Straipsniai

2019 m. Spalis mėn. 13 d., Sekmadienis

Seimo komisija prašys lėšų Vytauto Didžiojo paminklui Trakuose

lietuvos-didysis-kunigaikstis-karalius-vytautas-didysis-67737172.jpgSeimo komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši kitų metų biudžete rastų per 100 tūkst. eurų, reikalingų pradėti paminklo Vytautui Didžiajam statybai Trakuose.
„Manęs jau turbūt greitai neįsileis į Vyriausybę“, – juokavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, pažadėjęs parašyti raštą Vyriausybei dėl pinigų skyrimo. 

Seimo komisija priėmė sprendimą remti paminklo, kurį inicijuoja Vytauto Didžiojo sąjunga, statybą.
Vyriausybės planuojama prašyti kitiems metams skirti per 100 tūkst. eurų žemės darbams ir inžinieriams tinklams sutvarkyti Karvinės saloje.

„Tai būtų pirmasis Vytauto Didžiojo paminklas šiame krašte“, – atkreipė dėmesį Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys. 
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

K.Čachovskij nuotr.

2019 m. Spalis mėn. 11 d., Penktadienis

Tiesioginius merų rinkimus prapylęs P. Urbšys suabejojo, ar jie neprieštarauja Konstitucijai

konstitucija.jpgNet 46 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, priimtos 2014 metų birželio 26 dieną, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Parlamentarai bando išsiaiškinti, pasitelkę Konstitucinį teismą, dėl tiesiogiai išrinktų savivaldybių merų įgaliojimų ir ar jie neperžengia ribų bei neprieštarauja Konstitucijai.

Naujienų portalui JP Seimo narys P. Urbšys aiškino, kad į Konstitucinį teismą kreipėsi ne tik jis vienas – prašymą pasirašė 46 Seimo nariai.

„Tarp jų ir tie, kurie prieš 5 metus balsavo už tiesioginius merų rinkimus. Ne tik aš balsavau už tokius rinkimus“, – aiškino politikas ir iškart teisinosi, kodėl pasirašė bei pateikė pavyzdį:

„Pavyzdžiui, kai kurie merai pasijunta, kaip ponai dvare. Panevėžyje vis neišsisprendžia Etikos komisijos pirmininko rinkimai. Opozicija siūlo, o valdantieji nepritaria – įvairiai interpretuoja. Pateikiau tokį pavyzdį, kad aiškiau būtų. Manau, reikia, jog Konstitucinis teismas paaiškintų ir išaiškintų tiesiogiai išrinktų merų galias, įgaliojimus, ar jų galios neviršija patikėtos valdžios.“

P. Urbšys aiškina, jog jam svarbiausia išsiaiškinti tiesą.

„Šalyse, kuriose demokratijos principai nepaminami, viskas remiasi demokratiniu valdymu, o pas mus – piktnaudžiaujama savo galiomis. Prašymu Konstituciniam teismui norime išsiaiškinti, ar einame teisingu – demokratijos keliu“, – teigė parlamentaras.

Skaitykite: https://jp.lt/

2019 m. Spalis mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Principinė kova, kas yra Seimo viršininkas: prasideda silpnų vietų paieška

vp.jpgLietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, norėdamas patraukti Viktorą Pranckietį iš Seimo pirmininko pozicijos, gali imtis visų įmanomų priemonių, ir išnaudoti opozicijoje esančių parlamentarų pažeidžiamumą, neatmeta dabar jau opozicijoje esantys buvę jo frakcijos Seime nariai Bronislovas Matelis ir Povilas Urbšys.

