį pareiškė K.Tubis. Apie savo ketinimus jis ne kartą kalbėjosi su profesinių sąjungų vadovybe. "Taip, jau seniai esu apsisprendęs. Dalyvausiu kaip kandidatas Anykščių rinkimų apygardoje. Ten užaugau, ten tebegyvena mano tėvai ir žmonės mane puikiai pažįsta", - LŽ sakė buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasak K.Tubio, jis ketina savo kandidatūrą iškelti tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje apygardoje. K.Tubis yra Liberalų sąjūdžio sąraše, tačiau jis - nepartinis. Kaip pats teigė, jo žiniomis, teks varžytis su taip pat anykštėnu, "tvarkiečiu" Vytautu Galvonu, konservatoriumi Jonu Šimėnu.

Reikia stabilumo

Savo ketinimų dalyvauti Seimo rinkimuose neslėpė ir po skandalingos istorijos su melo detektoriumi iš FNTT vadovo posto atleistas V.Gailius. Daug metų dirbęs vidaus reikalų sistemoje, tyręs tokias rezonansines bylas kaip Panevėžio "tulpinių", ir sėkmingai jas baigęs pareigūnas šiuo metu dirba Klaipėdos Vakarų laivų gamykloje. "Kol kas esu labai įsitraukęs į naująjį darbą. Tačiau į Seimą tikrai kandidatuosiu. Apie mano rinkimų kampanijos finansavimą kol kas nieko pasakyti negaliu, nes į politiką einu pirmą kartą ir nė nežinau, kaip reikės tai daryti. Tačiau mane remia Liberalų sąjungos Joniškio skyrius, ten įsikūręs ir mano rinkimų štabas", - LŽ teigė V.Gailius.

Pasak jo, ir kvietimas eiti į politiką atėjo iš Joniškio. V.Gailius pats yra kilęs iš šio krašto, tad labai reklamuotis neketina. Pasak jo, jį visi ir be reklamos gerai pažįsta.

"Pareigūnams pirmiausia reikalingas stabilumas. Nesu nusiteikęs prieš reformas, tačiau tik ilgalaikes ir teigiamas. Nebegaliu suskaičiuoti, kiek per savo darbo metus esu patyręs reformų. Reforma dabar pirmiausia reiškia atleidimo lapelius - tuomet žmogus nebežino, ar liks dirbti, tad bijo rizikuoti", - sakė V.Gailius. Jo įsitikinimu, protinga rizika darbe visada pateisinama, o bijantieji rizikuoti paprastai kratosi atsakomybės ar visai nieko nebedaro. Dėl šios priežasties nesaugūs jaučiasi visi - ir pats pareigūnas, ir žmonės, kuriems jis turėtų saugumą užtikrinti.

Tikisi pokyčių

Po to, kai buvo prabilta apie teisinės neliečiamybės panaikinimą buvusiam Panevėžio miesto merui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui konservatoriui Vitui Matuzui, iš pareigų atsistatydino STT Panevėžio valdybos viršininkas P.Urbšys. V.Matuzo neliečiamybę Seimas panaikino, jam pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. "Tai tėra sutapimas. Rugsėjį man sueis 50 metų, tad turėjau eiti medicininį patikrinimą, ir medikai pateikė išvadas, kad sveikata nebeleidžia dirbti", - sakė dar vienas į Seimą galbūt kandidatuosiantis buvęs pareigūnas.

Tačiau net ir tikindamas, kad su V.Matuzui pareikštais įtarimais jis savo pasitraukimo iš posto nesieja, P.Urbšys teigė svarstantis galimybę kandidatuoti toje pačioje Panevėžio Vakarinėje rinkimų apygardoje, kaip ir V.Matuzas. "Jei ir nelaimėsiu, bent neleisiu laimėti panašiems kandidatams. Juk žmonėms reikia tiesos, tad pasistengsiu ją atskleisti", - teigė P.Urbšys.

Jis piktinosi, kad būsimas jo konkurentas, net sustabdęs narystę partijoje, dalyvauja viešuose renginiuose ir akivaizdžiai rengiasi rinkimų kampanijai. P.Urbšys rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausomas kandidatas, nors teigė sulaukęs ir politinių partijų pasiūlymų.

Visus tris buvusius teisėsaugininkus - V.Gailių, K.Tubį ir P.Urbšį - remia pareigūnų profesinės sąjungos. "Finansiškai nedaug kuo galėsime padėti, tačiau mūsų bendruomenė didelė, todėl toks palaikymas tikrai vertingas", - LŽ sakė V.Bakas. Anot jo, yra daug politikų, kurie kenkė teigiamoms reformoms teisėsaugoje, o NPPSS žada juos paviešinti.

 

Lina Vyšniauskienė

Lietuvos Žinios 2012-06-29

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Teisesaugininkai-eina-i-politika

 

2012 m. Birželis mėn. 27 d., Trečiadienis

Valdantieji kartoja LEO LT kelią

Valdžios buldozeriu stumiamas naujosios atominės jėgainės projektas oponentams neišvengiamai sukelia abejonių dėl galimai neskaidrių šio projekto detalių, kurias tegali žinoti patys projekto stūmėjai. „Respublika“ paprašė įvertinti projekto užkulisius antikorupciniu požiūriu buvusį Panevėžio STT skyriaus vadovą Povilą URBŠĮ.

- Kokias mintis kelia taip intensyviai stumiamas atominės elektrinės projektas? Ar tai grynai ekonominis projektas, kuris, kaip sako valdantieji, yra skirtas šalies energetinei nepriklausomybei užtikrinti, ar, kaip teigia oponentai, iš jo kyšo ir korupciniai interesai?

- Bet kokiu atveju prie atominės elektrinės statybų projekto yra sugrįžta po kelerių metų, kai buvo pateikiamas analogiškas LEO LT projektas. Vienaip ar kitaip visuomenėje buvo pagrindo manyti, kad AE projektas LEO LT gali būti vykdomas neskaidriai, nors ir tuo metu buvo teigiama, kad tai yra nacionalinės reikšmės projektas ir kad tie, kurie tuo abejoja, pasisako prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Taigi, istorija kartojasi - abejojantys projekto skaidrumu ir vėl siejami su valstybės priešais. Tais laikais LEO LT skaidrumu abejojo ir šalies prezidentė, o tai tapo vienu iš pagrindinių motyvų atsisakyti šito projekto.

- Tai kas pasikeitė dabar, išskyrus tai, kai neliko LEO LT?

- Beje, kiek prisimenu, tuo metu Valstybės saugumo departamentas taip pat gana aktyviai dalyvavo visuose procesuose. Kai ir dabar susiduriame su panašia situacija, jūsų klausimas kyla pagrįstai: o kas pasikeitė? Vėl visi tie, kurie abejoja naujosios AE statybomis, yra identifikuojami kaip valstybės priešai, susiję su Rusijos interesais. Vėl kyla abejonės dėl skaidrumo ir vėl nėra aiškaus atsakymo. Galima sakyti, turime analogišką situaciją, analogiškas pasekmes ir analogišką reakciją. Todėl labai gaila, kad mūsų valdžia nepadarė jokių išvadų ir neišmoko jokių LEO LT pamokų...

- Tuomet kodėl Seimas balsuoja dėl naujos atominės statybų, nors realių skaičių ir tikros kainos nežino niekas, ko gero, niekada ir nesužinos? Kaip galima priimti sprendimus nežinant elementariausių ir kartu būtiniausių dalykų? Kas čia vyksta?

- Tai rodo, ar valstybė yra subrendusi spręsti tokio pobūdžio problemas ir tokio grandiozinio projekto, kaip atominė elektrinė statyba, užsitikrinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Kai nėra tarpparlamentinio partijų bendravimo ir aiškumo, kiek šis projektas atitinka ekonominius šalies poreikius, kiek jis yra apsaugotas nuo politinės korupcijos įtakų, kai į šiuos klausimus neatsakoma, pakišant po slaptumo skraiste - esą, kad priešas nesužinotų, dalis duomenų neviešinama, kalbėti apie skaidrumą sudėtinga. Yra dar vienas svarbus klausimas: ar balsavime dalyvavę Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti su visa informacija, ar su detalėmis, kurios nėra viešinamos visuomenei? Informacijos trūkumas visada sudaro galimybę sakyti, kad kažkas yra slepiama. Pasitikėjimo tarp piliečių ir valdžios nebuvimas formuojasi ir per tokius strateginius projektus, nes jie susiję su milžiniškomis lėšomis bei nacionalinio ūkio perspektyva. O valdžios dvilypumas tiesiog stebina. Antai valdantieji mums visą laiką aiškino, kad Rusijai dirba Darbo partija, tačiau ši partija balsuoja už atominės projektą ir jų adresu tokių kaltinimų jau nesigirdi - Rusijai dabar jau esą dirba kiti, t.y. projekto oponentai... Manęs neįtikina tokie pseudoargumentai, tai tik etikečių klijavimas.

- Kažkaip keistai Lietuvoje atsitinka: vos tik valdžia imasi kokio nors projekto, tai maža kad tas projektas apgaubiamas slaptumo skraiste, bet jis dar ir stulbinamai greitai pabrangsta... Tuo tarpu visos „sisteminės“ partijos nuolat deklaruoja „nacionalinį interesą“, esą jos vienintelės žino, kur jis yra. Tai kur tas nacionalinis arba bent jau visuomeninis interesas šiuo atveju? Ar įmanomas nacionalinis susitarimas bent jau politinių partijų lygmeniu?

- Negalima visiškai nubraukti argumentų vien dėl to, kad juos išsakė tau oponuojanti pusė. Aš nenubraukiu ir valdančiųjų argumento, kad tai išties gali būti susiję su nacionalinio saugumo reikalu. Tačiau reikia įsiklausyti ir į oponentų balsus, juose taip pat daug racijos ir visai pagrįstų nuogąstavimų, ar nebus pažeisti nacionaliniai interesai būtent statant tą elektrinę. Pakaks kalbėti baubais: vieni sako, kad valdžioje vien tik vagys, kiti - kad jų kritikai yra priešų agentai... Ir vieni, ir kiti taip reiškia susirūpinimą dėl nacionalinio intereso, bet jeigu mūsų valstybėje nebus išspręsta politinės korupcijos problema ir nebus bent apribota oligarchų įtaka politiniams veiksniams, mes galime sukurti bet kokį projektą, jis vis viena taps politinės korupcijos įtakos lauku ir visada kels įtarimų. Net ir skaidriausias projektas gali tapti pažeidžiamas. Valstybė yra pajėgi spręsti tokio masto uždavinius tiek, kiek jai užtenka politinės valios, tačiau jeigu politinė valia yra tik oponuojančios pusės argumentų besąlygiškas atmetimas, tuomet tai rodo, kad mūsų valstybė yra vis dar kuriama ir jokio bendro sutarimo joje nėra...

