Straipsniai

2019 m. Rugsėjis mėn. 06 d., Penktadienis

V. Pranckietis: Seimo pirmininkas, ir šventa

img710046_0.jpgViktoras Pranckietis, jau būdamas parlamento vadovu, viename susitikime juokavo: jei neįsiamžins politikoje, tai bus žymus dėl aktinidijų. Neabejotinai jam pavyks ir viena, ir antra. Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje.
Jis – ne tik naujų aktinidijų veislių, bet ir Lietuvos parlamentarizmo naujadarų kūrėjas. 'Laiba', 'Landė', 'Lankė', 'Paukštės Šakarva' – taip originaliai pavadintos V.Pranckiečio su kolegomis sukurtos aktinidijų veislės. Išradimų jis jau įvedė ir į Lietuvos politiką. V.Pranckietis – pirmas Seimo pirmininkas, pabandęs perrašyti lietuvišką parlamento vadovų skyrimo ir nuvertimo istoriją: nutarė nepaklusti į šį postą jį delegavusios partijos reikalavimui trauktis. Jei ne ši jau keli mėnesiai besitęsianti muilo opera, vargu ar pasibaigus kadencijai V.Pranckietį Seime primintų kas daugiau nei jo nuotrauka buvusių pirmininkų nuotraukų galerijoje. Nuo atsarginių suolelio V.Pranckiečio politinė biografija kur kas trumpesnė nei agronomo, sodininkystės eksperto, dėstytojo. Buvo didelis netikėtumas, kai 2016-ųjų lapkričio viduryje tuomet 58-erių su puse V.Pranckietis buvo išrinktas Seimo pirmininku. Nacionalinėje politikoje debiutuojantis tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius politinės patirties turėjo nedaug. Iki tol pusantrų metų buvo Kauno rajono tarybos narys. 2015 m. jis varžėsi ir dėl Kauno rajono mero posto, bet liko toli nuo lyderio – sulaukęs vos 6,5 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo liko trečias. Bandė patekti į Seimą ir 2012 m., o į vietos valdžią – ir dar anksčiau, 2002-aisiais, bet nesėkmingai. -0:00 V.Pranckietis buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, bet kas iki tų šiai partijai pergalingų 2016-ųjų žinojo daugiau nei du šios partijos narius – pirmininką Ramūną Karbauskį ir praėjusią kadenciją vienintelę "valstiečių" atstovę Seime Rimą Baškienę. "Bet abu jie kategoriškai atsisakė būti Seimo pirmininkais. "Valstiečių" tuometis politinis potencialas nebuvo didelis. Tarp jų V.Pranckietis atrodė solidžiai. R.Karbauskis pats pasiūlė ne ką kitą, o V.Pranckietį. Profesorius, dirbęs vadovaujamą administracinį darbą, svarbiausia – gebantis reprezentuoti, ir pasirinkimas pasiteisino", – mano anuomet koalicijos LVŽS derybinei grupei vadovavęs, o vėliau R.Karbauskio oponentu tapęs parlamentaras Povilas Urbšys, pridurdamas, kad nori paneigti dabar kuriamą mitą, neva jau tada į Seimo vadovo postą pretendavo galimi koalicijos partneriai – tada dar nesuskilę socialdemokratai.
"R.Karbauskis buvo aiškiai pasakęs – dėl Seimo pirmininko ir premjero postų nesiderame. Dabar, akivaizdu, bandoma mulkinti bendrapartiečius, kad R.Karbauskio norai suvesti sąskaitas su V.Pranckiečiu susiję su nauja-sena koalicine sutartimi, nors pagal sudarytą koalicijos sutartį ir "tvarkiečiai" negavo sutarto posto", – primena P.Urbšys.
Skaitykite:
https://klaipeda.diena.lt/

2019 m. Rugsėjis mėn. 06 d., Penktadienis

Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta

Kol ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos - Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontroversiškai vertinamai istorinei asmenybei.

Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.

„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.

