Straipsniai

2019 m. Birželis mėn. 06 d., Ketvirtadienis

Pareiškus nepasitikėjimą V.Pranckiečiu, jį palaikantys parlamentarai svarstytų kreiptis į KT

Palaikančių Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio poziciją likti poste parlamentarų gretose bręsta iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu „valstiečių“ inicijuotas nepasitikėjimo V. Pranckiečiu balsavimas Seime būtų sėkmingas.

Apie tai Eltai sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Povilas Urbšys. Kaip pasakojo parlamentaras, Konstitucijoje yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas, o Seimo statutas nurodo, kad Seimo pirmininkas atstovauja Seimui ir būtent jis turi garantuoti nešališkumą. Dėl to, teigė P. Urbšys, inicijuojama atstatydinimo procedūra be rimtų nusiskundimų konkrečiu V. Pranckiečio darbu gali prieštarauti Konstitucijai.
„Jeigu kalbėtume apie atstatydinimo procedūrą, kurioje nėra aiškių argumentų, o tik tai pateikiami tie politiniai koaliciniai argumentai, tai gali prieštarauti konstitucinei nuostatai“, - sakė P. Urbšys.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/

2019 m. Birželis mėn. 03 d., Pirmadienis

Ar visuomeniniai teisėjai išgelbės teismų prestižą?

Po poros metų teismuose turėtume matyti visuomeninius teisėjus - tarėjus. Šio instituto įteisinimui pritarė Vyriausybė. Bet ar visuomeniniai teisėjai, kaip tikimasi, padidins pasitikėjimą teismais ir teisine sistema?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai teisininkai Vidmantas ŽIEMELIS, Egidijus BIČKAUSKAS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Rimas ANDRIKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, kokie būtų jūsų argumentai „už“ ir „prieš“?

P.URBŠYS: Diskusijos dėl visuomenės teisėjų, dėl vadinamųjų tarėjų, pas mus visuomenėje kartkartėmis atsinaujina. Dar 2016 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą dėl visuomeninio teisėjo (tarėjo) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo. Šiek tiek pastudijavęs tą koncepciją, noriu atkreipti dėmesį, koks pagrindinis tikslas išryškintas dėl tarėjų instituto teismuose diegimo. Tai siejama su visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimu, teismų darbo tvarumo skatinimu, visuomenės teisiniu švietimu. Mes valstybėje fiksuojame, kad piliečių pasitikėjimas valdžia yra žemas. Lietuvoje pilietis neturi galimybių tiesiogiai dalyvauti teisingumo siekimo procese. Man atrodo, kad dėl to ir kyla tos diskusijos. Tai, kad iš teisininkų pusės atsiranda nuogąstavimų, aš juos visiškai suprantu. Bet ir teisininkai turėtų sutikti, kad yra ta gyvoji ir formalioji teisė - žmonių kalba sakant - tiesa ir teisingumas. Atrodo, kad sprendimas teisingas ir teisėtas, bet žmogus nejaučia, kad atstovaujama teisybei. Toje koncepcijoje ir bandoma paaiškinti, kad visuomeninio teisėjo atsiradimas leistų suartinti tą gyvąją ir formaliąją teisę. Nes pas mus dabar yra tik formaliosios teisės diktatas. Jeigu kalbame apie pačią demokratijos praktiką Europoje, tai matome, kad ši praktika yra paplitusi Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Kai kas gali pasakyti, kad yra ir Rusijoje. Jeigu kalbėsime apie prisiekusiųjų kolegiją, tai ji yra ir Kinijoje. Bet yra ir Japonijoje. Butaforija galima paversti bet ką.

 

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt

 

2019 m. Gegužė mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Buvęs LVŽS frakcijos narys: Karbauskis siekia suvesti sąskaitas su Pranckiečiu


Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Viktoras Pranckietis ir Ramūnas Karbauskis / BNS nuotr.“
Prasidėjusios derybos dėl valdančiosios daugumos išplėtimo yra Ramūno Karbauskio asmeninių sąskaitų suvedimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dalis, sako buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys. Jo teigimu, praktiškai nėra abejonių, o ir Seimo koridoriuose jau kurį laiką sklando kalbos, kad po derybų dėl koalicijos Seimo vadovo poste nebeliks V. Pranckiečio. „Apskritai, sumanymas inicijuoti balto puslapio koalicijoje vertimą yra naudingas R. Karbauskiui, tam, kad jis galėtų suvesti savo asmenines sąskaitas su Seimo pirmininku V. Pranckiečiu. Tam jis surado priežastį – teiginį, kad dėl V. Pranckiečio likimo spręs ne jis, o koaliciją“, – Eltai samprotavo P. Urbšys.