Ričardas Čekutis

Respublika 2012-06-27 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/valdantieji_kartoja_leo_lt_kelia/

 

2012 m. Birželis mėn. 22 d., Penktadienis

Alkani, basi ir pikti

Vakar prie Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros bei Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės
punktuose policijos ir pataisos įstaigų pareigūnai, pasieniečiai bei ugniagesiai protestavo prieš valdžios
vykdomą teisėsaugos skurdinimą, kuris kelia pavojų visuomenės saugumui. (…)

 

Politikai virto banditais

 

Pareigūnų reikalavimus mitinge palaikė ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos
viršininkas Povilas Urbšys, kuriam vadovaujant buvo demaskuoti korumpuoti politikai.

„Panevėžys dėl nusikalstamų grupuočių siautėjimo kitados vadintas Lietuvos Čikaga. Visas jėgas skyrėme
kovai su banditais, bet apsisukę pamatėme, kad per tą laiką kai kurie politikai virto banditais, - sakė
P.Urbšys. - Mes privalome šią situaciją pakeisti. Jeigu valdžia nebenori tarnauti valstybės piliečiams ir
užtikrinti jų saugumo, jūsų duota priesaika valstybei įpareigoja nebūti abejingiems ir reikalauti iš valdžios
vykdyti konstitucinę pareigą savo tautai“. (…)

Pilnas straipsnis:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/alkani_basi_ir_pikti_atnaujinta_822/

 

Alia Zinkuvienė, Džordana Graicevičiūtė

Respublika 2012-06-22

 

2012 m. Birželis mėn. 09 d., Šeštadienis

Savivaldybėje - mafijos taisyklės

Iki įtariamo vadeivos neprisikasė

 

Panevėžys — lietuviškoji Sicilija, kur gyvenimo ritmą diktuoja ne visuomenės interesams dirbanti valdžia, o ją uzurpavę Italijos mafijos bosų metodais veikiantys korumpuoti politikai. Tokia mintis piršosi klausantis Panevėžio apygardos teisme pagarsinto kaltinamojo akto buvusiems miesto vadovams „tvarkiečiams" — vicemero pareigas ėjusiam Kastyčiui Vainauskui ir administracijos direktoriaus postą užėmusiam Stasiui Karčinskui:

Bičiuliai kaltinami subūrę nusikalstamą grupuotę ir keletą metų iš verslininkų už pelnytus Savivaldybės užsakymus reikalavę 6 proc. jų vertės duoklės. Į grupuotę tuomečiai Panevėžio vadovai įtariami įtraukę Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėju dirbusį Mykolą Buzį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grupuotei vadovavo ir S.Karčinsko bei MBuzio veiksmus koordinavo K. Vainauskas. Jis surasdavo įmones, turėjusias laimėti Savivaldybės viešuosius konkursus, jų sąrašą suderindavo su S.Karčinsku ir perduodavo ant žemiausio grupuotės laiptelio stovėjusiam M.Buziui. Šio pareiga buvo tiesiogiai bendrauti su nurodytais verslininkais — pareikalauti kyšių, juos paimti, o gautus pinigus padalyti. Įtariama, kad pasilikęs savo dalį, likusią sumą MBuzys perduodavęs S.Karčinskui.

Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti įrodymų, kad iš verslininkų gauti kyšiai būtų nusėdę patį kyšininkavimo planą galimai sukurpusio K.Vainausko kišenėje. Tyrimą atlikę pareigūnai prisikasė tik iki Savivaldybėje galimai veikusios nusikalstamos grupuotės vidurinės grandies — S.Karčinsko,

 

Davusieji kyšius prakalbo

 

Įtariama, kad veikiant tokiais metodais 2008-2009 metais Panevėžio savivaldybėje buvo organizuoti 27 neskaidrūs viešųjų pirkimų konkursai: Per 18 kartų M.Buzys iš verslininkų galimai paėmė 128 tūkst 700 Lt, iš jų 90 tūkst. 300 Lt gavo S.Karčinskas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, su verslininkais M.Buzys susitikdavo įvairiausiose vietose - garažų bendrijos, kuriai pats vadovavo, kieme, Ateities g. automobilių stovėjimo aikštelėse, savo namuose, degalinėje. Pasilikęs savo dalį, likusius pinigus tiesioginiam viršininkui S.Karčinskui galimai perduodavęs dažniausiai savo namuose. Iš verslininkų imamų kyšių suma svyruodavo nuo 2000 iki maždaug 20 tūkst. Lt.

Už gautus kyšius organizuotos grupės nariai sudarydavo rangovams palankias sąlygas laimėti Savivaldybėje organizuojamus statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus. Leisdavo įmonių vadovams patiems susirasti fiktyvius konkurentus — įmones, sutinkančias pasiūlyti didesnę paslaugų kainą.

Prokurorų teigimu, tokiu būdu Savivaldybės konkursus remonto darbams įvairiose biudžetinėse įstaigose — mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, viešojoje bibliotekoje, Lėlių vežimo teatre — atlikti laimėjo 13-a įmonių: „Volresta", „Statybų tempas", „Steiga", „Brauktė", „Merlangas", „Lavija", „Statybų vertikalė", Ekonomiškos statybos centras, „ProlanasirKo", „Stapora", „Legrama", „Langitas" ir „Hausera". Į fiktyvius viešuosius pirkimus įsivėlę jų vadovai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pripažino savo kaltę.

M.Buzį taip pat išgelbėjo atvirumas. Panevėžio miesto apylinkės teismas buvusį valdininką 2011-ųjų kovą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nubaudė laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. B M.Buzio konfiskuota 38 400 Lt vertės turto. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M.Buzys pripažino savo kaltę ir teisėsaugos institucijoms padėjo atskleisti Panevėžio savivaldybėje ilgokai veikusios organizuotos grupės korupcinius nusikaltimus.

S.Karčinskas ir K.Vainauskas tvirtina esantys nekalti — neorganizavę jokios grupuotės ir neėmę kyšių.

„Išklausęs šitą fantaziją bandau suprasti, kuo esu kaltinamas. Nelabai suprantu kalinimų esmės, nes jie prieštarauja logikai. Kaip galėjau per M.Buzį reikalauti kyšių, jei tų žmonių nepažįstu. Kaip man gintis, jei net per dvejus metus nenustatytos konkrečios vietos, kur ėmiau kyšius", — pareiškė S.Karčinskas.

 

Įtariamas spaudęs pavaldinius

 

K.Vainauskui teks gintis ne tik nuo kaltinimų Savivaldybėje subūrus nusikalstamą grupuotę.

Buvęs vicemeras prieš teismą stojo ir dėl galimai korupcinių ryšių su skolomis pagarsėjusiu verslininku Sauliumi Rimkevičiumi.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K.Vainauskas verslininkui buvo davęs pažadą išrūpinti Savivaldybės leidimą S.Rimkevičiaus įmonei padidinti Savanorių aikštėje statomo pastato aukštį. Panevėžio bendrajame plane numatyta, kad šioje vietoje pastatai negali būti aukštesni nei 5 aukštų. S.Rimkevičius tikėjosi per K.Vainauskas gauti leidimą statyti 7 aukštų pastatą.

Prokurorai kaltina tuometį vicemerą, kad siekdamas išpildyti verslininkui duotą pažadą ieškojo neteisėtų būdų, kaip pakeisti teisės aktus, ir darė poveikį Savivaldybės architektui Sauliui Matuliui bei paveldosaugininkei Loretai Paškevičienei. Taip pat įtariamai kad S.Rimkevičius per K.Vainauską siekė iš Savivaldybės gauti leidimą perplanuoti butą, esantį kultūros paveldo vertybe pripažintame pastate Kranto g. Kad būtų parengtos verslininkui palankios statinio projektavimo darbų sąlygos, K.Vainauskas įtariamas daręs poveikį Savivaldybės darbuotojams — S.Karčinskui, Miesto ūkio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui, to paties skyriaus specialistui Rimui Valkavičiui, architektui Sauliui Matuliui.

Buvęs vicemeras kaltinamas savo kabinete atvirai S.Rimkevičių kurstęs sumokėti už pagalbą, tačiau konkrečios sumos esą nenurodė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S.Rimkevičius per savo brolį Rytį Rimkevičių tuomečiam mero pavaduotojui mieste perdavė 5000 Lt

 

Šešėlį meta pareigūnui

 

K.Vainauskas ginasi visus pareigūnų surinktus parodymus vadindamas laužtais iš piršto.

„Nebuvo nei tos grupuotės, nei tų kyšių. Paprasčiausiai kažkam reikėjo sukurpti prieš mane kaltinimus ir teko iš nieko juos padaryti. Nieko nėra ir liudininkų parodymuose. Jie rašo, kad su manimi ir S.Karčinsku jokių reikalų neturėjo", — K.Vainauskas įrodinėjo esąs nekaltas. Apie sąsajas su S.Rimkevičiumi kaltinamasis nekalba.

„Tikiuosi, kad kai liudininkai duos parodymus, jis vis dėlto pasakys teisybę, o paskui galėsiu pakomentuoti", — teigė K. Vainauskas,

Dar 2009-ųjų lapkritį sulaikytas K.Vainauskas per advokatą iš areštinės išplatintame laiške S.Rimkevičių vadino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informatoriumi provokatoriumi, esą verslininkas daugiau nei metus prisigretinęs prie jo ir šeimos rinko žinias ir rengė provokacijas prieš jį. Buvęs politikas tvirtina, esą tarp suinteresuotųjų jį pasodinti į teisiamųjų suolą buvęs ir tuometis STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

„Jo sostelis labai klibėjo po skandalo dėl 400 tūkst. Lt valstybės paramos, todėl P.Urbšiui reikėjo bylų, o prokuratūra ėjo stumiama STT", — pareiškė K.Vainauskas.

Anot jo, esą P.Urbšiui grėsė lėkti iš posto dėl senelio — žiaurias sovietmečio represijas patyrusio paskutinio tarpukario Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato, vertėjo Juozo Urbšio sodybos rekonstrukcijai gautos solidžios paramos.

 

Pripažįsta klestint kyšininkavimą

 

K.Vainauskas neneigia, kad visais laikais Panevėžio savivaldybėje klestėjo kyšininkavimas. Tačiau buvęs vicemeras visą kaltę dėl jam: būnant valdžioje imtų kyšių verčia ant pareigūnų išaiškintos nusikalstamos' grupuotės žemiausio laiptelio stovėjusiam Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui.

„Taigi statybininkai nurodė, kad M.Buziui mokėjo pinigus. O kyšininkavimas Savivaldybėje buvo toks pat ir prieš penkis ar dešimt metų. Ne K.Vainauskas su S.Karčinsku jį sukūrė. Mes tik bandėme praplėsti statybininkų ratą siūlydami M.Buziui kviesti daugiau įmonių į konkursus", — „Sekundei" aiškino K.Vainauskas.

Ar korupcija įtariamo politiko pateikiama versija, esą skyriaus vedėjas ne vienerius metus galėjo iš verslininkų reikalauti kyšių ir juos imti nieko apie tai nežinant savivaldybės vadovams, turės išsiaiškinti teismas.

