Straipsniai

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Urbšys: „Agrokoncernas“ išnaudoja Lietuvos valstybę, siekdamas sau palankaus sprendimo ES Teisingumo Teisme

Jonas Miškinis, Povilas Urbšys, Tadas Ignatavičius

Muitinės departamentas nustatė, kad Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“ įveža rusiškas trąšas, kurioms turi būti taikomas antidempingo muitas. Karbauskio įmonė jau sumokėjo 2,5 mln. eurų papildomų mokesčių, bet nesutinka su priskaičiuotais milijonais. Mokesčių byla jau pasiekė ES Teisingumo Teismą. Kodėl ilgus metus Karbauskio „Agrokoncernui“ pavyko įvežti trąšas nemokant antidempingo muitų ir kokią žalą šalies ekonomikai daro tinkamai neapmokestinamų rusiškų trąšų importas – diskusija „DELFI Dėmesio centre“.

 

Laidoje – Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.

P. Urbšys: Mane stebina tai, kad laboratorinius tyrimus tų įvežamų purvinų rusiškų trąšų pradėjo daryti tik 2018 m. Ir, kaip minėjo muitinės vadovas, gavus papildomos informacijos. Manau, kad ta papildoma informacija galėjo būti tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje, kad galimai įvežamos antidempinginės prekės. Muitinė patikrino, ir pagal jos paskelbtą pirminę informaciją buvo paskaičiuota 8 mln. eurų suma, kurios galėjo nesumokėti įvežant antidempingines trąšas. Dabar ši suma šiek tiek sumažėjo – gal bus paaiškinta, kodėl ji sumažėjo? Bet faktas yra toks, kad iki tol niekas realiai nežiūrėdavo, koks tų maišų turinys.

 

Ir kas vyksta dabar, kai muitinė galų gale pradėjo žiūrėti, kas realiai yra tuose maišuose, ir pamatė, kad tai yra antidempinginės trąšos, savotiškai mokestinė komisija tampa įmonių, kurios antidempingines trąšas įvežinėjo į Lietuvą, advokatais. Nes retas atvejis, kad mokestinė ginčų komisija kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą.

 

Iki šiol būtent rusų trąšų oligarchai bandė pramušti Europos komisijas ir bandė pakeisti jų nuostatas dėl antidempinginių trąšų. Dabar matome, kad oficiali valstybinė institucija prie Vyriausybės pradeda kvestionuoti, ar iš tikrųjų šios trąšos yra antidempinginės, ir tai yra naudinga visų pirma tiems tiekėjams ir „Agrokoncernui“, kadangi visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Ir teismui daro įspūdį tai, kad ne privatūs ūkio subjektai į juos kreipiasi, o valstybinė institucija – man atrodo, kad bandoma išnaudoti valstybės administracinius resursus, kad būtų pasiektas ūkio subjektams palankus sprendimas. Tai daro ūkio subjektai, kurie turi tam tikrą politinį „stogą“.

 

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Seime užstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas

Antradienį Seimui pritarus vienai opozicijos pataisai, įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas.

Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.

Prieš tai atmetę kelias opozicijos iniciatyvas, antradienį popiet Seimo nariai netikėtai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.

„Pritarimas mano siūlymui reikštų, kad pati taryba viską sprendžia, o nebe Kultūros ministerija“, – BNS sakė Seimo narys.

Tuo metu visas projektas remiasi sumanymu, kad fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija. Būtent ši nuostata ir kelia daugiausia diskusijų. Konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas teigė, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kelia ir įtampų pačioje bendruomenėje, ir nerimą dėl galimų politinių manipuliacijų.

„Ar tas pataisymas nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas politiniai manipuliacijai valstybės parama?“ – sakė jis. Seimo narys tvirtino, kad nauja fondo struktūra atrodo abejotina.

 „Sukurta visiškai nereikalinga dviejų rūmų fikcija. (...) Tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Senatas suformuotas iš institucijų, kurios pavaldžios ministrams institucijų, tokių kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba, kitaip tariant netiesiogiai sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui“, – teigė jis.