Mišrioje Seimo grupėje dirbantis buvęs „valstiečių“ frakcijos narys P. Urbšys konstatavo, kad V. Pranckiečio klausimas R. Karbauskiui yra tapęs „būti ar nebūti“ lygio problema.„Todėl jis dabar desperatiškai bando sutelkti aritmetinę daugumą, kuri leistų jam pademonstruoti, kas vis dėlto Lietuvoje yra Seimo viršininkas“, – sakė P. Urbšys.Pasak parlamentaro, iš to, kas dabar matyti Seime, galima daryti išvadas, kad jis turi problemų koalicijos viduje.„Po to, kai su R. Karbauskio palaiminimu D. Gaižauskas pradėjo tyrimą dėl I. Rozovos, akivaizdžiai matyti, kad pagrindiniais taikiniais gali tapti V. Bakas ir V. Pranckietis. Lenkų rinkimų akcijai tai yra tam tikras ženklas, kad R. Karbauskis, siekdamas savo siaurų asmeninių tikslų, gali juos naudoti kaip trąšas. Tokioje situacijoje Lenkų rinkimų akcija neduoda aiškaus signalo, kad jie palaikys V. Pranckiečio atstatydinimą“, – sakė P. Urbšys. Parlamentaro supratimu, socialdarbiečiai irgi yra tapę R. Karbauskio įkaitais. 
Skaitykite:
https://www.delfi.lt

K.Čachovskij nuotr.

2019 m. Spalis mėn. 10 d., Ketvirtadienis

Urbšys: Karbauskis iš užančio traukia paskutinį kozirį

povilas-urbsys-79530651.jpgBuvęs „valstiečių“ frakcijos narys, parlamentaras, šiuo metu dirbantis Mišrioje Seimo narių grupėje Povilas Urbšys tvirtina, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pakeitęs poziciją ir nebeatsisakantis idėjos Seimo pirmininko poste pats pakeisti Viktorą Pranckietį, tiesiog blefuoja. Opozicijos žaidimus žaidžiantis R. Karbauskis, pasak P. Urbšio, galiausiai patraukęs V. Pranckietį iš posto, vėl prisimins koalicinę sutartį.

„Tai kvepia eiliniu jo blefu. Faktas yra toks, kad jam yra sunku surinkti tą daugumą tam, kad jis galėtų „išėsti“ Seimo pirmininką V. Pranckietį. Kadangi jam trūksta aritmetinės daugumos, ir nėra „valstiečių“ frakcijoje vienybės, tai jis bandė tuos, kurie nepritaria tokiam drastiškam veiksmui, sugundyti Rima Baškiene“, – Eltai sakė P. Urbšys, priminęs, kad vėliau Seimo pirmininko kėdę buvo siūloma užimti ir liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Vėliau, nebeturėdamas kaip paraginti kolegas balsuoti už V. Pranckiečio atstatydinimą, R. Karbauskis pakeitė poziciją dėl savo kandidatūros, tvirtina P. Urbšys. 
Skaitykite:
https://www.delfi.lt/

A.Ufarto nuotr.

2019 m. Spalis mėn. 08 d., Antradienis

Teismo salėje – P. Urbšio ir Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko susitikimas

 Pirmadienį buvo apklaustas parlamentaras P.Urbšys.

Nemaloni akistata. Tokį įspūdį paliko Šiaulių teisme įvykęs buvusių bendražygių, o dabar politinių priešininkų – Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko ir Seimo nario Povilo Urbšio – susitikimas.

 Pirmadienį įvykusi ši panevėžiečių akistata turėjo būti surengta anksčiau, bet žlugo trys teismo posėdžiai iš eilės. Jie neįvyko, nes teisme nepasirodė teisiamasis Marius Vaupšas.

Du posėdžius jis praleido dėl ligos, o dėl trečiojo nepateikė pažymos iš medikų, todėl gali sulaukti ir atskiros bausmės. Dėl to teisiamąjį M.Vaupšą perspėjo ir bylą nagrinėjantis teisėjas Nerijus Masiulis, suteikęs progą iki kito posėdžio pateikti pažymą apie ligą.

Atrodo, kad teisiamasis nuobaudos neišvengs, nes pats pripažino neturįs tokio dokumento. Du posėdžius dėl operacijos praleidęs vyras tikino ūmai pasijutęs prastai, bet į medikus nesikreipęs. „Atsiprašau teismo“, – pirmadienį kelis kartus pakartojo teisiamasis.

