Straipsniai

2019 m. Rugpjūtis mėn. 11 d., Sekmadienis

Istorija pagal Šimašių

Kiekvienas laikas turi savo herojus. Buvo laikai, kai herojai buvo tokie kaip Jonas Noreika-Generolas Vėtra, o dabar turime laikus, kai herojai yra tokie asmenys kaip Vilniaus meras R.Šimašius. Prisiminkime, kai jis vadovavo Teisingumo ministerijai, tai būtent tuomet ši ministerija išdavė duomenis Baltarusijos valdžiai ir leido, remiantis tais duomenimis, inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Baltarusijos disidento Alesio Beliackio atžvilgiu. Tas pats R.Šimašius paskutiniu laiku darė viską, kad būtų negalima deramai pagerbti Baltijos kelio 30-mečio - būtent jo vadovaujama savivaldybė darė įvairiausias kliūtis, kad būtų neįmanoma inicijuoti tos pačios akcijos, rankų susikabinimo, Vilniuje. Paradoksas, kad sovietiniais laikais nė vienas veikėjas nedrįso uždrausti, o R.Šimašius gali tai padaryti, nes jis save laiko nepriklausomos Lietuvos sostinės meru. Jeigu mes vertinsime paskutinį jo išpuolį prieš Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, tai atspindi jo asmenines pasaulėžiūros problemas. Viena vertus, jis gali apsimesti, kad yra biurokratas, kita vertus, jis gali užsidėti šaulių uniformą ir propaguoti patriotiškumą, kartu mindydamas tų žmonių, kurie gynė laisvę, atminimą.

Skaitykite: http://www.respublika.lt

 

2019 m. Rugpjūtis mėn. 09 d., Penktadienis

Povilas Urbšys. Tai - elementarus vaivorykštinis fašizmas.

povilas-urbsys-80181123.jpgKo gero, net saugumiečiai Maskvoje sutrikę – kam iš jų priklauso ordinas už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus išpuolį Lietuvoje, supriešinusį ne tik lietuvius, bet ir žydų bendruomenę...
Jei Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo demaršas prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą mūsų visuomenę tik dar labiau sutelkė, tai Vilniaus mero vienasmenis sprendimas paniekinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą tarsi įbėrė druskos į negyjančią Lietuvos Holokausto žaizdą.

Pastarosiomis dienomis šia tema komentarų tikrai netrūko, todėl iš anksto atsiprašau tų, kuriems atrodo, kad ši tema išsemta. Tačiau sutikite, ne kiekvieną dieną Lietuvos žydų bendruomenė nusprendžia uždaryti sinagogą, ypač jei kitą dieną persigalvoja. Tai priverčia susimąstyti, ar tokio susipriešinimo priežastis – ne dvejopi standartai ir jų taikymas vertinant vienų ar kitų prisidėjimą prie Holokausto Lietuvoje.


Skaitykite:https://www.delfi.lt/

2019 m. Liepa mėn. 25 d., Ketvirtadienis

Paskyrė naujus teisėjus: abejonės dėl kavos su Širinskiene ir ryšių su „MG Baltic“

Agnė Širinskienė (nuotr. TV3)Seime svarstant kandidatūras į Lietuvos apeliacinį teismą, parlamentarai kėlė klausimų dviejų teisėjų ryšius su „MG Baltic“ ir Agne Širinskiene. Vieni politikai stebėjosi, kad teisėjų kompetencija vertinama pagal tai, su kuo jie geria kavą, kiti abejojo, ar rezonansinės bylos nestrigs dėl galimai neskaidrių ryšių. Seimas balsavo dėl Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės, Aleno Piesliako, Vytauto Zeliankos, Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos apeliacijos teismo teisėjais. Jų kandidatūras parlamentui teikė prezidentas Gitanas Nausėda. Visoms kandidatūroms Seimas pritarė. Vakar kandidatai lankėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje. Konservatoriai ypač domėjosi Vytauto Zeliankos ryšiais su „MG Baltic“ teisininku Romanu Raulynaičiu ir Agnės Tikniūtės ryšiu su valstiete Agne Širinskiene.