„Politiškai nėra suprantama, kam reikalingas tas baltas puslapis, nes iš esmės niekas nesikeičia - koalicijos partneriai nepasikeitė. Tam, kad buvo pasirinktas „balto lapo“ formatas tik suteikė papildomų galimybių koalicijos partneriams pakelti savo reikalavimų kartelę. Jis duoda visus kozirius mažesniems koalicijos partneriams, kurie maksimaliai tą ir išnaudos. Manau, kad nėra atsitiktinumas tai, kad kartu šiame prasidėjusiame procese sprendžiasi ir R. Karbauskiui taip norimas V. Pranckiečio patraukimo iš užimamo posto klausimas. Kitaip tariant, savo ambicijų reikalus, jis tą sprendžia „valstiečių“ frakcijos interesų sąskaita, nes, mes matome, kad koalicijų partneriai nepasikeitė, o jų atstovavimas padidėja būtent valstiečių pozicijų sąskaitą", – kalbėjo V. Urbšys, pabrėždamas, kad apie panašius scenarijus jau buvo užsiminęs anksčiau.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 27 d., Pirmadienis

Paskutinis Dalios Grybauskaitės veto

Antrąją kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė dar spėjo vetuoti Seimo priimtą įstatymą, kuriuo savivaldybės įpareigotos steigti seniūnijas, nes dabar iš 60-ies penkios yra „vientisos“, be jokių seniunijų. Tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys tokį šalies vadovės veiksmą pavadino akibrokštu ir darbu, kardinaliai besiskiriančiu nuo jos kalbų.

 

Prezidentė vetavo balandžio 26 d. Seimo priimtą Vietos savivaldos įstatymą. Anot D.Grybauskaitės, Seimo įpareigojimas savivaldybėms privalomai steigti seniūnijas pažeidžia Europos vietos savivaldos chartiją, kuri savo ruožtu įpareigoja ją ratifikavusias valstybes dalyves užtikrinti, jog vietinės valdžios institucijos savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą.

 

D.Grybauskaitės veto iškart išdalintas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams. Su juo susipažinęs vienas iš narių P.Urbšys buvo šokiruotas.
„Tai - turbūt paskutinis D.Grybauskaitės veto. Ką jis reiškia? Kad prezidentė, kuri buvo išrinkta kaip žmonių prezidentė, per dvi kadencijas tapo žmogumi, kuris nelabai suvokia, kas yra savivalda ir kas yra pilietinė galia savivaldoje."

 

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

 

2019 m. Gegužė mėn. 20 d., Pirmadienis

Ar pilietiškumas gali įveikti nepotizmą?

 

Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis MASIULIS, Povilas URBŠYS, Artūras SKARDŽIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:Štai paminėta, kad egzistuoja nepotizmas versle. Bet man kaip tik atrodo, kad jeigu esu verslininkas ir siekiu pelno, jei pas mane dirba koks nors nevykėlis giminaitis, tai aš jo tikrai nelaikysiu darbe. Kas, Povilai, jūsų galva, vyksta pas mus?