Pirmadienį buvo apklaustas parlamentaras P.Urbšys. Šis politikas yra buvęs teisiamo R.M.Račkausko bendražygis, bet po to jų keliai išsiskyrė. Bičiuliai susipyko, o teisiamųjų suole atsidūręs meras šią bylą pavadino gerai suplanuotu buvusio STT Panevėžio valdybos viršininko P.Urbšio kerštu. Pastaruosiuose rinkimuose į Panevėžio miesto merus didele persvara laimėjo R.M.Račkauskas, o P.Urbšys liko antras. Paaiškėjo, kad prieš STT operaciją parlamentaras lankėsi Panevėžio mero kabinete ir ten kalbėjo apie būtinybę rengti socialines apklausas. Visą dviejų politikų pokalbį teisme perskaitė valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė Dalia Markauskienė.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Spalis mėn. 07 d., Pirmadienis

Kiek turime patriotų, paaiškėtų grėsmės valandą

kariai.jpg

Šiemet tarnauti kariuomenėje neatvyko apie 7 tūkst. šauktinių. Ar tai galima traktuoti, kad jaunimas vengia atlikti pareigą Tėvynei ir tampa mažiau patriotiškas?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, brigados generolas Algis VAIČELIŪNAS, filosofas Vytautas RUBAVIČUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS:Šiandien kalbėsime tautine-patriotine tema - apie mūsų krašto gynybą. Atrodytų, kad viskas yra gerai, perkame „boxerius“ ir dar numatę pirkti kitos karinės technikos, tačiau kyla klausimas, ar turėsime žmonių, kurie vairuos tuos „boxerius“. Apie 7 tūkst. šauktinių dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvyko į kariuomenę. Prisiminkime 1991 m. pabaigą ir 1992 m. pradžią: tada gyvenome lyg ir karo sąlygomis, o ateidavo tiek šauktinių, kiek gal ir nereikėdavo. Kas vis dėlto atsitiko?

P.URBŠYS: Kad galėtumėm atsakyti, kas vyksta, gal reikėtų pradėti nuo to, kaip mes visa tai vertiname. Vieniems tai atrodo problema, o kai pasiklausai Krašto apsaugos atstovų aiškinimų, jie teigia, kad viskas yra gerai ir problemos nemato. Oficialiais duomenimis, 2019 m. buvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių, vengiančių vykdyti šaukimo procedūras ir karo prievoles bei komplektavimo tarnybos nurodymus. Pateikiamas skaičius, kad šiemet 6,8 tūkst. šauktinių buvo surašyti administraciniai protokolai, o surašymo pagrindas - dalis šaukiamų jaunuolių svetainėje karys.lt į sistemą netinkamai suvedė savo duomenis. Sovietiniais laikais buvo, sakyčiau, didesnė pagarba: būdavo siunčiami šaukimai, kuriuos reikėdavo pasirašyti ir jei nurodytą dieną tu neatvykdavai į nurodytą komisariatą, tik tuomet prasidėdavo persekiojimas. Nepriklausomoje Lietuvoje, pasirodo, tu gali užsitraukti administracinį persekiojimą, jeigu nepasižiūrėjai į svetainę. Grįžkime prie to skaičiaus, tų asmenų, kurie nepasižiūrėjo į svetainę ar neteisingai įvedė savo duomenis. 3,6 tūkst. yra karo prievolininkai, įtraukti į ieškomų, neatpažintų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. 3,9 tūkst. šauktinių daro administracinius nusižengimus ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. Čia yra tie, kurie vengia atlikti karinę prievolę. Sutinku, įstatymas yra netobulas, kad privalomų šauktinių amžius yra nuo 19 metų iki 26 metų. Krašto apsaugos ministerija pati inicijuoja šauktinių amžiaus susiaurinimą iki 23 metų, aš teikiau pasiūlymą dėl 21 metų. Galbūt situacija šiek tiek bus geresnė. Man atrodo, viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad šitas nenoras tarnauti valstybei parodo piliečio ir valstybės susvetimėjimą.