Abu kaltinamieji parodymus teigia duosiantys išklausę visų liudytojų. Jų versiją teismas išgirs dar negreitai, nes 33 tomų baudžiamojoje byloje turės būti apklaustas didžiulis būrys liudininkų. Teismo posėdžiai kol kas numatyti iki gruodžio mėnesio.

K.Vainauskui ir S.Karčinskui jau daugiau nei porą metų uždrausta bendrauti. Kaltinamieji teismo jau antrą kartą prašo leisti susitikinėti. Esą tokia kardomoji priemonė netekusi prasmės, mat jei norėtų, parodymus galėtų suderinti ir per teismo posėdžių pertraukas.

„Nuo negerų veiksmų netgi grotos nesulaiko", — kaltinamųjų motyvus atrėmė teisėjas.

 

Kurpiamos istorijos nebestebina

 

Italijos mafijos metodų pritaikymu Savivaldybėje įtariamo K.Vainausko apkaltintas bandymu pasinaudoti valstybės pinigais P. Urbšys teigė nesąs nustebintas. Politikų juodus darbus į viešumą traukęs buvęs pareigūnas sako pripratęs prie jų kurpiamų istorijų.

P.Urbšys neslepia iš tiesų iš Kultūros paveldo departamento buvo gavęs 450 tūkst. Lt senelio sodybai rekonstruoti. Tačiau tuometis pareigūnas solidžia parama nepasinaudojo asmeniniais tikslais— sodybą padovanojęs valstybei, joje įkurtas muziejus.

Už asmenines lėšas iš svetimų žmonių išpirkęs senelio sodybą Panevėžio rajone, P.Urbšys puoselėjo idėją atgaivinti garsios J.Urbšio giminės atminimą. Pareigūnas turtą siūlėsi dovanoti Krekenavos regioniniam parkui, tačiau jo nesudomino remonto besiprašanti lūšnelė.

„Supratau, kad tokios būklės namo, neturint nei rekonstrukcijos projekto, nei finansavimo jai remontuoti, niekas nenorės paimti",— teigė P.Urbšys.

Kai pareigūnas, aukodamas asmenines lėšas, pasirūpino rekonstrukcijos projektu, o Kultūros paveldo departamentas surado lėšų istorinės sodybos rekonstrukcijai; ją sutiko perimti savo žinion tuometė Panevėžio apskrities viršininko administracija. Dabar sodyba priklauso G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-06-09

 

2012 m. Birželis mėn. 02 d., Šeštadienis

Seimo nario V.Matuzo bylai tirti ketinama skirti ypatingą dėmesį

Nusikalstamos grupuotės sukūrimu, sukčiavimu ir kitais nusikaltimais įtariamas Vitas Matuzas jau kitą savaitę gali pradėti minti Generalinės prokuratūros slenkstį. Manoma, kad tokio rango politiko bylą turėtų tirti didesnę patirtį turintys prokurorai, kurių veiksmais visuomenė nė kiek neabejotų.

 

Purtosi rezonansinės bylos

 

Ne vienam, stebėjusiam Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės kriminalinę istoriją, į akis galėjo kristi viena detalė: Generalinė prokuratūra visą laiką akivaizdžiai demonstravo, jog nenori imtis šios rezonansinės bylos.

Tai stebina, nes, tarkime, buvusio Panevėžio vicemero „tvarkiečių“ Kastyčio Vainausko, savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko kyšininkavimo bylą ir net socialdemokratų veikėjo Vytauto Stepono Buterlevičiaus, iššvaisčiusio kone milijoną litų, bylą akimirksniu perėmė Generalinė prokuratūra.

Nuo pat bylos pradžios apie tai, kad į šią sukčiavimo stambiu mastu istoriją yra įsipainiojusi ir įtakingo konservatoriaus V.Matuzo šeima, Generalinės prokuratūros prokurorai žinojo, tačiau nieko nedarė, kad šiai bylai būtų suteiktas ypatingas dėmesys.

Šią savaitę „Panevėžio rytas“ pasiteiravo generalinio prokuroro Dariaus Valio, kodėl nuo pat pradžių Generalinė prokuratūra ignoravo įtarimus V.Matuzui ir vengė imtis šios bylos. Juo labiau kad Panevėžio apygardos prokurorai neturi didelės patirties dirbti su teisinę neliečiamybę turinčiais asmenimis ir jų brangiai apmokamais pačiais geriausiais advokatais.

Byloje taip pat minimos įspūdingos sumos, kurias V.Matuzo grupuotė ketino neteisėtai pasisavinti. Vien per viešuosius pirkimus buvo bandoma gauti apie 19 mln. litų.

Tačiau į visus klausimus generalinio prokuroro atstovė Rūta Dirsienė atsakė labai trumpai: „Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad dėl Jūsų minimo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę. Apie sprendimus iškart informuosime žiniasklaidą.“

Toks atsakymas leidžia manyti, jog jau kitą savaitę Generalinė prokuratūra gali perimti šią bylą.

„Panevėžio rytas“ nutarė pasiteirauti, ką apie tai mano dabar jau buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

– Ar V.Matuzo ir kitų įtariamųjų bylos tyrimą jau anksčiau neturėjo perimti Generalinė prokuratūra?

– Nuo pat pradžių maniau, jog bus bandoma šią bylą politizuoti, todėl visuomenėje galėjo rastis nepasitikėjimo pareigūnais jausmas. Mano nuojauta pasitvirtino, nes ir pats įtariamasis griebėsi to šiaudo ir ėmė kaltinti mane politikavimu.

Dabar, kai pareiškiau, jog ketinu balotiruotis į Seimą, politinis spekuliavimas aplink šią bylą dar labiau sustiprėjo.

– Koks jausmas apima stebint V.Matuzo gynybos taktiką?

– V.Matuzas nenustoja stebinti prieštaravimais pačiam sau. Pačioje pradžioje, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi su teikimu dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, seimūnas viešai pareiškė, jog ragins kolegas panaikinti jo neliečiamybę. Tuo pačiu metu jis viską darė, kad taip neįvyktų, kurdamas pasakas apie mistinę grupuotę, kuri siekia su juo susidoroti.

Apsimetęs, kad tik dabar sužinojo apie mano ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose pradeda kalbėti apie neva sufabrikuotą bylą.

V.Matuzas nieko nedaro, kad byla būtų tiriama objektyviai. Nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti grupę iš patyrusių prokurorų, kurie išsiaiškintų, ar teisėtai surinkti įrodymai, ar tuometis STT Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys nepiktnaudžiavo tarnyba.

– Ar tikrai Panevėžio pareigūnai ne kartą yra mėginę šią bylą perduoti Generalinei prokuratūrai?

– Dar 2011 metų lapkričio mėnesį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame figūravo Seimo nario V.Matuzo ir jo žmonos Danutės Matuzienės pavardės, apie bylos svarbą buvo informuota Generalinės prokuratūros vadovybė.

Tada bandžiau įtikinti Generalinės prokuratūros vadovus, kad šitą bylą perimtų Generalinė prokuratūra ir sudarytų bendrą tyrimo grupę.

Prognozavau, jog kils politinis triukšmas, bus kalbos apie politinį susidorojimą. Tai sakiau remdamasis ilgamete patirtimi.

Tas pats buvo V.S.Buterlevičiaus byloje. Kai prasidėjo pirmi sulaikymai, tai socialdemokratų frakcija Seime net buvo išsikvietusi tuometį STT vadovą į Seimą pasiaiškinti.

Lygiai tas pats pasikartojo, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimai organizuotos nusikalstamos grupės, į kurią įėjo buvę vicemeras K.Vainauskas ir administracijos direktorius S.Karčinskas.

Visais šiais atvejais tuometinė Generalinės prokuratūros vadovybė atsižvelgė į politinį kontekstą ir, norėdama užtikrinti objektyvų tyrimą, perimdavo jį savo žinion.

Vadovaudamasis ta patirtimi bandžiau įrodyti dabartinei Generalinės prokuratūros vadovybei, tačiau tuo metu tai nebuvo priimta kaip rimti argumentai. Buvo traktuojama, kad čia vos ne eilinė byla, kurioje nebus tokio politinio rezonanso.

– Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Vilnius tiesiog kratosi atsakomybės. Nors pats generalinis prokuroras D.Valys, kreipdamasis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo V.Matuzui, jau prisiėmė atsakomybę už įtarimų pagrįstumą ir byloje esančius įrodymus.

– Seimo narys Mantas Varaška buvo pareiškęs, kad kol kas nėra ko piktintis dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą, kad prokuroro veiklą bus galima įvertinti tada, kai jis ateis į Seimą atsiskaityti dėl V.Matuzo byloje atliktų darbų ir rezultatų.

Ankstesnė Generalinės prokuratūros vadovybė po tokių kreipimusi į Seimą iš karto perimdavo bylą, nes tinkamai įvertindavo atsakomybės laipsnį. Seimo narys M.Varaška teisus – generaliniam prokurorui teks atsakyti, jeigu paaiškėtų, kad kaltinimai laužti iš piršto. Vadinasi, ir bylą turėtų perimti Generalinė prokuratūra. Net prokurorą turėtų paskirti tokį, kuris jau turi pakankamai patirties tirti panašias bylas. Kad nekiltų visuomenei įtarimų, jog ketinama šią bylą numarinti stalčiuje.

Gruodžio mėnesį po D.Matuzienės sulaikymo Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu sudaryti bendrą grupę ir perimti ikiteisminį tyrimą. Bet vėl į tą prašymą nebuvo atsižvelgta.

Kai pavasarį kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, jog yra pagrindas svarstyti dėl teisinės V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo, vėl pateikėme prašymą perimti šią bylą.

Kad visuomenei nesusidarytų nuomonė, jog nevykdomas teisingumas ir kad ši byla tėra kažkoks politinis susidorojimas. Vėl buvo tyla. Kodėl? Nežinau, bet tai tikrai nėra normalu ir šis klausimas vieną kartą turi būti išspręstas.

 

Panevėžio rytas 2012-06-02

 

2012 m. Gegužė mėn. 30 d., Trečiadienis

Sudomino įtariamojo užtarėjai

Didžiulio masto korupcijos voratinklį „Panevėžio energijoje“ narpliojantys pareigūnai atkreipė dėmesį į įmonės vadovo gynėjus. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovus stebina, kodėl akcininkus tenkina butaforinis šilumos tiekėjos vadovas – pusmetį nebedirbantis ir vėl trims mėnesiams teismo nuo pareigų nušalintas Vytautas Šidlauskas.

 

Vadovauti neleido

 

Panevėžio tarybos patvirtintą planą, kaip Savivaldybė kovos su korupcija, miesto valdžia turbūt jau nukišo į paskutinį stalčių. Teismui prieš pusmetį iš „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus pareigų nušalinus korupcija įtariamą Vytautą Šidlauską ir prieš porą dienų nušalinimą pratęsus dar trims mėnesiams,  įmonės valdyba ir akcininkai vis tiek nesiryžta atsisveikinti su butaforiniu vadovu. Pareigūnų raginimų ieškoti naujo direktoriaus negirdi mūru už V.Šidlauską stojantis Panevėžio meras.

