Straipsniai

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas valdininkai ėmėsi keistų manevrų

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.


Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

 Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės. „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

 Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos. Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 20 d., Trečiadienis

Lukiškių aikštės įstatymo projektą prašoma perduoti į ŠMK rankas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas žumbio“

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami Kultūros komitete jau dvejus metus užstrigusį Lukiškių aikštės įstatymo projektą perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

Jie primena, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimas po pateikimo pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą, nustatant, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Pagrindiniu šio įstatymo projekto svarstyme paskirtas Seimo Kultūros komitetas.

„Visi kylantys nesusipratimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo baigtųsi, jei įstatymo projektas būtų priimtas ir Lukiškių aikštė būtų pripažinta valstybinės reikšmės reprezentacine aikšte. Tačiau jau beveik dvejus metus šio svarbaus mūsų laisvės kovotojams, patriotinėms organizacijoms ir didelei daliai visuomenės įstatymo projekto svarstymas nejuda iš vietos ir yra įstrigęs Kultūros komitete. Todėl prašome minėto įstatymo projekto svarstyme pagrindiniu paskirti Švietimo ir mokslo komitetą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Seimo narių kreipimąsi remia ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

S.Žumbio nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti“"Plokščiapėdystė, iškrypęs stuburas, trumparegystė, nuolatiniai potrauminiai skausmai ir kelis kartus per metus pasireiškianti pūliuojanti angina – tokius savo kliento, pripažinto tinkamu tarnauti, sveikatos sutrikimus įvardija LRT RADIJO kalbintas advokatas Šarūnas Jazukevičius. Jo teigimu, tokių atvejų – ne vienas.

Šiemet dėl vengimo atlikti karinę tarnybą administracine tvarka gali būti nubausti apie septyni tūkstančiai karo prievolininkų. Dalis jų teigia nenorintys metams atsitraukti nuo mokslų, darbų, karjeros bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, dabartinė tvarka yra ydinga ir supriešina valstybę su jos piliečiais.

Pasak jo, šiemet buvo paskelbti duomenys, kad yra pradėtos įvairios procedūros dėl 7,5 tūkst. asmenų, vengiančių karo tarnybos. „Iš jų 3,6 tūkst. karo prievolininkų įtraukti į ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. [...]

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad dėl likusiųjų 3,9 tūkst. atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. [...] Matyti, kad įstatymas veikia didindamas vengiančiųjų atlikti tarnybą skaičių“, – komentuoja P. Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

V.Radžiūno nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 18 d., Pirmadienis

Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau šokti, o įstatyme susikalti kopėčias

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Seimo slenkstis jiems gali būti per aukštas: sumanė ne aukščiau š“"

Lietuvoje gausu norinčių iki kitų metų Seimo rinkimų spėti sukurti naujas partijas, o ir esamos politinės jėgos toli gražu ne visos užtikrintai perkoptų dabartinę 5 proc. rinkėjų balsų ribą, būtiną gauti mandatų parlamente. Todėl likus mažiau nei metams iki balsavimo, Seime skubiai stumiamos pataisos, kaip šią ribą sumažinti. Jų autoriai – tų pačių, ant 5 proc. barjero laviruojančių, partijų atstovai.
Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias patekti į Seimą ir atgauti rinkimų užstatą būtų lengviau, jau apsvarstė du komitetai. Vienas iš jų siekia dar labiau atverti kelią į parlamentą – ribą partijoms siūlo nuleisti iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5. Šis siūlymas gimė parlamentarui Nagliui Puteikiui, kurio vedama koalicija per praėjusius rinkimus nesugebėjo gauti mandatų.
Nepartinis Povilas Urbšys teigė, kad dabar galiojantys barjerai – per aukšti, o mažesni esą paskatintų gyventojus į rinkimus sugužėti aktyviau. „Jeigu mes sumažinam kartelę, mes padidinam galimybę žmogui turėti savo atstovą, už kurį jis balsuotų. [...] Man atrodo, Naglio Puteikio siūlymas yra logiškas“, – teigė jis.
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 15 d., Penktadienis

Seimo nariai nenori viešinti savo susitikimų: „Mes tik patys sau vadovaujame“

Povilas Urbšys

Seime atmestas siūlymas politikams deklaruoti savo susitikimus su interesų grupėmis bei lobistais. Be to, Seimo nariai patys susikūrė išimtį, kuri leis jiems neskelbti ir neviešinti savo darbotvarkių.

