Straipsniai

2020 m. Sausio mėn. 21 d., Antradienis

Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai skubotai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Radzevičius: nauja žiniasklaidos rėmimo politika formuojama labai“

Seimo nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas kritikuoja Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jų nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.
Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (...) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.
Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.Seimo narys P. Urbšys įstatymo pataisose irgi įžvelgia „užslėptą politinį tikslą“. Parlamentaras apgailestavo, kad įstatymo pataisos stumiamos „praktiškai reaktyviniu greičiu“.„Planuojama įkurti fondą, kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos politinį interesą“, – sakė P. Urbšys.Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė mano, kad projektas nėra išbaigtas.

 

D.Pipas nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

 

2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Lietuvą drebinant taršos skandalams – suktas valdininkų planas: išvengtų baudų už 9 milijonus eurų

 „Grigeo“ taršos skandalas atvėrė Lietuvos aplinkosaugos žaizdą.

Garsioji aktyvistė Greta Thunberg Lietuvoje tikrai turėtų kam pateikti klausimą – kaip jūs drįstate? Atrodo, aplinkosauga mūsų šalyje patiria vieną krizę po kitos. Praeitą savaitę šalį sudrebino „Grigeo“ skandalas – nuostoliai gamtai skaičiuojami milijonais.

O „Lietuvos ryto“ televizija pasakoja istoriją, kaip savanaudiškai naudojamasi gamtos ištekliais, už tai nenorint mokėti ir dar bandant keisti įstatymus, kad būtų galima išsisukti ir nuo baudų.

 

 

Seime registruojamos įstatymo pataisos, kurios nuo 9 milijonų eurų baudų atleistų ūkininkus ir medžiotojus. Dalis jų jau sumokėjo, o penktadalis puolė bylinėtis ir net neslėpdami laukti įstatymo pokyčių.


Praeitų metų paskutinėmis dienomis Seime darbas vyko neįtikėtinai sparčiai. Daug sumaišties kėlė biudžeto priėmimo klausimas. Toje sumaištyje buvo bandyta, vaizdžiai sakant, prastumti vieno įstatymo pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Valiaus Ąžuolo, koregavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.

 

 

Tvarka tokia, kad įstatymą pakeisti be niekieno žinios Seimo nariai negali, bet pakeitimo projektus gali siūlyti su niekuo ir nesitarę. Kai jau įstatymo keitimo projektas pateikiamas, tada reikėtų jį parodyti suinteresuotoms ministerijoms, paskui Vyriausybei, kad šios institucijos pateiktų savo išvadas. O tada jau susėsti ir pasvarstyti dar kartą.


Seime pradėta šnabždėtis, kurio čia medžioti mėgstančio politiko ausys kyšo už noro lengva ranka nubraukti medžiotojų ir ūkininkų skolas. Dar lyg tyčia tuo metu „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbintas Seimo nario Petro Nevulio draugas ūkininkas neslėpė, kad laukia jam palankesnio sprendimo dėl vandens naudojimo. Opozicija pasipiktino.


„Keisčiausia yra tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas neriasi iš kailio, kad bet kokia kaina šitas įstatymas, amnestuojantis mokesčių nemokėtojus, būtų priimtas kuo greičiau. Manau, kad jis, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesikreipė Vyriausybės išvadų. Bet atsitiko taip, kad tarp tų nemokėtojų pateko politikų draugai, pažįstami, nes kitaip aš negaliu paaiškinti, kodėl Seime atsirado iniciatyvos tam, kad amnestuoti būtent tuos asmenis, kurie nemokėjo mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Ten atsirado ir gerbiamo Seimo nario Broniaus Bradausko medžioklės būrelis, kuriam priskaičiavo nei daug nei mažai – 70 tūkst. eurų sumokėti. Ten atsirado Seimo nario P.Nevulio pažįstamo ūkininko problemos, kur jam reikia sumokėti apie 160 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.

 

 

P.Urbšys neslepia nuostabos – užkrovė gyventojams naujų mokesčių, kurių pagalba tikisi surinkti 9 mln. į biudžetą: 3 mln. iš nekilnojamojo turto, 6 mln. – už automobilio taršos mokestį. O čia lengva ranka nori atleisti pažeidėjus nuo 9 mln. baudų ir dar sukurti neregėtą teisinį precedentą.

