Straipsniai

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Reikalai tvarkomi uždaruose klubuose

Screenshot_1.jpgSausio pradžioje Panevėžio rajone vykusi medžioklė toliau kursto aistras visuomenėje. Ir ne tik todėl, kad jos metu nušauta stumbrė, bet ir todėl, kad aiškėja medžiotojų sąrašas. Tarp jų - žinomi teisininkai, įtakingi verslininkai ir politikai, kurie turi galią priimti pirmiesiems palankius sprendimus. „Vakaro žinios“ aiškinasi, kuo šaliai gali būti pavojingi pusiau slapti politikų ir kitų interesų grupių draugiški ryšiai, nežinomi visuomenei.

„Nuo senovės Lietuvoje medžioklės būdavo įžanga rimtiems susitarimams, o ir naujesniais laikais ši tradicija išliko. Nepamirškime garsiosios Algirdo Brazausko medžioklės su Latvijos premjeru, kuri mums vos nekainavo dalies Lietuvos valstybės jūros šelfo. Dabar irgi yra elitiniai medžiotojų būreliai. Medžioklės formatu yra galimybė sustiprinti ryšius ir aptarti valstybinius reikalus. To atmesti negalime.
Tai, kad žmonės pagal savo pomėgį susiburia į medžioklės būrelius ar kokius nors klubus, savaime nėra blogai. Tik tiek, kad tos grupių įtakos pradeda peraugti į politines įtakas. Per uždaras struktūras atsiranda klanų užuomazgos“, - „Vakaro žinioms“ sakė parlamentaras, buvęs vienas STT vadų Povilas Urbšys.
Pasak politiko, negalima žmonėms uždrausti medžioti, kaip ir bendrauti, priklausyti uždariems klubams ar organizacijoms, sakykim, „Rotary“, „Opus dei“, „Lions“ ar kiti. Visame pasaulyje įtakingi asmenys priklauso panašiems klubams, tačiau nieko tokio, jei viskas ir apsiriboja bendravimu klubuose be jokių užmačių ryšius paversti įtaka valstybės gyvenime.
„Tačiau kai tai pavirsta principu „tu - man, aš - tau“, tai yra nepriimtina. Kaip sakiau, net jei du žmonės priklauso tam pačiam klubui, o vienas po to įsidarbina kito vadovaujamoje valstybinėje tarnyboje, nieko blogo, jei tai daroma skaidraus konkurso būdu. Tačiau jei konkursas priderinamas prie žmogaus vien todėl, kad jis yra bendraklubis ar medžioklės draugas, tai jau yra problema. O įtarimų, kad taip dažnai būna Lietuvoje, tikrai yra“, - įvertino parlamentaras.

ELTA nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Nepriklausomybės medalio likimas: ar deramai pagerbiame kuriančius mūsų valstybę?

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima.

Praėjusį ketvirtadienį buvo teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Šiemet šis renginys buvo plačiau nušviestas žiniasklaidos, nes į iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje nebuvo įleista aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Kuodytė.

Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento jos atsiprašė oficialiai ir asmeniškai.

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, 2000 metais šalies prezidentas įteikė Nepriklausomybės medalius 350-čiai žmonių. Šis medalis buvo atkurtas pagal 1928-ųjų to paties pavadinimo apdovanojimą, tik tuomet šiuo medaliu buvo apdovanota dešimtys tūkstančių žmonių.

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima. Seime vis dar nesutariama, kokią formą turės padėkos tautai, kiek jų bus, ar tai bus medalis, ar į atlapą segamas ženkliukas.

„Šios dienos valdžios požiūris į žmones yra toks, kad reikia saikingai rodyti jiems pagarbą ir dėmesį, todėl Nepriklausomybės medalis praktiškai sunaikintas. Įstatyme toks medalis įtvirtintas, bet neva nebėra kam jį teikti“, – teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys.

Parlamentarą nustebino tai, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, atgaivintas po Kovo 11-osios, dabar nuvertintas iki žinybinio apdovanojimo, teikiamo ministerijos, o ne prezidento. Jo manymu, taip atsitiko dėl to, kad vis dar negalime apibrėžti, kas yra nepriklausomybės gynėjas.

 „Deramos pagarbos žmonėms, kurie kūrė mūsų valstybę, nėra. Daroma esminė klaida, kuri dar labiau atitolina žmones nuo valstybės. Mes dar pagiliname susvetimėjimą tarp žmogaus ir valstybės“, – įsitikinęs P.Urbšys.

