Straipsniai

2019 m. Birželis mėn. 10 d., Pirmadienis

Urbšys: nesantaiką tarp Karbauskio ir Pranckiečio įskėlė Kildišienės istorija

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Ramūnas Karbauskis diriguoja visiems „valstiečiams“, jam ir net premjerui. „Valstiečių“ lyderis sako, kad tai – nesąmonė. Bet kodėl R. Karbauskis šitaip atidirbinėja ne savo partijos nariams, o Gediminui Kirkilui, tik koalicijos partneriui, – tikrai įdomus klausimas, į kurį atsakymų „Dienos temoje“ ieškojo žurnalistė Indrė Makaraitytė kartu su Tomu Tomilinu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininku, ir Povilu Urbšiu, buvusiu artimu R. Karbauskio bendražygiu.

– Kas yra nutikę tarp V. Pranckiečio ir R. Karbauskio, nes tai nėra šiandienos aktualija, tai yra prasidėję gerokai anksčiau?

P. Urbšys: Kad juoda katė perbėgo jiems kelią, matėsi įsismarkavus Gretos Kildišienės skandalui. Būtent ta garsi Seimo pirmininko frazė, ištarta mitinge prie parlamento, kur jis pasakė, kad jam gėda, jog G. Kildišienės problema suvalstybinta. Dar įdomi detalė: 2017 m. liepos mėnesį Seimo pirmininkas, praktiškai nesuderinęs su R. Karbauskiu, viešai pasakė žiniasklaidai, kad nutarta nebekurti G. Kildišienei politinės ateities ir ji bus atsieta nuo partijos. Aš tikrai žinau, kad ta pozicija dar nebuvo galutinai suderinta su R. Karbauskiu, bet matosi, kad jis išnaudoja progą dėl koalicijos sudarymo ir augančius koalicijos partnerių apetitus bei pasinaudodamas jų rankomis bando susidoroti su jam neįtikusiu žmogumi. 

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

E.Genio nuotr.

2019 m. Birželis mėn. 10 d., Pirmadienis

Į savivaldybę metasi reformų virusas

Vilniaus savivaldybė giriasi: po beprecedentės reformos – nebelieka departamentų. Suprask - mažiau biurokratijos, greitesnės paslaugos. „Visiems darbuotojams pasiūlytos darbo vietos“, - patikino savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, paklaustas, kiek darbuotojų gavo atleidimo lapelius. Savo ruožtu Seimo narys Povilas Urbšys siūlo „nepasimauti“ ant tokių raminančių kalbų: tai – kaip nuskausminimas prieš darant operaciją.

„Bet kokia reforma sutrikdo institucijų darbą. Žmonės vis tiek pakimba tam tikroje nežinioje. Tada pertvarkų iniciatoriai sako: „Ramiai! Visi liksite“. O iš tikrųjų viskas baigiasi tuo, kad žemesnės grandies dalyje darbuotojų sumažėja, o vadovų etatai kažkodėl ne taip drastiškai mažėja kaip kitų. Tokie pasakymai, kad etatai nemažės, yra kaip nuskausminimas prieš darant operaciją“, - skeptiškai vertina P. Urbšys.

Skaitykite: http://lsveikata.lt/

2019 m. Birželis mėn. 10 d., Pirmadienis

Siūloma paskelbti 2020 metus Ateitininkų metais

Siūloma paskelbti 2020 metus Ateitininkų metais

Parlamentarų grupė siūlo Seimui paskelbti 2020 metus Ateitininkų metais.

Tokį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai akcentuoja „labai svarbų ateitininkų istorinį indėlį atkuriant bei puoselėjant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, išsaugant lietuvybę“. Tokiu būdu jie siekia pažymėti Ateitininkų federacijos 110 metų jubiliejų, skatinti Lietuvos visuomenę prisidėti prie brandaus ir vertybinio Lietuvos jaunimo ugdymo bei gražesnės ir stipresnės Lietuvos kūrimo.