„Įstatymas nustato minimalią ribą medžioklės plotų vienetui – ne mažiau kaip 1000 hektarų turi sudaryti medžioklės plotų vienetas. Yra kelios principinės išimtis. Bet esminė norma – ne mažiau 1000 hektarų. Dėl faunos valdymo priežasčių, įstatymas pabrėžia tą medžiotvarkos principus“, – teigė P.Urbšys.

 

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt




2020 m. Sausio mėn. 20 d., Pirmadienis

Istorija be vėliavnešių - tik butaforija

Capture_3.jpg

Kiekvieną sausio 1-ąją minime Lietuvos vėliavos dieną, o didvyrius, prieš 101 metus ją pirmą kartą iškėlusius Gedimino pilies bokšte, slepiame. Parlamentaras Povilas Urbšys tai vadina paradoksu. Ir visa tai, kas pastaruoju metu vyksta, kai niekinamos istorinės asmenybės, jam primena hibridinio karo frontą, kuriame pasigenda tvirto istorikų žodžio. Politiko manymu, jeigu praeities tyrinėtojai tylės arba kalbės taip, kaip iki šiol, kažin, ar netrukus galėsime pasakyti, kad Lietuvos ateitis - mūsų rankose.

- Nesusipratimų ir susiskaldymo visuomenėje būtų mažiau, jeigu istorikai būtų vieningi. Prisiminkime, kokia buvo jų reakcija, kai Liudas Mažylis aptiko Vasario 16-osios aktą - rado „ne tas“. O dabar „ne tas“ pateikė naujų faktų apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Ir Trispalvę virš Vilniaus iškėlęs Kazys Škirpa nebe didvyris. Kodėl tai vyksta ir kur tai veda? - „Respublika“ paklausė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Praėjusiais metais, Kūčių išvakarėse, prezidentas Gitanas Nausėda savo feisbuko paskyroje parašė: „Neleisime tiesos pakeisti butaforinėmis iškabomis“. Taip prezidentas reagavo į tai, kaip V.Putinas įvertino Europos Parlamento rezoliuciją, nusikalstamu pripažinusią Molotovo-Ribentropo paktą. Prezidento žodžiai skambūs, bet ar jie neaidi tyruose? Dar vasarą, reaguodamas į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus siautėjimus, nukreiptus prieš Kazį Škirpą, Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, prezidentas kalbėjo, kad istorinė atmintis negali būti fragmentuota savivaldybių lygiu, nes tai yra nacionalinė problema. Todėl praėjusių metų rugsėjį prezidentas sušaukė kultūros forumą, į kurį pakvietė įvairių sričių atstovus. Tačiau prezidento iniciatyva atsimušė į sieną.


- Iš tiesų tuos klausimus, atrodo, bus užgožusios kitos aktualijos...

- Prieš keletą metų buvo parengtas Tautos istorinės atminties įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta įteisinti Tautos istorinės atminties tarybą. Viena jos funkcijų būtų inicijuoti istorinės atminties puoselėjimą, sklaidą, koordinavimą. Bet istorikų bendruomenė šitai iniciatyvai kategoriškai pasipriešino, nes šiame įstatyme įžvelgė norą ideologizuoti istoriją, įtraukti ją į politinių įrankių sąrašą. Kol kas šis projektas yra numarintas. Todėl, susidurdami su šios dienos iššūkiais, turime suvokti, kad istorinės atminties klausimas mums yra ypač aktualus.

Pažiūrėkime į Lenkiją, ką ji daro, saugodama savo istorinę atmintį. Ten veikia Nacionalinio atminimo institutas. Būtent ten yra priimtas nusikalstamų veikų prieš lenkų tautą persekiojimo komisijos įstatymas. Jame aiškiai pasakyta: tam, kas viešai prieštarauja faktams ir priskiria lenkų tautos ir lenkų valstybės atsakomybei padarytus Trečiojo reicho nusikaltimus, taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šio įstatymo nuostatos nedraudžia viešų debatų, neapriboja mokslinių tyrimų ar meninės kūrybos. Bet pasakoma - holokaustas Lenkijoje nebuvo lenkų tautos tapatybės dalis, tai buvo nacių. Dar daugiau, lenkai pasako, kad kai kalbama, jog koncentracijos stovyklos yra lenkų, tokiu būdu slepiamas pagrindinis holokausto organizatorius. Toks požiūris turi perspektyvą. Jis turi koncentruotis į tą iniciatyvą, kuri susijusi su istorine atmintimi, ir tuo, kaip mes matome savo istoriją.