Nuotr. J. Stacevičiaus

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Turininga popietė „Tau, Lietuva, kad būtum laisva“ Vidmavitoje

86730594_2621954074506545_8827794901669249024_o.jpgVasario 15 d. (šeštadienį) Sveikatingumo centre Vidmavita, Pušyno g. 19 vyko popietė „TAU, LIETUVA, KAD BŪTUM LAISVA“. Salė vos talpino susirikusius paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Renginio pradžioje vedančioji Panevėžio moterų lygos pirmininkė Bronė Slapšienė visus pakvietė pradėti sugiedant Lietuvos himną.

Pasidžiaugė, kad atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Ji išsakė gražias mintis ir pakvietė Vasario 16-ąją švęsti kaip išsivadavimo ir laisvės šventę. B. Slapšienė kalbėjo: „Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei. Branginkime kovotojų palikimą, saugokime jį kaip įkvėpimą būti tvirtiems ir drąsiems, ryžtingiems ir atkakliems, savo darbais ir sprendimais kuriant šalies ateitį. Ši nepaprasta diena mums visada reikš nepriklausomybės pergalę ir laisvės balsą mūsų širdyse“.

Liekupio bendruomenės jaunoji skaitovė-Simona perskaitė poeto Žydrūno Pluto sukurtą eilėraštį ,,Trys seserys“. Susirinkusius sveikino Lietuvos Seimo narys Povilas Urbšys. 

Skaitykite: https://aina.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 17 d., Pirmadienis

Buvę LVŽS frakcijos nariai Seimo rinkimuose turi skirtingų planų

Vytautas Bakas

Buvę „valstiečių“ frakcijos nariai spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose planuoja dalyvauti skirtingai – vieni rinkimuose dalyvaus kitų partijų gretose, kiti – savarankiškai, o dalis jų neslepia, kad dar nėra apsisprendę.

Eltos kalbintas Mišrios Seimo narių grupės narys, anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje dirbęs Povilas Urbšys, tvirtino, kad jeigu dalyvaus Seimo rinkimuose, tai kels savo, kaip nepriklausomo politiko, kandidatūrą. Tą jis planuoja daryti Panevėžyje.

 „Politikoje vienas svarbiausių principų, kurį, jeigu gali, tai turi išsaugoti – nepriklausomumas. (...) Dabar, jeigu apsispręsiu dalyvauti rinkimuose, tai laikysiuosi to paties principo – kaip save išsikėlęs. Tikrai nebūsiu jokiame sąraše“, – Eltai apie savo planus kalbėjo P. Urbšys.

 „Jeigu nuspręsiu dalyvauti, aš kelsiuosi (kandidatūrą – ELTA) Panevėžyje“, – pabrėžė jis.

Skaitykite : https://www.delfi.lt

2020 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

P. Urbšys. Ar melo kojos trumpos?

Baigėsi pratęsta rudens sesija. Priimtas 2020 –ųjų metų valstybės biudžetas. Kaip vertinate, ar jis socialiai jautrus, orientuotas į žmonių poreikius?

Biudžete skiriama daugiau lėšų pensijų mokėjimui, didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, vaikų pinigai, bendrai skirta daugiau lėšų socialinėms garantijoms sustiprinti. Tad negaliu sakyti, kad biudžetas nėra orientuotas į skurdo mažinimą, tačiau atrodo, kad jis skirtas apgydyti, bet ne išgydyti socialinius skaudulius mūsų valstybėje.

Esmė tame, jog ekonominė situacija valstybėje gerėja, atlyginimai kyla, tad logiška, kad skiriamos lėšos socialinėje srityje taip pat turi didėti. Tad biudžeto eilutėse esančių sumų didinimas nėra didvyriškas dabartinės politinės daugumos poelgis. Rūpestis valstybe ir miestu – privalomas pareigos vykdymas, o ne dovana ar malonė žmonėms.

Ko gero, biudžetas nepakeis situacijos iš esmės ir žmonės, kurie vos galą su galu suduria mūsų valstybėje, negalės atsipūsti ir atsitiesti. Asmeniškai nepriklausau valdančiajai daugumai, bet nepaisant to, esu už tai, kad geriau toks biudžetas negu jokio. Geriau maži žingsneliai link žmogaus, nei jokių.