Tai jau antras kartas, kai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete atsisakoma prievolės politikams deklaruoti savo susitikimus su lobistais. Pirmiausiai tokį siūlymą teikė Vyriausybė, tačiau komitetas pasiūlymą atmetė. Po viešos kritikos Ramūnas Karbauskis bandė tokią prievolę į įstatymą sugrąžinti. Tačiau Seimo nariai ir vėl tam nepritarė.

Už pasiūlymą įpareigoti politikus deklaruoti savo susitikimus su lobistais balsavo valstiečiai Guoda Burokienė bei Gintautas Kindurys ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Vanda Kravčionok.

 Prieš buvo mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, konservatorius Algis Strelčiūnas ir liberalas Ričardas Juška. Frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius ir valstietis Zenonas Streikus balsuodami susilaikė.

Taip pat Seimo nariai komitete priėmė kitą siūlymą, kuris sudarytų išimtį tiems patiems Seimo nariams bei savivaldybių tarybų nariams ir leistų jiems viešai neskelbti savo darbotvarkių. Pagal priimtą siūlymą, darbotvarkes turėtų viešinti prezidentas, Vyriausybės nariai, Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai, merai, bet ne Seimo nariai. Seimo nariai tokią savo prievolę iš įstatymo išbraukė.

Tokius komiteto sprendimus dar turės patvirtinti visas Seimas.

Trečiadienį komitete vykusioje diskusijoje bene didžiausias išimties, leisiančios Seimo nariams neviešinti savo darbotvarkių, šalininkas buvo P.Urbšys.

Jis teigė, kad Seimo nario darbotvarkė dažnai būna monotoniška, susidedanti iš frakcijos bei Seimo posėdžių: „Visada žmonėms kils [klausimas]: palaukit, o už ką jiems mokami pinigai? Nes paaiškinti žmonėms, koks intensyvus tas darbas yra toje monotoniškoje rutinoje...“

„Žmogus, kuris dabar, sakykime, klausosi [posėdžio], pabandytų sudaryti savo darbotvarkę kiekvienos savaitės. Ir iš šalies kažkas pradėtų ją vertinti. Nu tikrai susidarys įspūdis: o ką gi tas žmogus veikė? Ar čia yra pakankamai, kad jam apmokamas toks atlyginimas?“ – argumentus dėstė P.Urbšys.

Nuotr. Ž. Gedvilos

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 14 d., Ketvirtadienis

Bažnyčia nori gauti biudžeto pinigų kaip nevyriausybininkai, bet teikti ataskaitų – ne

grusas.jpgNevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai su nerimu stebi, kaip Seime keičiasi NVO plėtros įstatymo turinys. Jų teigimu, ilgai siekti sektoriaus pokyčiai skaidrumui padidinti bliūkšta – Bažnyčia, siekdama įgyti NVO statusą, nenori teikti finansinių ataskaitų. Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) tikina, kad planuojami pokyčiai iš tiesų nukreipti prieš mažąsias NVO. Visgi aiškėja, kad numatyti reikalavimai dėl vidinių įstatų būtų nepakeliami ir pačiai Bažnyčiai bei jos organizacijoms. Teigiama, kad priėmus įstatymą esą būtų apribota ilgametė „Carito“ veikla.
„Yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, kurios turi minimalius išteklius ir ko nors kas nors nespėjo, veikdami savanoriškais pagrindais, nepateikė dokumentų ir prarado NVO statusą. Yra perteklinis susiaurinimas“, – tikino teisininkas.