Agresijos prieš Ukrainą metu buvo patriotizmo banga, atėjo 52 proc., kurie tarnauja iš pašaukimo ginti Tėvynę. Dabar 45 proc. ateina išbandyti savęs, o ateinančių apginti šeimą ir Tėvynę yra tik 40 proc. Vadinasi, didesnė dalis ateina dėl karjeros ar įgyti naujų įgūdžių ir patyrimų. Bet mes turime žinoti vieną dalyką, kad visuomenės pasipriešinimo jėga glūdi ne kur kitur, o jos dvasioje. Mes galime turėti naujausias technologijas, tačiau tai yra ne esmė. Paimkime Afganistaną, kur metami milijardai. Ten faktiškai yra viduramžiai. Tačiau jų dvasios susitelkimas yra toks didelis, kad nei viena valstybė, nei Sovietų Sąjunga, nei vakarietiška karinė aviacija negali nugalėti tos etninės grupės.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/

 

2019 m. Spalis mėn. 06 d., Sekmadienis

KT pirmininkas suabejojo Konstitucija

S.Zumbio.jpgParlamentarų rinkimai vienmandatėse apygardose sunkiai dera su konstitucine logika. Tokį teiginį viešai išreiškė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir iškart sulaukė kritikos iš parlamento. Tiesa, kol kas tik iš Lietuvos Seimo, tačiau, matyt, KT pirmininkas išgarsės visame pasaulyje, mat į Vilnių padiskutuoti apie demokratiją suvažiavo konstitucinių teismų teisėjai iš kone 90-ies šalių.

Vilniuje penktadienį prasidėjo šeštadienį pasibaigsiantis XXII tarptautinis Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresas „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ kuriame dalyvauja beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš užsienio šalių. Lietuvos KT pirmininkas D.Žalimas dar renginio išvakarėse viešai suabejojo ne tik Lietuvos, bet ir daugumos valstybių, kuriose dalis parlamentarų renkami vienmandatėse apygardose, konstitucine logika.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad D.Žalimas užsimojo reformuoti esą netobulas rinkimų sistemas ne tik Lietuvoje, bet ir visose valstybėse, mat tokią mintį išreikš konstitucinių teismų suvažiavime.

„Įdomu tai, kad D.Žalimas imasi, jo žodžiais tariant, Seimo narius vaduoti iš įkaitų statuso. Mat sako, kad vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai susiduria su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kone pusė Seimo narių esą susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo. Kitaip tariant, vienmandatininkai nesiderina su D.Žalimo konstitucine logika. Tačiau viena didžiausių Lietuvos problemų yra pasitikėjimo valstybe ir valdžia stoka. Žmogus jaučiasi svetimas šitoje valstybėje. O pakeitus rinkimų sistemą ir Seimo narius renkant tik pagal sąrašus pasitikėjimas valdžia dar labiau sumažėtų“, - įsitikinęs P.Urbšys.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/

S.Žumbio nuotr.

2019 m. Rugsėjis mėn. 30 d., Pirmadienis

Rojų ūkininkams kuriantys valdantieji apie lengvatų naikinimą nė girdėti nenori – siūlo dar vieną saldainį

R.Karbauskis.

Lietuvoje jau seniai kalbama apie progresinius mokesčius, tačiau tik šis Seimas ėmėsi realių veiksmų – siūloma didesniais mokesčiais nei iki šiol apmokestinti turtingiausius lietuvius. Tačiau net ir priėmus pataisas vis tiek gali likti lygesnių už lygius.

 

Valstybės auditoriai jau seniai baksnoja į ūkininkams taikomas lengvatas, tačiau valstiečių valdomas Seimas net į kalbas nesileidžia, kad lengvatos bent jau ūkininkams milijonieriams būtų mažinamos. Atvirkščiai, Seime randasi iniciatyvų, kad lengvatų ūkininkams daugėtų.