Noriu pasidžiaugti, kad kai buvo svarstomas klausimas dėl mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimo, mano siūlymą suglausti atlyginimų kategorijų žirkles palaikė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tad mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui papildomai skirta 2,35 mln.eur.

Tuo pačiu, esu nusivylęs. Kai buvo keliami atlyginimai valstybės tarnautojams, kartu buvo padidinti ir Seimo narių atlyginimai. Kiekvieną sykį, svarstant Seimo narių atlyginimo klausimą, vis primenu, kad pagal statutą mes negalime didinti atlyginimų sau. Bet deja, dauguma Seimo narių yra kurti mano siūlymams.

Mes, Seimo nariai, dabar giriamės, kad padidinom pensijas 3,5 ar 10 eurų ir pensininkas turi džiaugtis, bet patys sau patyliukais pasididinom atlyginimus kai kuriais atvejais net iki 70 eurų. Tai mokesčių mokėtojams iki Seimo kadencijos pabaigos kainuos apie 100 tūkst.eurų.

Ką gi, ir toliau laikysiuosi principo, nenaudoti padidintos atlyginimo dalies savo reikmėms, bet skirti socialiniams, kultūriniams projektams.

Seimas nusprendė pajauninti šauktinių amžių. Priimtas Karo prievolės įstatymo pakeitimas, pagal kurį, į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Jūs taip pat teikėte siūlymą dėl šaukiamų jaunuolių amžiaus mažinimo.

Taip, inicijavau įstatymo pataisą, kad šauktinių amžiaus intervalas nuo 19-26 metų būtų keičiamas į 18-21 metų. Mano siūlymas atsirado dėl dviejų priežasčių. Pagrindinė – pernai viešai paskelbta informacija, jog yra iškelta virš 7 tūkst. bylų asmenims, vengiantiems atlikti pradinę karo tarnybą, nes nustatyta amžiaus grupė nuo 19 iki 26 metų buvo nepamatuotai išplėsta.

Be to, Krašto apsaugos ministerija dar 2018 metų rugsėjo mėnesį pateikė savo siūlymą, kuriuo siūlė sumažinti šaukiamų jaunuolių amžių iki 23 metų. Savo siūlymu norėjau iššaukti diskusijas dėl šauktinių amžiaus trumpinimo ir tuo pačiu išjudinti Seimo stalčiuose užsigulėjusį įstatymo projektą.

Džiaugiuosi, jog pavyko prisidėti, kad šiandien karo prievolės šauktinių amžius būtų nustatytas nuo 18 iki 23 metų.

Aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos, tačiau tuo pačiu parengtos pataisos ir amnestuoti tuos, kurie savanaudiškai naudojasi gamtos ištekliais, bet už tai nenori mokėti. Ar pateiktų dviejų įstatymo pataisų skirtingi greičiai atspindi dvigubus standartus taikomus Seime?

Eilinį kartą tenka stebėti kas paims viršų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje – valstietiška prigimtis ar gamtos tausojimo žalumo atspalvis.

Įstatymo projektas, numatantis griežtesnes baudas už gamtos teršimą ir suteikiantis daugiau įgaliojimų aplinkosaugininkams kontroliuoti galimus teršėjus, buvo įšaldytas Seime iki Grigeo vamzdžio skandalo.

O kitas projektas, orientuotas į amnestavimą tų, kurie vengia mokėti valstybei mokesčius už gamtos išteklių naudojimą, skynėsi kelią Seime vos ne reaktyviniu greičiu.

Šią amnestiją ypatingai stengėsi prastumti Seimo narys Petras Nevulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Pastarasis net ignoravo Seimo statuto nuostatą ir nesikreipė į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvadų. Tada teko asmeniškai įsikišti, kreiptis į Seimo valdybą, kuri inicijavo tokį kreipimąsi į Vyriausybę. Tai ir sustabdė šio įstatymo projekto priėmimą.

Taigi minėtiems Seimo nariams nepavyko tapti Kalėdų seneliais, kurie labai norėjo atleisti gamtos išteklių naudojimo pažeidėjus nuo prievolės valstybei sumokėti apie 9 mln. eur. mokesčių.

Šių dviejų įstatymų projektų skirtingi greičiai Seime, akivaizdžiai parodo, kokie žemiški interesai slypi už jų.

