Straipsniai

2019 m. Spalis mėn. 07 d., Pirmadienis

Kiek turime patriotų, paaiškėtų grėsmės valandą

kariai.jpg

Šiemet tarnauti kariuomenėje neatvyko apie 7 tūkst. šauktinių. Ar tai galima traktuoti, kad jaunimas vengia atlikti pareigą Tėvynei ir tampa mažiau patriotiškas?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, brigados generolas Algis VAIČELIŪNAS, filosofas Vytautas RUBAVIČUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS:Šiandien kalbėsime tautine-patriotine tema - apie mūsų krašto gynybą. Atrodytų, kad viskas yra gerai, perkame „boxerius“ ir dar numatę pirkti kitos karinės technikos, tačiau kyla klausimas, ar turėsime žmonių, kurie vairuos tuos „boxerius“. Apie 7 tūkst. šauktinių dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvyko į kariuomenę. Prisiminkime 1991 m. pabaigą ir 1992 m. pradžią: tada gyvenome lyg ir karo sąlygomis, o ateidavo tiek šauktinių, kiek gal ir nereikėdavo. Kas vis dėlto atsitiko?

P.URBŠYS: Kad galėtumėm atsakyti, kas vyksta, gal reikėtų pradėti nuo to, kaip mes visa tai vertiname. Vieniems tai atrodo problema, o kai pasiklausai Krašto apsaugos atstovų aiškinimų, jie teigia, kad viskas yra gerai ir problemos nemato. Oficialiais duomenimis, 2019 m. buvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių, vengiančių vykdyti šaukimo procedūras ir karo prievoles bei komplektavimo tarnybos nurodymus. Pateikiamas skaičius, kad šiemet 6,8 tūkst. šauktinių buvo surašyti administraciniai protokolai, o surašymo pagrindas - dalis šaukiamų jaunuolių svetainėje karys.lt į sistemą netinkamai suvedė savo duomenis. Sovietiniais laikais buvo, sakyčiau, didesnė pagarba: būdavo siunčiami šaukimai, kuriuos reikėdavo pasirašyti ir jei nurodytą dieną tu neatvykdavai į nurodytą komisariatą, tik tuomet prasidėdavo persekiojimas. Nepriklausomoje Lietuvoje, pasirodo, tu gali užsitraukti administracinį persekiojimą, jeigu nepasižiūrėjai į svetainę. Grįžkime prie to skaičiaus, tų asmenų, kurie nepasižiūrėjo į svetainę ar neteisingai įvedė savo duomenis. 3,6 tūkst. yra karo prievolininkai, įtraukti į ieškomų, neatpažintų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. 3,9 tūkst. šauktinių daro administracinius nusižengimus ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. Čia yra tie, kurie vengia atlikti karinę prievolę. Sutinku, įstatymas yra netobulas, kad privalomų šauktinių amžius yra nuo 19 metų iki 26 metų. Krašto apsaugos ministerija pati inicijuoja šauktinių amžiaus susiaurinimą iki 23 metų, aš teikiau pasiūlymą dėl 21 metų. Galbūt situacija šiek tiek bus geresnė. Man atrodo, viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad šitas nenoras tarnauti valstybei parodo piliečio ir valstybės susvetimėjimą.

Agresijos prieš Ukrainą metu buvo patriotizmo banga, atėjo 52 proc., kurie tarnauja iš pašaukimo ginti Tėvynę. Dabar 45 proc. ateina išbandyti savęs, o ateinančių apginti šeimą ir Tėvynę yra tik 40 proc. Vadinasi, didesnė dalis ateina dėl karjeros ar įgyti naujų įgūdžių ir patyrimų. Bet mes turime žinoti vieną dalyką, kad visuomenės pasipriešinimo jėga glūdi ne kur kitur, o jos dvasioje. Mes galime turėti naujausias technologijas, tačiau tai yra ne esmė. Paimkime Afganistaną, kur metami milijardai. Ten faktiškai yra viduramžiai. Tačiau jų dvasios susitelkimas yra toks didelis, kad nei viena valstybė, nei Sovietų Sąjunga, nei vakarietiška karinė aviacija negali nugalėti tos etninės grupės.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/