„Įstatymo projektas nukreiptas į savireguliacijos principo naikinimą, būtent komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti misiją, kuri skirta kultūros ir švietimo viešinimui, ugdymui, sugriovimą“, – prieš projektą kalbėjo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.


Nuotr. D. Pipas

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 28 d., Antradienis

Valdiški pinigai kišenes drasko

Screenshot_3.jpgKas mėnesį prie darbo užmokesčio dar gauti po beveik tūkstantį eurų su savo veikla susijusioms išlaidoms – išimtinai Seimo narių privilegija, nors pastarieji skųstis mažais atlyginimais ir negali. Panevėžyje rinkti seimūnai pasižymi „ūkiškumu“ – kai kurie parlamentinei veiklai skirtas lėšas išnaudoja iki paskutinio cento. Daugiausiai parlamentarai išleidžia automobilio remontui, kurui bei įvairiems suvenyrai – juk tokio rango politikams tuščiomis į renginius eiti esą negražu. Vis dėlto ir patys tautos išrinktieji pripažįsta, kad parlamentinei veiklai skirtos išlaidos – iki 11 960,46 euro per metus – savotiškas politikų gundymas, kuriam atsispiria ne visi.
Panevėžiečių į Seimą išrinktas Povilas Urbšys pernai parlamentinei veiklai iš valstybės iždo išleido 10 315,60 euro. Kaip pats pabrėžė – sutaupė 1644,86 euro mokesčių mokėtojų pinigų. „Svarbu, ar pats Seimo narys nusibrėžia raudoną liniją, kurios stengiasi neperžengti. Tik parlamentaras apsispręs, ar degalus pils į savo automobilį, ar ir į žmonos. Ar tarnybiniais telefonais naudosis tik pats ir jo padėjėjai, ar jie bus išdalyti šeimos nariams. Tenka pripažinti, kad visa tai sukontroliuoti sunku, parlamentinės lėšos yra savotiškas Seimo nario gundymas“, – neslepia P. Urbšys. Jis pats savo transporto priemonės priežiūrai ir eksploatacijai išleidęs 4 058,69 euro, dar 523,00 euro kainavo automobilio draudimas. Taip pat nemažą dalį atseikėjo suvenyrams – 1828,1 euro, o 738 eurus sumokėjo už gėles. „Stengiuosi visada būti aktyvus, bet reikia ir nusistatyti taisykles, kokios sumos reprezentacijai negalima peržengti“, – kalbėjo P. Urbšys.
Skaitykite: https://sekunde.lt/

2020 m. Sausio mėn. 26 d., Sekmadienis

Atleidimas pakvipo susidorojimu

380.laurinaitis_skliautui0.jpgFotografijos galerija Panevėžyje neuždaroma, tačiau vadovo jai staiga nebereikia, etatas naikinamas. Ar ne todėl, kad kažkaip reikėjo atkeršyti seimūno Povilo Urbšio šalininkui Sigitui Laurinavičiui? Ar viskas vyko ne vieno pono valia?

Nuo vasario nebelieka Panevėžio fotografijos galerijos vedėjo etato, todėl darbą palieka 4 metus vedėju dirbęs pedagogas ir dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius. Jis buvo pakeitęs ilgametę galerijos direktorę, fotomenininkę Mariją Čičirkienę.

Savivaldybių rinkimuose S.Laurinavičius buvo Seimo nario Povilo Urbšio visuomeninio rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą Kartu“ sąraše. P.Urbšys mero rinkimus pralaimėjo Ryčiui Račkauskui, į miesto tarybą nepateko ir S.Laurinavičius.

Iškart po rinkimų buvo pradėta kalbėti apie tai, kad su miesto valdžios kuruojamose įstaigose dirbančiais P.Urbšio bendražygiais gali būti susidorota. 

Seimo narys P.Urbšys nenustebo išgirdęs, kad naikinamas S.Laurinavičiaus etatas.

„Kadangi savivaldybė funkcionuoja dvaro principu ir daug kas priklauso nuo vieno pono valios, matosi tendencija, kad tik lojalūs jam išsaugo darbo vietas. Čia ir prasideda gudravimai, kai vienas etatas keičiamas kitu, o iš tikrųjų iš pareigų patraukiami žmonės, turintys priešingą ponui nuomonę“, – kalbėjo P.Urbšys.

