Straipsniai

2019 m. Lapkritis mėn. 11 d., Pirmadienis

2020-ųjų biudžetas: iš ko imsime, kam duosime

Pirmieji ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymai Seime sujaukė optimistinius Vyriausybės planus. Aiškėja, jog valstybės piniginėje vėl veriasi skylės, kurias teks kamšyti. Ar įmanoma tvarkytis taip, kad surenkamų milijardų pakaktų?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ekonomistas Povilas GYLYS, Seimo nariai Povilas URBŠYS ir Artūras SKARDŽIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Tai, kad mes surenkame pinigus, yra vienas dalykas. Bet ar mes juos efektyviai panaudojame ir kaip atsiliepia kai kurie Seimo sprendimai? Kokia būtų jūsų, gerbiamas Povilai, nuomonė?

P.URBŠYS: Kad ir kaip būtų, biudžetas atspindi didesnį ar mažesnį suvokimą, kas yra valstybė ir ką mes kuriame. Dabar yra madinga kalbėti, kad kuriame gerovės valstybę. Kalbėdami apie gerovės valstybę, vis dėlto daugiau ar mažiau kalbame, kaip reikia teisingai paskirstyti tai, ką valstybė gauna surinkusi mokesčius. Daugiau yra kalbama ne apie gerovės valstybę, o apie globos valstybę. Globos valstybėje daugiau kalbama apie institucines galias ir apie institucinius biudžetus, ir apie biudžeto padalinimus. Daugiau kalbama apie institucinį įgalinimą. Jeigu kalbame apie šį biudžetą, kuris yra pateiktas, tai nieko naujo čia nėra. Tos socialinės mūsų problemos yra spendžiamos taip - iš vieno paimk, kitam duok. Gerovės valstybė visų pirma yra susijusi su tuo, kad joje vyrauja ne institucijos įgalinimas, nėra viešosios ir administracinės galios suabsoliutinimo, o žmogaus galimybė dirbti ir oriai gyventi toje valstybėje. Pas mus žmogus, kuris gauna mažiausias pajamas, turi kreiptis į socialinį skyrių su ištiesta ranka, kad būtų užtikrintas jo egzistavimas šioje valstybėje. Kad jam liktų daugiau atskaičius mokesčius ir kad jis galėtų ne iš socialinio skyriaus parsinešti pinigų, o gauti normalų atlyginimą. Jeigu kalbėsime apie biudžetą, reikėtų mums atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės rekomendacijas, kuriose konstatuojama: „programinis biudžetas Lietuvoje iš esmės sukurtas, tačiau jis nėra tinkamai orientuojamas į rezultatus, kurie turėtų užtikrinti teigiamus pokyčius visuomenės gyvenime. Toks biudžetas nesuteikia pagrindo kalbėti apie rezultatus, pasiektus kasmet naudojant 9 mlrd. valstybės biudžeto lėšų, o atsiskaitymas nesuteikia naudingos informacijos sprendimams priimti“. Mes matome tai, kad Valstybės kontrolė konstatuoja, jog pas mus yra sukuriamas ydingas biudžetas ir mes tame ydingumo rate nuolat sukamės. Formuojant biudžetą, nėra keliami tokie tikslai, kurie vienaip ar kitaip išvestų mūsų valstybę į tam tikrą kitą kokybę. Ar šiandien tos rekomendacijos yra įvykdytos ir kiek neįvykdytos? Valstybės biudžeto valdysenos pertvarkoje yra fiksuojama, kad rekomendacijos vėluojamos įgyvendinti ir turime tokią problemą, kad mes savo biudžetinius pinigus administruojame blogiau. Valstybė su savo biudžeto pinigais elgiasi labai atsainiai. Negana to, pas mus viskas pastatyta aukštyn kojom. Įsivaizduokite, Vyriausybė atsiskaito už savo veiklą ne metų gale, ne tada, kai atsiskaito kitos institucijos, kaip jos panaudojo biudžetinius pinigus, bet atsiskaito pavasarį. Valstybės kontrolė atkreipė į tai dėmesį. Tam apibūdinti yra geras žodis - „bardakas“.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2019 m. Lapkritis mėn. 08 d., Penktadienis