Apie teismo sprendimą V.Šidlausko dar neprileisti prie įmonės vairo „Panevėžio energijos“ valdybos pirmininkas, bendrovės technikos direktorius Petras Diksa teigia valdybą informuosiantis artimiausiame posėdyje birželio pabaigoje. Tačiau ar bus siūloma ieškoti naujo šilumos tiekėjos vadovo, pirmininkas neatsako.

„Už visą valdybą negaliu pasakyti, aptarsime esamą situaciją ir nutarsime, ar tą klausimą svarstysime artimiausiu metu, ar nukelsime rudeniui. Ar ką nors keisime kardinaliai, negaliu atsakyti. Dar mažai laiko praėjo nuo teismo sprendimo, matyt, jis dar bus apskųstas“, – „Sekundei“ teigė P.Diksa.

Nuo lapkričio pabaigos „Panevėžio energijai“ vadovauti neturintis teisės V.Šidlauskas patvirtino skųsiantis teismo sprendimą neleisti dirbti dar tris mėnesius.

„Be abejo, reikia gintis“, – į pokalbį nesileido įtariamasis.

 

Korupcijos prevencija – tik planuose

 

Didžiausią įtaką šilumos tiekėjos valdyme turinčios, 60,18 proc. įmonės akcijų valdančios Panevėžio savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius nesiima iniciatyvos abejotinos reputacijos „Panevėžio energijos“ direktorių keisti kitu.

V.Satkevičius tikina nesiūlantis įmonės valdybai svarstyti dėl V.Šidlausko atleidimo, nes taupo Savivaldybės pinigus. Jeigu korupcijos byloje jis būtų išteisintas, esą tektų atleistam direktoriui sumokėti nemenką kompensaciją.

Meras tikina tą sužinojo  pasikonsultavęs su nepriklausomu teisininku – advokatu. Asmeninio konsultanto pavardės V.Satkevičius neatskleidžia.

Tokia Panevėžio mero pozicija atrodo sunkiai suderinama su prieš porą savaičių  miesto Tarybos patvirtintu korupcijos prevencijos planu. Jame numatyta „tikrinti informaciją apie žmones, siekiančius eiti arba einančius pareigas Savivaldybėje, jos įstaigose ir struktūriniuose padaliniuose“.

Todėl, kaip teigiama Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime, juose „galės dirbti tik tie, kieno nepriekaištingą reputaciją patvirtins kompetentingos institucijos“.

 

Užtarimas sudomino STT

 

Ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos „Panevėžio energijoje“ atliekantys pareigūnai neigiamai vertina V.Šidlauską ginančią akcininkų poziciją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko pareigas laikinai einančio Egidijaus Snicoriaus teigimu, įstatymai numato, kad akcinės bendrovės akcininkai turi teisę bet kada ir netgi be jokio paaiškinimo nutraukti su įmonės vadovu neterminuotą darbo sutartį. Pareigūną stebina, kodėl tokia teise nepasinaudoja „Panevėžio energijos“ akcininkai ir to neinicijuoja pagrindinė įmonės dalininkė Panevėžio savivaldybė.

„Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą" - E. Snicorius.

Juo labiau kad, pasak E.Snicoriaus, darbo sutarties su V.Šidlausku nutraukimas finansinių nuostolių neatneštų — atleistajam neprivaloma išmokėti išeitinės kompensacijos.

„Kalbame ne apie bet kokią, o Savivaldybės įmonę, privalančią tenkinti viešuosius interesus. Jai turi vadovauti žmogus, kurio reputacija nekelia jokių abejonių. Teismas, pratęsdamas V.Šidlausko nušalinimą nuo „Panevėžio energijos" vadovo pareigų, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog įmonės direktorius padarė nusikaltimą", — teigė E.Snicorius.

Pareigūno nuomone, jokia logika neįmanoma paaiškinti, kodėl įmonei reikalingas direktorius, negalintis jai vadovauti ir realiai neinantis šių pareigų.

„Šita situacija mums kelia didelių abejonių ir imsimės priemonių dėl korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimo-pabrėžė STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, didelis pliusas, kad gegužės pradžioje vykusiame „Panevėžio energijos" naujos kadencijos valdybos posėdyje Savivaldybės atstovas Antanas Stoka balsuodamas dėl V.Šidlausko susilaikė.

„Bet iki galo kažkodėl neinama", — stebisi E.Snicorius.

 

Primena nusikalstamas grupuotes

 

Jo pirmtakas, vadovavęs rezonansiniam „Panevėžio energijos" tyrimui Povilas Urbšys Savivaldybės veiksmuose pastebi nusikalstamoms grupuotėms būdingų požymių.

„Savivaldybė daro viską, kad V.Šidlauskas išsaugotų generalinio direktoriaus statusą. Paprastai taip elgiasi nusikalstamos grupuotės, ginančios savo narį ir tuo siekdamos, kad jis neduotų pareigūnams parodymų, padėsiančių atskleisti tiesą", — mano buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas.

Anot jo, jei miesto vadovams rūpėtų išsiaiškinti, kad į vartotojus gąsdinančią šilumos kainą nėra įskaičiuojamos korupcinės išlaidos, elgtųsi kitaip.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-05-30

 

2012 m. Gegužė mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Seimo narys nesileidžia apklausiamas

Žadėjęs atsakyti į visus teisėsaugininkų klausimus korupcija įtariamas Seimo narys konservatorius Vitas Matuzas Panevėžio pareigūnams atsisakė duoti parodymus. Politinio susidorojimo auka save vadinantis Seimo narys skelbia, kad jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Išsklaidyti visuomenėje sėjamų abejonių dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių Panevėžio teisėsaugos pareigūnų nešališkumo Generalinė prokuratūra neskuba. Nors iki šiol į korupcijos voratinklį įsipainiojusių Aukštaitijos sostinės politikų ikiteisminiams tyrimams vadovaudavo Generalinė prokuratūra, didžiulį rezonansą sukėlusi Seimo nario byla – Panevėžio apygardos prokurorų rankose.

 

Kviesis dar kartą

 

Į apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyboje V.Matuzas atvyko lydimas dviejų advokatų – Arūno Petrausko ir 1997–2000 m. generalinio prokuroro pareigas ėjusio Kazio Pėdnyčios. V.Matuzas pasinaudojo įtariamojo teise neduoti parodymų ir pateikė prašymą susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuroras Rimantas Vagrys sako, kad tokią poziciją įtariamieji pasirenka gana dažnai.

„Duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Jis net teisme turi teisę atsisakyti kalbėti. Taip pat jis turi teisę prašyti susipažinti su visa bylos medžiaga, bet prokuroras gali tokį prašymą atmesti, jei mano, kad tai gali pakenkti tyrimo sėkmei“, – „Sekundei“ teigė R.Vagrys.

Seimo nario pageidavimas nebuvo patenkintas. V.Matuzui leista susipažinti tik su dalimi bylos.

Prokurorams nepanoręs pasakoti, kaip buvo atliekami galimai korupciniai sandėriai, V.Matuzas į apklausą bus kviečiamas dar kartą. „Gal pakeis savo nuomonę. Vieni įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu iš viso neduoda parodymų ir prakalba tik teisme. Būna, kad net teisme tyli“, – svarstė R.Vagrys.

Tylos siena nuo pareigūnų atsiribojusiam V.Matuzui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti be teismo ir prokuroro leidimo. Tokia kardomoji priemonė politikui neturėtų trukdyti toliau eiti Seimo nario pareigų.

Be pareigūnų žinios išvykti neturi teisės ir parlamentaro žmona Danutė Matuzienė. Be to, už ją  sumokėtas 40 tūkst. litų užstatas.  Už V.Matuzą prokurorai užstato neprašė. Parlamentaro sutuoktinė su pareigūnais buvo kiek kalbesnė.
„Kažkokie jos parodymai yra“, – teigė prokuroras.

 

Abejonės dėl susidorojimo nesklaidomos

 

V.Matuzas tvirtina neatsisakęs duoti parodymų. „Prašymas susipažinti su bylos medžiaga nėra atsisakymas duoti parodymus", — aiškina Seimo narys. Po neįvykusios apklausos STT Panevėžio valdyboje Seimo narys savo internetinėje svetainėje tvirtino esąs pasiryžęs tiesą įrodyti teisme. Jo teigimu, Generalinei prokuratūrai atiduota jo baudžiamoji byla sufabrikuota.

Parlamentaras neišsižada pozicijos, kad ši byla, sutapusi su rinkimų kampanijos pradžia, yra kryptingas ir nuoseklus darbas jo oponentams ruošiantis rinkimams Paklaustas, ar prašys Generalinės prokuratūros atlikti tyrimą dėl STT Panevėžio valdybos pareigūnų veiksmų objektyvumo, V.Matuzas teigė svarstantis įvairias galimybes.

Seimo nario pasėtų abejonių, kad Panevėžio teisėsaugos pareigūnai galėjo tapti prieš jį surengto politinio susidorojimo įrankiais, Generalinė, prokuratūra neskuba sklaidyti.

Jos atstovės Rūtos Dirsienės teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo vietos Generalinė prokuratūra spręs kitą savaitę.

 

Prokuratūros pozicija stebina

 

V.Matuzo politiniu susidorojimu kaltinamas buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad iš panevėžiečių rezonansinę bylą Generalinė prokuratūra turėjo perimti jau prieš pusmetį. Buvęs pareigūnas teigia dar praėjusių metų lapkritį, kai buvo ketinama pradėti ikiteisminį tyrimą, asmeniškai to prašęs.

Jau tuomet P.Urbšys prognozavo, kad teisėsaugininkams pajudinus V.Matuzo šeimą kils ažiotažas ir kalbos apie prieš rinkimus vykdomą politinį susidorojimą.

Buvusio pareigūno prognozės išsipildė. P.Urbšio nuomone, dabar, kai jis viešai yra išsakęs ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose; Generalinės prokuratūros pozicija turėtų keistis.

Į pensiją pasitraukęs STT Panevėžio valdybos viršininkas įsitikinęs, kad ji ne tik turėtų perimti kontroliuoti tyrimą, bet ir sudaryti patyrusių prokurorų grupę ir stengtis išsiaiškinti, ar įrodymai surinkti fabrikuojant bylą, ar nepažeisti įstatymai.

Jei bus reikalinga, tegul traukia atsakomybėn tarnybinius įgaliojimus viršijusius pareigūnus, taip pat ir mane. Jei Generalinė prokuratūra vėl liks tos pačios pozicijos, kaip praėjusių mėtų lapkritį, ji sudarys visuomenei įspūdį institucijos, kuriai trūksta teisinės valios objektyviai tirti tokią bylą", — įsitikinęs P.Urbšys. Jo nuomone, abejones, kokios kyla V.Matuzui, gali panaikinti tik Generalinė prokuratūra, sutelkusi savo geriausias pajėgas, o pasyvi jos pozicija gali atsisukti prieš patį vadovą.