Skaitykite: https://jp.lt

2020 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Karbauskis pasišovė surengti žygį per Lietuvą: iš oponentų – kritika atitrūkus nuo realybės

Screenshot_3.jpgLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako sieksiąs į tikrąjį žinojimą atvesti šalies žmones, kuriuos suklaidino tendencinga „antivalstietiška“ propaganda. Tam, kad šis užmojis būtų realizuotas, o visuomenė įtikinta, jog valdantieji per valdžioje praleistus metus darė gerai, o ne blogai, politikas žada atsisakyti pareigybių parlamente ir patraukti į Lietuvos regionus. Politologai teigia, kad tai ne kas kita, o ankstyva rinkimų kampanijos pradžia.
Tačiau opozicinių jėgų ir tiesioginių „valstiečių“ konkurentų vyksiančiuose Seimo rinkimuose paskelbta LVŽS lyderio misija, panašu, kad nejaudina. Jų nuomone, R. Karbauskis, pasišovęs surengti žygį prieš „antivalstietišką“ propagandą šalies regionuose, greičiausiai atitrūko nuo realybės ir pridarys tik dar daugiau problemų sau ir savo vedamai partijai.
Buvęs R. Karbauskio bendražygis, šiuo metu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys tvirtina manąs, kad pastarieji LVŽS pirmininko pareiškimai rodo kelis dalykus: tai, kad R. Karbauskis suprimityvina rinkėjus bei naują aistrą, kuri užvaldė valdančiųjų lyderį.

„R. Karbauskis suprimityvina savo rinkėją. Sudaromas įspūdis, kad rinkėją vos ne botagu reikia varyti. Pavyzdžiui, antrajame prezidento rinkimų ture... Jis vijo juos prie urnų, kad balsuotų. Juk R. Karbauskis gąsdino, kad konservatoriai ateina“, – komentuodamas R. Karbauskio pareiškimus, esą visuomenė yra tikslingai suklaidinta, kalbėjo politikas.

„Tarsi duodama suprasti, kad rinkėjas yra toks nesąmoningas, kad reikia važiuoti per Lietuvą ir jam prakrapštyti akis, kad jis pats savo proto ir nuomonės neturi“, – Eltai sakė jis.

K.Dagenytė nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 04 d., Antradienis

Buvęs R. Karbauskio bendražygis įžvelgė manevrą, su kuriuo nebūtinai sutiks S. Skvernelis

P.Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui praėjusią savaitę pasiūlius partijos sąrašą į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus vesti premjerui Sauliui Skverneliui, šis tik padėkojo už įvertinimą ir pakartojo dar nežinantis, ar dalyvaus politikoje bei pridūrė, kad vietos sąraše – nėra svarbiausia.

Savo ruožtu dosniu pasiūlymu S.Skvernelio iškart nesuviliojęs R.Karbauskis pirmadienį rėžė, kad oficialus siūlymas premjerui esą apskritai nėra pateiktas ir žiniasklaida tik išpūtė jo pasvarstymus apie logiką, kokios LVŽS turėtų laikytis vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Valstiečių vedlys pabrėžė, kad po penktadienį Kaune vykusio partijos Tarybos posėdžio jis S.Skverneliui neva pateikė ne pasiūlymą, o paprasčiausiai pasamprotavo, žurnalistui uždavus konkretų klausimą apie partijos sąrašo lyderį artėjančiuose rinkimuose.

Seimo nario, buvusio valstiečių frakcijos atstovo Povilo Urbšio teigimu, R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų bei kalbėjimas apie sąrašo vairo perdavimą S.Skverneliui tėra rinkiminė akcija, nes LVŽS pirmininkas niekuomet nesutiktų šalia savęs užsiauginti kitą lyderį ir norėtų partiją vairuoti nuo galinės sėdynės.

O S.Skvernelis, P.Urbšio įsitikinimu, tokiu atveju sąrašo vesti nesutiks, nes „nenorės būti R.Karbauskio pastumdėliu“.

 „Tai bus ne pasitraukimas, o persėdimas ant galinės sėdynės, kadangi R.Karbauskis tikrai nenorės, kad frakcijos vairą perimtų žmogus, kuris galėtų turėti savo nuomonę. Jeigu jis užleis tą vietą, tai nebent žmogui, kuris yra 100 proc. jam lojalus. Bet tas žmogus jokiais būdais nebus frakcijos lyderis, nes R.Karbauskis nenorės ir neduos galimybės sustiprėti kokiam nors kitam lyderiui“, – portalui lrytas.lt samprotavo P.Urbšys.