Kalbėdamas apie V. Zeliankos kandidatūrą Povilas Urbšys teigė, kad ši kandidatūra yra sukėlusi dviprasmiškų minčių.„Tačiau šitos kandidatūros teikime matau daugiau galimybių Seimui išsivaduoti nuo paranojinių fobijų“, – kalbėjo P. Urbšys.Seimo narys priminė, kad V. Zelianka buvo siūlomas skirti teisėju ir anksčiau, tačiau ji buvo atmesta. V. Zelianka į aukštesnes pareigas kandidatuoja jau trečią kartą – buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jį norėjo paskirti dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą . Tačiau praėjusios kadencijos Seimas 2013 ir 2014 metais du kartus nepritarė šiam paskyrimui .Pasak P. Urbšio, tai nutiko dėl to, kad praėjusioje Seimo daugumoje buvo Darbo partija.
Skaitykite: 
https://www.tv3.lt/

TV3 nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 25 d., Ketvirtadienis

Seimas palaiko prezidento veto: partijos ir verslo asociacija turės mokėti už valstybės patalpas

Gitanas Nausėda

Partijos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo spalio 1 d. už valstybės patalpas turės susimokėti arba išsikraustyti į kitas patalpas – Seimas palaikė du prezidento Gitano Nausėdos veto. Seimas ketvirtadienį svarsto iš viso tris prezidento vetuotas įstatymų pataisas. 

Seimas ketvirtadienį palaikė prezidento veto ir atėmė galimybę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei politinėms partijoms neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių patalpomis. Dėl trečio prezidento veto – ribojimų parduodant miško plotus – Seime vienbalsiai nuspręsta svarstyti iš naujo.

Prezidentas G.Nausėda feisbuke pasidalijo įrašu: „Džiaugiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgė į svarius argumentus ir nusprendė nepalikti politinėms partijoms bei prekybos, pramonės ir amatų rūmams teisės neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių turtu“. Pirmiausia Seimas palaikė G.Nausėdos pasiūlymą panaikinti privilegiją partijoms naudotis valstybės patalpomis neatlygintinai.

Balsavimu, ar atmesti prezidento veto, „už“ balsavo 15 Seimo narių, prieš – 66, o susilaikė – 6. Seimas tuomet balsavo ir įstatymą priėmė su prezidento pataisomis (už balsavo 85 parlamentarai, po vieną – prieš ir susilaikė).

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys palaikė prezidento G.Nausėdos veto, konservatorių frakcijos atstovai išsakė priešingas nuomones: vieni įspėjo, kad patalpų netekusios partijos gali glaustis pas oligarchus, kiti siūlymą palaikė.

„Man atrodo, esminis klausimas, dabar kuris nagrinėjamas, tai turto klausimas. Kam priklauso turtas – ar turtas priklauso valstybei, žmonėms, ar turtas priklauso ir tiems, kurie atstovauja tuos žmones ir save vadina demokratijos pagrindu valstybėje. (…) Kyla klausimas, kodėl čia abejojama, kad jei partija naudojasi nemokamai patalpomis, kodėl čia nėra tarnavimo bendrai tautos gerovei ir visuomenės interesams“, – teigia P.Urbšys ir galiausiai pabrėžė, kad partijos neturėtų naudotis turtu nemokamai. Anot jo, šitaip naudojamas turtas prieštarauja valstybės interesams.

Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Širinskienės atsitraukimas: ar parlamentarė užuodė apkaltos grėsmę?

„Valstietės“ Agnės Širinskienės manevrai, kai politikė perėjo į „tvarkiečių“ frakciją, tačiau seniūnų sueigoje toliau atstovauja „valstiečiams“, sukėlė nemenką šurmulį Seime tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos gretose. Pati politikė, pranešusi, kad greičiausiai nedalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose, teigė, kad tai tėra jos nusivylimo išraiška. Tuo metu opozicija abejoja tokiais A. Širinskienės veiksmais ir įtaria, kad „valstietė“ mėgina atsitraukti, bijodama apkaltos.