 

Vos tik prezidento Gitano Nausėdos patarėjų korpusas prabilo, kad nesąžininga, jog turtingieji moka mažesnius mokesčius, nei dirbantys tų turtingųjų įmonėse, Seime parengta įstatymo pataisa, kaip tokią nelygybę panaikinti. „Šiai dienai yra situacija, kad tų, kurie gauna dideles pajamas, bendra mokestinė našta yra mažesnė 5 proc. Tad jei pakeltume jų mokestinę naštą 5 proc., jų bendra mokestinė našta būtų kaip ir uždirbančiųjų vidutinį darbo užmokestį. Tai čia reikis ištaisyti tai, kad daug uždirbantieji neturi mokėti mažiau mokesčių nei gaunantieji vidutinę algą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Valstybės kontrolė jau kelerius metus pirštu baksnoja į ūkininkams milijonieriams taikomas mokestines privilegijas ir lengvatas, nors lengvatos sukurtos tam, kad padėtų išsilaikyti bėdų prispaustiems ūkininkams.

„Prieš suteikdami lengvatą turime žinoti, ko siekiame. Gal lengvata atnešė daugiau naudos, nesinori nustekenti, jeigu mokesčiai – nebepakeliama našta. Bet jeigu pelnai tampa milijoniniais, tai skaičiai daugiau kalba nei komentarai“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė Romualda Masiulionienė.

 

Tačiau Seimo opozicija sako, kad, užuot naikinę lengvatas, valdantieji jų sumanė dar pridėti. „Neseniai Seime stumtas įstatymo projektas, kuris susijęs su tuo, kad tie, kurie vertėsi gyvulininkyste ir netyčia įsigijo 500 hektarų, bet paaiškėjo, kad tiek gyvulių nėra, valstybė turi supirkti tą didesnį žemės plotą, kurio ūkininkas nesugeba išnaudoti. Įsivaizduokime, kad verslininkas prisiperka sklypų, planuoja pastatus, paskui paaiškėja, kad nelabai kas perka tuos pastatus. Ir atsiranda įstatymas, kad dalį pastatų valstybė vidutine rinkos kaina supirks. Man atrodo, kad yra tam tikros privilegijos, ir tie, kurie susikūrė gerovės valstybę, stambieji žemvaldžiai, taip tvirtai įkalę savo kuoliukus, jų neišravės“, – komentavo Seimo narys Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Rugsėjis mėn. 30 d., Pirmadienis

46 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar merui suteikti įgaliojimai neperžengia ribų ir neprieštarauja Konstitucijai

konstitucijaRugsėjo 30 d. 46 Seimo narių grupė, atstovaujama Seimo narių Andriaus Kupčinsko ir Stasio Šedbaro, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, priimtos 2014 m. birželio 26 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui.

 

Konstitucijos 119 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse įtvirtintos normos suponuoja vienareikšmę išvadą, kad Konstitucija numato vienpakopę dviejų institucijų savivaldos sistemą, kurioje atstovaujamoji institucija įvardijama savivaldybės taryba. Kita vertus, tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje, akivaizdžiai rodo tiesiogiai išrinkto mero ypatingą padėtį, išskiriantį jį iš kitų tarybos narių.

 

Kaip teigiama prašyme, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybių tarybą sudarantys tarybos nariai ir neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje pateikiamas atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir jos išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu, nediferencijuojant tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtinant visiems vienodą teisinį reguliavimą.

 

Kreipimąsį pasirašė ir Povilas Urbšys.

 

Skaitykite: http://alkas.lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 29 d., Sekmadienis

Nebyli R.Karbauskio ir R.Šimašiaus koalicija


nebyli.jpg

Nors Vilniaus apygardos teismas dar tik sprendžia, ar memorialo Lukiškių aikštėje idėjos konkursas laimėtas teisėtai, Vilniaus valdžia bunkeriu pakrikštyto „Laisvės kalvos“ maketo dalį jau suskubo pastatyti.