Skaitykite: https://m.diena.lt/

 
2019 m. Rugsėjis mėn. 04 d., Trečiadienis

Seimo teisininkai įvertino siūlymą sumažinti šauktinių amžių

Seimo teisininkai įvertino siūlymą sumažinti šauktinių amžių

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs siūlymą penkeriais metais sumažinti viršutinę karo prievolininkų amžiaus ribą (vietoje dabar nustatytųjų 26 metų amžiaus įtvirtinti 21 metus), siūlo kreiptis į Vyriausybę išvados. Seimo teisininkai siūlo išsiaiškinti, ar toks pakeitimas nesutrikdytų sklandžiai vykdyti šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

„Šis siūlymas, tikėtina, sumažintų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų skaičių. (...) Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras, (...) nustatyta, kad karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu, todėl siūlytina kreiptis į Vyriausybę išvados, ar teikiamas pakeitimas nesutrikdytų sklandaus šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo“, - sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.

 Joje Seimo teisininkai įvertino parlamentaro Povilo Urbšio siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų. Šį siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Rugsėjis mėn. 01 d., Sekmadienis

Nauji mokslo metai, senos viltys

Kodėl metai iš metų reformuojama švietimo sistema pasmerkta šlubuoti?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo profesorius Vytautas DAUJOTIS, Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus MILEŠINAS ir jo pavaduotojas, mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Povilai, buvai iniciatorius kitokio pokalbio, kai 7 tūkst. jaunuolių atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir eiti į tarnybą. To patriotiškumo, kuris anksčiau buvo diegiamas, švietimo programose aiškiai trūksta. Galbūt žmogus, patekęs į kariuomenę, gauna daugiau to patriotizmo, bet dabar matosi, kad tie skaičiai yra pakankamai iškalbingi. Žinau, gerbiamas Povilai, kad domitės šiais dalykais, tad ar pasikeis kas nors šiemet?

P.URBŠYS: Mes kiekvienas turime atsakyti į klausimą, koks yra pagrindinis mūsų švietimo tikslas? Jeigu kalbėtumėm apie patriotizmą, apie tautiškumą ir pilietiškumą, reikia akcentuoti, kad tai yra praeities šūkiai. Dabar yra daugiau orientuojama į vartotojišką rinką, todėl ir vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Mažiausiai kalbama apie idėjinį turinį, kokį mes žmogų ruošiame. Daugiau kalbame apie tai, kokį žmogų ruošiame kaip rinkos dalyvį, kaip jis galėtų greičiau prisitaikyti prie rinkos ir turėtų daugiau naudos. Idėjiniai ir patriotiniai dalykai lieka kaip pagalbinė disciplina. Kad įsivaizduotumėme, kokia yra problema, paimkime 1990 metus. Jei neklystu, mokyklinio amžiau vaikų buvo apie pusę milijono, daugiau kaip 500 tūkst. Dabar turime šiek tiek daugiau kaip 320 tūkst. Tad daugiau kaip 200 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų jau nėra Lietuvoje. Skaičius yra gan didelis. Mokyklų 1990 m. buvo 2157, dabar yra 1089, todėl galime fiksuoti, kad 1 tūkst. mokyklų yra mažiau ir vis dar kalbama, kad švietimo tinklas yra per didelis ir per brangus. Ką daro politikai? Mes aiškiai deklaravome, kad iki 2025 m. mokytojo profesija taps prestižinė. Jeigu dabar kas nors pabandytų optimistiškai prognozuoti, ar tai įvyks, tai man ir pačiam būtų labai įdomu išgirsti jų argumentus. Nes jeigu mes kalbame apie tos profesijos prestižo kėlimą, tai, be abejo, turime orientuotis į mokytojo paruošimą. Kokioje stadijoje dabar yra mokytojo paruošimas? Iš sovietinės sistemos mes turėjome paveldėję specializuotą požiūrį į mokytojų ruošimą. Paskutiniais duomenimis, mes turime tris centrus Lietuvoje, kurie ruošia mokytojus. Bet šiandien mokymo programų, susijusių su pedagoginėmis studijomis, yra 12-koje aukštųjų mokyklų. Paradoksas yra tas, kad pedagoginių studijų programų padaugėjo. Aš prisimenu sovietinius laikus, kai į vieną vietą Pedagoginiame institute buvo 7 pretendentai. Dabar mes galime tik pasvajoti apie tokį skaičių. Kai buvo kalbėta apie tos problemos mastą ir apie norą ją spręsti, tai mes matėme ankstesnę ministrę, kuri tarsi rodė norą. Kuo baigėsi tas noras? Eilinį kartą pas mus žmogus tampa lyg statistinis vienetas. Šios reformos - aukštųjų mokyklų ar etatinio apmokėjimo - daugiau buvo daromos žiūrint į skaičių, o ne į žmogų. Ką mes turime? Turime tai, kad etatinis apmokėjimas demotyvavo pačius mokytojus. Jei anksčiau buvo viskas aišku, pats mokytojas galėjo apskaičiuoti savo atlyginimą, tai dabar be mokyklos buhalterės jis nesugeba to dalyko padaryti, kadangi ta sistema yra sujaukta ir sumaišyta. Pinigai lyg ir yra skirti, tačiau reikia samdyti detektyvus, kurie išsiaiškintų, kur tie pinigai nuėjo, nes mokytojai tikrai nepajuto atlyginimų padidėjimo. Dar daugiau - stojant į aukštąsias mokyklas buvo labai suabsoliutinti kokybės reikalavimai. Kas pas mus atsitiko? Mechaniškai sukėlus kokybės karteles, praėjusiais metais 5 tūkst. mokyklas baigusių abiturientų neįstojo nei į aukštąsias mokyklas, nei į kolegijas. Akivaizdu, kad tie jauni žmonės išvažiavo. Negana to, kad būtų imta peržiūrinėti tuos ydingus sprendimus, iš inercijos einama toliau ir buvo nuspręsta pailginti mokslo metus. Tiesiog neatsitraukiama nuo sprendimų, kurie veda į aklavietę.