Su tuo sutinka ir parlamentaras Povilas Urbšys, vienas iš „savideklaracijos“ principo siūlytojų. Jo teigimu, nauja nuostata suteikia vienodas teises visoms, o ne tik išskirtinėms NVO.

„Tos NVO, kurios yra tarp gaunančių projektinius finansavimus, nori išlaikyti savo monopolį ir todėl atsiranda tam tikros nuostatos, kurios griežtina NVO veikimą iki tokio absurdo, kad Registrų centras turi būti vyriausiasis revizorius, sakantis, ar NVO atitinka statusą, ar ne. Nors man atrodo, kad tai galėtų padaryti tie, kurie skelbia projektinius konkursus. Religinėms bendruomenėms pretenduojant į NVO vykdomus projektus, tie, kurie organizuoja atranką, gali pareikalauti visų dokumentų, ar jie atitinka keliamus kriterijus NVO, ir nuspręsti, ar skirti finansavimą“, – 15min kalbėjo jis. 
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

V.Balkūno nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 13 d., Trečiadienis

Širinskienė: siūlymas didinti Seimo narių algas darbotvarkėje atsidūrė per klaidą


„Valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete praėjusią savaitę vėl iškeltas siūlymas didinti parlamentarų atlyginimų koeficientus vargu ar turi šansų būti priimtas. Pasak politikės, šis diskusijas keliantis įstatymo projektas turėtų būti ištaisytas.

Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė A. Širinskienės tvirtina, kad algas parlamentarams siūlantis kelti įstatymo projektas Seimo darbotvarkėje atsidūrė per klaidą. „Taip įvyko, kad tuo metu, kai buvo balsuojama, opozicija turėjo daugumą, tiesiog buvo išlikę dalis komiteto narių ir priimtas sprendimas, toks, koks yra, bet tikrai neteko matyti nei kolegų palankių vertinimų, nei mano pačios vertinimas yra palankus“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

 LVŽS narė mano, kad situacija bus pataisyta ir šis įstatymas nebus priimtas. „Manyčiau, kad to tikriausiai nebus, tuo labiau, kad minėjau, jog atsiras iniciatyva taisyti šią situaciją, kuri gan apmaudžiai įvyko komitete opozicijai turint daugumą. Mano nuomone, dabar nėra laikas kalbėti apie mūsų pačių atlyginimus, kada mes tų orių atlyginimų negalime užtikrinti mokytojams, kultūros darbuotojams...“ – savo poziciją išsakė politikė.

Seimo narių atlyginimų klausimas viešoje erdvėje sulaukia kontraversiškų nuomonių, šiam klausimui neabejingi ir patys Seimo nariai. Mišrios frakcijos atstovas Povilas Urbšys kategoriškai pasisako prieš parlamentarų atlyginimo didinimo iniciatyvą.

„Tenka apgailestauti, kad Seimas visiškai nebrangina savo reputacijos. Nes vienaip ar kitaip, šis biudžetas yra susijęs su lengvatų mažinimu, su mokesčių didinimu. Dabar akivaizdu, kad tas įstatymo projektas yra orientuotas ne į ką kitą, o į savo gerbūvio derinimą, t. y. tie, kurie uždirba šioje valstybėje pakankamai daug“, – dėl vis kylančių parlamentarų atlyginimo didinimų iniciatyvų apgailestavo P. Urbšys.

Anot P. Urbšio, Seimo narių elgesys, orientuotas į asmeninį gerbūvį yra ciniškas ir rodantis, kad visi kiti darbai yra antrarūšiai. „Aš ne kartą siūliau, kad tikrai nesididinkime mes tų atlyginimų, nes tokiu būdu mes prisiimtume atsakomybę už 795 000 mūsų valstybėje skurstančių žmonių“, – savo poziciją išreiškė P. Urbšys.