Dokumento projekte pažymima, kad ateitininkų veikla svarbi ugdant jaunimą krikščioniškų vertybių pagrindu ir katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo principais. 2020 m. Ateitininkų federacija minės savo veiklos 110-ąją sukaktį.

Nutarimo projektą teikia parlamentarai Arūnas Gumuliauskas, Juozas Imbrasas, Arvydas Nekrošius, Stasys Tumėnas, Jaroslavas Narkevičius, Povilas Urbšys, Juozas Olekas, Vytautas Juozapaitis, Irena Šiaulienė, Laurynas Kasčiūnas ir kiti.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Birželis mėn. 06 d., Ketvirtadienis

Pareiškus nepasitikėjimą V.Pranckiečiu, jį palaikantys parlamentarai svarstytų kreiptis į KT

Palaikančių Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio poziciją likti poste parlamentarų gretose bręsta iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu „valstiečių“ inicijuotas nepasitikėjimo V. Pranckiečiu balsavimas Seime būtų sėkmingas.

Apie tai Eltai sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Povilas Urbšys. Kaip pasakojo parlamentaras, Konstitucijoje yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas, o Seimo statutas nurodo, kad Seimo pirmininkas atstovauja Seimui ir būtent jis turi garantuoti nešališkumą. Dėl to, teigė P. Urbšys, inicijuojama atstatydinimo procedūra be rimtų nusiskundimų konkrečiu V. Pranckiečio darbu gali prieštarauti Konstitucijai.
„Jeigu kalbėtume apie atstatydinimo procedūrą, kurioje nėra aiškių argumentų, o tik tai pateikiami tie politiniai koaliciniai argumentai, tai gali prieštarauti konstitucinei nuostatai“, - sakė P. Urbšys.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/

2019 m. Birželis mėn. 03 d., Pirmadienis

Ar visuomeniniai teisėjai išgelbės teismų prestižą?

Po poros metų teismuose turėtume matyti visuomeninius teisėjus - tarėjus. Šio instituto įteisinimui pritarė Vyriausybė. Bet ar visuomeniniai teisėjai, kaip tikimasi, padidins pasitikėjimą teismais ir teisine sistema?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai teisininkai Vidmantas ŽIEMELIS, Egidijus BIČKAUSKAS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Rimas ANDRIKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, kokie būtų jūsų argumentai „už“ ir „prieš“?

P.URBŠYS: Diskusijos dėl visuomenės teisėjų, dėl vadinamųjų tarėjų, pas mus visuomenėje kartkartėmis atsinaujina. Dar 2016 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą dėl visuomeninio teisėjo (tarėjo) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo. Šiek tiek pastudijavęs tą koncepciją, noriu atkreipti dėmesį, koks pagrindinis tikslas išryškintas dėl tarėjų instituto teismuose diegimo. Tai siejama su visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimu, teismų darbo tvarumo skatinimu, visuomenės teisiniu švietimu. Mes valstybėje fiksuojame, kad piliečių pasitikėjimas valdžia yra žemas. Lietuvoje pilietis neturi galimybių tiesiogiai dalyvauti teisingumo siekimo procese. Man atrodo, kad dėl to ir kyla tos diskusijos. Tai, kad iš teisininkų pusės atsiranda nuogąstavimų, aš juos visiškai suprantu. Bet ir teisininkai turėtų sutikti, kad yra ta gyvoji ir formalioji teisė - žmonių kalba sakant - tiesa ir teisingumas. Atrodo, kad sprendimas teisingas ir teisėtas, bet žmogus nejaučia, kad atstovaujama teisybei. Toje koncepcijoje ir bandoma paaiškinti, kad visuomeninio teisėjo atsiradimas leistų suartinti tą gyvąją ir formaliąją teisę. Nes pas mus dabar yra tik formaliosios teisės diktatas. Jeigu kalbame apie pačią demokratijos praktiką Europoje, tai matome, kad ši praktika yra paplitusi Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Kai kas gali pasakyti, kad yra ir Rusijoje. Jeigu kalbėsime apie prisiekusiųjų kolegiją, tai ji yra ir Kinijoje. Bet yra ir Japonijoje. Butaforija galima paversti bet ką.