Skaitykite: http://www.respublika.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 28 d., Trečiadienis

Siūlo mažinti šauktinių amžių

"Å auktiniai savanoriai"

Parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų.

Siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis, šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais – 5,5 tūkst., 2018 metais – 7,4 tūkst., o 2019 metais – jau 6,8 tūkstančio.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 22 d., Ketvirtadienis

Seimas atmetė G. Nausėdos veto dėl miško žemės įsigijimų ribojimo

Prezidento G. Nausėdos susitikimas su K. Mažeika

Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitanos Nausėdos veto – ketvirtadienį nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.

Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės. Už tai balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 8 parlamentarai.

G. Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas valstietis Andriejus Stančikas pabrėžė, kad dabar galioja ribojimai įsigyti dirbamos žemės, todėl tas pats principas turi būti taikomas ir miškų žemei.

To paties komiteto narys Kazys Starkevičius tvirtino, kad daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško žemės dabar turi apie 10 asmenų.

Konservatorius Kęstutis Masiulis 1,5 tūkst. ha „lubas“ vadino tinkama riba, bet pabrėžė, jog „reikia sutvarkyti, kad miško žemės nebūtų galima supirkinėti per susijusius asmenis“.

„Jeigu ribojame, tai visiems ribokime“, – teigė K. Masiulis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys piktinosi, kad svarstant veto dėl miškų žemės įsigijimų Kaimo reikalų komitete buvo pranešta apie Švedijos ambasados kreipimąsi į prezidentūrą.

„Tai skandalingas atvejis“, – tvirtino P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.alfa.lt

Nuotr. I. Gelūno

2019 m. Rugpjūtis mėn. 21 d., Trečiadienis

Aistros dėl atminimo lentos nuėmimo netyla: dabartinė situacija yra kuriozinė

Aistros dėl atminimo lentos nuėmimo netyla: dabartinė situacija yra kuriozinė

Nukabindama atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai savivaldybė vadovavosi teisės aktu, kuris buvo neįregistruotas teisės aktų registre. Apie tai per emocingą parlamentaro Povilo Urbšio iniciatyva Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje Seime surengtą diskusiją apie teisinę aplinką istorinės atminties objektų atžvilgiu užsiminė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Pasak Kultūros paveldo departamento vadovo, pastatas adresu Žygimantų g. 1 (ant kurio kabėjo atminimo lenta) yra saugomas nuo 1993 m. liepos. Jam yra suteikta teisinė apsauga. „Saugomos objekto vertingosios savybės. Jos šiam pastatui buvo nustatytos 2012 m. Deja, vertingųjų savybių akte nėra įvardinta lenta, kuri buvo pakabinta jau po pastato įrašymo į registrą 1997 metais“, – sakė V. Bezaras.

Pasak departamento vadovo, šituo atveju savivaldybė rėmėsi savo patvirtintais teisės aktais. Tai yra patvirtinta tvarka, kaip pažymimos vietos. 2011 m. Vilniaus savivaldybė pasitvirtino Pritarimo atminimo, informacinių lentų, įamžinimo ženklų įrengimo projektams tvarkos aprašą.