P.Urbšys tvirtino, kad pastarųjų dienų R.Karbauskio pareiškimai – tik reklaminis triukas, kuriuo jis siekia oficialiai partijos vairą perduoti S.Skverneliui, tačiau iš tiesų rinkimų sąrašą ir kitus reikalus pats tvarkyti nuo galinės sėdynės.  

„Jeigu R.Karbauskis būtų iš viso pasitraukęs, tai tikrai būtų stiprus ženklas, kad kažkas gali keistis. O dabar iš esmės jis sako, kad sėdės užpakalinėje sėdynėje, sudarinės sąrašą ir formuos rinkiminį traukinį, į kurio vagonus jis susidės keleivius, o garvežio mašinistu jis leis būti S.Skverneliui. Klausimas, ar pats S.Skvernelis norės būti tuo traukinio mašinistu, kuris neatsakys už savo bendrakeleivius. Aiškiai matosi tai, kad R.Karbauskis savo politinių galių formuoti sąrašą neatsisako, todėl tas jo pasitraukimas yra reklaminis triukas“, – kalbėjo politikas.

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2020 m. Sausio mėn. 30 d., Ketvirtadienis

Bylą nutraukė net neapklausę P.Urbšio

Screenshot_5.jpgTik iš korespondento išgirdęs apie nutrauktą bylą Seimo narys dėl to nenustebo – kaip buvęs pareigūnas jis žinojo, kad tai pranešti jam nebūtina. Byla gi buvo iškelta po to, kai į prokuratūrą, jo žiniomis, kreipėsi net 40 teisiamo Panevėžio mero aplinkos žmonių.

Šiaulių apygardos teisme už korupcinius nusikaltimus teisiamas Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir jo aplinka gali nusiraminti – vykstant ikiteisminiam tyrimui jokie šios bylos duomenys nebuvo atskleisti.

Šis tyrimas sietas su Seimo nariu Povilu Urbšiu.

Beveik prieš metus prokuratūra buvo sulaukusi grupės asmenų pasirašyto kreipimosi dėl politiko viešų komentarų apie R.Račkauskui iškeltą bylą. Grupei asmenų atrodė, kad du kartus liudytoju apklaustas P.Urbšys vėliau bendraudamas su spaudos atstovais paviešino draudžiamus dalykus.

Tačiau tyrėjai jokio nusikaltimo P.Urbšio pokalbiuose su žiniasklaida neįžvelgė.

Antradienį Panevėžio apylinkės prokuroras Tomas Dzikas patvirtino apie nutrauktą tyrimą.

„Byla nutraukta, nes užteko surinktų duomenų konstatuoti, jog nusikaltimas nepadarytas“, – glaustai pasakė jis.

Paskui prokuroras dar pridūrė, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam taip ir nebuvo pareikšti, o P.Urbšys net neapklaustas liudytoju.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Urbšys: Karbauskis yra tiek prisimelavęs, kad kituose rinkimuose konservatoriai turi visas galimybes pramušti savo „lubas“

Screenshot_2.jpg

Nuo 2016 m. Seimo rinkimų iš Ramūno Karbauskio vadovaujamos frakcijos Seime pasitraukė apie penktadalis narių, ir tai daugiausiai – žmonės, labiausiai prisidėję vedant šią partiją į rinkimus. Kodėl iš frakcijos bėga jos nariai, ar tai galima vadinti tik politikų pavieniais sprendimais, ar tai – sisteminė problema, ir ar R. Karbauskis dar turi ką pasiūlyti prieš artėjančius rinkimus – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“.

Laidoje – „valstiečių" frakciją palikę, dabar – mišrios Seimo narių grupės frakcijos nariai Vytautas Bakas, Virgilijus Poderys ir Povilas Urbšys.


– Studijoje turime dar du dezertyrus. Kaip jūs, pone Urbšy, aiškinate visa tai, kas vyksta „valstiečių" frakcijoje Seime – maždaug penktadalis frakcijos narių vienas po kito pasitraukė iš frakcijos, ir tai buvo žmonės, kurie tikrai lyderiavo „valstiečių" sąraše.

P. Urbšys: Norėčiau reaguoti į sąvoką dezertyrai. Dezertyras yra tas, kuris išduoda.

– Jūs manote, kad R. Karbauskis taip nemano?