„Seimo posėdyje svarstant V.Matuzo neliečiamybės klausimą parlamentaras Mantas Varaška pasakė, kad šiandien Seimas neįgyvendina teisingumo, bet tą galės tada, kai Generalinės prokuratūros vadovas ateis su metine ataskaita. Tuomet jo bus galima paklausti, kaip sekėsi šitas tyrimas. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai nesuvoktų, jog dabartinė pasyvi pozicija tik didins ateity generalinio prokuroro atsakomybę už šios bylos baigtį", — „Sekundei" teigė P.Urbšys.

Politinio susidorojimo kortą gynyboje išmetęs V.Matuzas nėra originalus. Tuo pačiu pareigūnus kaltino jau nuteistas buvęs miesto Tarybos narys ir Savivaldybės administracijos darbuotojas Vytautas Steponas Buterlevičius, „tvarkiečai" - Kastytis Vainauskas bei Stasys Karcinskas. Tačiau kad būtų išvengta politizavimo, abi bylas suskubo savo žinion perimti Generalinė prokuratūra.

Pasak P.Urbšio, STT Panevėžio valdybai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl V.S.Buterlevičiaus, iš karto sujudo politikai - STT viršininką į Seimą išsikvietė Socialdemokratų frakcija.

„Matydama, kad Savivaldybėje veikusioje organizuotoje nusikalstamoje grupėje galimai dalyvauja vicemeras ir Savivaldybės administracijos direktorius, tuometė Generalinė prokuratūra suvokė, kad šitą bylą irgi reikia perimti, kad būtų išvengta politizavimo. O dabartinės Generalinės prokuratūros vadovybė kažkodėl to nenori suvokti. Nesinori tikėti, kad Generalinės prokuratūros vadovai elgiasi ne kaip paskirti pareigūnai, kurie turi atsiskaityti tik prieš įstatymą. Tačiau man susidaro įspūdis, kad kartais jie elgiasi kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai, kurie dairosi į šalis, kaip sureaguos viena ar kita politinė jėga", — svarsto P.Urbšys.

 

Sekundė 2012-05-01

 

2012 m. Gegužė mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Seimūno ašaromis netiki

Sustabdė narystę partijoje

 

Seimo nario mandatu prisidengęs aferistas ar politinio susidorojimo auka? Kol Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija mėnesį aiškinsis, kas iš tiesų yra Vitas Matuzas, parlamentaras stabdo savo, narystę Tėvynės sąjungoje.

Seimo narys teigia tokį sprendimą priėmęs gerokai anksčiau, tačiau prašymą įteikęs tik vakar, nes turėjęs įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus partijai ir jos vadovybei dėl rinkimų programos, kai kurių teisės aktų projektų rengimo ir kitų.

V. Matuzas atmeta prokurorų jam pateiktus įtarimus korupcija. Politikas tvirtina, kad taip jį bando skandinti konkurentai, kurie nepajėgia įveikti rinkimuose įprastu būdu.

Kaip teigia įtakingas konservatorius, jei būtų pasitraukęs iš partijos, dabar nereikėtų gintis nuo, jo tvirtinimu, sufabrikuotų kaltinimų.

 

Surinko susidorojimo įrodymus

 

Pasak V.Matuzo, jis pats, šeima, vaikai, o dabar ir anūkai puolami jau penkiolika metų. Tiek, kiek jis yra Tėvynės sąjungoje.

„Net neabejoju — jei būčiau pasitraukęs iš politikos, šiandien nereikėtų nei man, nei žmonai gintis nuo absurdiškų kaltinimų", — tvirtina Seimo narys.

Įrodymus, kaip su juo esą penkiolika metų bandoma susidoroti, V. Matuzas išguldė į septynių puslapių pranešimą spaudai.

Jame politikas tvirtina trukdantis „tik saujelei". Anot jo, už tai, kad „nepritapau „prie chebros", nenuolaidžiavau, nesitaiksčiau, neužmerkiau akių prieš negeroves beveik tris kadencijas eidamas Panevėžio mero pareigas".

V.Matuzo teigimu, Panevėžyje seniai veikia grupuotė, nenorinti matyti jo valdžioje.

Esą puolimas prieš jo šeimą pradėtas dar 1994-aisiais, kai buvo padegtos patalpos, išsinuomotos kooperatyvo veiklai. Pastatą V.Matuzai dalijosi su doriems verslininkams baimę kėlusiais „tulpiniais".

Seimo narys neslepia, kad kitame pastato gale buvo remontuojamos prabangios „tulpinių" mašinos.

Politikas tvirtina, jog tokia kaimynystė ir jam nebuvo rami. Esą „tulpiniai" kooperatyvo darbuotoją išvežę į mišką vertė prisipažinti, kad gaisras kilo nuo elektros spintų.

Susidorojimo dalimi V.Matuzas laiko ir 1996-aisiais vagystę bute. Nuostolis siekė dešimtis tūkstančių litų. Parlamentaras teigia, kad tyrimui nepasistūmėjus į priekį šeimai teko samdytis privatų seklį. Šiam pradėjus domėtis nusikaltimo aplinkybėmis, padegtas po butu esantis rūsys. Po šio gaisro šeima pakeitė gyvenamąją vietą — įsigijo dalį namo Smėlynės g. V.Matuzas teigia taip ieškojęs saugios užuovėjos šeimai.

Pasak V.Matuzo, 1997-aisiais jam tapus Panevėžio meru, vienas apskrities laikraštis ėmėsi šmeižto kampanijos. Tokia parlamentaras įvardija tuomečiame dienraštyje pasirodžiusius straipsnius apie jo šeimą.

 

Šeimą lydėjo mirtys

 

Seimo narys tvirtina visada reiškęs tvirtą palaikymą prokurorams, kovojusiems su nusikalstamomis grupuotėmis. Esą po 1998-aisiais vykusio pokalbio su prokuroru Gintaru Sereika pajutęs, kad rado artimą sielą ir sunkiai išgyvenęs netektį, kai 1999-ųjų sausį pareigūnas buvo nušautas.

Po metų laidotuves organizuoti teko jau Matuzų šeimai. 2000-ųjų lapkritį rastas miręs dukters Inetos vyras Irmantas, jo galvoje buvo šautinė žaizda. Mirties aplinkybes tebegaubia paslaptis, Tyrimai buvo pradėti dėl žmogžudystės ir dėl privedimo iki savižudybės. Įtarta, kad vyras, pranešęs išvykstantis iš Lietuvos, nusišovė nelegaliai laikytu ginklu.

„Jį tada į oro uostą vežė už piktnaudžiavimą, finansines machinacijas dabar jau nuteisto Panevėžio politiko sūnus. Panevėžyje sklandė kalbos, kad V.Buterlevičius esą ne kartą sakęs, kad Matuzą reikia nušauti, kad Matuzą seka STT", — išplatintame pranešime rašo V.Matuzas.

Su kūdikiu likusi politiko dukra nepalūžo ir ėmėsi verslo— atidarė pirmąją Lietuvoje privačią šaudyklą.

V.Matuzų šeimai netrukus teko išgyventi dar vienas laidotuves — 2002-aisiais savo darbo kabinete nusišovė politiko žmonos giminaitis prokuroras R.Šimkus.

 

Spaudžiami žmonos pavaldiniai

 

V.Matuzas teigia puolimą ypač pajutęs, kai neišbuvęs pirmosios kadencijos Seime grįžo į Panevėžį ir vėl tapo meru. Esą girdėjęs perspėjimų likti sostinėje, nes „sąjūdininkai nerimsta", tačiau manęs esąs reikalingas miestui. Tačiau 2008-aisiais koalicijos partneriai jam paskelbė interpeliaciją. Miesto Tarybos narių balsų dauguma V.Matuzo vadovaujami Panevėžio konservatoriai buvo išmesti iš valdančiosios daugumos. Eiliniu Tarybos nariu V.Matuzas išbuvo vos keletą mėnesių — tapo Seimo nariu, kai TS-LKD rinkimų sąraše jam savo vietą užleido žmonos giminaitis, žinomas psichiatras Raimundas Alekna.

Anot V.Matuzo, dabar, kai Generalinė prokuratūra prašo Seimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę, ne vienas žmogus prasitaręs nedrįstantis viešai išsakyti palaikymo, nes bijo būti apkaltintas ir nuteistas be kaltės. Esą bendrovės „Distenas", kuriai vadovauja D.Matuzienė, darbuotojus bandoma įtikinti, kad jie kuo skubiau trauktųsi, jei nenori turėti problemų.

„Aiškiai matyti, kad tyrimas yra ne tik ekonominio, bet ir politinio užsakymo išdava siekiant sukompromituoti V.Matuzą", - tvirtina Seimo narys.

Seimo narys neoriginalus

STT Panevėžio teritoriniam padaliniui nuo 1997 metų vadovavęs, prieš mėnesį į pensiją dėl sveikatos pasitraukęs Povilas Urbšys Seimo nario gynybą vadina desperatišku bandymu suklaidinti visuomenę ir bet kokia kaina išvengti tyrimo baudžiamojoje byloje.

Pasak P.Urbšio, teisėsaugos institucijas apkaltinęs vykdant politinį susidorojimą V.Matuzas nėra originalus.

„Per 15-iolika metų STT Panevėžio valdyba pajudino beveik visų partijų narius. Visada kildavo retorika, kad STT ir mano asmenyje vykdo kažkieno užsakymą. Keisčiausia, kad ilgai buvo skleidžiama nuostata, kad vykdau užsakymus ne kieno nors kito, o būtent V.Matuzo", — teigė P.Urbšys.

Anot jo, visi įtariamaisiais tapę politikai laikosi nuostatos, kad puolimas yra geriausia gynyba. Pareigūnas pasakoja iš vieno sulaikytojo netgi išgirdęs savotišką atsiprašymą: jums pretenzijų neturiu, bet privalau viešai kalbėti, jog tai yra užsakymas.

„Politikai žino, kad esu žmogus, kuriam negali niekas nurodinėti, ką liesti, o ko ne. Bet jie šito niekada viešai nepripažins", — įsitikinęs buvęs Panevėžio STT vadas.

Kad STT Panevėžio valdyba tapo Aukštaitijos sostinėje valdžią susigrąžinti bandančių konservatorių įrankiu, ypač garsiai kalbėta 2009-aisiais, kai iš Savivaldybės buvo išvesti su antrankiais tuomečiai vadovai „tvarkiečiai" — administracijos direktorius Stasys Karčinskas ir vicemeras Kastytis Vainauskas. Sutapimu P.Urbšys vadina tai, kad netrukus Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė tuometį merą socialdemokratą Povilą Vadopolą neteisėtai užėmus postą. Po tokių įvykių pasikeitė valdančioji dauguma ir Tėvynės, sąjunga susigrąžino Panevėžyje valdžią — meru tapo krikščionis demokratas Vitalijus Satkevičius.