 

2019 m. Spalis mėn. 06 d., Sekmadienis

KT pirmininkas suabejojo Konstitucija

S.Zumbio.jpgParlamentarų rinkimai vienmandatėse apygardose sunkiai dera su konstitucine logika. Tokį teiginį viešai išreiškė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir iškart sulaukė kritikos iš parlamento. Tiesa, kol kas tik iš Lietuvos Seimo, tačiau, matyt, KT pirmininkas išgarsės visame pasaulyje, mat į Vilnių padiskutuoti apie demokratiją suvažiavo konstitucinių teismų teisėjai iš kone 90-ies šalių.

Vilniuje penktadienį prasidėjo šeštadienį pasibaigsiantis XXII tarptautinis Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresas „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ kuriame dalyvauja beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš užsienio šalių. Lietuvos KT pirmininkas D.Žalimas dar renginio išvakarėse viešai suabejojo ne tik Lietuvos, bet ir daugumos valstybių, kuriose dalis parlamentarų renkami vienmandatėse apygardose, konstitucine logika.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad D.Žalimas užsimojo reformuoti esą netobulas rinkimų sistemas ne tik Lietuvoje, bet ir visose valstybėse, mat tokią mintį išreikš konstitucinių teismų suvažiavime.

„Įdomu tai, kad D.Žalimas imasi, jo žodžiais tariant, Seimo narius vaduoti iš įkaitų statuso. Mat sako, kad vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai susiduria su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kone pusė Seimo narių esą susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo. Kitaip tariant, vienmandatininkai nesiderina su D.Žalimo konstitucine logika. Tačiau viena didžiausių Lietuvos problemų yra pasitikėjimo valstybe ir valdžia stoka. Žmogus jaučiasi svetimas šitoje valstybėje. O pakeitus rinkimų sistemą ir Seimo narius renkant tik pagal sąrašus pasitikėjimas valdžia dar labiau sumažėtų“, - įsitikinęs P.Urbšys.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/

S.Žumbio nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 30 d., Pirmadienis

Rojų ūkininkams kuriantys valdantieji apie lengvatų naikinimą nė girdėti nenori – siūlo dar vieną saldainį

R.Karbauskis.

Lietuvoje jau seniai kalbama apie progresinius mokesčius, tačiau tik šis Seimas ėmėsi realių veiksmų – siūloma didesniais mokesčiais nei iki šiol apmokestinti turtingiausius lietuvius. Tačiau net ir priėmus pataisas vis tiek gali likti lygesnių už lygius.

 

Valstybės auditoriai jau seniai baksnoja į ūkininkams taikomas lengvatas, tačiau valstiečių valdomas Seimas net į kalbas nesileidžia, kad lengvatos bent jau ūkininkams milijonieriams būtų mažinamos. Atvirkščiai, Seime randasi iniciatyvų, kad lengvatų ūkininkams daugėtų.

 

Vos tik prezidento Gitano Nausėdos patarėjų korpusas prabilo, kad nesąžininga, jog turtingieji moka mažesnius mokesčius, nei dirbantys tų turtingųjų įmonėse, Seime parengta įstatymo pataisa, kaip tokią nelygybę panaikinti. „Šiai dienai yra situacija, kad tų, kurie gauna dideles pajamas, bendra mokestinė našta yra mažesnė 5 proc. Tad jei pakeltume jų mokestinę naštą 5 proc., jų bendra mokestinė našta būtų kaip ir uždirbančiųjų vidutinį darbo užmokestį. Tai čia reikis ištaisyti tai, kad daug uždirbantieji neturi mokėti mažiau mokesčių nei gaunantieji vidutinę algą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Valstybės kontrolė jau kelerius metus pirštu baksnoja į ūkininkams milijonieriams taikomas mokestines privilegijas ir lengvatas, nors lengvatos sukurtos tam, kad padėtų išsilaikyti bėdų prispaustiems ūkininkams.