P. Urbšys: Čia jau jo problemos, kad jis nesuvokia, ką jis išdavė, ir kiek jis yra primelavęs. Mus visus subūrė ne postai – iš tikrųjų net neplanavome užimti kažkokius postus, tapti ministrais ar komitetų pirmininkais. Mus suvienijo vertybės ir idėjos, kas mane skatino dalyvauti to darinio formavime. Tikrai buvome tos strateginės grupės nariai, toje strateginėje grupėje buvo apie 12 žmonių. Iš jų dabar yra likęs tik vienas trečdalis – visi kiti dėl kažkokių priežasčių pasitraukė.

Bet būtent ta strateginė grupė prisidėjo prie vertybinio pamato kūrimo ir strategijos kūrimo. Ir vienas iš svarbiausių dalykų buvo skaidrumas, sąžiningumas. Kalbėjome, kad prieš įstatymą visi yra lygūs, kad įstatymas ir moralė yra du skirtingi dalykai.

Kas atsitiko – buvo suklupta ties „Agrokoncerno" problemomis, ir kur buvo užduodami klausimai, bet Karbauskis padarė viską, kad nebūtų sudaryta komisija, kuri leistų atsakyti į šiuos klausimus, man buvo aišku, kad tai yra dvigubi standartai, ir mes traukiamės nuo savo vertybinių įsipareigojimų. Kalbėjome apie tai, kad nesudarinėsime koalicijos su teisiamomis partijomis. Po kiek laiko iš aritmetinio politinio išskaičiavimo buvo sudaryta koalicija su „Tvarka ir teisingumu", ir Vytautas Bakas sureagavo, kad jis nesutinka.

Labai gerai atsimenu, kaip atėjo Virgilijus Poderys. Pagrindinė problema, kai formavome naują tapatybę, buvo praplėsti ratą žmonių, kurie balsuotų už „valstiečių" sąrašą, įveikti tą „valstietišką" įvaizdį. Virgilijus Poderys buvo ta pirmoji kregždė, kuri prisidėjo prie naujo įvaizdžio kūrimo, kad tai nėra tik „valstiečiams" skirtas sąrašas. Bet aišku, tuo buvo pasinaudota. Virgilijus kalbėjo apie susijusias problemas, ar tai yra komanda, kokie šios komandos tikslai ir vertybės, ar tai yra toks, sakykime, žemės ūkio bendrovės darinys, kur yra bendrovės pirmininkas su akcijų paketu, ir visi kiti samdomi darbuotojai.

– Praėjusiuose rinkimuose „valstiečiams" labiausiai sekėsi vienmandatėse apygardose. Kaip manote, kaip bus šių metų rinkimuose?

P. Urbšys: Iš tiesų prieš ketverius metus antrame rinkimų ture žmonėms buvo dilema, ką rinktis – arba konservatoriai, arba „valstiečiai". „Valstiečiai" lyg ir sudarė įvaizdį, kad yra ta kita, trečioji jėga, kuri atnaujins politiką. Konservatoriai asocijavosi su praeitimi, tam tikra stagnacija. Ką dabar daro Gabrielius Landsbergis – kalba apie kitą požiūrį į sąrašą.

Iš esmės jis daro tą patį, ką darėme mes – būrėme „valstietišką" sąrašą, kur nesvarbu partinis bilietas, svarbu vertybės. Dabar matau, kad Landsbergis bando formuoti platųjį sąrašą ir pateikti kaip alternatyvą. Bijau, kad gali nutikti taip, jog antrame ture, kai bus vienmandatininkų, jei konservatoriams vis dėlto pavyks suburti sąrašą kaip alternatyvą ir pasakyti, kad jie nėra vakarykščiai konservatoriai, - tada rinkėjai gali mobilizuotis ir nukentėti būtent „valstiečiai".

– Konservatoriai turi labai aiškias „lubas", kurių negali perlipti.

P. Urbšys: Bet jie dabar tas lubas nori pramušti. Jei jiems pavyks, jie tikrai gali tikėtis gerų rezultatų antrame ture. Tas elektoratas, kuris yra nusivylęs „valstiečiais", gali būti toks suaktyvintas, kad net jei niekada nebalsavo už konservatorius, ar už juos balsavo labai seniai, sakys, kad vis tiek jie yra mažesnė blogybė nei „valstiečiai", kurie mus apgavo.

Nuotr. delfi.lt

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 29 d., Trečiadienis

Jeigu jus VSD darbuotojas pakvies puodelio kavos...