Su LVŽS į Seimą išrinktas, tačiau vėliau iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukęs parlamentaras Povilas Urbšys, reaguodamas į A. Širinskienės veiksmus, liepos 9 d. plenariniame posėdyje viešai atsiprašė, kad ją atvedė į politiką.

LRT.lt kalbintas P. Urbšys teigė, kad A. Širinskienės manevrai yra susiję su siekiu maksimaliai įgyvendinti LVŽS lyderio R. Karbauskio užgaidas. Politiko manymu, A. Širinskienės laiškas kolegoms tebuvo patirtų nuoskaudų išraiška, bet ne savo klaidos pripažinimas.

„Kai politinis lyderis tampa vos ne religijos garbinimo objektas, tada jau tau nebesvarbūs nei įstatymai, nei Konstitucija. [...] Tokiu savo elgesiu A. Širinskienė pateikia save kaip auką ir bet kokiu atveju žmogus nori, kad tas aukojimasis būtų įvertintas. Bet kai atsiranda tų, kas suabejoja, ar ta auka dera su politine kultūra, su Seimo statutu, tai ją tai labai įžeidžia. Tada ir pasipila emociniai, nusivylimo laiškai. [...]

Tokios būsenos žmogus pasiruošęs dėl „bendro reikalo“ gyvas susideginti ant laužo. Tačiau ji eilinį kartą pademonstravo teisinių žinių ribotumą. Ne kartą dėl iniciatyvų įstatymų projektai Seime patyrė fiasko, nes matomi galimi neatitikimai Konstitucijai“, – svarstė P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

E.Genio nuotr.

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanoma laimėti kovą su šešėliu?

Kone kiekviena Vyriausybė kūrė planus, kaip įveikti ekonomiką graužiantį vėžį - šešėlį, tačiau rasti veiksmingų priešnuodžių nė vienai nepavyko. Kodėl visuomenė priešinasi, regis, kilniems valdžios siekiams?

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, savo biografijoje esate nurodęs, kad dirbote Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kuri taip pat kovoja su šešėliu. Turime dar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, policiją, kriminalinę policiją, su kontrabanda kovoja muitinė, pasienio policija. Atrodo, kad tų gaudančių ir kovojančių su šešėliu institucijų pilna, o rezultatas?