 

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt

 

2019 m. Gegužė mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Buvęs LVŽS frakcijos narys: Karbauskis siekia suvesti sąskaitas su Pranckiečiu


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Viktoras Pranckietis ir Ramūnas Karbauskis / BNS nuotr.“
Prasidėjusios derybos dėl valdančiosios daugumos išplėtimo yra Ramūno Karbauskio asmeninių sąskaitų suvedimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dalis, sako buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys. Jo teigimu, praktiškai nėra abejonių, o ir Seimo koridoriuose jau kurį laiką sklando kalbos, kad po derybų dėl koalicijos Seimo vadovo poste nebeliks V. Pranckiečio. „Apskritai, sumanymas inicijuoti balto puslapio koalicijoje vertimą yra naudingas R. Karbauskiui, tam, kad jis galėtų suvesti savo asmenines sąskaitas su Seimo pirmininku V. Pranckiečiu. Tam jis surado priežastį – teiginį, kad dėl V. Pranckiečio likimo spręs ne jis, o koaliciją“, – Eltai samprotavo P. Urbšys.

„Politiškai nėra suprantama, kam reikalingas tas baltas puslapis, nes iš esmės niekas nesikeičia - koalicijos partneriai nepasikeitė. Tam, kad buvo pasirinktas „balto lapo“ formatas tik suteikė papildomų galimybių koalicijos partneriams pakelti savo reikalavimų kartelę. Jis duoda visus kozirius mažesniems koalicijos partneriams, kurie maksimaliai tą ir išnaudos. Manau, kad nėra atsitiktinumas tai, kad kartu šiame prasidėjusiame procese sprendžiasi ir R. Karbauskiui taip norimas V. Pranckiečio patraukimo iš užimamo posto klausimas. Kitaip tariant, savo ambicijų reikalus, jis tą sprendžia „valstiečių“ frakcijos interesų sąskaita, nes, mes matome, kad koalicijų partneriai nepasikeitė, o jų atstovavimas padidėja būtent valstiečių pozicijų sąskaitą", – kalbėjo V. Urbšys, pabrėždamas, kad apie panašius scenarijus jau buvo užsiminęs anksčiau.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 27 d., Pirmadienis

Paskutinis Dalios Grybauskaitės veto

Antrąją kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė dar spėjo vetuoti Seimo priimtą įstatymą, kuriuo savivaldybės įpareigotos steigti seniūnijas, nes dabar iš 60-ies penkios yra „vientisos“, be jokių seniunijų. Tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys tokį šalies vadovės veiksmą pavadino akibrokštu ir darbu, kardinaliai besiskiriančiu nuo jos kalbų.

 

Prezidentė vetavo balandžio 26 d. Seimo priimtą Vietos savivaldos įstatymą. Anot D.Grybauskaitės, Seimo įpareigojimas savivaldybėms privalomai steigti seniūnijas pažeidžia Europos vietos savivaldos chartiją, kuri savo ruožtu įpareigoja ją ratifikavusias valstybes dalyves užtikrinti, jog vietinės valdžios institucijos savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą.

 

D.Grybauskaitės veto iškart išdalintas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams. Su juo susipažinęs vienas iš narių P.Urbšys buvo šokiruotas.
„Tai - turbūt paskutinis D.Grybauskaitės veto. Ką jis reiškia? Kad prezidentė, kuri buvo išrinkta kaip žmonių prezidentė, per dvi kadencijas tapo žmogumi, kuris nelabai suvokia, kas yra savivalda ir kas yra pilietinė galia savivaldoje."