„Prieš suteikdami lengvatą turime žinoti, ko siekiame. Gal lengvata atnešė daugiau naudos, nesinori nustekenti, jeigu mokesčiai – nebepakeliama našta. Bet jeigu pelnai tampa milijoniniais, tai skaičiai daugiau kalba nei komentarai“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė Romualda Masiulionienė.

 

Tačiau Seimo opozicija sako, kad, užuot naikinę lengvatas, valdantieji jų sumanė dar pridėti. „Neseniai Seime stumtas įstatymo projektas, kuris susijęs su tuo, kad tie, kurie vertėsi gyvulininkyste ir netyčia įsigijo 500 hektarų, bet paaiškėjo, kad tiek gyvulių nėra, valstybė turi supirkti tą didesnį žemės plotą, kurio ūkininkas nesugeba išnaudoti. Įsivaizduokime, kad verslininkas prisiperka sklypų, planuoja pastatus, paskui paaiškėja, kad nelabai kas perka tuos pastatus. Ir atsiranda įstatymas, kad dalį pastatų valstybė vidutine rinkos kaina supirks. Man atrodo, kad yra tam tikros privilegijos, ir tie, kurie susikūrė gerovės valstybę, stambieji žemvaldžiai, taip tvirtai įkalę savo kuoliukus, jų neišravės“, – komentavo Seimo narys Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Rugsėjis mėn. 30 d., Pirmadienis

46 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar merui suteikti įgaliojimai neperžengia ribų ir neprieštarauja Konstitucijai

konstitucijaRugsėjo 30 d. 46 Seimo narių grupė, atstovaujama Seimo narių Andriaus Kupčinsko ir Stasio Šedbaro, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, priimtos 2014 m. birželio 26 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui.

 

Konstitucijos 119 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse įtvirtintos normos suponuoja vienareikšmę išvadą, kad Konstitucija numato vienpakopę dviejų institucijų savivaldos sistemą, kurioje atstovaujamoji institucija įvardijama savivaldybės taryba. Kita vertus, tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje, akivaizdžiai rodo tiesiogiai išrinkto mero ypatingą padėtį, išskiriantį jį iš kitų tarybos narių.

 

Kaip teigiama prašyme, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybių tarybą sudarantys tarybos nariai ir neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje pateikiamas atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir jos išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu, nediferencijuojant tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtinant visiems vienodą teisinį reguliavimą.

 

Kreipimąsį pasirašė ir Povilas Urbšys.

 

Skaitykite: http://alkas.lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 29 d., Sekmadienis

Nebyli R.Karbauskio ir R.Šimašiaus koalicija


nebyli.jpg

Nors Vilniaus apygardos teismas dar tik sprendžia, ar memorialo Lukiškių aikštėje idėjos konkursas laimėtas teisėtai, Vilniaus valdžia bunkeriu pakrikštyto „Laisvės kalvos“ maketo dalį jau suskubo pastatyti.

Viso Andriaus Labašausko projekto „Laisvės kalva“ maketo vertė 32 tūkst. eurų. Tiek autoriui atseikėjo savivaldybė. Nes, prasidėjus teismo procesams, planuota pusės milijono suma konkursą laimėjusiam projektui įgyvendinti liko Kultūros ministerijos biudžete. Tad, nelaukdama teismo sprendimo, savivaldybė pati, kaip aikštės savininkė, savarankiškai sudarė sutartį maketui ir pasirūpino, kad jis atsidurtų aikštėje, kur stovės dvi savaites. Maketo pristatyme dalyvavęs meras Remigijus Šimašius tikino, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai: „Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai svarbi, ir, be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi.“

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes. Ieškinį teisme iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra. Paveldosaugininkų aiškinimu, A.Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

- Kaip atsitiko, kad idėja įamžinti Lietuvos laisvės kovų istoriją Lukiškių aikštėje, regis, turėjusi suvienyti visuomenę, ją tik supriešino? - „Respublika“ paklausė Seimo valstybinės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Panašu, kad mero R.Šimašiaus pagrindinė veikla - kiek galima labiau supriešinti ne tik Vilniaus žmones, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau tokios savivalės nebūtų, jeigu nevyktų nuolaidžiavimas iš Seimo ar kitų valstybinių institucijų.