P.URBŠYS: Su šešėliu vyksta amžinas karas, tik tarsi mes šešėlį atskiriame nuo to objekto, kuris tą šešėlį meta. Šiaip valdžia yra pagrindinis šaltinis, kuris vienaip ar kitaip sukuria šešėlio pasekmes net ir pačioje ekonomikoje. Turiu omenyje daromus sprendimus. Tie žmonės, kurie mažiau pasitiki valdžia, jie vis labiau pateisina savo buvimą šešėlyje. Ten, kur žmonės sprendžia tik egzistencinį klausimą - kaip pragyventi toje valstybėje, - be abejo, ieško pigesnių paslaugų, pigesnių prekių, nes jų pajamos neleidžia tų paslaugų ir prekių įsigyti legaliai. Todėl manau, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra ne žmonės, o valdžia ir jos sprendimai. Daugelį dešimtmečių buvo einama represiniu keliu. Jeigu mes kalbame apie valdžios požiūrį, ji tikrai nemato problemų savyje, o problemas mato žmonėse. Visa tai, kur yra tos problemos priežastys, atsispindi ir dabartiniame Finansų ministerijos aptarime. Pirma, jie įvardija šešėlio dydį, antra, nurodo, kad nėra proporcingos atsakomybės. Toliau nurodo nepagrįstas lengvatas ir įstatymų spragas, lemiančias sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Kita priežastimi jie įvardina sankcijų ir praeityje priimtų sprendimų pažeidimų baimę ir po kablelio, pačiame gale, nurodo: sudėtinga mokesčių apskaita, nepakankama mokesčių mokėjimo motyvacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas yra susiję ir su jų problemomis, jie nurodo kaip paskutinį faktą, o pirmoje vietoje iškelia savo administracines ir represines galias arba neefektyvų represinį būdą kovojant su šešėliu. Aš manyčiau, jei mes kalbame apie šešėlio priežastis, tai pagrindinė priežastis yra mokesčiai. Neseniai Laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad 89 proc. apklaustųjų lietuvių renkasi prekes ir paslaugas iš šešėlio dėl padidėjusių kainų. 64 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad nelegalų darbą renkasi dėl didelių mokesčių. Toliau nurodoma, kad yra per maži atlyginimai. Jeigu mes kalbame apie pačias šešėlio apimtis, jeigu mes sakome, kad norime su juo kovoti, susidaro įspūdis, kad tikslus šešėlio dydis yra slepiamas. Pagal vienus paskaičiavimus, kaip visai neseniai finansų ministras pranešė Tautai, šešėlis yra sumažintas ir per dešimt metų susitraukė nuo 25 proc. iki 15 proc. O ekonomistai sako, kad šešėlis yra sumažėjęs iki 22,99 proc. Galų gale net oficialiai yra pasakoma, kad pas mus šešėlis gali svyruoti nuo 15 proc. iki 30 proc. Kai yra padaryta tokia košė, bet kuriai Vyriausybei yra palanku parodyti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, jeigu pasakė, kad iš šešėlio ištraukė 189 milijonus, o šešėlis yra 15 proc., tai atrodytų labai daug. O jeigu šešėlis yra 30 proc., tai čia yra lašas jūroje. Mes matome tai, kad pati valdžia slepia šešėlio dydį.

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

D.Labučio nuotr.

 

2019 m. Liepa mėn. 22 d., Pirmadienis

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia?

Ar įmanomas referendumas, jeigu jo nenori valdžia? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytautas DAUJOTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

P.URBŠYS: Referendumas yra aukščiausia Tautos valios išraiška, bet mes turime užduoti sau klausimą, kiek ta aukščiausia tautos valios išraiška manipuliuoja politikai? Kiek tai yra natūrali Tautos valia ir kiek ta valia yra kontroliuojama? Kai buvo užsiminta dėl Europos Sąjungos referendumo, tai norėčiau priminti, kas vyko. Įstatyme dėl referendumo nurodyta, kad dalį suverenių teisių galima perduoti tarptautiniam subjektui. Ką darė politikai? Politikai, baimindamiesi, kad gali būti taip, jog Tauta gali nenorėti atiduoti savo suverenių teisių, priėmė pataisą, kad laikoma priimtu, jeigu pritarė daugiau kaip pusė, bet ne mažiau vieno trečdalio piliečių, dalyvavusių referendume. Kitaip tariant, jie nustatė ribas ir nuleido kartelę, kad dar labiau priartintų įstatymo nuostatą prie norimo rezultato. Aš jau nekalbu apie tai, kas vyko per tas dvi dienas. Jeigu dabar yra įstatymai, kurie draudžia politikui rinkimų dieną įteikti, pavyzdžiui, šratinuką už 6 Eur, tai vadinsis rinkėjų papirkinėjimu, tuomet prisiminkime, kas vyko tada: skalbimo milteliai, „bambaliai“, lipdukai. Visi supranta to žaidimo esmę. Tas manipuliavimas tais žemaisiais socialiniais refleksais, mano manymu, diskredituoja patį referendumą kaip aukščiausią Tautos valios išraišką. Jeigu mes dabar kalbame apie tuos referendumus, kurie buvo organizuojami dėl daugybinės pilietybės ar dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai galiu priminti štai ką. Ramūnas Karbauskis 2017 m. balandžio 25 d. viešai pareiškė, kad jokiu būdu referendumo negalima dubliuoti su rinkimais, nes žmonės pavargsta nuo rinkimų. O ką jie padarė artėjant prezidento rinkimams? Jie kaip tik viską padarė, kad daugybinės pilietybės referendumas būtų priklijuotas prie šių rinkimų. Negana to, kai pradėjo aiškėti, kad to entuziazmo nėra tiek daug, kaip norėtųsi, tai 2018 m. rugpjūčio mėnesį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atvirai pasakė: „Būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo.“ Ką mes matome? Matome, kad pats referendumas gimsta kaip papildomas masalas pritraukti rinkėją.