P.URBŠYS: Tikra tiesa, kad Lietuva yra „švogerių kraštas“. Labai sunku rasti žmogų, kurio tu nepažinotum ir kuris nebūtų susijęs tolimiausiu giminystės ryšiu. STT 2018 m. atliko analizę dėl bendros nepotizmo rizikos intensyvumo. Išaiškėjo, kad savivaldybių administracijos darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, dalis Lietuvoje sudaro 18 proc. Kai kuriose savivaldybėse, t.y. 25 savivaldybėse, - nuo 19 iki 25 proc. dirbančių administracijoje sudaro giminaičiai. 8 savivaldybėse - nuo 25 iki 35 proc. Ypač išsiskiria Pagėgių rajono savivaldybė, joje dirba 35 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, Varėnos rajono savivaldybėje - 29 proc., Šalčininkų savivaldybėje - 28 proc., Zarasų savivaldybėje - 27 proc. Mes matome, kad tuose regionuose, kur yra problemų dėl darbo vietų, savivaldybių administracijos yra tapusios įdarbinimo agentūromis. Pati STT pripažino, kad giminystės ryšiais susiję asmenys - savaime nėra problema. Iš tikrųjų, jeigu žmogus yra kompetentingas ir sąžiningas, kodėl jis negali eiti užimamų pareigų pagal atranką arba pagal viešąjį konkursą. Tačiau mes matome, kad tendencija yra kitokia. Jeigu kalbame apie savivaldybes, tai mes jau seniai savivaldos nesuvokiame kaip pilietinės visuomenės darinio. Savivaldybė daugiau suvokiama kaip dvaras ar uždaroji akcinė bendrovė, arba kaip hibridinis darinys - pusė funkcionuoja kaip dvaras, kita pusė - kaip įmonė. Tokiu atveju, mes matome, kad rinkimų metu rinkėjų aktyvumas, renkant savivaldos valdžią, jeigu lygintumėm su prezidento ir Seimo rinkimais, yra žemiausias, nors turėtų būti atvirkščiai, nes savivaldos valdžia yra arčiau. Tai rodo tam tikrą piliečių nusivylimą, nes jie mato, kad sėdi tie patys, vienaip ar kitaip įsigali tas pats klanas ir tu nieko nepakeisi. Negana to, situacija yra tokia, kad nusivylusieji valdžia tiesiog išvažiuoja iš Lietuvos. Paskutinė Vytauto Didžiojo universiteto atlikta apklausa parodė, kad pagrindinės emigracijos priežastys yra keturios: korupcija, socialinė atskirtis, nepagarba žmogui ir biurokratizmas. Viskas sueina ne į ką nors kita, o į valdžią. Vieni nuo tokios valdžios bėga, kitiems, savivaldos lygmeniu matantiems, kad nepotizmas tapo taisykle, o ne išimtimi, belieka susitaikyti su tuo iškreipimu. Nesvarbu, kad dabar dvaro ponas, kuris įvardijamas meru, turi vieną ar kitą korupcinę „kuprą“. Bet jei jis sugebės save parodyti, kad yra auka, tai viskas taps tarsi ir normalu. Pavyzdžiui, Panevėžyje į korupcinę istoriją papuolęs dabartinis meras buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai. Tačiau jis sukurpė melą ir dalis žmonių tuo patikėjo. Jį vėl perrinko, nes žmonės pateisina jo valdžios iškrypimą. Nepotizmas pas mus yra tapęs kertiniu akmeniu, ant kurio laikosi valstybė.

Skaitykite: http://www.respublika.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 17 d., Penktadienis

Buvę LVŽS frakcijos nariai: „valstiečiai“ pasipriešino R.Karbauskiui, jo autoritetas susvyravo

Raimundas Martinėlis, Povilas Urbšys, Justas Džiugelis

Buvę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, vertindami besikeičiančią frakcijos poziciją dėl pasitraukimo iš valdančiosios daugumos, sako, kad buvo pasipriešinta lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Esą žinią apie pasitraukimą jis paskelbė vedamas emocijų ir dabar turi prisiimti atsakomybę. Penktadienį į posėdį rinksis LVŽS taryba, kuri turėtų balsuoti dėl pasitikėjimo tiek R.Karbauskiu, tiek – į antrąjį prezidento rinkimų turą nepakliuvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu.

Apie partijos pirmininko atsakomybę kalbėjo ir Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. „Valstiečių“ frakciją jis paliko 2018-ųjų gegužę, kai Seimas atsisakė tirti žemės valdymo klausimus.