Ponu jis, kaip galima buvo suprasti, įvardijo už korupciją teisiamą merą Rytį Račkauską.

Taip pat S.Laurinavičiaus atleidimą seimūnas siejo su dirbtiniu S.Eidrigevičiaus menų centro statybų stūmimu ir dėl to pradedamomis naikinti jau veikiančiomis kultūrinėmis erdvėmis.

A.Švelnos nuotr.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 25 d., Šeštadienis

Karbauskis – apie pasitraukusius bendražygius: tikiuosi, kad į kitą Seimą nepateks

Ramūnas Karbauskis

Nuo šio Seimo kadencijos pradžios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sumenko dešimčia narių. Tačiau partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis situacijos nedramatizuoja ir savo kolegų prašo – jei norite išeiti, darykite tai dabar.

Ketvirtadienį LVŽS frakciją paliko Virgilijus Poderys. Paskutiniu metu buvo aiškiai matyti, kad parlamentaras palaiko toli gražu ne visus valdančiosios partijos pasiūlymus. Dėl to parlamentaras frakciją ir paliko, nuo ketvirtadienio dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Premjeras Saulius Skvernelis po V. Poderio pasitraukimo iš frakcijos išreiškė viltį, kad galbūt buvę bendražygiai persigalvos ir grįš atgal. O R. Karbauskis DELFI pasakojo, kad tokios vilties neturi, gal ir geriau, kad jie pasitraukė.

„Sauliaus pasisakymas nebuvo sarkazmas, bet kai šnekama apie žmones, su kuriais dirbome kurį laiką, kai kas nors išeina, nėra malonu. Saulius puikiai žino, kad niekas negrįš, kad to grįžimo net ir frakcijos nariai nenori. Praktiškai mes visus patys pašalinome, išskyrus kelis, kurie išėjo“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Tikiuosi, kad tie kolegos, kurie išėjo iš frakcijos, yra laimingi. Ir jiems sėkmės linkiu, tikiuosi, kad jie į kitą Seimą nebepateks, labai to tikiuosi“, – linkėjimą buvusiems kolegoms perdavė R. Karbauskis.

„Žmonės, kurie ateina su viena komanda, tada iš jos pasitraukia... Istorija tokia, kad nedaug jų ir patenka į Seimus po to, kiek man žinoma“, – teigė jis.

2018 metų pradžioje iš frakcijos triukšmingai pasitraukė ir įtakingas frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Kritikos LVŽS lyderio atžvilgiu P. Urbšys nevengė, tačiau paskutinis lašas buvo valdančiosios daugumos sprendimas netirti R. Karbauskio verslo ryšių. Iki šiol jis dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 24 d., Penktadienis

Detektyvas Seime: politikai paslaptingu būdu patys atsisakė nemokamo TV eterio per rinkimus

Detektyvas Seime: politikai paslaptingu būdu patys atsisakė nemokamo TV eterio per rinkimus

Sausio 14-ąją visi aštuoniasdešimt du Seimo posėdyje dalyvavę parlamentarai vienbalsiai pritarė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymui, kuriuo buvo pakeista visa eilė įstatymo straipsnių.

Vienas iš jų – įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pakeitimas, reglamentuojantis kandidatų į Seimą politinės agitacijos galimybes Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

Šios transliacijos patiems kandidatams buvo nemokamos, o LRT privalėjo sudaryti sąlygas tokiems pristatymams ir juos transliuoti televizijoje ir radijuje.

Po naujojo parlamentarų balsavimo, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kandidatai į Seimą neturės galimybių už valstybės lėšas vykdyti politinės agitacijos LRT televizijoje.

 Priėmus rinkimų įstatatymo pataisas, tokia galimybė nemokamai politinei reklamai liko tik LRT radijuje ir interneto portale. Už tai papildomai bus sumokama iš biudžeto lėšų, nors anksčiau tokia politinė reklama būdavo skleidžiama už VšĮ “Lietuvos radijas ir televizija” skirtas biudžeto lėšas.