Nuotr. Eltos

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Liepa mėn. 12 d., Penktadienis

Prie lengvatų lovio – broliška vienybė, susivienijo net priešininkai

P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“

Seimas šią savaitę pademonstravo neregėtą vienybę. Netgi nesutaikomus politinius priešininkus suvienijo įstatymu partijoms įtvirtintos privilegijos, kurių Vyriausybė jau ragino atsisakyti. Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias partijoms toliau būtų palikta lengvata neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių turtu. Vyriausybė siūlė partijas, kurios gauna valstybės biudžeto dotacijas, išbraukti iš privilegijuotųjų sąrašo, bet Seimo nariai nusprendė, kad jos privalo būti prilygintos labdaros ir paramos organizacijoms. Už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, numatančias ir išimtį politinėms partijoms, antradienį balsavo net 105 parlamentarai ir tik trys susilaikė. Beje, partijas pamaloninę politikai išimtį paliko ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Sprendimą palikti lengvatas politinėms organizacijoms kritikavo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Anot jo, mokesčių mokėtojų išlaikomos partijos vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio partokratinio mąstymo.

„Demokratinėse visuomenėse vengiama tokių privilegijų. Ypač partijos turėtų rodyti pavyzdį ir nesinaudoti valdžios galiomis. Bet pas mus vis dar elgiamasi kitaip – partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms ir turi būti jų išlaikomos, jos tebenori būti šventomis karvėmis.

Jeigu Seimas partijas prilygina labdaros ir paramos organizacijoms, neverta stebėtis, kad verslininkai joms ima nešti įvairių dėžučių. Kai kalba pakrypsta apie privilegijas, Seime nebelieka nei pozicijos, nei opozicijos – visi tampa stebėtinai vieningi. Kaip kumštis parlamentas tampa tada, kai balsuojama dėl didesnių atlyginimų ar kitokių socialinių garantijų patiems politikams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys. 

Skaitykie: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 09 d., Antradienis

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“

Seime atkurta „tvarkiečių“ frakcija „Suvereni Lietuva“.

Seime antradienį atkurta „tvarkiečių“ frakcija, tik šįkart ji vadinsis „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pareiškimą apie frakcijos atkūrimą per plenarinį Seimo posėdį perskaitė pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Prieš tai ji perskaitė Seimo narės Agnės Širinskienės pareiškimą, kad ši palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Frakciją „Suvereni Lietuva“ be A. Širinskienės sudaro Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Agnė Širinskienė, Ona Valiukevičiūtė bei partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Seimo opozicija piktinosi, kad tai fiktyvus žingsnis, iš tiesų A. Širinskienė ir toliau ketina veikti kaip valstiečių atstovė. „Fiktyvūs dalykai yra nepriimtini, fiktyvios santuokos yra baudžiamos“, – teigė konservatorius Kęstutis Masiulis.

 „Tikrai noriu prisipažinti, kad esu kaltas, jog savo laiku neapsaugojau Agnės Širinskienės nuo to nuopolio, kurį ji daro šiandien“, – pareiškė buvęs valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys.