Mane stebina, kaip meras ir jo pasekėjai suvokia laisvę ir jos simbolių įamžinimą. Akivaizdu, kad tai, ką jie pastatė, yra elementari siena. Statydami sieną jie kviečia visuomenę į dialogą? Kol institucijos demonstruos neveiklumą, lieka puikiausia terpė šimašiams priešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos sostinės statusą.

- Oficialiai Lukiškių aikštė yra kaip valstybės reprezentacinė aikštė, tačiau savininkė - savivaldybė gali elgtis kaip nori?

- Sakyčiau, kad tai yra teisinis vakuumas. Aikštė tarsi yra savivaldybės žinioje, tačiau kartu yra pripažinta nacionalinės reikšmės objektu. Nors buvo priimta rezoliucija ir matant, kad nei Vyriausybė, nei jos pavaldume esančios institucijos problemos nesprendžia, Seimas inicijavo įstatymo projektą. Bet jis yra įstrigęs Ramūno Karbauskio vadovaujamo kultūros komiteto stalčiuose. Susidaro įspūdis, kad dėl Lukiškių aikštės ir valstybės simbolio Vyčio įamžinimo R.Karbaukis sudaro nebylią koaliciją su Vilniaus meru R.Šimašiumi. Tai, kad komitetas nesvarsto šio įstatymo projekto, sudaro galimybes R.Šimašiui naudotis šiuo įstatyminiu vakuumu - matome pastatytą laikiną maketą. Dažnai sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Gali būti, kad Seimui ir Vyriausybei mindžikuojant, maketas po kurio laiko virs ir kažkokiu nuolatiniu objektu.

Manau, įstatymo priėmimo vilkinimas rodo, kad R.Karbauskis vienus standartus taiko savo oponentams, o kitus - sau. Jo politinė jėga akcentavo, kokia svarbi yra mūsų tautinė, nacionalinė, istorinė tapatybė. Kalbame apie Lukiškių aikštę, apie tai, kas įprasmintų mūsų didybę valstybės simboliu. Jį mes turime, tai - Vytis. Ne bunkeris ir ne kalva. Jeigu trukdoma priimti įstatymu, kuriame aiškiai numatyta, kad Lukiškių aikštėje dominuojančiu aikštės akcentu turi būti joje įrengtas Vytį vaizduojantis monumentas, tai gal po tuo „valstietišku“ jo apdaru slepiasi pamušalas, panašus į liberalo R.Šimašiaus.

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 26 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: R. Karbauskis savo galvos skausmą dėl V. Pranckiečio nori perkelti visam Seimui


Povilas Urbšys

Nauja, pokyčių žadėjusi politinė jėga pasirodė esanti niekuo neišsiskirianti iš kitų, anksčiau buvusių valdžioje, – tokios nuomonės apie valstiečius laikosi Seimo narys Povilas Urbšys. „Alfa taško“ studijoje apsilankęs politikas teigė, kad prieš rinkimus žadėtos vertybės ir sąžininga politika virto asmeninių interesų ir sąskaitų suvedinėjimu.

„Ramūnas Karbauskis deklaravo, kad labai svarbios yra tos vertybės, galų gale, reikia atstovauti valstybės interesams, o ne grupių. Tačiau šitoje situacijoje jis praktiškai demonstruoja, kad jam vis dėlto yra aukščiau asmeninis interesas, – teigė Seimo narys. – Yra bendra politikų problema: kai jie neturi valdžios, sako, kad tiesa yra jėga, o kai jie valdžios galią įgyja, tada jau sako, kad jėga yra tiesa. Ir kuo daugiau jėgos, tuo daugiau tiesos.“

Asmeniniais interesais savo veiksmus grindžia ir valstiečių lyderis R. Karbauskis, kuris, pasak P. Urbšio, yra paprasčiausias dviveidis.

„R. Karbauskis yra žmogus, kuris turi kaukę. Viena kaukė – kai jis žydromis akytėmis žiūri ir sako, kad aš viską darau ne dėl savęs, o dėl Lietuvos, o kitas veidas – jis tikrai kerštingas žmogus“, – teigė politikas.