Jeigu mes to nepadarysime, turėsime tokių absurdiškų situacijų, kaip šių metų sausio 1 -ąją, kada minėjome Vėliavos dieną. Prieš 101 metus, vadovaujant Kaziui Škirpai, lietuviška Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies bokšte, bet K. Škirpos alėja dabar jau pavadinta Trispalve. Jeigu mes einame tuo keliu nuasmenindami istoriją, tai mes ją turėsime su vėliavomis, bet be vėliavnešių. Čia ir bus ta butaforinė mūsų istorinė atmintis, apie kurią kalbėjo prezidentas.

Nuotr. S. Žumbio

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Sausio mėn. 16 d., Ketvirtadienis

Dalis politikų įsitikinę – LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę

547784-441439-1287x836.jpgReaguodama į LRT tyrimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad liberalai išskirtinės sėkmės Trakuose neturi. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, savivaldybės įmonių vadovais dirba įvairių partijų atstovai, finansavimą gauna skirtingos įmonės.

Kai kurių politikų teigimu, LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę, kur nepotizmas arba savų įdarbinimas vis dar didelis.

„MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, po LRT tyrimo atidžiai stebinti partijos kolegų elgesį ir bandanti išsiaiškinti situaciją dėl Trakų rajono merės Editos Rudelienės, kuri tik po žurnalistų klausimų suskubo deklaruoti vyro verslų.

„Tenka apgailestauti, kad savivaldybės po truputėlį pas mus virto grynai klaninės uždaros struktūros. Kai kuriais atvejais savivaldybės primena todėl ar dvarus, ar uždarosios akcinės bendrovės, ir čia vien tik dėl to, kad, mano galva, partijos nesilaiko tų deklaruojamų vertybių ir savivaldybės lygmeny, vadovaujasi tiktai žemiškais, asmeniniais, buitiniais interesais“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

D.Umbraso nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Lemiama diena Seime: tikroji vieno balso kaina, arba kas paskambino Seimo nariui Dagiui

Povilas Urbšys

Valdantieji pralaimėjo politinį mūšį dėl žemesnio rinkimų slenksčio Seime, bet politiniuose užkuliuose sklando daugybė versijų apie tai, ar iš tikrųjų tai yra pralaimėjimas „valstiečiams“ ir kodėl vieni ar kiti politikai elgėsi būtent taip, kaip elgėsi.

Bene daugiausiai emocijų antradienį Seime sulaukė nepavykęs prezidento veto atmetimas, valstiečiams pritrūko vos vieno balso. Į balsavimo vietą priėmimo metu nesuspėjo grįžti buvęs konservatorius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Rimantas Dagys, o jo kolega Povilas Urbšys parlamentarus informavo, kad pastarasis dėl techninių nesklandumų nesuspėjo atiduoti savo balso. Pateikimo stadijoje R. Dagys palaikė valdančiuosius, tačiau vėliau jokių klausimų dėl nepa

vykusio balsavimo nekėlė. P. Urbšys DELFI trečiadienį stebėjosi dėl tokio parlamentaro elgesio. „Man atrodo, kad R. J. Dagys prieš savo valią tapo vakarykščio balsavimo herojus, nes pritrūko būtent vieno balso“, – sakė jis.


Politikas teigė matęs, kad prieš priėmimą R. Dagys sulaukė skambučio, politikas atsiliepė ir pasitraukė iš savo darbo vietos. Balsavime jis nedalyvavo.


„Ir kai jo paklausiau, kodėl tai įvyko, jis prakalbo apie tai, kad nesuveikė jo kortelė, tai dėl techninių priežasčių (nebalsavo, aut. p.)“, – kalbėjo P. Urbšys.

 „Čia yra sąmoningas veiksmas“, – kolegos veiksmus įvertino parlamentaras.

P. Urbšys kalbėjo, kad R. Dagiui reikėtų viešai paaiškinti, kas įvyko, nes Seime jau pradeda sklisti gandai apie buvusio konservatoriaus bendrą su planą su jo buvusia partija.