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

 

2019 m. Gegužė mėn. 20 d., Pirmadienis

Ar pilietiškumas gali įveikti nepotizmą?

 

Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis MASIULIS, Povilas URBŠYS, Artūras SKARDŽIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:Štai paminėta, kad egzistuoja nepotizmas versle. Bet man kaip tik atrodo, kad jeigu esu verslininkas ir siekiu pelno, jei pas mane dirba koks nors nevykėlis giminaitis, tai aš jo tikrai nelaikysiu darbe. Kas, Povilai, jūsų galva, vyksta pas mus?

P.URBŠYS: Tikra tiesa, kad Lietuva yra „švogerių kraštas“. Labai sunku rasti žmogų, kurio tu nepažinotum ir kuris nebūtų susijęs tolimiausiu giminystės ryšiu. STT 2018 m. atliko analizę dėl bendros nepotizmo rizikos intensyvumo. Išaiškėjo, kad savivaldybių administracijos darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, dalis Lietuvoje sudaro 18 proc. Kai kuriose savivaldybėse, t.y. 25 savivaldybėse, - nuo 19 iki 25 proc. dirbančių administracijoje sudaro giminaičiai. 8 savivaldybėse - nuo 25 iki 35 proc. Ypač išsiskiria Pagėgių rajono savivaldybė, joje dirba 35 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, Varėnos rajono savivaldybėje - 29 proc., Šalčininkų savivaldybėje - 28 proc., Zarasų savivaldybėje - 27 proc. Mes matome, kad tuose regionuose, kur yra problemų dėl darbo vietų, savivaldybių administracijos yra tapusios įdarbinimo agentūromis. Pati STT pripažino, kad giminystės ryšiais susiję asmenys - savaime nėra problema. Iš tikrųjų, jeigu žmogus yra kompetentingas ir sąžiningas, kodėl jis negali eiti užimamų pareigų pagal atranką arba pagal viešąjį konkursą. Tačiau mes matome, kad tendencija yra kitokia. Jeigu kalbame apie savivaldybes, tai mes jau seniai savivaldos nesuvokiame kaip pilietinės visuomenės darinio. Savivaldybė daugiau suvokiama kaip dvaras ar uždaroji akcinė bendrovė, arba kaip hibridinis darinys - pusė funkcionuoja kaip dvaras, kita pusė - kaip įmonė. Tokiu atveju, mes matome, kad rinkimų metu rinkėjų aktyvumas, renkant savivaldos valdžią, jeigu lygintumėm su prezidento ir Seimo rinkimais, yra žemiausias, nors turėtų būti atvirkščiai, nes savivaldos valdžia yra arčiau. Tai rodo tam tikrą piliečių nusivylimą, nes jie mato, kad sėdi tie patys, vienaip ar kitaip įsigali tas pats klanas ir tu nieko nepakeisi. Negana to, situacija yra tokia, kad nusivylusieji valdžia tiesiog išvažiuoja iš Lietuvos. Paskutinė Vytauto Didžiojo universiteto atlikta apklausa parodė, kad pagrindinės emigracijos priežastys yra keturios: korupcija, socialinė atskirtis, nepagarba žmogui ir biurokratizmas. Viskas sueina ne į ką nors kita, o į valdžią. Vieni nuo tokios valdžios bėga, kitiems, savivaldos lygmeniu matantiems, kad nepotizmas tapo taisykle, o ne išimtimi, belieka susitaikyti su tuo iškreipimu. Nesvarbu, kad dabar dvaro ponas, kuris įvardijamas meru, turi vieną ar kitą korupcinę „kuprą“. Bet jei jis sugebės save parodyti, kad yra auka, tai viskas taps tarsi ir normalu. Pavyzdžiui, Panevėžyje į korupcinę istoriją papuolęs dabartinis meras buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai. Tačiau jis sukurpė melą ir dalis žmonių tuo patikėjo. Jį vėl perrinko, nes žmonės pateisina jo valdžios iškrypimą. Nepotizmas pas mus yra tapęs kertiniu akmeniu, ant kurio laikosi valstybė.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 17 d., Penktadienis