„Daugumą praradusios partijos teigė, esą STT veiksmai buvo susiję su tuo, kad būtų paruošta dirva konservatoriams užimti valdžią. Todėl ir V.Matuzo pozicijos negaliu vertinti kitaip, kaip taktika asmens, norinčio išvengti baudžiamojo persekiojimo", — teigė P.Urbšys.

 

Jaučia įtariamojo įtaką

 

Tačiau P.Urbšį stebina, kodėl V.Matuzas STT kaltina-neva vykdomu susidorojimu ir su Tėvynės sąjunga. Tokie Seimo nario pareiškimai P.Urbšiui keisti, nes nei TS vadovybė- Vilniuje, nei jo vadovaujamas skyrius neišreiškė pozicijos, kad bandoma paskandinti ne tik Seimo narį, bet ir visą partiją.

„STT partijų nepersekioja, o kad įtariami nusikalstama veika politikai jomis dangstosi, nė teisėsaugos problema. Man taip pat keista, kad V.Matuzas įvardija, jog 15-iolika metų persekiojami jo šeimos nariai. Jei jis šeimos sąvoką vartoja apibūdindamas nuo jo priklausomus ir jam atsidavusius asmenis, tada aišku, ką turi omeny. Bet prie persekiotojų reikėtų priskirti ir miesto Tarybos TS frakcijos narius, teigusius, kad užkirtus kelią konservatoriui Viktorui Trofimovui tapti „Panevėžio energijos" stebėtojų tarybos nariu, susilaukė iš jo išpuolių, todėl turėjo jį pašalinti iš frakcijos. Bet V.Matuzui, save sutapatinančiam su visa partija, tai nesutrukdė V.Trofimovo pasirinkti rinkimų kampanijos iždininku. Matyt, pagal pinigų kilmę ir iždininkas", — pažymi P.Urbšys.

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas abejoja, ar ne be V.Matuzo įtakos ir toliau „Panevėžio energijoje" priimami teisėsaugos pareigūnus šokiruojami sprendimai. Tokius įtarimus kelia tai, kad Savivaldybės meras ir administracijos direktorė nepuolė kritikuoti bendrovės valdybos, kai ši įmonės vairą ir toliau patikėjo teismo nuo generalinio direktoriaus pareigų nušalintam, korupcija įtariamam Vytautui Šidlauskui.

„Gal todėl iš Savivaldybės vadovų neišgirdome kritikos, kad V.Šidlauskas priskiriamas prie V.Matuzo šeimos narių ir jo liesti nevalia? Toks toleravimas nejučiomis kelia minčių, ar V.Šidlauskas paliktas generaliniu direktoriumi ne tam, kad nebūtų sudarytos aplinkybės jam duoti parodymus prieš V.Matuzą?" — įžvelgia P.Urbšys.

 

Į valdžią atvedė įsipareigojimai

 

P.Urbšys neslepia, jog vadovaudamas STT Panevėžio valdybai su V.Matuzu buvo nepažįstamas. Tačiau pareigūnas teigia ranką spausdavęs ne tik jam.

„Su V.Matuzu sveikindavausi taip pat, kaip ir su Visvaldu Matkevičiumi, K.Vainausku bei kitais asmenimis, anksčiau ar vėliau atsidūrusiais mūsų akiratyje. Kodėl taip elgiausi? Vienas įtariamuoju tapęs politikas savo situaciją taip pakomentavo: kai pamačiau, kad P.Urbšys su manimi nebesisveikina, supratau, kad kažkas yra blogai", — teigė buvęs pareigūnas.

Jis tvirtina turintis vilties, kad V.Matuzas išliks nuoseklus ir laikysis nuostatos, išsakytos dar balandžio 26-ąją. Tądien išplatintame pareiškime parlamentaras teigė esąs nekaltas ir raginsiantis Seimo narius balsuoti už teisinės neliečiamybės jam panaikinimą.

„V.Matuzas visada buvo nuoseklus. Jis liko ištikimas savo nuostatai, dėl ko atėjo į politiką. 1994 m., kai miesto Savivaldybė sugebėjo už pusę „Ekrano" kultūros rūmų nurašyti tuo metu klestinčiai gamyklai skolas, o už kitą pusę — įsipareigoti sumokėti įmonei 6 mln. litų per trejus metus, konservatorių sąraše pirmas atsirado ne kas kitas, o V.Matuzas, glaudžiai susijęs su „Ekrano" finansine grupe. Visuomenei tai buvo ženklas, kad jis neatsitiktinai tapo meru, o gal būt tam, kad įvykdytų tuos finansinius įsipareigojimus",— sąsajas įžvelgia P.Urbšys.

Į politiką V.Matuzas įskriejo kaip kometa — staiga. Aktyvus sąjūdininkas P.Urbšys tikina neprisimenantis, kad bent kartą V.Matuzas būtų užsukęs į Sąjūdžio būstinę.

„Bendrabutyje, kurio komendante buvo D.Matuzienė, gyventojams buvo susidaręs įspūdis, kad tam tikro iš jos spaudimo sulaukė dėl to, nes susiję su Sąjūdžiu. O kai Lietuvoje galų gale tapo saugu demonstruoti savo pažiūras, atsirado tokių žmonių kaip V.Matuzas banga. Todėl dabar manęs absoliučiai nestebina jo pareiškimai",— teigė P.Urbšys.

 

„Tulpinių" draugijos nesikratė

 

Konservatorių atėjimas į valdžią Panevėžyje ne be šešėlio. Dar tuomet, kai miestą baimėje kaustė brutalūs kriminaliniai nusikaltimai, Aukštaitijos sostinei pelnę lietuviškosios Čikagos etiketę, konservatorių Kęstučio Skrebio ir Raimundo Aleknos kažkodėl netrikdė „tulpinių" draugija. Miesto laikraštyje publikuota nuotrauka iš bokso turnyro, kur prie vieno stalelio sėdi abu įtakingi politikai, prie kito — nusikalstamos gaujos nariai. Po tokia nuotrauka — iškalbingas prierašas: „Panevėžio valdžia" turėjo parodyti, kas valdo miestą.

P.Urbšys neatmeta, kad su kriminalinio pasaulio atstovais galėjo reikalų turėti ir pats V.Matuzas.

„Jam tapus meru tuometis Autobusų parko vadovas yra kalbėjęs, kad bendraudamas su V.Matuzu supratęs, jog įmonė degalus turi pirkti iš „tulpinių" firmos", - pamena P.Urbšys.

Pats V.Matuzas viešoje erdvėje irgi yra minėjęs, kad jam teko bendrauti su nusikalstamo pasaulio vadeiva Algimantu Vertelka-Pinčia, esą šis pasakojęs, kaip ir iš ko gyvenantis.

„Mano praktika rodo, kad tokiam atvirumui turėjo būti tam tikros aplinkybės. Asmeniui, kuriuo nepasitikėjo, A.Vertelka neatsiverdavo", — teigė P.Urbšys.

 

Nespjauna į politiką

 

Panevėžio politikų nuodėmes j dienos šviesą iškėlęs ilgametis STT Panevėžio valdybos vadas, už pavyzdingą tarnybą apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi P.Urbšys neslepia, kad likęs be darbo neatmeta galimybės ateiti į politiką.

Buvęs pareigūnas ironizuoja, jog kokį žinomesnį asmenį pajudinusi STT savotiškai prisidėdavo prie jo karjeros, bet pats dėl sveikatos problemų turėjęs pasitraukti į pensiją, darbo pasiūlymų nesulaukiantis.

„Apygardos prokurorui Malčiauskui dėl pareikštų įtarimų teko apleisti postą, bet po kelių savaičių jį priėmė Panevėžio statybos trestas ir netgi patikėjo vadovauti vienai iš dukterinių įmonių. Buvęs miesto Tarybos narys V.Matkevičius, tapęs įtariamuoju, manau, ne be V.Matuzo pagalbos tapo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniu direktoriumi. Bet nepastebiu, kad kažkam aš būčiau reikalingas — nei verslui, nei valstybės tarnybai", — stebisi P.Urbšys.

Buvęs pareigūnas teigia ieškosiantis, kur panaudoti įgytą patirtį. P.Urbšys pripažįsta sulaukiantis ir raginimų kandidatuoti į Seimą, ir partijų kvietimų.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad negalvoju padėti žmonėms apsispręsti rinkimuose į Seimą.

Tikrai pasakysiu, kad nesileisiu izoliuojamas, nors gal kažkas to ir tikisi.

O su partijomis bėda tokia, kad per 15-iolika mano vadovavimo STT Panevėžio valdybai metų turbūt neliko politinės jėgos, kurios nebūtume pajudinę.

Kur dabar benueičiau, tokiems kaip V.Matuzas atsirastų galimybė toliau klaidinti žmones", — mano P.Urbšys.

 

Seimūnas gins nukentėjusiųjų teises

 

■ Seimo prašęs panaikinti V.Matuzo teisinę neliečiamybę generalinis prokuroras D.Valys teigė, jog parlamentaras įtariamas subūręs organizuotą grupę keliems nusikaltimams daryti. Įtariama, kad V.Matuzas dalyvavo „Panevėžio energijai" organizuojant keturis galimai neskaidrius viešųjų pirkimų konkursus biokurui pirkti, kurių bendra vertė per 17 mln. Lt. Visus laimėjo su V.Matuzo šeima siejama „Žilvyčio" kooperatinė bendrovė.

■ Politikas taip pat įtariamas kai kurių įmonių protegavimu bei nesumokėjęs mokesčių už medžiokles.

■ Įtarimai pateikti jau 22 asmenims, tarp jų ir Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei.

■ Prokurorų teigimu, dauguma įtariamųjų visiškai arba iš dalies pripažino savo kaltę.

■ V.Matuzas užsimena, kad parodymai buvo išgauti jėga, šantažu ir kitais metodais.

■ Parlamentaras tikina sulaukiantis laiškų ir skambučių neva nukentėjusiųjų nuo STT pareigūnų, kitų teisėsaugos institucijų.

■Įtariamasis teigia pasistengsiantis, kad visi jį pasiekiantys pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus teisėsaugos institucijose būtų ištirti jų veiklą kontroliuojančių Seimo komitetų.

 

Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė 2012-05-10

 

2012 m. Balandis mėn. 14 d., Šeštadienis

Vėl yra nusikaltėlių, kurių vengia teisėsauga

Šios savaitės „Respublikos" žmogus - buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Iš visų savo kolegų ilgiausiai, nuo pat tarnybos įkūrimo, teritorinio padalinio poste išsilaikęs dabar jau buvęs pareigūnas atskleidžia: kova su korupcija sunkiai skinasi kelią, neštam trukdo politikų toleruojamos ir remiamos įvairios struktūros.

Su tarnyba P. UrbŠys turėjo atsi­sveikinti išgirdęs medikų verdiktą. Šiam žingsniui tikriausiai nebūtų teikta tiek reikšmės, jeigu tuo pat me­tu Panevėžio apygardos prokuratūra nebūtų paprašiusi Generalinės pro­kuratūros reikalauti kad Seimas kiš­tų panaikinti neliečiamybę vienam Parlamento senbuvių, buvusiam Pa­nevėžio miesto merui, dabar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmi­ninko pavaduotojui, vienai konserva­torių figūrų Vitui Matuzui.