Skaitykite: https://www.alfa.lt/

Žiūrėkite:https://www.alfa.lt

Nuotr. V. Skaraičio

2019 m. Rugsėjis mėn. 25 d., Trečiadienis

Seimo Istorinės atminties komisija dėl atminimo ženklų kvies pasiaiškinti KPD atstovus

Sprie.jpgeimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija į posėdį kvies Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovus, kad jie paaiškintų, kodėl negali parengti istorinio įamžinimo taisyklių. Tokį sprendimą komisija trečiadienį priėmė bendru sutarimu.
Seimo narė Irena Šiaulienė siūlė leisti KPD parengti istorinio įamžinimo rekomendacijas, kurių galėtų laikytis visos Lietuvos savivaldybės. Parlamentaras Povilas Urbšys – į posėdį pasikviesti KPD atstovus, kad šie galėtų pasiaiškinti. 

„Mes komisijos posėdyje turime apsvarstyti tą, ką jie pasakė. Kurie mus ignoruoja ir vengia atlikti savo pareigų“, – teigė Seimo narys. „Pasižiūrėjus Kultūros paveldo departamento nuostatas, kurios yra patvirtintos, jose yra punktai, kurie leidžia jiems kištis į tai, kas reglamentuoja, kaip turi būti saugomas vienas ar kitas pastatas. Jeigu yra kažkokios spragos, jeigu jiems kažko nepakanka, jie gali pasiūlyti“, – pridūrė P.Urbšys. 
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

L.Balandžio nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 24 d., Antradienis

Laimėtų viską – buvęs bendražygis prabilo apie paslapčiomis rezgamą Karbauskio planą


Ramūnas Karbauskis

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Seime, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys DELFI prakalbo apie slaptą LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio planą, kuriuo jis ne tik pakeistų Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, bet ir išlaikytų savo partiečių paramą, kurie nenori Seimo pirmininko kėdėje matyti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko Gedimino Kirkilo.

DELFI primena, kad iškėlus tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais klausimą, R. Karbauskis kalbėjo, kad V. Pranckiečio atstatydinimas Seimo salę pasieks tik atlikus tyrimą, jei tik bus sulaukta opozicijos palaikymo. Seimo pirmininkas V. Pranckietis kaltinamas tuo, kad nors informaciją apie I. Rozovą turėjo, reikalingų veiksmų jis nesiėmė. Opozicijos atstovams pranešus, kad klausimo dėl V. Pranckiečio jie nepalaikys, R. Karbauskis ketvirtadienį prabilo apie kitą įvykių variantą. Jis sakė, kad Seimą klausimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo gali pasiekti greitu metu. Paklaustas, ar tai gali įvykti dar šį mėnesį, R. Karbauskis nedaugžodžiavo, pasakė tik „galbūt“.

Seimo pirmininko postas pagal liepos 5 dieną pasirašytą koalicijos sutartį turi atitekti „socialdarbiečių“ atstovams parlamente.

P. Urbšys DELFI papasakojo apie tai, kas kalbama Seimo koridoriuose. O juose kalbama apie R. Karbauskio planą, kaip pasiekti savo tikslą – patraukti Seimo pirmininką. Ir tai, anot pašnekovo, daroma net gąsdinant dėl LSDDP pasitraukimo iš koalicijos.

„Yra kalbama, kad reikia nukirsdinti Seimo pirmininko galvą valstybės gerovei. Ir yra gąsdinami valstiečių frakcijos nariai, kad jei LSDDP negaus Seimo pirmininko pozicijos, jie išeis iš koalicijos. Nors iš tikrųjų, jų pasitraukimas būtų lygus jų politinei savižudybei. Nes ji laikosi koalicijos pagalba ant tos valdžios politinės lyties“, – situaciją vertino parlamentaras.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. K. Čachovskij