Tačiau minėtų lėšų, bent jau dabar patvirtintame biudžete, numatyta nėra.

Po DELFI žurnalistės klausimų susivokę, už ką nubalsavo, už galvų stvėrėsi net patys parlamento nariai, prabilę, kad naujoji tvarka yra grėsmė demokratijai Lietuvoje.

 Kalbinti parlamentarai ginasi balsavę ne už tai. Kiti atvirai prisipažino, kad svarstant itin didelį Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo straipsnių paketą, dėmesį koncentravo į kitus pataisymus – kaip balsavimo vietas pritaikyti neįgaliesiems, kaip padidinti darbo užmokestį rinkimų apylinkių komisijų nariams, laikotarpį, kiek laiko turi būti saugomi rinkimų duomenys apie kandidatus, ir minėtos pataisos net nematę, o jei ir matė – nesureikšminę ir nesupratę, kuo tai gresia būsimiems kandidatams į Seimą.

„Nesąmonė. Kai mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstėme šį klausimą, aš atvirkščiai – supratau, kad to kandidatų pristatymo bus dar daugiau – ir LRT televizijoje, ir LRT radijuje, ir dar jų LRT portale. Cirkas kažkoks! Juk dabar išeitų, kad mažesnės politinės partijos, kurios neturės lėšų politinei reklamai, prarado galimybę valstybės lėšomis save pristatyti rinkėjams. Manau, tai labai blogai ir turi būti taisytina“, - sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) atstovas parlamentaras Povilas Urbšys.

Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 23 d., Ketvirtadienis

Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis

Daugėja įtariamųjų nuo Panevėžio mero pareigų nušalinto Ryčio Račkausko byloje. Antradienį įtarimą prekyba poveikiu pareigūnai pareiškė ir Panevėžio krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentui Alvydui Bieliauskui. Tai trečiadienį patvirtino STT atstovė Renata Keblienė.

 

R.Račkauskas irgi įtariamas prekyba poveikiu.

 

Įtariama, kad R.Račkauskas su krepšinio klubo prezidentu sutarė dėl 3 tūkst. eurų kyšio. Už tai meras pažadėjo, kad savivaldybė šiam klubui skirs paramą.

 

Panevėžietis seimūnas Povilas Urbšys „Panevėžio krašto“ korespondentui piktinosi, kad A.Bieliauskas pradeda dominuoti Panevėžyje.

 

„Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“, – kalbėjo jis.

 

Anot seimūno, krepšinio klubo vadovo aplinka buvo labai aktyvi mero rinkimų kampanijos metu, ir dabar jie prisiima sau nuopelnus dėl to, kad R.Račkauskas buvo išrinktas meru.

 

„Nenustebsiu, kad Bieliauskas kai kuriais atvejais galėjo demonstruoti savo išskirtinę įtaką merui, tuo pačiu iš kitų verslo įmonių gauti paramą krepšinio komandai, mainais priimant verslininkams reikalingus sprendimus“, – pareiškė P.Urbšys.

 

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/

2020 m. Sausio mėn. 21 d., Antradienis

Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai skubotai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai“

Seimo nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas kritikuoja Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jų nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.
Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (...) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.
Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.Seimo narys P. Urbšys įstatymo pataisose irgi įžvelgia „užslėptą politinį tikslą“. Parlamentaras apgailestavo, kad įstatymo pataisos stumiamos „praktiškai reaktyviniu greičiu“.„Planuojama įkurti fondą, kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos politinį interesą“, – sakė P. Urbšys.Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė mano, kad projektas nėra išbaigtas.

 

D.Pipas nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

 

2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Lietuvą drebinant taršos skandalams – suktas valdininkų planas: išvengtų baudų už 9 milijonus eurų

 „Grigeo“ taršos skandalas atvėrė Lietuvos aplinkosaugos žaizdą.

Garsioji aktyvistė Greta Thunberg Lietuvoje tikrai turėtų kam pateikti klausimą – kaip jūs drįstate? Atrodo, aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos. Praeitą savaitę šalį sudrebino „Grigeo“ skandalas – nuostoliai gamtai skaičiuojami milijonais.