„Ji tikrai buvo tas žmogus, kuris nuoširdžiai žiūrėjo į tą pačią politiką, ji manė, kad politika yra vertybės, dėl kurių verta eiti, verta aukotis. Bet kaip žmogui, papuolusiam į politiką, jai idėja tapo žmogus, jai vertybė tapo žmogus ir galiausiai tas žmogus tapo jos religinio garbinimo objektu. Tada mes matome, kaip žmogus degraduoja ir jis net nesupranta, į ką jis išvirsta. Kalbėti apie moralę, vertybes jau nebetenka, žmogus tampa politinio organo struktūriniu dariniu, kuris be jokios garbės ir moralės gali tapti vienu ar tapti antru, ar tapti trečiu. Tai visos mūsų politinės kultūros problema“, – kalbėjo jis.

Nuotr. Lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Liepa mėn. 04 d., Ketvirtadienis

P. Urbšys: „Bendravimo antikultūra kultūros nesukursi“


Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

Kaip vertinate padidėjusį politikų dėmesį socialiniams klausimams Seime?

Dėsninga, kad kuo arčiau rinkimų data, tuo politikų jautrumas socialiniams klausimams didesnis. Tą mes stebime ir šiandien Seime. Pradedant tuo, kad konservatoriai pasiūlė stabdyti neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais. Vieną dieną sakome, nekurkime išlaikytinių visuomenės, o kitą dieną norime stabdyti NPD didinimą, atimant galimybę mažiau uždirbantiems žmonėms patiems pasirūpinti savo gerove. Konservatorių siūlymas nutraukti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą ir sutaupytus milijonus skirti tiems, kurie administruoja paslaugų teikimą daugiau primena antklodės traukimą, bandant apkloti vienus, nuklojant kitus.

Šiandien Seime valdančiosios koalicijos būrėjai irgi vienas su kitu lenktyniauja norėdami pasirodyti jautresniais žmonių atžvilgiu. Girdime apie vaiko pinigus ir kitas didesnes socialines garantijas. Nors visi puikiausiai žino, kad papildomų pinigų biudžete gali atsirasti tik įvedus papildomus mokesčius. Todėl jau pradedama kalbėti apie nejudinamo turto ir senų automobilių apmokestinimą.

 

Ar galite argumentuoti savo sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“?

 

Esu katalikas. Niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai, kurie vienas su kitu susilieję. Vertinu romuviečių indėlį, siekiant išsaugoti mūsų tautos tapatybę. Jie daugiau nei penkiasdešimt metų vykdo šią svarbią misiją.

 

Tačiau jeigu kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę, bet apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi prisiimame didelę atsakomybę, tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek už ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą.

 

Mes kalbame apie tūkstantmetę ikikrikščionišką mūsų tautos religiją. Bet kažkodėl „Romuva“, norėdama tapti tos religijos atstove, mano, kad jos šventikais (vaidilomis) gali tapti bet kuris bendrijos narys 3 metus aktyviai dalyvaujantis jos  veikloje. Kažkodėl oficialiame internetiniame puslapyje bendrija „Romuva“ apeigines kalendorines šventes nurodo tik keturias: žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiau-žiemį ir Užgavėnes. Savo apeigose laiko svarbiausia: kryptį, laiką, žemynėliavimą ir palabinimą.

 

Ar toks supaprastintas pačios bendrijos „Romuva“ narių požiūris į mūsų protėvių ikikrikščionišką religinę patirtį sudaro svarų pagrindą „Romuvą“ pripažinti valstybės remiama senosios religijos atstove?

 

Belieka pacituoti mūsų garsaus pagoniškos kultūros ir religijos tyrinėtojo G. Beresnevičiaus mintis: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta, nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūno vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais.

 

Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne, tos religijos prikelt nebeįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių… Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija, tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėm kalendorinėm šventėm.

 

Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta, bet ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo su krikščionybe. Dabar, iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus, tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“

 

Nors nesu tokios kategoriškos nuomonės apie romuviečius, bet manau, visi, kurie gerbiame savo istorines tapatybės šaknis, turime labai atsakingai žiūrėti į mūsų ikikrikščionišką religinę patirtį, todėl balsuodamas Seime dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ susilaikiau.

Skaitykite: https://jp.lt

 

 

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 151