Nors pats P. Urbšys tai vadina tik sutapimu, viešoji erdvė pratrūko ko­mentarais, kad pareigūnas galėjo tap­ti politikų keršto auka. Mat STT Pa­nevėžio valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio epicentre atsidūrė mi­nėto seimūno žmona Danutė Matuzienė, o pats V. Matuzas taip pat gali tapti įtariamuoju. P. Urbšys įspėja: vi­suomenė netrukus turės progos įsiti­kinti, kiek ryžtingas yra generalinis prokuroras Darius Valys.

„Tai tarsi lakmuso popierėlis, ku­ris parodys, kiek Generalinės proku­ratūros vadovybė yra pasiruošusi im­tis atsakomybės. Pamatysime, ar ji vadovaujasi įstatymu, ar atsižvelgs į interesų sankirtas aplink prokuratū­rą ir jos viduje. Šitoje byloje kurato­rius buvo prokuroras Saulius Versec­kas. Jeigu apygardos prokuratūra pateikė pagrindą svarstyti dėl teisinės neliečiamybės atėmimo, logiška, kad tai įvertinti turėtų tas kuratorius, su kuriuo nuo pat pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo konsultuojama­si. Bet jeigu Įvertinti tai, kas pateikta, Generalinės prokuratūros vadovybė paves prokurorui, kuris visiškai ne­susipažinęs su šia byla, ir bus atsa­kymas, kad kažko dar nepakanka, nori nenori susidarys įspūdis, kad šį reikalą iš anksto nuspręsta užgniauž­ti", -prognozuoja buvęs STT pada­linio vadovas.

- Kas lėmė jūsų atsisveikini­me su STT - sveikata ar vis dėl­to kitos priežastys? - „Respublika" paklausė P. URBŠIO.

- Ir sveikata, ir kitos priežastys. Iš tikrųjų turėjau palikti tarnybą dėl to, kad mano sveikata neatitinka ei­namoms pareigoms keliamų reika­lavimų. Tai įvyko neplanuotai, bet tai buvo planuota procedūra, nes rug­sėjo mėnesį man sueina 50 metų. Visi tokio amžiaus darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą. Tai įprasta pro­cedūra.

- O kitos priežastys?

- Kitos - tai, kas vyko ir šiuo me­tu vyksta FNTT skandalo kontekste, kaip yra pasielgta su šios tarnybos vadovu Vitalijumi Gailiumi.

Kalbėkime iš principo. Yra ne­mažai pareigūnų, kurie savo ištikimybę priesaikai, duotą valstybei, pir­miausia suvokia kaip tarnavimą vals­tybės piliečiams. Ne kažkokių insti­tucijų vadovams ar kažkokioms po­litinėms grupuotėms. Jie priesaiką suvokia būtent šitaip. Ir štai susida­ro toks įspūdis, kad tokie žmonės tarsi laikomi nelojaliais tiems, kurie sprendžia, ar jie tinka eiti tokias par­eigas, ar netinka. O geras pareigūnas pirmiausia turi būti geras pilietis.

Kad pareigūnas turi būti apolitiš­kas, viskas aišku. Bet jis turi būti pilietiškas. Nes jeigu jis ne pilietis, jis iš principo negali atstovauti pilie­čių viešajam interesui, negali jo gin­ti, net nebus pasiruošęs aukoti savo gyvybę. Todėl kaip pilietis aš reaguo­ju į tai, kas vyksta. Be abejo, susi­kaupia tam tikrų minčių, tam tikrų emocijų, kurios vienaip ar kitaip ver­čia stengtis išoriškai nepradėti ver­tinti politiku veiksmų ir kartu nepra­dėti politikuoti.

- Bet dabar nuo to tapote lais­vas?

- Dabar taip. Mūsų valstybės pro­blema, kad valdžios grandys nepaiso Konstitucijos nubrėžtų ribų, aukšti pareigūnai vadovaujasi ne duota priesaika valstybei, o kažkokių inte­resų paisymu. Pareigūnas negali ver­tinti politikų veiksmų. Jeigu tu jauti, kad tavyje jau nebetelpa, tai ir yra priežastis. Todėl aš ir nusprendžiau neslėpti, kas manyje susikaupė.

- Jūsų žingsnis iš dalies yra protestas prieš tokius dalykus?

- Nepavadinčiau to protestu. Tik atsirado galimybė kalbėti. Kai savo uniformą pakabinau į spintą, tapau paprastu piliečiu ir manęs niekas ne­saisto. Aš kalbu dėl tų, kurie lieka dirbti jėgos struktūrose. Yra labai daug pareigūnų, kurie suvokia savo tarnavimą valstybei taip, kaip aš.

- Ar jums yra grėsusi panaši padėtis, kokioje atsidūrė atleisti FNTT vadovai?

- Siūlau prisiminti 1998 metus. Turbūt visi pamiršo, koks likimas iš­tiko pirmąjį STT vadovą Juozą Gau­dutį. Visi pamiršo tą skandalą. Tada neteko pareigų STT, Mokesčių poli­cijos vadovai. Tada nebeliko ir vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio. Tai įvyko dėl priešpriešos, kuri buvo tarp Gedimino Vagnoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos bei jam paval­džių institucijų. Aš žinau, kad naujam STT vadovui buvo įteiktas sąrašas pareigūnų, kurių neturi likti. Tik dėl naujojo vadovo Andriaus Pečkio nuostatos jie liko. Tame sąraše buvo ir mano pavardė.

Prisiminkime kitus dalykus, re­zonansinius nusikaltimus Panevėžy­je. Po pareigūno nužudymo atvažiuo­ja prezidentas Rolandas Paksas, pa­būna čia keletą valandų ir išvažiuoja pasakęs, kad „čia viskas aišku". Pas­kui susikviečia jėgos struktūrų va­dovus ir pasako, kad reikia „nuimti" visus miesto vadovus. Tokiu būdu prezidentui reikia demonstruoti savo galią. Kad tai gali destabilizuoti kriminogeninę padėtį, jam visiškai ne­rūpi. O paskui aš gavau Vyčio kry­žiaus ordino Riterio kryžių už tai, kad dalyvavau išaiškinant tuos pa­čius rezonansinius nusikaltimus.

Vėliau - Seimo Nacionalinio sau­gumo ir gynybos komiteto (vadovau­jant Alvydui Sadeckui) vizitas į Pa­nevėžį. Tuo metu mieste bylų, susi­jusių su organizuotu nusikalstamu­mu, tyrimui vadovavo apygardos prokuroras Gintaras Malčiauskas. Išvažiuojamasis posėdis baigėsi tuo, kad, nors priedanga buvo STT vei­klos analizė, iš esmės buvo nagrinė­jama tik STT Panevėžio padalinio veikla ir mano personalija. O tuo me­tu mes buvome pradėję būtent G. Malčiausko aplinkos (prokuroras G. Malčiauskas vėliau buvo teisiamas už nusikaltimų dangstymą - red. past.) tyrimą.

Aš įsivaizduoju, kad tai buvo ban­dymas manipuliuoti galiomis ir pa­siekti savo tikslus. Mane tapatino su dešiniosiomis partijomis, būtent su konservatoriais, su V. Matuzu. Aš ne­slepiu, kad esu dešiniųjų pažiūrų. Tik vieną dalyką pamiršo: jeigu pri­sidengiant dešiniųjų pažiūromis iš­duodamos tos idėjos, man yra dvi­gubai skaudžiau. Ir todėl tie, kurie kūrė tas sakmes apie V. Matuzo įtaką man, dabar turi galimybę įsitikinti, kad taip nėra.

- Tai nenuostabu. Kai sulai­komas koks nors politikas, tuoj saukiama, kad STT vykdo kaž­kieno užsakymus.

- Dirbdami šitą darbą mes, vaiz­džiai tariant, nuo lošimo stalo išve­dame tą, kuris žaidžia nesąžiningai. Bet prie šito stalo lieka žaidėjai, ku­rie visi lošia pažymėtomis kortomis. Be abejonės, likusiems kyla klausi­mas, kodėl išvedė tą, o paliko kitus. Ir tada kuria, kad tai yra daroma dėl kažkieno užsakymo. Atseit tu nuolat vykdai kažkokį užsakymą.

Iš pradžių buvo pikta, paskui ra­dau loginį paaiškinimą, kodėl toks mąstymas. Tai mąstymas nelaisvų žmonių. Nes būdamas nelaisvas žmogus negali suvokti, kad gali būti kito žmogaus laisvas apsisprendi­mas. Jis gali turėti savo nuomonę, savo vertybes, kurios nepriklauso nuo jokios partijos. Pas mus partijos monopolizavo patriotizmą, moralę, beveik visos sritys monopolizuotos partijų. Būtent nelaisvas žmogus, kuris yra susaistytas interesais, įsi­pareigojimais, turi pateisinti save to­kį, koks jis yra. Jis nuolat yra priklau­somas nuo kažko. Todėl jis ir „išme­ta", kad viskas, kas vyksta, yra kaž­kieno užsakymas.

- Dažnai STT priekaištauja­ma, kad į jos tinklus patenka smulkmė, o jeigu ka nors išve­da su triukšmu, teismuose by­los bliūkšta, niekas nesėda už grotų.

- Būdavo priekaištų dėl savirek­lamos. Bet pasakykite, kaip išvesti iš savivaldybės vicemerą ar direkto­rių visiškai tyliai? Iš tiesų mes ne­same suinteresuoti viešumu, nes jis pradeda trukdyti tyrimui. Efekty­viausias nusikaltimų valstybės tar­nybai tyrimas - neatidėliotinas sku­bių veiksmų atlikimas.

Teko dalyvauti tiriant nusikalti­mus, kurie buvo padaryti organi­zuotų nusikalstamų grupuočių, jų

nusikalstamos veikos buvo susiju­sios su smurtiniais, finansiniais, ūkiniais nusikaltimais. Tada jautėsi visų vienoda pozicija. Pradedant įvykio vietą apžiūrinčiu pareigūnu ir baigiant teismu. Po prokuroro Gintauto Sereikos, kitų pareigūnų nužudymo jautėsi solidarumas ir tų, kurie priiminėjo politinius sprendimus. Kai pradėjo vienas as­muo duoti parodymus „tulpinių" byloje, Seime net buvo inicijuota įstatymo pataisa, kad leistų apsau­goti šitą žmogų ir padėtų jam iš­vengti atsakomybės. Tada situacija buvo suvokiama vienodai.