Nuotr. J. Elinsko

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 13 d., Trečiadienis

Parlamentarai apie Seimo valdybos posėdžių transliaciją: bus linksma

seimo.jpg

Seimas nesibaimina viešumo, nes linkęs pritarti siūlymui viešai transliuoti Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžius bei jų įrašus skelbti internete.
Už tokias Seimo „valstiečių“ parengtas Statuto pataisas antradienį po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 20 parlamentarų. Gruodžio 10 d. šis klausimas turėtų vėl sugrįžti į plenarinių posėdžių darbotvarkę.Seimo narys Algimantas Salamakinas mano, kad bus linksma, nes Seimo valdyba daugiausia sprendžia komandiruočių klausimus, kas kur važiuoja. Politikas rekomendavo viešai transliuoti ir frakcijų posėdžius. „Bus visai linksma“,– prognozavo jis.
Parlamentaras Povilas Urbšys mano, kad siūloma posėdžių transliacija nukreipta į norą neva demaskuoti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.Jis pažymėjo, kad Seimo valdyba svarsto klausimus, kurie daugiau susiję su Seimo darbo organizavimu, o ne su įstatymų leidyba. „Čia norima padaryti cirką“, – mano P. Urbšys.

 

Skaitykite: https://www.delfi.lt/

 

A.Ufarto nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 13 d., Trečiadienis

Valdančiųjų planas pavyko: R. Žemaitaitis išverstas iš posto

Antradienį Seime rengiama R. Žemaitaičio nuvertimo procedūra.

Valdančiųjų planas iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavaduotojo pareigų išversti neseniai dar koja kojon su valdančiaisiais ėjusį „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį Remigijų Žemaitaitį pavyko.

 Už R.Žemaitaičio atstatydinimą iš pareigų balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 5 parlamentarai, vienas biuletenis buvo sugadintas. Atstatydinti Seimo vicepirmininką reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.


Dar prieš balsavimą Seimo tribūnoje R.Žemaitaitis dėkojo už garbę vadovauti Seimo vicepirmininko pozicijai. Tai, anot jo, padėjo jam įgauti daugiau patirties kaip jaunam politikui.

Labiausiai, kas mane supriešino – mano vidų ir mano, kaip teisininko, duotą priesaiką, kai buvo praeitais metais svarstomas politinių partijų kontrolės įstatymas, kada mes pažeisdami Seimo statutą, skyrėme finansavimą vienai politinei partijai, kuri net nelaimėjo Seimo rinkimų, o įkūrė frakciją.

Vėliau tas finansavimas buvo pripažintas neteisėtu“, – Seimo tribūnoje kalbėjo R.Žemaitaitis.

Tvarkietis teigė, kad nėra nurodyta jokios jo ar jo komandos kaltės. „Tai daugiau asmeniniai ginčai, asmeniniai konfliktai ir bandymas išspręsti asmenines problemas“, – kalbėjo parlamentaras. R.Žemaitaitis pats nesutiko trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų ir aiškino, kad politinės situacijos nėra apsvarsčiusi jį į pareigas delegavusi partijos taryba.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, kad reikia kalbėti apie tai, kuo pavirto valstiečiai. Seimo rinkimų metu, anot jo, jie sakė, kad yra kitokie, kad su teistomis partijomis niekada neis kartu.

„Praėjo du metai, raumenys sustiprėjo ir buvo pasakyta: „Žinote, politinė aritmetika, o vertybės gali palaukti“. Tada buvo sudarytas susitarimas, kurio metu atsirado tvarkiečiai.

Jūs padarėte tai, ko gyvenime nebuvo Seimo istorijoje – pradėjote pardavinėti savo frakcijos narius. Padarėte juos kaip lizinginius. Dar, kitaip tariant, jūsų lyderis pradėjo užsiiminėti politiniu savadavimu.