„Jeigu LVŽS partija iš esmės nori išlikti politiniame elite, ji turi suvokti, kad pagrindinis trukdis yra ne kas kitas, o R.Karbauskis, – dėstė P.Urbšys. – Jis labiausiai yra įsikabinęs partijos vadovo kėdę. Jeigu jis galvotų apie partiją, ne apie save, protingiausiai būtų pasakyta taip: turime pripažinti, kad padarėme klaidų, aš kaip partijos lyderis prisiimu atsakomybę ir sudarau visas galimybes partijai atsinaujinti.“ Seimo nario įsitikinimu, R.Karbauskis turėtų pasitraukti iš LVŽS pirmininko pareigų, turėtų vykti debatai ir nauji rinkimai, o juose dėl lyderio posto konkuruoti ir pats S.Skvernelis.

„Jeigu „valstiečiai“ iš tikrųjų turi ambiciją būti politinio elito orbitoje, užimti kairės-centro politinę nišą, jie turi transformuotis į demokratinį politinį darinį, kuriame ne vienas asmuo priiminėtų strateginius sprendimus, o eitų kaip kolegiali struktūra“, – aiškino P.Urbšys. Jo manymu, antradienį, kai LVŽS frakcija, nors ir nebalsavusi, R.Karbauskio žodžiais, nutarė prisiimti atsakomybę, įvyko lūžis.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. 15min

 

2019 m. Gegužė mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Seimui nepavyko atmesti prezidentės veto – privalomų seniūnijų nebus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Seimui ketvirtadienį nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Vietos savivaldos įstatymo pataisoms – privalomų seniūnijų nebus. Už tai, kad Seimas iš naujo priimtų grąžintą įstatymą, savivaldybes įpareigojantį steigti seniūnijas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir susilaikė 19 parlamentarų. 

Atmesti prezidentės veto ir patvirtinti Seimo anksčiau priimtą įstatymą siūlė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK). Tam reikia, kad už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Nepavykus atmesti veto, Seimas 92 balsais už, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius, pritarė, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas ir lieka dabartinis teisinis reguliavimas. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas nenumato prievolės steigti seniūnijas, tik numato tokią galimybę. Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Prieš veto pasisakęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas Povilas Urbšys teigė, kad parlamentas turi teisę įstatymais nustatyti įpareigojimus savivaldybėms.

„Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad vietinės valdžios organams suteikiami pilni įgaliojimai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus“, – sakė P.Urbšys. „Prezidentė nori paleisti tiksinčią bombą po seniūnijų pamatais ir jas išsprogdinti, paverčiant jas kažkokiomis kvaziadministracinėmis sustambintomis įstaigomis, kurios neturi nieko bendro su pilietine savivalda“, – piktinosi parlamentaras.

Skaitykite:https://www.15min.lt

Nuotr. V. Balkūno

2019 m. Gegužė mėn. 14 d., Antradienis

Seimas linkęs paskelbti 2020-uosius ne tik Tautodailės metais

ot.jpgSeimas linkęs pritarti siūlymui paskelbti 2020 metus Tautodailės metais ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

Už tai, kad 2020-ieji būtų paskelbti Tautodailės metais numatantį nutarimo projektą antradienį balsavo 72 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų. Kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Nutarimo projektą parengę parlamentarai taip siekia pažymėti Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų jubiliejų. „2020-aisiais sukanka 130 metų, kai gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas Paulius Galaunė“, – sakoma nutarimo projekte. Jame pabrėžiama, kad tautodailininkų kūryba sklinda per nacionalines šventes, parodas, kūrybines stovyklas, plenerus, seminarus, galerijas, parodomąsias dirbtuves. „Tautodailininkų dėka populiarėja tautinio kostiumo, kalvystės, medžio skulptūros sritys“, – sakoma dokumento projekte. Seimui siūloma įvertinti ir tai, kad be tautodailės būtų sunku užtikrinti lietuviškos kryždirbystės tradicijos tęstinumą, kurio siekis įtvirtintas 2001 m. įtraukus Lietuvos kryždirbystę į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Nutarimo projekte siūloma Vyriausybei sudaryti Tautodailės metų komisiją, kuri parengtų minėjimo programą. Nutarimo projektą dėl Tautodailės metų paskelbimo įregistravo Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Arvydas Nekrošius, Vytautas Juozapaitis, Stasys Tumėnas, Valentinas Bukauskas, Juozas Imbrasas, Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Ričardas Juška, Irena Šiaulienė.
Skaitykite:
https://kauno.diena.lt/