Viso Andriaus Labašausko projekto „Laisvės kalva“ maketo vertė 32 tūkst. eurų. Tiek autoriui atseikėjo savivaldybė. Nes, prasidėjus teismo procesams, planuota pusės milijono suma konkursą laimėjusiam projektui įgyvendinti liko Kultūros ministerijos biudžete. Tad, nelaukdama teismo sprendimo, savivaldybė pati, kaip aikštės savininkė, savarankiškai sudarė sutartį maketui ir pasirūpino, kad jis atsidurtų aikštėje, kur stovės dvi savaites. Maketo pristatyme dalyvavęs meras Remigijus Šimašius tikino, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai: „Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai svarbi, ir, be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi.“

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes. Ieškinį teisme iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra. Paveldosaugininkų aiškinimu, A.Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

- Kaip atsitiko, kad idėja įamžinti Lietuvos laisvės kovų istoriją Lukiškių aikštėje, regis, turėjusi suvienyti visuomenę, ją tik supriešino? - „Respublika“ paklausė Seimo valstybinės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Panašu, kad mero R.Šimašiaus pagrindinė veikla - kiek galima labiau supriešinti ne tik Vilniaus žmones, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau tokios savivalės nebūtų, jeigu nevyktų nuolaidžiavimas iš Seimo ar kitų valstybinių institucijų.

Mane stebina, kaip meras ir jo pasekėjai suvokia laisvę ir jos simbolių įamžinimą. Akivaizdu, kad tai, ką jie pastatė, yra elementari siena. Statydami sieną jie kviečia visuomenę į dialogą? Kol institucijos demonstruos neveiklumą, lieka puikiausia terpė šimašiams priešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos sostinės statusą.

- Oficialiai Lukiškių aikštė yra kaip valstybės reprezentacinė aikštė, tačiau savininkė - savivaldybė gali elgtis kaip nori?

- Sakyčiau, kad tai yra teisinis vakuumas. Aikštė tarsi yra savivaldybės žinioje, tačiau kartu yra pripažinta nacionalinės reikšmės objektu. Nors buvo priimta rezoliucija ir matant, kad nei Vyriausybė, nei jos pavaldume esančios institucijos problemos nesprendžia, Seimas inicijavo įstatymo projektą. Bet jis yra įstrigęs Ramūno Karbauskio vadovaujamo kultūros komiteto stalčiuose. Susidaro įspūdis, kad dėl Lukiškių aikštės ir valstybės simbolio Vyčio įamžinimo R.Karbaukis sudaro nebylią koaliciją su Vilniaus meru R.Šimašiumi. Tai, kad komitetas nesvarsto šio įstatymo projekto, sudaro galimybes R.Šimašiui naudotis šiuo įstatyminiu vakuumu - matome pastatytą laikiną maketą. Dažnai sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Gali būti, kad Seimui ir Vyriausybei mindžikuojant, maketas po kurio laiko virs ir kažkokiu nuolatiniu objektu.

Manau, įstatymo priėmimo vilkinimas rodo, kad R.Karbauskis vienus standartus taiko savo oponentams, o kitus - sau. Jo politinė jėga akcentavo, kokia svarbi yra mūsų tautinė, nacionalinė, istorinė tapatybė. Kalbame apie Lukiškių aikštę, apie tai, kas įprasmintų mūsų didybę valstybės simboliu. Jį mes turime, tai - Vytis. Ne bunkeris ir ne kalva. Jeigu trukdoma priimti įstatymu, kuriame aiškiai numatyta, kad Lukiškių aikštėje dominuojančiu aikštės akcentu turi būti joje įrengtas Vytį vaizduojantis monumentas, tai gal po tuo „valstietišku“ jo apdaru slepiasi pamušalas, panašus į liberalo R.Šimašiaus.

Skaitykite: http://www.respublika.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 154