Straipsniai

2019 m. Rugsėjis mėn. 26 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: R. Karbauskis savo galvos skausmą dėl V. Pranckiečio nori perkelti visam Seimui


Povilas Urbšys

Nauja, pokyčių žadėjusi politinė jėga pasirodė esanti niekuo neišsiskirianti iš kitų, anksčiau buvusių valdžioje, – tokios nuomonės apie valstiečius laikosi Seimo narys Povilas Urbšys. „Alfa taško“ studijoje apsilankęs politikas teigė, kad prieš rinkimus žadėtos vertybės ir sąžininga politika virto asmeninių interesų ir sąskaitų suvedinėjimu.

„Ramūnas Karbauskis deklaravo, kad labai svarbios yra tos vertybės, galų gale, reikia atstovauti valstybės interesams, o ne grupių. Tačiau šitoje situacijoje jis praktiškai demonstruoja, kad jam vis dėlto yra aukščiau asmeninis interesas, – teigė Seimo narys. – Yra bendra politikų problema: kai jie neturi valdžios, sako, kad tiesa yra jėga, o kai jie valdžios galią įgyja, tada jau sako, kad jėga yra tiesa. Ir kuo daugiau jėgos, tuo daugiau tiesos.“

Asmeniniais interesais savo veiksmus grindžia ir valstiečių lyderis R. Karbauskis, kuris, pasak P. Urbšio, yra paprasčiausias dviveidis.

„R. Karbauskis yra žmogus, kuris turi kaukę. Viena kaukė – kai jis žydromis akytėmis žiūri ir sako, kad aš viską darau ne dėl savęs, o dėl Lietuvos, o kitas veidas – jis tikrai kerštingas žmogus“, – teigė politikas.

Skaitykite: https://www.alfa.lt/

Žiūrėkite:https://www.alfa.lt

Nuotr. V. Skaraičio

2019 m. Rugsėjis mėn. 25 d., Trečiadienis

Seimo Istorinės atminties komisija dėl atminimo ženklų kvies pasiaiškinti KPD atstovus

Sprie.jpgeimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija į posėdį kvies Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovus, kad jie paaiškintų, kodėl negali parengti istorinio įamžinimo taisyklių. Tokį sprendimą komisija trečiadienį priėmė bendru sutarimu.
Seimo narė Irena Šiaulienė siūlė leisti KPD parengti istorinio įamžinimo rekomendacijas, kurių galėtų laikytis visos Lietuvos savivaldybės. Parlamentaras Povilas Urbšys – į posėdį pasikviesti KPD atstovus, kad šie galėtų pasiaiškinti. 

„Mes komisijos posėdyje turime apsvarstyti tą, ką jie pasakė. Kurie mus ignoruoja ir vengia atlikti savo pareigų“, – teigė Seimo narys. „Pasižiūrėjus Kultūros paveldo departamento nuostatas, kurios yra patvirtintos, jose yra punktai, kurie leidžia jiems kištis į tai, kas reglamentuoja, kaip turi būti saugomas vienas ar kitas pastatas. Jeigu yra kažkokios spragos, jeigu jiems kažko nepakanka, jie gali pasiūlyti“, – pridūrė P.Urbšys. 
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

L.Balandžio nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 24 d., Antradienis

Laimėtų viską – buvęs bendražygis prabilo apie paslapčiomis rezgamą Karbauskio planą


Ramūnas Karbauskis

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Seime, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys DELFI prakalbo apie slaptą LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio planą, kuriuo jis ne tik pakeistų Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, bet ir išlaikytų savo partiečių paramą, kurie nenori Seimo pirmininko kėdėje matyti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko Gedimino Kirkilo.

DELFI primena, kad iškėlus tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais klausimą, R. Karbauskis kalbėjo, kad V. Pranckiečio atstatydinimas Seimo salę pasieks tik atlikus tyrimą, jei tik bus sulaukta opozicijos palaikymo. Seimo pirmininkas V. Pranckietis kaltinamas tuo, kad nors informaciją apie I. Rozovą turėjo, reikalingų veiksmų jis nesiėmė. Opozicijos atstovams pranešus, kad klausimo dėl V. Pranckiečio jie nepalaikys, R. Karbauskis ketvirtadienį prabilo apie kitą įvykių variantą. Jis sakė, kad Seimą klausimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo gali pasiekti greitu metu. Paklaustas, ar tai gali įvykti dar šį mėnesį, R. Karbauskis nedaugžodžiavo, pasakė tik „galbūt“.

Seimo pirmininko postas pagal liepos 5 dieną pasirašytą koalicijos sutartį turi atitekti „socialdarbiečių“ atstovams parlamente.