O „Lietuvos ryto“ televizija pasakoja istoriją, kaip savanaudiškai naudojamasi gamtos ištekliais, už tai nenorint mokėti ir dar bandant keisti įstatymus, kad būtų galima išsisukti ir nuo baudų.

 

 

Seime registruojamos įstatymo pataisos, kurios nuo 9 milijonų eurų baudų atleistų ūkininkus ir medžiotojus. Dalis jų jau sumokėjo, o penktadalis puolė bylinėtis ir net neslėpdami laukti įstatymo pokyčių.


Praeitų metų paskutinėmis dienomis Seime darbas vyko neįtikėtinai sparčiai. Daug sumaišties kėlė biudžeto priėmimo klausimas. Toje sumaištyje buvo bandyta, vaizdžiai sakant, prastumti vieno įstatymo pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Valiaus Ąžuolo, koregavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.

 

 

Tvarka tokia, kad įstatymą pakeisti be niekieno žinios Seimo nariai negali, bet pakeitimo projektus gali siūlyti su niekuo ir nesitarę. Kai jau įstatymo keitimo projektas pateikiamas, tada reikėtų jį parodyti suinteresuotoms ministerijoms, paskui Vyriausybei, kad šios institucijos pateiktų savo išvadas. O tada jau susėsti ir pasvarstyti dar kartą.


Seime pradėta šnabždėtis, kurio čia medžioti mėgstančio politiko ausys kyšo už noro lengva ranka nubraukti medžiotojų ir ūkininkų skolas. Dar lyg tyčia tuo metu „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbintas Seimo nario Petro Nevulio draugas ūkininkas neslėpė, kad laukia jam palankesnio sprendimo dėl vandens naudojimo. Opozicija pasipiktino.


„Keisčiausia yra tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas neriasi iš kailio, kad bet kokia kaina šitas įstatymas, amnestuojantis mokesčių nemokėtojus, būtų priimtas kuo greičiau. Manau, kad jis, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesikreipė Vyriausybės išvadų. Bet atsitiko taip, kad tarp tų nemokėtojų pateko politikų draugai, pažįstami, nes kitaip aš negaliu paaiškinti, kodėl Seime atsirado iniciatyvos tam, kad amnestuoti būtent tuos asmenis, kurie nemokėjo mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Ten atsirado ir gerbiamo Seimo nario Broniaus Bradausko medžioklės būrelis, kuriam priskaičiavo nei daug nei mažai – 70 tūkst. eurų sumokėti. Ten atsirado Seimo nario P.Nevulio pažįstamo ūkininko problemos, kur jam reikia sumokėti apie 160 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.

 

 

P.Urbšys neslepia nuostabos – užkrovė gyventojams naujų mokesčių, kurių pagalba tikisi surinkti 9 mln. į biudžetą: 3 mln. iš nekilnojamojo turto, 6 mln. – už automobilio taršos mokestį. O čia lengva ranka nori atleisti pažeidėjus nuo 9 mln. baudų ir dar sukurti neregėtą teisinį precedentą.

„Įstatymas nustato minimalią ribą medžioklės plotų vienetui – ne mažiau kaip 1000 hektarų turi sudaryti medžioklės plotų vienetas. Yra kelios principinės išimtis. Bet esminė norma – ne mažiau 1000 hektarų. Dėl faunos valdymo priežasčių, įstatymas pabrėžia tą medžiotvarkos principus“, – teigė P.Urbšys.

 

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt




2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Istorija be vėliavnešių - tik butaforija

Capture_3.jpg

Kiekvieną sausio 1-ąją minime Lietuvos vėliavos dieną, o didvyrius, prieš 101 metus ją pirmą kartą iškėlusius Gedimino pilies bokšte, slepiame. Parlamentaras Povilas Urbšys tai vadina paradoksu. Ir visa tai, kas pastaruoju metu vyksta, kai niekinamos istorinės asmenybės, jam primena hibridinio karo frontą, kuriame pasigenda tvirto istorikų žodžio. Politiko manymu, jeigu praeities tyrinėtojai tylės arba kalbės taip, kaip iki šiol, kažin, ar netrukus galėsime pasakyti, kad Lietuvos ateitis - mūsų rankose.