Parlamentaro P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad savivaldybės pasitvirtinta tvarka, kuria ji vadovavosi, nėra registruota Teisinių aktų registre. „Tai mes fiksuokime taip, kad Vilniaus miesto savivaldybė priima tvarką administracijos direktoriaus įsakymu, kuri pagal Lietuvos Respublikos įsakymą yra neregistruojama Teisės registre. Praktiškai jis yra nelegalizuotas įstatymiškai“, – sakė P. Urbšys.

Pasak jo, kitas nesusipratimas yra tai, kad, pagal įstatymus, tokius norminius aktus gali tvirtinti tik savivaldybės Taryba. „Tai mes vėl turime teisinį nihilizmą. Reiškia, yra patvirtinama tvarka administracijos direktoriaus įsakymu, ji nelegalizuojama mūsų teisės registre. Administracijos direktorius viršija savo įgaliojimus, nes pagal kompetenciją tai yra Tarybos įgaliojimai“, – sakė P. Urbšys.

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. K. Pancevič

2019 m. Rugpjūtis mėn. 20 d., Antradienis

Laisvadienių turėsime daugiau – Seimas pritarė, kad per Vėlines nedirbtume

Jau nuo kitų metų turėsime dar vienu laisvadieniu daugiau. Po ilgų diskusijų Seimas visgi pritarė didinti nedarbo dienų skaičių, todėl nedirbti galėsime ir per lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių dieną.

Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 24.

Darbo kodekso pataisą pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok su kitais 7 parlamentarais.

Parlamentaras Povilas Urbšys kvietė balsuoti už, atkreipdamas dėmesį, kad dabar mes važiuojame į kapines lapkričio 1-ąją dieną, nors tai yra Visų Šventųjų diena: „Praktiškai lapkričio 1-ąją dieną turėtume paminėti visus šventuosius, bet lankome mirusiųjų kapus. Mes tuo ir skiriamės iš kitų tautų, kad turime ypatingą ryšį su mirusiais savo artimaisiais ir neatsitiktinai mes tame ryšyje randame ir savo ramybę, dėl to esu linkęs pritarti projektui.“

Skaitykite: https://www.lrt.lt

Nuotr. E. Blaževič

2019 m. Rugpjūtis mėn. 20 d., Antradienis

P. Urbšys: „Lietuvoje žmonės niekada nepraranda vilties“

Rugpjūčio 12 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi LR Seimo narys, buvęs STT vadovas Povilas Urbšys. 

Kas pasikeitė per metus?

„Prieš metus mes bendravome įvairiomis temomis: suskystintų dujų terminalas „Independence“, brangus skolinimasis, o kas pasikeitė per metus?“- LR Seimo nario klausė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Jūs patys tęsiate šias popietes, vadinasi, yra prasmė susitikti, bendrauti. Politikoje žmogui didelę įtaką daro valdžia ir pinigai. Žmonės, einantys į valdžią, neturi siekti jėgos. Rinkimų metu sakoma, kad  tiesa yra jėga, o kai politikai įgauna jėgos, sakoma, kad jėga yra tiesa. Didžiausias privalumas politikoje – turėti savo nuomonę.  Užsirašiau 7 numeriu, bet  žmonės mane reitingavo.  Aš buvau išrinktas kaip save išsikėlęs, buvau visiškai nepriklausomas LR Seimo narys. Politika nėra tik vienos spalvos. Prieš šiuos  rinkimus tikėjosi didelį palaikymą turėti konservatoriai, tarp jų ir Gabrielius, kuris jau matavosi premjero kėdę. Gabrielius kėlė sąlygas – pateikti pažymas iš saugumo, kad esame patikimi, ne valstybės priešai, koalicijoje turėjo dirbti ir liberalai. Jeigu būtų laimėję konservatoriai, būtų sudarę koaliciją su liberalais, Gabrielius derino sąlygas su Kurlenskiu susitikimo metu, o liberalai būtų buvę jų pagrindinis ramstis, „MG Baltic“ būtų išsaugojusi visus savo projektus. Reikia pažymėti, kad didžiausius pelnus „MG Baltic“ susižėrė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu, Kubiliaus premjeravimo metu. Gal atėjo laikas, kad Kubilius atsakytų, kokie vyko susitikimai su MG Baltic vadovais? Tuo metu nebuvo liečiamas ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas  Dailydka. Tas nelietimas valstybei kainavo apie milijardą litų – buvo nurėžti atlyginimai, pensijos. 