Neva gelbėdami tvarkiečius nuo byrėjimo, jūs ištiesėte visą Širinskienę“, – sakė P.Urbšys, o tuo tarpu Dainius Gaižauskas jam iš Seimo riktelėjo, kad šis galvotų, ką kalba. P.Urbšys teigė, kad yra už valstybės stabilumą. „Ar neatrodo mums visiems, kad keldami tas politines dulkes, paskandiname gerus darbus, kuriuos padarome? Kas tas žmogus, kuris čia tas visas politines dulkes kelia? Užsidarykite visi kambarėliuose ir kiekvienas sau pamąstykite“, – ragino P.Urbšys.

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Lapkritis mėn. 11 d., Pirmadienis

„Būtų šaudžiusi“ virto provokacija

teatras.jpgPanevėžio Juozo Miltinio dramos teatre skandalas veja skandalą. Imta nerimauti ir dėl artėjančio premjerinio spektaklio, neva bandysiančio toliau kiršinti visuomenę holokausto klausimu. Už bandymą sustabdyti įvykius teatre žinoma panevėžietė gavo smūgį į paširdžius ir rengiasi kreiptis į advokatus. 

Kultūros ministerijos deleguota į Panevėžio teatro meno tarybą, K.Masiulytė-Paliulienė jau anksčiau neslėpė pasipiktinimo statomu spektakliu pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Perskaičiusi gautą lenkų dramaturgo Michalo Valčako scenarijų spektakliui moteris pareiškė, kad tai yra provokacija, kad jis sukels didžiulį rezonansą ne tik Lietuvoje, įžeis žydų tautą.

„Jauni žmonės nesupranta, ką daro. Veiksmas vyksta IX forte, kuris paverstas pramogų centru. Lankytojus prie durų pasitinka klounas. Ten ateina pramogauti ir mokiniai su mokytoja, jie randa žmonių kaulus, žaidžia su jais. Tas tekstas per silpnas tokiai temai kaip Holokaustas atskleisti“, – pasakojo pašnekovė.

Seimo narys A.Anušauskas pagal scenarijaus braižą supratęs, kad prie jo rašymo bus prisidėjusi pati R.Vanagaitė. Scenarijus Seimo nariui irgi pasirodė per silpnas.

„Save ji įvardija kaip „persona non grata“, pasišaipo, kad dirba Putinui. Matosi, kad norėjo vystyti liniją „atkeršysiu visiems“. Vanagaitė mėgina pasinaudoti situacija, bet aš į tai nekreipčiau dėmesio. Po ankstesnių jos išsišokimų žinau: kad ir kokį šlamštą parašys, turės palaikymo komandą“, – teigė A.Anušauskas.

Būtent todėl jis manė, kad K.Masiulytė-Paliulienė per daug dramatizuoja.

Daug kritiškiau buvo nusiteikęs Seimo narys Povilas Urbšys. Jis netikėjo, kad jo bendražygė judėjime „Kartu“ K.Masiulytė-Paliulienė galėjo taip atsiliepti apie žydus.

Jau vien teatro vadovų pasirinkimas remtis R.Vanagaitės knyga, kurioje iškraipyta istorija, jam pasirodė neleistinas.

„Keista, kad teatro vadovai bando kurti teatrą per pigius skandalus. Jie nesuvokia, kad yra ne kas kita, o teatro duobkasiai. Bandoma bet kokia kaina šokiruoti žiūrovus primityviais išraiškos būdais, keiksmažodžiais, spjaudymais – tai rodo, kad Panevėžio teatras yra giliame dugne“, – sakė politikas.

Jis irgi įsitikinęs, kad scenarijus derintas su R.Vanagaite, jai tiko.

„Netgi Efraimas Zuroffas, Seime paprašytas pateikti įrodymus, jų nepateikė, o Vanagaitės kūrinys sukurptas pagal KGB archyvų medžiagą, bandoma įteigti, kad lietuvių tapatybėje žydšaudys neatsiejama savybė. Šituo pastatymu jie ieško supriešinimo tarp tautų“, – piktinosi P.Urbšys.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 3 iš 154