„Manau, kad jis pats turėtų būti suinteresuotas paaiškinti, nes Seime pradeda sklisti įvairūs gandai. Vienas iš jų – o gal R. Dagio elgesys patvirtina, kad naujos krikščioniškomis vertybėmis paremtos partijos kūrimas yra slaptas konservatorių planas, kaip suvaldyti nusivylusius rinkėjus dėl konservatorių liberalėjimo. Ir juos nukreipti į R. Dagio partinį formatą, neatiduodant jos kitiems“, – apie Seime sklindančius gandus DELFI kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://www.delfi.lt




2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Nepasiduoda dėl kartelės sumažinimo: Seime – naujas siūlymas

Mindaugas Puidokas

Seimui įklimpus į diskusijas dėl rinkimų kartelės sumažinimo, parlamentarai Povilas Urbšys, Mindaugas Puidokas ir Valentinas Bukauskas įregistravo naujas Seimo rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas, kuriomis siūlo grįžti prie anksčiau jau svarstyto siūlymo.
Jie siūlo nustatyti, kad per Seimo rinkimus partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui“,- sako projektą parengę Seimo nariai P. Urbšys, M. Puidokas ir V. Bukauskas.

Nuotr. J. Elinskas
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt

 

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Valdančiųjų fiasko: atmesti Nausėdos veto nepavyko

Seimas antradienio popietę rinkosi į posėdį, kuriame valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo. Priėmimo metu buvo sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra be prezidento veto ir už balsavo 70, prieš 51, susilaikė 2 parlamentarai.

Šis rezultatas Seime buvo pasitiktas opozicijos plojimais ir šūksniais.

Po šio balsavimo Seimas turėjo apsispręsti, ar priimti šį įstatymą su visomis prezidento G. Nausėdos teikiamomis pataisomis ir papildymais. Už tai balsavo 56, prieš 4, susilaikė 25 parlamentarai.

„Konstatuoju, kad įstatymas nepriimtas ir lieka galioti tas, kuris galiojo anksčiau, prieš Seimo priėmimą“, – parlamentarams žinią paskelbė posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė.

Tai reiškia, kad ir toliau lieka galioti ta pati tvarka – 5 procentų kartelė partijoms ir 7 procentų kartelė koalicijoms.

Po šio balsavimo tampa aišku, kad valdančiosios koalicijos atstovus nuvylė ne tik į balsavimą neatvykę jų kolegos (posėdyje nedalyvavo ministras Linas Linkevičius, parlamentarai Petras Čimbaras, Artūras Skardžius, Virgilijus Poderys ir Darius Kaminskas), bet Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys parlamentarai.

Pateikimo metu už tai, kad įstatymas būtų priimamas iš naujo balsavęs Kęstutis Bartkevičius posėdyje nepasirodė. Nebuvo posėdyje ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausiusio ekspremjo Algirdo Butkevičiaus.

Nuomonę pakeitė „nepaklusniai“ pateikimo balsavime balsavę valstiečiai Stasys Tumėnas ir Laimutė Matkevičienė.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Remigijus Žemaitaitis ir Rimantas Jonas Dagys priėmimo balsavime nedalyvavo. Po balsavimo P. Urbšys posėdžių salėje sakė, kad kolega R. Dagys nespėjo pasinaudoti savo kortele ir atiduoti balso. Susilaikė du parlamentarai: Gintaras Steponavičius ir Valentinas Bukauskas. Registravosi, bet nebalsavo tik pateikimo stadijoje suklydęs socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Beje, koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai balsavo pavyzdingai – visi už, visi ir posėdyje dalyvavo.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys paskelbė, kad tikrai nedalyvaus jokiame sąraše, jei tik dalyvaus kituose rinkimuose. Jis teigė, kad kritikuojantys kartelės sumažinimą nepasitiki tauta.

„Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, mes turime kalbėti apie piliečių įgalinimą. Gaila, kad iš prezidento aplinkos nesigirdi, kiek jie tą problemą suvokia. (…) Ne kartą sakiau, kad didžiausia problema, kad žmogus gyvendamas šioje valstybėje nepasitiki savo galiomis, netiki, kad kažką lemia savo valstybėje“, – kalbėjo parlamentaras, tikindamas, kad nenorintys Seimo rinkimų kartelės mažinimo, paprasčiausiai nepasitiki savo tauta.