- Nesusipratimų ir susiskaldymo visuomenėje būtų mažiau, jeigu istorikai būtų vieningi. Prisiminkime, kokia buvo jų reakcija, kai Liudas Mažylis aptiko Vasario 16-osios aktą - rado „ne tas“. O dabar „ne tas“ pateikė naujų faktų apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Ir Trispalvę virš Vilniaus iškėlęs Kazys Škirpa nebe didvyris. Kodėl tai vyksta ir kur tai veda? - „Respublika“ paklausė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Praėjusiais metais, Kūčių išvakarėse, prezidentas Gitanas Nausėda savo feisbuko paskyroje parašė: „Neleisime tiesos pakeisti butaforinėmis iškabomis“. Taip prezidentas reagavo į tai, kaip V.Putinas įvertino Europos Parlamento rezoliuciją, nusikalstamu pripažinusią Molotovo-Ribentropo paktą. Prezidento žodžiai skambūs, bet ar jie neaidi tyruose? Dar vasarą, reaguodamas į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus siautėjimus, nukreiptus prieš Kazį Škirpą, Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, prezidentas kalbėjo, kad istorinė atmintis negali būti fragmentuota savivaldybių lygiu, nes tai yra nacionalinė problema. Todėl praėjusių metų rugsėjį prezidentas sušaukė kultūros forumą, į kurį pakvietė įvairių sričių atstovus. Tačiau prezidento iniciatyva atsimušė į sieną.


- Iš tiesų tuos klausimus, atrodo, bus užgožusios kitos aktualijos...

- Prieš keletą metų buvo parengtas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta įteisinti Tautos istorinės atminties tarybą. Viena jos funkcijų būtų inicijuoti istorinės atminties puoselėjimą, sklaidą, koordinavimą. Bet istorikų bendruomenė šitai iniciatyvai kategoriškai pasipriešino, nes šiame įstatyme įžvelgė norą ideologizuoti istoriją, įtraukti ją į politinių įrankių sąrašą. Kol kas šis projektas yra numarintas. Todėl, susidurdami su šios dienos iššūkiais, turime suvokti, kad istorinės atminties klausimas mums yra ypač aktualus.

Pažiūrėkime į Lenkiją, ką ji daro, saugodama savo istorinę atmintį. Ten veikia Nacionalinio atminimo institutas. Būtent ten yra priimtas nusikalstamų veikų prieš lenkų tautą persekiojimo komisijos įstatymas. Jame aiškiai pasakyta: tam, kas viešai prieštarauja faktams ir priskiria lenkų tautos ir lenkų valstybės atsakomybei padarytus Trečiojo reicho nusikaltimus, taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia viešų debatų, neapriboja mokslinių tyrimų ar meninės kūrybos. Bet pasakoma - holokaustas Lenkijoje nebuvo lenkų tautos tapatybės dalis, tai buvo nacių. Dar daugiau, lenkai pasako, kad kai kalbama, jog koncentracijos stovyklos yra lenkų, tokiu būdu slepiamas pagrindinis holokausto organizatorius. Toks požiūris turi perspektyvą. Jis turi koncentruotis į tą iniciatyvą, kuri susijusi su istorine atmintimi, ir tuo, kaip mes matome savo istoriją.

Jeigu mes to nepadarysime, turėsime tokių absurdiškų situacijų, kaip šių metų sausio 1 -ąją, kada minėjome Vėliavos dieną. Prieš 101 metus, vadovaujant Kaziui Škirpai, lietuviška Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies bokšte, bet K. Škirpos alėja dabar jau pavadinta Trispalve. Jeigu mes einame tuo keliu nuasmenindami istoriją, tai mes ją turėsime su vėliavomis, bet be vėliavnešių. Čia ir bus ta butaforinė mūsų istorinė atmintis, apie kurią kalbėjo prezidentas.

Nuotr. S. Žumbio

Skaitykite: https://www.respublika.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 166