P. Urbšys DELFI papasakojo apie tai, kas kalbama Seimo koridoriuose. O juose kalbama apie R. Karbauskio planą, kaip pasiekti savo tikslą – patraukti Seimo pirmininką. Ir tai, anot pašnekovo, daroma net gąsdinant dėl LSDDP pasitraukimo iš koalicijos.

„Yra kalbama, kad reikia nukirsdinti Seimo pirmininko galvą valstybės gerovei. Ir yra gąsdinami valstiečių frakcijos nariai, kad jei LSDDP negaus Seimo pirmininko pozicijos, jie išeis iš koalicijos. Nors iš tikrųjų, jų pasitraukimas būtų lygus jų politinei savižudybei. Nes ji laikosi koalicijos pagalba ant tos valdžios politinės lyties“, – situaciją vertino parlamentaras.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. K. Čachovskij

2019 m. Rugsėjis mėn. 19 d., Ketvirtadienis

Tyrime dėl Irinos Rozovos – dar vienas žingsnis

rozova.jpgKetvirtadienį į Seimo posėdžių salę ir vėl sugrįžo Irinos Rozovos klausimas – rytinio posėdžio metu buvo svarstomas tyrimo dėl galimai nuslėptų I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo projektas. Svarstymui pritarė 94 parlamentarai.
Prieš pradedant tyrimą prireiks dar vieno balsavimo Seime.
Prieš balsavimą Seime vyko diskusija dėl svarstomo parlamentinio tyrimo, kurioje Povilas Urbšys negailėjo aštrios retorikos kolegų atžvilgiu. „Mūsų politinio sezono pradžią galima prilyginti arba teatrinio sezono pradžiai, o gal kai kas gali prilyginti medžioklės sezono pradžiai“, – sakė P.Urbšys. Anot jo, panašu, kad valdantieji dabar bando „nudrožti Viktorą Pranckietį ir Vytautą Baką pagal visus statuto reikalavimus“. Parlamentaras svarstė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) galimai yra Maskvos Trojos arklys, įstumtas į Seimą. 
Skaitykite:
https://www.lrytas.lt/

T.Bauro nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Keršto valanda artėja – politikai nori tirti etikos sargus

VTEK vadovas E.Sakalauskas mano, jog G.Burokienei įrodys esąs nenusižengęs.

Pro didinamąjį stiklą kitus stebintiems Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams artinasi išbandymų dienos – jų pačių elgesį užsimojo tirti politikai.

Seimas spręs, ar įjungti žalią šviesą dar vienam parlamentiniam tyrimui. Jo centre atsidurtų trys iš penkių VTEK narių.

 Jei Seimas pritars, etikos sargų imsis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Tiesa, jam vadovaujanti valstietė Guoda Burokienė jau balsavimo išvakarėse abejojo, ar tyrimas būtinas: „Galbūt Seimas nuspręs jo nepradėti.“ Konstitucinis teismas anksčiau yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos Seime turėtų būti sudaromos ne bet kokiems, o tiktai ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Ar Seime bandomas užkurti naujas parlamentinis tyrimas atitinka Konstitucinio teismo kriterijus? Į kokius klausimus Seimo tyrėjai gilinsis tris mėnesius? Aiškinsis, kodėl nedeklaravo

Pasirodo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas nepradėjęs parlamentinio tyrimo negali atsakyti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę kai kuriose organizacijoje.

 Pavyzdžiui, bus aiškinamasi, ar VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas tinkamai deklaravo narystę Mykolo Romerio universiteto „Alumni“ asociacijoje, taip pat priklausymą Nusikaltimo aukų rėmimo asociacijai.

Kitas šios komisijos narys Virginijus Kanapinskas deklaracijoje taip pat esą nenurodė priklausąs minėtos aukštosios įstaigos „Alumni“ asociacijai, o jo kolega Antanas Šenavičius neatskleidė narystės Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje bei Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

Seimo komiteto nariai turėtų aiškintis, ar atlikdami tarnybines pareigas E.Sakalauskas bei V.Kanapinskas neįsivėlė į interesų konfliktus su toms pačioms organizacijoms priklausančiais VTEK sekretoriauto darbuotojais ir taip nepažeidė įstatymo.

Įtarimų dėl etikos sargų kilo prieš dvejus metus iš VTEK atleistam Mindaugui Siauriui. Buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas darbo komisijoje neteko parašęs buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei palankią rekomendaciją.

Vis dėlto pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad M.Siaurys buvo atleistas neteisėtai.

Buvęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad M.Siaurys šitaip bando suvesti sąskaitas su jį neteisėtai atleidusiais VTEK nariais.