Bet kai kalbama apie korupciją, atsiranda tolerancija tarp tų asmenų, kurie priima sprendimus. Ko norėti, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko­miteto pirmininkas Stasys Šedbaras leidžia sau pareikšti, ar reikia antran­kius dėti „baltoms apykaklėms". Čia, žinote, kita rūšis. Joms neva galioja atskira sulaikymo tvarka. Bet nuos­tata rodo tam tikrą problemos suvo­kimą, jos toleravimą. Paimkime teis­mus. Kartais teisėjui mes esame „tie kiti", kurie užkliudė jo kolegą ar draugą. Kartais susidaro įspūdis, kad teisėjui tarsi artimesnis tas, kuris sėdi teisiamųjų suole.

- Bet ir teisėjai atsiduria tei­siamųjų suole.

- Toks jausmas, kad teisėjo lies­ti negalima. Atrodo, kad jeigu teisė­jas ima mažiau nei 30 tūkst., jis nėra nusikaltėlis. Imkime Kauno teisėjus. Ten turėjo būti vertinama pagal Bau­džiamąjį kodeksą, bet buvo nuspręs­ta, kad per smulku.

Šiandien, žinau, Generalinėje prokuratūroje nuo kovo pradžios gu­li medžiaga dėl asmens su mantija imuniteto. Ir Generalinė prokuratū­ra niekaip negali priimti sprendimo. Iš principo tai jau kenkia visam tyri­mui. Įsivaizduokite, asmuo davė pa­rodymus prieš imunitetą turintį as­menį, išdrįso, o čia - sustojo.

Dėl kelių eismo taisyklių pažei­dimo generalinis prokuroras į Sei­mą eina drąsiai. Arba kai randa pa­dėtus pinigus. Bet ten, kur sudė­tingos korupcinės veikos, padary­tos organizuotų nusikaltėlių grupių, kurias gali suburti asmenys, turin­tys imunitetą, šitiems negalima tai­kyti tos pačios taktikos. Dėl teisi­nės neliečiamybės panaikinimo, žinote, galėsime kreiptis, kai visi ikiteisminio tyrimo veiksmai bus padaryti.

Manau, šita pozicija tiriant sudė­tingas korupcines veikas yra kenks­minga. Kai užkimba didelė žuvis, reikia pakišti sietelį, kad ją iškeltu­me. Bet ne, tu sietelio negausi, tegul dar pasivarto, dar neaišku.

- Kuo, jūsų manymu, serga mūsų visuomenė?

- Baime. Visuomenė niekada ne­bus pilietiška, nebus laisva, jeigu ji nebus laisva nuo baimių.

 

Jaunius Pocius

Respublika 2012-04-14

 

2012 m. Balandis mėn. 12 d., Ketvirtadienis

Garsaus politiko žmona į pelkę traukia ir vyrą

Virš įtakingo Seimo nario, buvusio Panevėžio mero 52 metų konservatoriaus Vito Matuzo galvos kaupiasi juodi debesys. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai perdavė duomenis, susijusius su V.Matuzu, ir paprašė apsvarstyti, ar nevertėtų Seimo prašyti panaikinti šio politiko neliečiamybę.

 

Pranešimo kažkodėl dar nesvarstė

 

Kad tokie dokumentai yra pasiekę Generalinę prokuratūrą, užvakar patvirtino šios įtaigos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė. Nors praėjo jau kelios dienos, tačiau šis prašymas dar nėra apsvarstytas.

Šis į viešumą iškilęs faktas sutapo su kitu - į pensiją esą dėl suprastėjusios sveikatos staiga pasitraukė STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

Jau iki tol netrūko gandų, kad P.Urbšio, su kurio pavarde susijęs pačių garsiausių korupcijos bylų atskleidimas, atstatydinimas artimiausiu metu bus išspręstas, nes palietė itin įtakingo konservatorių lyderio šeimą.

Internetinėje žiniasklaidoje apstu skaitytojų komentarų, kuriuose daug kalbama apie būtent tokią politinio sąmokslo teoriją. Ar tikrai ji reali? „Panevėžio rytas" pabandė atskleisti bent dalį tiesos.

 

Seimūnas nieko komentuoti nenorėjo

 

Užvakar pakalbintas V.Matuzas sakė, jog nieko nežino apie STT agentų surinktus duomenis ir todėl negali komentuoti. Politikas žadėjo pasiaiškinti, kas čia vyksta.

V.Matuzo nuomone, visa ši istorija neturėtų sutrukdyti jam dalyvauti rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą. Politikas užtikrintai atsakė, jog juose dalyvaus.

Konservatorių partijos Panevėžio skyrius jau pritarė, kad V.Matuzas būtų keliamas kandidatu į Seimą vienoje iš Panevėžio rinkimų apygardų.

Pokalbio metu V.Matuzas prasitarė maždaug žinantis, apie ką gali būti ši istorija, tačiau dar nenorintis nieko kalbėti.

„Dabar nieko nekomentuosiu. Jei ateis laikas, tada viskas bus paviešinta", - tepasakė V.Matuzas.

Paklaustas, ar tai nesusiję su prieš kelis mėnesius Radviliškio rajone įvykusiais įtakingais konservatorių politikų sulaikymais, V.Matuzas pasakė, jog pokalbis baigiamas.

Jei prokurorai vis dėlto nuspręstų su tokiu prašymu kreiptis j Seimą ir seimūnai sutiktų jį patenkinti, tai reikštų, kad V.Matuzas gali būti apklausiamas tiek kaip liudytojas, tiek kaip įtariamasis. V.Matuzas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotojas, atsakingas už partijos finansus, taip pat Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Vakar V.Matuzo išplatintame pranešime rašoma, jog iki šiol neturįs jokios oficialios informacijos apie tai, kad kuri nors institucija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl kokių įtarimų jo atžvilgiu.

„Kai tik gausiu tokią informaciją, nedelsdamas atsakysiu į visus visuomenei rūpimus klausimus. Taip pat esu pasiryžęs atsakyti ir į visus teisėsaugos institucijų klausimus", - pareiškė V.Matuzas.

 

Politiko žmonai - įtarimai

 

Seimūnas anksčiau yra prasitaręs, kad gyvena iš žmonos verslininkės uždirbtų pinigų. Per kelerius metus esant valdžioje Matuzų Seimą pasistatė prabangų namą netoli Paįstrio (Panevėžio r.) vandens telkinio, buvo įsigiję pusę namo Panevėžyje. Visus turtus jie esą susikrovė už milijoną litų pardavę bendrovės „Aštuoni ženklai", :kuri dalyvavo „Ekrano" futbolo klubo versle, akcijas.

Galų gale pareigūnams ėmė ir įkliuvo politiko žmona.

Pareigūnai patvirtino, jog Generalinei prokuratūrai išsiųsta informacija yra susijusi su šiuo metu V.Matuzo žmonos Danutės Matuzienės atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

Jau rašėme, kad specialieji agentai reidą į bendrovę „Panevėžio energija" atliko praėjusių metų lapkričio 29 dieną, po jo į areštinę dviem paroms pateko D.Matuzienė.

Į laisvę išleistai D.Matuzienei buvo paskirtas 40 tūkstančių litų užstatas. V.Matuzas visą laiką kartojo tikintis, jog žmona nekalta.

Piktnaudžiavimu įtariamai D.MatuzIenei teismo sprendimu 3 mėnesiams skirtas namų areštas, po to jis pratęstas nebuvo.

Kaip sakė ikiteisminį tyrimą kuruojantis Panevėžio apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys, įtariamajai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Savo kaltę panevėžietė neigia.

Ši byla, kurioje yra įsipainiojusi D.Matuzienė, pradėta tirti dėl bendrovėje „Panevėžio energija" galimai vykdytų aferų. Viešųjų pirkimų, kurių vertė siekia milijonus litų, nugalėtojas būdavo aiškus iš anksto.

 

Tiriama dar viena istorija

 

Į šiuos nešvarius sandėrius galimai įsipainiojo ir bendrovės generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas, jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Prokurorų ir STT tiriamoje byloje minima vieną konkursą prieš metus laimėjusi „Žilvičių" kooperacinė bendrovė ir jos akcininke UAB „Platina Group". Šios bendrovės direktore buvo įvardijama D.Matuzienė, tačiau iš šių pareigų pasitraukė vasarą pardavusi akcijas.

Taip pat atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėt karšto vandens skaitiklių patikros ir keitimo konkurso „Panevėžio energijos" bendrovėje. Sandorio vertė apie pusantro milijono litų.

V.Matuzas daug metų yra buvęs Panevėžio meru, o bendrovės „Panevėžio energija" kontrolinį akcijų paketą valdo būtent Panevėžio savivaldybė.

Specialieji agentai, tirdami su D.Matuziene susijusį ikiteisminį tyrimą, apklausė ir daugiau įtariamųjų. Buvo apklausta Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja Zinaida Marmokienė.

Pareigūnai aiškinasi, ar teisėtai buvo leista laikinai naudotis 73 valstybinės žemės sklypais vienai kooperatinei bendrovei, laimėjusiai „Panevėžio energijos" viešųjų pirkimų konkursą.

Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėja, įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnyba dėl leidimo minėtai kooperatinei bendrovei laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais, buvo apklausta teisme.

 

Medžiaga perduota tik generaliniam prokurorui

 

Po Panevėžį sklandė kalbos, jog P.Urbšio pasitraukimas iš posto gali turėti sąsajų su neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovybę supurčiusiu skandalu.

Esą specialiųjų agentų apie D.Matuzienę surinkta medžiaga, kuri dabar perduota Generalinei prokuratūrai, iš pradžių buvo pasiekusi tuomet FNTT vadovavusį Vitalijų Gailių. Neva V.Gailiaus atsisakymas aiškintis gautą informaciją ir tapo ta skandalo kibirkštimi, išvertusią aukštą pareigūną bei jo pavaduotoją iš posto.

V.Gailius daug metų dirbo Panevėžio policijoje ir buvo gerai pažįstamas su tuomečiu meru V.Matuzu. Spėjama, jog šis politikas galimai turėjo įtakos, kad V.Gailius buvo perkeltas į labai aukštas pareigas Vilniuje.

„Panevėžio rytui" pavyko vakar susitikti su P.Urbšiu ir paklausti, ar tokiose kalbose yra tiesos.

Iš tokių gandų P.Urbšys tik pasijuokė. Buvęs pareigūnas užtikrino, jog nieko panašaus nebuvo nutikę ir jokios medžiagos V.Gailiui jis nebuvo siuntęs.

Apie D.Matuzienę surinkti duomenys buvo perduoti tik Generalinei prokuratūrai.

Apie V.Gailių, kurį pažinojo kaip kolegą iš kitos tarnybos, P.Urbšys atsiliepė palankiais žodžiais. Jis neslėpė, jog dėl FNTT vadovo atleidimo kilusiame skandale palaiko V.Gailiaus pusę.

„Jei valdžia elgiasi taip su pareigūnais, kurie savo darbu įrodė tarnaujantys tik piliečiams, o ne kokiems atskiriems asmenims ar politinėms grupėms, tai visų pirma liudija apie didelę problemą pačioje valstybėje", - dėstė P.Urbšys.

 

 

Darius Krasauskas

Panevėžio rytas 2012-04-12

 

<< Pradžia < Ankstesnis 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 149 iš 151