2019 m. Gegužė mėn. 13 d., Pirmadienis

Po rinkimų – lemtingi sprendimai: Karbauskio žodis bus ne paskutinis

Ramūnas Karbauskis

Šiuo metu „valstiečiai-žalieji“ susitelkę ruošiasi Europos Parlamento rinkimams, ir susilaiko nuo komentarų, kas bus po jų, tačiau pažymi, kad sprendimus po rinkimų priiminės ne Ramūnas Karbauskis asmeniškai, o partijos kolektyvinis valdymo organas, greičiausiai – Taryba.

Partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas neslėpė, kad yra įvairių nuomonių klausimu dėl traukimosi iš valdančiųjų gretų, jei būtų pralaimėti dveji rinkimai. „Spręs partijos valdymo organai. Nedrįsčiau prognozuoti kokie, bet tai tikrai bus ne vieno žmogaus sprendimas. Mes priėmėme sprendimą, ir šiuo metu mūsų tikslas nesikeičia, mes turime laimėti Europos Parlamento rinkimus“, – DELFI sakė T. Tomilinas.

Iš „valstiečių“ frakcijos Seime pasitraukęs Povilas Urbšys dėstė, kad paskutinę rinkimų savaitę pasimatė, kad R. Karbauskis neatlaikė įtampos. „Savo emocijų vedamas jis padarė įkaitėmis tiek frakciją, tiek ir pačią partiją. Kaip man teko girdėti, kai kas iš frakcijos apibūdino situaciją taip, kad R. Karbauskis iššovė, o tada visi turėjo bėgti ir nešioti taikinį, kad jo šovinys ten pataikytų“, – sakė P. Urbšys.

Jis atkreipė dėmesį, kad partijoje esminius sprendimus priiminėja Taryba, o R. Karbauskis šio valdymo organo nesušaukė.

„Antra, man susidaro įspūdis, kad frakcijos pasitarime nedalyvavo visi frakcijos nariai. Paprasčiausiai, buvo daromas spaudimas, ir tie, kurie pabandė turėti savo nuomonę, tai jie buvo nutildyti, pasakant, kad tai yra savanaudžiai. Ar tai – dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, ar – dėl Rimos Baškienės, Jono Jaručio, Virginijos Vingrienės“, – kalbėjo P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

Nuotr.K. Pansevič

2019 m. Gegužė mėn. 13 d., Pirmadienis

P. Urbšys parlamentinėmis lėšomis globoja bendražygio organizuojamą tautinių šokių ir dainų festivalį

Jau vienuoliktą kartą Panevėžyje vyks tarptautinis vaikų tautinių šokių ir dainų festivalis „Mes nupinsim šokių pynę“. Jį organizuoja „Vilties“ progimnazija ir viešoji įstaiga „Pynimėlis“, o pagrindinis renginio rėmėjas – Panevėžio miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Panevėžio miesto savivaldybė ne tik skyrė lėšų – 2 tūkst. eurų – 11 tarptautiniam vaikų tautinių šokių festivaliui „Mes nupinsim šokių pynę“, bet ir sumokės iki 9 tūkst. eurų „Cido“ arenai už nuomą renginio metu.

Panevėžyje žinomas tautinių šokių ir dainų festivalis ne tik turi pulką rėmėjų, bet turi ir festivalio globėją. Festivalį globoja Seimo narys Povilas Urbšys.

Seimo narys P. Urbšys naujienų portalui JP prisipažino, kad globoti festivalį pradėjo kone nuo tada, kai pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą.

„Globėju tapau, berods, nuo 2013 metų. Globėjo statusas yra daugiau moralinis. Vienaip ar kitaip „Vilties“ mokykla festivalį organizuoja 11 metus, o jis tapo ne vien tik miesto reginiu. Jis unikalus, nes į jį atvyksta ansambliai iš užsienio. Jame dalyvauja iki 800 dalyvių, o mokykla jį organizuoja savo jėgomis“, – teigė politikas.

Skaitykite: https://jp.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 7 iš 151