Buvę LVŽS frakcijos nariai: „valstiečiai“ pasipriešino R.Karbauskiui, jo autoritetas susvyravo

Raimundas Martinėlis, Povilas Urbšys, Justas Džiugelis

Buvę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, vertindami besikeičiančią frakcijos poziciją dėl pasitraukimo iš valdančiosios daugumos, sako, kad buvo pasipriešinta lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Esą žinią apie pasitraukimą jis paskelbė vedamas emocijų ir dabar turi prisiimti atsakomybę. Penktadienį į posėdį rinksis LVŽS taryba, kuri turėtų balsuoti dėl pasitikėjimo tiek R.Karbauskiu, tiek – į antrąjį prezidento rinkimų turą nepakliuvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu.

Apie partijos pirmininko atsakomybę kalbėjo ir Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. „Valstiečių“ frakciją jis paliko 2018-ųjų gegužę, kai Seimas atsisakė tirti žemės valdymo klausimus.

„Jeigu LVŽS partija iš esmės nori išlikti politiniame elite, ji turi suvokti, kad pagrindinis trukdis yra ne kas kitas, o R.Karbauskis, – dėstė P.Urbšys. – Jis labiausiai yra įsikabinęs partijos vadovo kėdę. Jeigu jis galvotų apie partiją, ne apie save, protingiausiai būtų pasakyta taip: turime pripažinti, kad padarėme klaidų, aš kaip partijos lyderis prisiimu atsakomybę ir sudarau visas galimybes partijai atsinaujinti.“ Seimo nario įsitikinimu, R.Karbauskis turėtų pasitraukti iš LVŽS pirmininko pareigų, turėtų vykti debatai ir nauji rinkimai, o juose dėl lyderio posto konkuruoti ir pats S.Skvernelis.

„Jeigu „valstiečiai“ iš tikrųjų turi ambiciją būti politinio elito orbitoje, užimti kairės-centro politinę nišą, jie turi transformuotis į demokratinį politinį darinį, kuriame ne vienas asmuo priiminėtų strateginius sprendimus, o eitų kaip kolegiali struktūra“, – aiškino P.Urbšys. Jo manymu, antradienį, kai LVŽS frakcija, nors ir nebalsavusi, R.Karbauskio žodžiais, nutarė prisiimti atsakomybę, įvyko lūžis.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. 15min

 

2019 m. Gegužė mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Seimui nepavyko atmesti prezidentės veto – privalomų seniūnijų nebus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Seimui ketvirtadienį nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Vietos savivaldos įstatymo pataisoms – privalomų seniūnijų nebus. Už tai, kad Seimas iš naujo priimtų grąžintą įstatymą, savivaldybes įpareigojantį steigti seniūnijas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir susilaikė 19 parlamentarų. 

Atmesti prezidentės veto ir patvirtinti Seimo anksčiau priimtą įstatymą siūlė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK). Tam reikia, kad už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Nepavykus atmesti veto, Seimas 92 balsais už, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius, pritarė, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas ir lieka dabartinis teisinis reguliavimas. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas nenumato prievolės steigti seniūnijas, tik numato tokią galimybę. Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Prieš veto pasisakęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas Povilas Urbšys teigė, kad parlamentas turi teisę įstatymais nustatyti įpareigojimus savivaldybėms.

„Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad vietinės valdžios organams suteikiami pilni įgaliojimai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus“, – sakė P.Urbšys. „Prezidentė nori paleisti tiksinčią bombą po seniūnijų pamatais ir jas išsprogdinti, paverčiant jas kažkokiomis kvaziadministracinėmis sustambintomis įstaigomis, kurios neturi nieko bendro su pilietine savivalda“, – piktinosi parlamentaras.

Skaitykite:https://www.15min.lt

Nuotr. V. Balkūno

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 4 iš 148