Tačiau politikas abejojo, ar Seimas turėtų veltis į šį konfliktą: „Tai absurdas. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad dėl vieno asmens skundo sudaroma tyrimo komisija.

Tokius formalius klausimus Seimo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, turėtų išnagrinėti darbo tvarka. Tai tikrai nėra valstybinės svarbos ar išskirtinis klausimas.“

P.Urbšys priminė, jog nuo kitų metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią nebeliks prievolės deklaruoti narystės visose organizacijoje, užteks nurodyti tas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

P.Urbšys: ar moka lietuviai juokauti?

lnk.jpg- Ar lietuviai moka juokauti?
- Mes pamiršome vieną labai unikalų mūsų tautos bruožą - subtilumą. Jį pakeitėme primityvumu. Savo pranašumo demonstravimu žeminant kitą. Ir ta patyčių kultūra iš tikro yra įgavusi skausmingus mastus, tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Žinoma, mes, politikai, turime nepamiršti, kad jeigu jau pasirinkome tą darbą, niekas per jėgą mūsų į tą galerą netempė. Todėl turime būti pasiruošę ir tokiems „juokams“.

- Kokių laidų trūksta nacionaliniam transliuotojui?

- Visuomeninio transliuotojo, kuris turi išskirtinę galimybę gauti finansavimą iš biudžeto, pagrindinė misija turėtų būti ne formuoti nuomonę, o informuoti visuomenę. Bet kai žiūri tam tikras laidas, nustembi, kad išankstinę nuostatą turinčio žurnalisto tikslas - bet kokiu atveju pateikti savo nuomonę. Ir jei tu nepritampi prie tos nuomonės, jei esi tos nuomonės kritikos objektu, praktiškai tampi savotiška bokso kriauše. Norėtųsi tokių diskusinių, poleminių laidų, kuriose nebūtų tie patys pašnekovai. Pvz., įvyksta koks politinis įvykis, žiūri laidą ir atrodo, kad Lietuvoje yra tik trys politologai. Jeigu kalbame, kas vyksta Seime, atrodo, kad Seimo narių yra koks dešimt, kurie gali komentuoti. Tarsi susidaro tokia išskirtinė žmonių grupė, kuri vienaip ar kitaip yra susijusi su nuomonės formavimu. Kitokios nuomonės paprasčiausiai nėra. O norėtųsi, kad kitokia nuomonė būtų, kad būtų leidžiama žiūrovui susidaryti nuomonę, o ne brukti jam iš anksto supakuotą požiūrį. 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

LNK nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 16 d., Pirmadienis

Nausėda pritaria šauktinių amžiaus ribos pokyčiams: pašauktųjų skaičius nesikeistų

Pirmadienį prezidentūroje susitikusi Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė, kokią karinę techniką turėtų įsigyti Lietuva bei įsipareigojimus gynybai skirti 2 proc. BVP. Nors posėdyje apie šauktinius kalbėta nebuvo, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas teigė, kad šalies vadovas pritaria šauktinių amžiaus ribų keitimui.

Kaip po VGT posėdžio kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, pirmuoju klausimu buvo svarstoma krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra ir finansavimas. Taryba nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. BVP gynybai, pasinaudojant biudžeto įstatymo numatyta galimybe papildomus 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinti: „Taip VGT pritarė asignavimams 2020 metams, kurie leis nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą.“

Kaip kalbėjo J. V. Žukas, planuojama įsigyti apie 200 šarvuotų visureigių, iki 6 daugiafunkcinių sraigtasparnių. Taip pat planuojama įsigyti du išminavimo laivus. VGT taip pat nutarė, kad Lietuva 2020-2021 turi tęsti dalyvavimą visose 11 tarptautinių operacijų ir misijų.

„Šiais metais skolintis, kad pasiektume 2 proc., reikia pasiskolinti papildomai apie 30 mln. eurų. Tam, kad būtų galima įvykdyti pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tą 2 proc. klubą iki Londono susitikimo“, – komentavo J. V. Žukas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kalbėjo, kad toliau bus stiprinamos sausumos pajėgos. Anot jo, kai kuri J. V. Žuko minėta technika turėtų būti įsigyta dar šiemet.

Kiek anksčiau Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma mažinti šauktinių amžiaus tarpą. Kiek anksčiau parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą, kad šauktinių amžius būtų nuo 19 iki 21 metų. Tiesa, yra ir kitų siūlymų. Visgi J. V. Žukas teigė, kad šalies vadovas pozityviai vertina siūlymus keisti šauktinių amžiaus ribas.

„Nuo 18 iki 23 metų – protingas pasiūlymas ir sprendimas atitinkamai. Metais pajauniname nuo 19 iki 18 metų ir sumažiname vyresnį amžių. Šaukiamųjų skaičius gausus panašus, kaip ir dabar“, – sakė prezidento patarėjas.