Nuotr. K. Čachovskij

Skaitykite: https://m.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

M. Majauskas: „Pranešusiems apie valstybei daromą žalą turi būti finansiškai atlyginta“

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „majauskas elta“

Seimo narys Mykolas Majauskas teikia Pranešėjų apsaugos įstatymo pataisą, nustatančią, jog asmeniui, teisėsaugos institucijoms pateikusiam vertingos informacijos apie organizacijų vykdomus nusikaltimus, būtų mokamas ne mažesnis kaip 1 procento atlyginimas nuo atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos. Pataisa siekiama paskatinti naudingos informacijos apie vykdomas nusikalstamas veikas turinčius piliečius kreiptis į kompetentingas institucijas ir taip apsaugoti valstybę nuo patiriamos žalos.

Laiku pateikta patikima informacija yra kritiškai svarbi siekiant išaiškinti valstybei ir viešajam interesui daromą žalą. Dažnai svarbi informacija prieinama tik asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su organizacija, kurioje galimai buvo padarytas nusikaltimas. Tačiau neretai įmonių ar valstybinių institucijų darbuotojai vengia suteikti teisėsaugai vertingą informaciją nerimaudami, jog tokie veiksmai gali užtraukti vadovų nemalonę, turėti neigiamos įtakos jų ir jų artimųjų darbo santykiams ar kelti grėsmę karjeros perspektyvoms.

             „Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, jog kompanijos Grigeo ilgus metus vykdyta aplinkosaugos reikalavimų neatitinkanti veikla, galimai sukėlusi stambaus masto žalą valstybei, buvo atskleista gavus būtent vidinės informacijos. Akivaizdu, jog tokių ir panašių veikų užkardymas bei prevencija yra visos valstybės interesas, tačiau jo gynimas neprivalo remtis vien tik padėtimi rizikuojančių piliečių geranoriškumu. Tokie ir panašūs veiksmai turėtų būti įvertinti skiriant ir atitinkamą finansinį atlygį“, – pažymi M. Majauskas.

             Šiuo metu atlygį už vertingą informaciją apie nusižengimus nustato Pranešėjų apsaugos įstatymas, tačiau nustatant tikslų atlyginimo dydį, remiamasi abstrakčiais protingumo ir proporcingumo principais. Teikdamas pataisą, Seimo narys siūlo remtis patirtimi užsienio šalių, kuriose susiformavusi praktika atlyginimui skirti konkretų procentą nuo išieškotos baudos/žalos dydžio. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia keturios pranešėjų skatinimo programos, pagal vieną kurių apie pažeidimą pranešęs asmuo gali tikėtis nuo 10 iki 30 procentų atlygio, jei nubaustam subjektui skirtos piniginės sankcijos viršijo 1 milijoną dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje atlygis pranešėjams mokamas iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir yra tiesiogiai nesusietas su baudos už padarytą nusikaltimą dydžiu, vadinasi, gali būti pernelyg mažas ir nemotyvuojantis. „Minimalaus atlygio už vertingą informaciją nustatymas taptų svarbia paskata informacijos apie daromus nusižengimus turintiems, bet ja pasidalinti nedrįstantiems asmenims. Taip pat tai būtų efektyvi prevencinė priemonė pažeidimus darantiems asmenims. Tokie asmenys žinotų, jog egzistuojant reikšmingo atlygio galimybei, žmonės nebijos kreiptis į teisėsaugą dėl galimai padarytos žalos valstybei“, – teigia parlamentaras.

             Parlamentaro M. Majausko inicijuotą įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Ingrida Šimonytė, Gediminas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Kęstutis Smirnovas, Paulė Kuzmickienė, Monika Navickienė, Dainius Kreivys, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, Andrius Kupčinskas.

Nuotr. lrt.lt

Skaitykite: https://www.elta.lt/


2020 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Parlamentarams papietavus, Seime situacija dėl LRT įstatymo keitėsi kardinaliai

Rytiniame Seimo posėdyje Seimo opozicinės konservatorių frakcijos narių iniciatyva Seime nepavyko iš LRT įstatymo projekto svarstymo išmesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).

Tačiau po pietų parlamentarams susirinkus į vakarinį posėdį, situacija pasikeitė kardinaliai.