Pasak P. Urbšio, politikoje dažnai būna dvigubi standartai, o rinkėjai tai greitai pastebi. Pensijų bei atlyginimų didėjimas priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygmens. Kai yra verslo  problemų, nei pensijos, nei atlyginimai nedidėja. Ši valdžia yra jautresnė socialiniais klausimais, tą parodė ir prezidento rinkimai. Žmonės patikėjo juo, kai jis kalbėjo apie gerovės valstybės kūrimą, kurioje gera gyventi ne būtų tik išrinktiesiems. Rinkėjas grįžta prie savo pasirinkimų. 
„Valstiečių“ partijai meškos paslaugą daro Karbauskis, savo asmenines ambicijas iškeldamas kaip valstybės reikalą. „Valstiečiai“ išsiskaidė, kai politikai neturi valdžios galių, jų klausa yra jautresnė, o kai įgyjama valdžia, su žmonėmis pradedama kalbėti iš aukštai. Pavyzdžiui, kalbama apie ligoninių optimizavimą, o iš tikro – apie uždarymą, politikai mano, kad žmonės tamsuoliai ir nesupras. Politikų nesąžiningumas atsiliepia visiems, šiuo metu valstybėje yra prasta, tačiau stabili situacija“,- sakė LR Seimo narys.

Skaitykite: https://www.radviliskiokrastas.lt

2019 m. Rugpjūtis mėn. 19 d., Pirmadienis

Pas kunigą E. Darulį vyksta iš visos Lietuvos – grąžina viltį sergantiems vėžiu

Evaldas Darulis OFM

Diagnozė, kurią išgirdus tiek susirgusiajam, tiek jo artimiesiems prireikia dvasinės stiprybės, kyla įvairūs egzistenciniai klausimai: kodėl aš, kodėl ši liga pasirinko mane, už ką? Daug metų su onkologiniais ligoniais bendraujančio kunigo Evaldo Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje užregistruota apie 95 tūkst. sergančių onkologine liga. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 17 tūkst. naujų įvairaus tipo onkologinių susirgimų atvejų. Onkologinės ligos nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, priverčia sustoti, paskatina atrasti tikėjimą, ieškoti ramybės bažnyčioje, gamtoje, prisiminti save, daugiau dėmesio skirti tiems, kuriuos mylime. Bet tai nepalengvina skausmo, nenumalšina nerimo – kas laukia ateityje?

Kunigo E.Darulio teigimu, nors vėžiu sergantys ieško informacijos internete, gydymo įstaigose, svarbu garsiai kalbėti ir apie kitą mums svarbų dalyką – vidinius išgyvenimus, su kuriais vieni susitvarko lengviau, kiti, nežinodami, kur ieškoti pagalbos, panyra į depresiją, o būna ir taip, kad artimieji nebežino, kaip padėti.

Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, onkologinių ligonių paramos grupėje pagalbą onkologiniams ligoniams teikiantis kunigas E.Darulis sako, kad vienas svarbiausių dalykų yra išklausyti sergantį žmogų ir jį išgirsti, tik tuomet, jei jis nori, patarti. „Sergančiam žmogui labai reikalinga dvasinė ramybė, kai esi ramus, visiškai kitaip priimi gyvenimo siųstus išbandymus, supranti, kad nėra neįmanomų dalykų, nori ir tiki, kad pasveiksi“, – sako E.Darulis.

Kad tikėjimas ir dvasinė ramybė yra vienas stipriausių vaistų, pritaria ir seimo narys Povilas Urbšys, kartu su vėžiu sirgusia žmona nuėjęs ilgą nerimo ir gydymo kelią. Jis atviras – liga buvo išbandymas, padėjęs iš naujo atrasti tikėjimą ir suartinęs ne tik su Dievu, bet ir su žmona. „Kiekvienoje ligoje yra mūsų gyvenimo prasmė ir tikėjimas. Kai liga užklupo mūsų šeimą – žmoną, mums visiems buvo netikėta. Kad ir kaip būtų, teko ištverti didelius sunkumus – sudėtingą operaciją ir chemoterapiją. Kai žmonai buvo pradėję slinkti plaukai, vaikai taip pat nusikirpo plaukus, taip norėdami ją palaikyti. Ta liga brandina ir sergantį, ir norinčius jam padėti – artimiausius žmones“, – įsitikinęs P.Urbšys.

Skaitykite: https://www.15min.lt

 

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 7 iš 154