2019 m. Rugsėjis mėn. 19 d., Ketvirtadienis

Tyrime dėl Irinos Rozovos – dar vienas žingsnis

rozova.jpgKetvirtadienį į Seimo posėdžių salę ir vėl sugrįžo Irinos Rozovos klausimas – rytinio posėdžio metu buvo svarstomas tyrimo dėl galimai nuslėptų I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo projektas. Svarstymui pritarė 94 parlamentarai.
Prieš pradedant tyrimą prireiks dar vieno balsavimo Seime.
Prieš balsavimą Seime vyko diskusija dėl svarstomo parlamentinio tyrimo, kurioje Povilas Urbšys negailėjo aštrios retorikos kolegų atžvilgiu. „Mūsų politinio sezono pradžią galima prilyginti arba teatrinio sezono pradžiai, o gal kai kas gali prilyginti medžioklės sezono pradžiai“, – sakė P.Urbšys. Anot jo, panašu, kad valdantieji dabar bando „nudrožti Viktorą Pranckietį ir Vytautą Baką pagal visus statuto reikalavimus“. Parlamentaras svarstė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) galimai yra Maskvos Trojos arklys, įstumtas į Seimą. 
Skaitykite:
https://www.lrytas.lt/

T.Bauro nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 17 d., Antradienis

Keršto valanda artėja – politikai nori tirti etikos sargus

VTEK vadovas E.Sakalauskas mano, jog G.Burokienei įrodys esąs nenusižengęs.

Pro didinamąjį stiklą kitus stebintiems Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams artinasi išbandymų dienos – jų pačių elgesį užsimojo tirti politikai.

Seimas spręs, ar įjungti žalią šviesą dar vienam parlamentiniam tyrimui. Jo centre atsidurtų trys iš penkių VTEK narių.

 Jei Seimas pritars, etikos sargų imsis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Tiesa, jam vadovaujanti valstietė Guoda Burokienė jau balsavimo išvakarėse abejojo, ar tyrimas būtinas: „Galbūt Seimas nuspręs jo nepradėti.“ Konstitucinis teismas anksčiau yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos Seime turėtų būti sudaromos ne bet kokiems, o tiktai ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Ar Seime bandomas užkurti naujas parlamentinis tyrimas atitinka Konstitucinio teismo kriterijus? Į kokius klausimus Seimo tyrėjai gilinsis tris mėnesius? Aiškinsis, kodėl nedeklaravo

Pasirodo, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas nepradėjęs parlamentinio tyrimo negali atsakyti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę kai kuriose organizacijoje.

 Pavyzdžiui, bus aiškinamasi, ar VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas tinkamai deklaravo narystę Mykolo Romerio universiteto „Alumni“ asociacijoje, taip pat priklausymą Nusikaltimo aukų rėmimo asociacijai.

Kitas šios komisijos narys Virginijus Kanapinskas deklaracijoje taip pat esą nenurodė priklausąs minėtos aukštosios įstaigos „Alumni“ asociacijai, o jo kolega Antanas Šenavičius neatskleidė narystės Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje bei Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

Seimo komiteto nariai turėtų aiškintis, ar atlikdami tarnybines pareigas E.Sakalauskas bei V.Kanapinskas neįsivėlė į interesų konfliktus su toms pačioms organizacijoms priklausančiais VTEK sekretoriauto darbuotojais ir taip nepažeidė įstatymo.

Įtarimų dėl etikos sargų kilo prieš dvejus metus iš VTEK atleistam Mindaugui Siauriui. Buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas darbo komisijoje neteko parašęs buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei palankią rekomendaciją.

Vis dėlto pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad M.Siaurys buvo atleistas neteisėtai.

Buvęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad M.Siaurys šitaip bando suvesti sąskaitas su jį neteisėtai atleidusiais VTEK nariais.

Tačiau politikas abejojo, ar Seimas turėtų veltis į šį konfliktą: „Tai absurdas. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad dėl vieno asmens skundo sudaroma tyrimo komisija.

Tokius formalius klausimus Seimo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, turėtų išnagrinėti darbo tvarka. Tai tikrai nėra valstybinės svarbos ar išskirtinis klausimas.“

P.Urbšys priminė, jog nuo kitų metų įsigalios nauja tvarka, pagal kurią nebeliks prievolės deklaruoti narystės visose organizacijoje, užteks nurodyti tas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 4 iš 152