Skaitykite: https://www.lrt.l

2019 m. Rugsėjis mėn. 11 d., Trečiadienis

(Ne)vilties Seimas: nuo politinės meilės iki politinės neapykantos – vienas žingsnis?

pav.jpg

Rinkimų saldainių tesitikima iš prasidedančio paskutinio šios kadencijos politinio sezono. Iš milžiniškų lūkesčių prieš ketverius metus liko tik kiek daugiau nei šnipštas. Priskaldė malkų Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją. Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji. "Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.
Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.
Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa. Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo. Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.
Skaitykite: 
https://www.diena.lt/

 

2019 m. Rugsėjis mėn. 10 d., Antradienis

Nuo J.Noreikos prie Vyčio: grįžtama prie laisvės kovų Lukiškių aikštėje įamžinimo

mitinge.jpg

Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentą Vilniuje sugrąžinę aktyvistai užsibrėžė naują tikslą – pastatyti Vyčio skulptūrą Lukiškių aikštėje. Nors 2017-aisiais konkursą laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, šiuo metu vyksta ne monumento įrengimo, bet teismų procesas. Kas įamžins laisvės atminimo kovas sostinės centre, iki šiol nėra žinoma.
Kažkada Lukiškių aikštėje vyko turgus, mirties bausme bausti 1863 m. sukilėliai, sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Atkūrus nepriklausomybę iki šiol sprendžiama, kokia turėtų būti ši aikštė. Antradienio pavakarę čia „Dėl Vyčio ir Lietuvos laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje“ surinkusieji turi savo pasiūlymą – sostinės centre esančią aikštę turėtų puošti Vyčio monumentas.
Kalbas ant scenos keitė puikiai žinomi lietuviški kūriniai. Po vieno jų, susirinkusiems pasisakė Seimo narys P.Urbšys. Jis kvietė priimti galutinį sprendimą, koks turi būti Lukiškių aikštės įamžinimas. Pasak parlamentaro, jei užimtame Vilniuje ši erdvė vadinosi Juzefo Pilsudskio aikšte, vėliau – Lenino, tad, P.Urbšio manymu, remiantis tokia logika Vytis būtų tinkamiausias laisvės kovų įamžinimas. 
„Mes turime apsispręsti, kas yra mums Lukiškių aikštė. Ar tai yra vieta, kuri primena mūsų paniekinimą ir pažeminimą, nes būtent okupantas toje aikštėje bandė įprasminti save ir savo viešpatavimą. (…) Jeigu mes kalbame apie tą pasididžiavimą, turime išdrįsti jį išreikšti“, – teigia jis.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

R.Lukoševičiaus nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 07 d., Šeštadienis

Ar išdrįs R.Šimašius vėl nukabinti Vėtrą?

vetra.jpgSostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentą į buvusią vietą pakabinę patriotiškai nusiteikę asmenys pasielgė neteisėtai, nes savo sprendimo nederino su niekuo. Prarado progą patylėti, mat liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vienašališku, su niekuo nederintu.

etvirtadienį lentos pakabinimo ceremonijoje kartu su kitais keliais šimtais žmonių dalyvavęs parlamentaras Povilas Urbšys „Vakaro žinioms“ tiesiai šviesiai pareiškė: dabar policija vertina, ar, kabinant lentą, nebuvo pažeistas Administracinių nusižengimų kodeksas, o iš tikrųjų reikėtų tuo pačiu aspektu įvertinti R.Šimašiaus veiksmus.
„Kelia nerimą tai, kad miesto savivaldybė ir toliau klaidina visuomenę ir gali suklaidinti teisėsaugos institucijas, esą lentos pakabinimas prieštarauja jos nustatytai tvarkai, nes nebuvo derinta su savivaldybe.
Jei R.Šimašius teigia, kad iš neteisės teisė negimsta, tai pirmiausia turi pasižiūrėti į save. Nustatyta, kad ta tvarka, kurią patvirtino savivaldybė, yra nelegali, nes nėra registruota Teisės aktų registre. Negana to, tvarką viršydamas įgaliojimus yra pasirašęs administracijos direktorius, nors tokias tvarkas turi tvirtinti miesto taryba. O to nebuvo padaryta. Neteisėtai patvirtinta tvarka bandoma kėsintis į lentos pakabinimo iniciatorius ir kėsinamasi į Jono Noreikos atminimą. Yra šviesos darbai ir tamsos darbai. Lentos pakabinimas vyko šviesoje, o R.Šimašiaus nurodymas buvo vykdomas tamsoje“, - piktinosi P.Urbšys.

Skaitykite: www.respublika.lt/lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 151