Screenshot_4.jpgPrezidentas pateikė Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios sukėlė diskusijas ir nerimą, ar didinamos slaptųjų tarnybų galios nekelia grėsmės žmogaus teisėms ir laisvėms, ar pataisos neprieštarauja prezidento deklaruojamam „gerovės valstybės“ idealui?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Seimo narys, advokatas Rimas ANDRIKIS, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus MERKEVIČIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS, buvęs VSD vadovas Gediminas GRINA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje gana daug diskusijų sukėlė prezidento Gitano Nausėdos pateiktos įstatymo pataisos ir net ironijos apie prevencinius pokalbius prie kavos, kuria mūsų saugumo tarnybos vaišintų Lietuvos piliečius.
P.URBŠYS: Pats pateikimas tų pataisų yra susijęs su tam tikra motyvacija, kuri, manau, atitinka šios dienos iššūkius, nes, sutikime, ta tarptautinė padėtis nėra palanki Lietuvai, jos saugumui. Reaguojant į tuos iššūkius, reikia aštresnių įrankių. Tačiau, pradėjus gilintis, kyla daug klausimų. Pats prezidentas bando įtikinti, kad čia palies tik menką dalį visuomenės, kad tikrai nepakenks nei žmogaus teisėms, nei demokratijai. Atvirkščiai - sutvirtins demokratiją. Tačiau kelinti metai specialiųjų tarnybų skelbiamose ataskaitose kaip viena iš grėsmių akcentuojama - valdžios kritika. Ji gali būti susijusi su mūsų valstybės silpninimu ir kad ta kritika gali būti suinteresuotos valstybės, kurios yra priešiškai nusiteikusios mūsų nepriklausomybės atžvilgiu. Tame įstatyme turi būti nurodyta, su kuo tie prevenciniai pokalbiai turi būti vykdomi. Su asmenimis, kurie gali būti susiję su veikla, galinčia didinti riziką arba kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai yra labai plati sąvoka. Čia kalbama apie žmogaus veiklą arba jo požiūrį į esamą problemą ir būtent kritinį požiūrį. Norima įduoti tokį įrankį, kad pačios tarnybos spręstų, žmogus tą grėsmę kelia ar ne. Yra nemažai nacionalinės svarbos projektų, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės, buvo ne viena diskusija ir keletas nuomonių, ar tas projektas yra pats pigiausias, ar tas pasirinktas kelias yra pats teisingiausias. Pagal šią traktuotę būtų galima vertinti, kad tie, kurie suabejojo pripažintu nacionaliniu prioritetu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu, kad ne kartą švietimo profsąjungos buvo apkaltintos, kad jų aktyvumą inspiruoja ne kas kitas, o būtent jėgos iš Rytų. Galų gale, savo laiku tuos prevencinius pokalbius prisiėmė ne kas kitas, o būtent D.Grybauskaitės prezidentūros aplinka, nes kvietėsi profsąjungų lyderius ir bandė išaiškinti, kad jų protestai ir kritinės nuostatos mūsų valstybėje gali destabilizuoti situaciją. Vadinasi, žmogus, kuris nusprendžia kovoti už savo socialines teises, gali būti įrašytas į Lietuvos priešų sąrašą. Aš jau nekalbu apie tai, kad šiame įstatyme atsiranda nuostata - „gauti informaciją iš fizinių asmenų“. Vadinasi, atsiranda prievolė ją teikti, nes kyla klausimas, kodėl pilietis neteikė informacijos ir nenori padėti realizuoti saugumo jam suteiktų teisių. Valstybės saugumo departamentas nori inicijuoti pataisas, kurios šiuo atžvilgiu sumažintų kontrolę. Pagal dabartinį įstatymą, jeigu atsisakome teikti informaciją, kurią pagal įstatymą yra privalu teikti, turi apie tą atsisakymą informuoti atskaitingas institucijas. Dabar norima tą nuostatą panaikinti - jeigu neatsakėme, tai yra mūsų reikalas. Norima, kad būtų suteiktos teisės be sankcijų skverbtis į žmogaus asmeninį gyvenimą, kuris susijęs su jo finansine, ūkine veikla. Klaidinami aiškinamajame rašte Seimo nariai, kad neva mes norime, kad mums būtų suteiktos tokios teisės, kurios suteiktos kitiems subjektams. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti tik su teismų sankcija.

I.Sidarevičiaus nuotr.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 9 iš 166