Kiek anksčiau Seimui nubalsavus po pateikimo svarstyti LRT įstatymo pataisas, pagrindiniu Seimo komitetu svarstyti šias pataisas buvo paskirtas Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, papildomais – Valerijaus Simuliko vadovaujamas Žmogaus teisių ir Dainiaus Gaižausko vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

Pastarajam komitetui priklauso ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Tačiau būtent dėl NSGK dalyvavimo ir susikirto parlamentarai. Seimo narė, LVŽS atstovė Agnė Širinskienė siūlė protokoliniu nutarimu pakeisti NSGK į kitą komitetą. Jai pritarė ir pats NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas.

Pastarasis teigė, kad komitete esant balsų pusiausvyrai valdančiosios koalicijos ir opozicijos atstovų, svarstyti klausimo „nepavyks per amžius“.

Pasak „valstiečių“ atstovo D. Gaižausko, komitete šeši mandatai priklauso valdančiosios koalicijos atstovas, šeši – opozicijai. Pastariesiems boikotuojant dalyvavimą klausimo svarstyme, komitete neužtenka kvorumo tokiam svarstymui pradėti.

Neapsvarsčius įstatymo projekto papildomuose komitetuose, pagrindinis komitetas negali priimti sprendimo ir klausimas netraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

Ir nors rytiniame Seimo posėdyje LRT ir jos šalininkai Seime šventė pergalę, vos pradėjus svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkę, situacija pasikeitė kardinaliai.

A.Širinskienė, posėdžiui pirmininkavusiam Seimo vicepirmininkui Arvydui Nekrošiui suteikus žodį, Seimo nariams citavo dokumentą – Konstitucinio Teismo nutarimu grįstą praėjusios Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad, priešingai nei rytiniame posėdyje tikino konservatoriai ir socialdemokratai, Seimas balsavimu gali nuspręsti, ar priimti protokolinį sprendimą dėl komitetų kaitos, t.y. kad tik balsavimu visas Seimas, o ne posėdžio ar Seimo pirmininkas ir ne Etikos ir procedūrų komisija, gali tokį sprendimą priimti.

Opozicijai bandžius prieštarauti tokiam “valstietės” pateiktam išaiškinimui ir grasinant kreipimusi į Konstitucinį Teismą, klausimas balsavimui visgi buvo teiktas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas išsakė priekaištų posėdžio pirmininkui, kad šis nestabdo pasisakymų kai kurių Seimo narių.

Jis sakė: “Kada vienas ten snarglių ant palangės tepliotojas dergia Lietuvą, dergia žiniasklaidą, jūs sėdit, šypsotės ir nesugebat nutraukt jo. Tai taip tikriausiai nereikėtų daryti”.

Po balsavimo paaiškėjo, kad dauguma Seimo narių pritarė NSGK išbraukimui iš papildomo komiteto LRT įstatymo svarstyme.

Po tokio balsavimo buvęs “valstiečių”, o dabar – Mišrios grupės Seimo narys Povilas Urbšys Seimo narę A. Širinskienę išvadino “Susaninu, kurį kažkas įvedė į tas konstitucines pelkes”, ir perspėjo, kad klausimas tęsis Konstituciniame Teisme.

Nuotr. Delfi.lt montažas

Skaitykite: https://m.delfi.lt

2020 m. Sausio mėn. 14 d., Antradienis

Seimo kanclerio kėdė tuščia

seimo-posedis-83266725.jpg

Pernai, gruodžio pabaigoje, kadenciją baigusi Daiva Raudonienė atleista iš Seimo kanclerės pareigų. Už tai antradienį balsavo 117 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 2 parlamentarai.D. Raudonienė padėkojo parlamentarams už bendrą darbą ir bendradarbiavimą.
Seimo narys Povilas Urbšys apgailestavo, kad šitą pareigybę norima paversti „politinių susitarimų įkaite“.2014 m. gruodžio 23 d. Seimo kanclere paskirtos D. Raudonienės kadencija pasibaigė 2019 m. gruodžio 23 d.Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir toliau norėtų matyti D. Raudonienę Seimo kanceliarijos vadove. Jis siūlo ją skirti Seimo kanclere naujai penkerių metų kadencijai. Antradienį jis planavo pateikti Seimui tai numatantį nutarimo projektą, tačiau šis klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.

A.Ufarto nuotr.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 156