Po skandalo Neringoje Seime siūloma uždrausti pernuomoti savivaldybės būstus

Palanga laukia ilgojo savaitgalio

Seimas priėmė svarstyti socialdemokratų pasiūlymą uždrausti savivaldybėms pernuomoti būstus. Toks sumanymas kilo išaiškėjus, kad Neringos savivaldybėje politikai ir tarnautojai gautus butus pernuomoja poilsiautojams. Tiesa, ne visi Seimo nariai liko sužavėti pataisomis ir pavadino jas perteklinėmis.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą pasiūlė siūlo penki socialdemokratai: Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Bronius Bradauskas ir Linas Balsys. Įstatymo rengėjai nurodo, kad šiuo metu nėra uždrausta gautus būstus išnuomoti kitiems. „Projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. Ši nuostata panaikina galimybę pasipelnyti asmenims (šeimoms) pernuomojant iš savivaldybės nuomojamą būstą ir padidina socialinio būsto prieinamumą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Už įstatymo pakeitimą iš 69 balsavo 52, prieš – 1, susilaikė – 16 Seimo narių.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pateikdamas įstatymo pataisą tikino reaguojantis į skandalą kilusį Neringoje. „Nutiko, kad aiškiai nebuvo fiksuota įstatyme, kad savivaldybinį būstą negalima pernuomoti ir kai kas savivaldybių būstą panaudojo pelno gavimui“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.


„Sveikintinas pavyzdys, kai politinės partijos atstovai, dėl kurių buvo suabejota skaidrumu, inicijuoja įstatymo pataisas“, – kalbėjo P.Urbšys.

 

Tačiau keli Seimo nariai išsakė abejones ar nepritarimą tokioms pataisoms. Jie klausė, ar draudimas subnomuoti savivaldybių būstą nėra perteklinis. Artūras Skardžius tikino manantis, kad tai parlamentinės kontrolės klausimas ir nereikėtų „kaišioti“ saugiklių.

Nuotr. J. Kalinsko

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Seimas uždegė žalią šviesą privalomam vaikų skiepijimui

skiepai.jpgKetvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.
Savo ruožtu Povilas Urbšys pritardamas, kad reikia padaryti viską, kad vaikų sveikata būtų apsaugota, iškėlė ir finansavimo klausimą. „Visi žinome, kad ir pragaras grįstas gerais norais, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacinės įmonės su konkrečia produkcija. Didžioji Britanija šiandien išleidžia procentaliai mažiau lėšų iš savo biudžeto skiepų kompensavimui. Tad jei šitas siūlomas variantas įveda skiepų privalomumą, tada turime pripažinti, kad tikrai taip galėtume elgtis, jei būtume turtingesni nei Didžioji Britanija. Akivaizdu, kad iš karto atsiras problemos su didesniu biudžeto asignavimų skyrimu tiems, kurie neįgali apmokėti skiepų. Švelniai tariant, tokie siūlymai neatrodo rimtai arba parodo, kad farmacinių įmonių interesai Seime yra stipriai įsišakniję“, – dėstė jis. Įstatymo projekto svarstymas numatytas gruodžio mėnesį Sveikatos reikalų komitete. Kaip papildomi komitetai numatyti – Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos.
Skaitykite:
https://www.tv3.lt/

123rf.com nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 07 d., Ketvirtadienis

Mero bylą konservuos „amžinas ligonis“?

teismui.jpgSukčiumi pripažintas teisiamasis vėl susirgo, tik šįkart jau taip iš teismo nebesityčiojo – pateikė medikų pažymą. Kai kas jau klausia, ar tik neprasidėjo pasaka be galo – Panevėžio vadovui Ryčiui Račkauskui naudingas bylos vilkinimas? 

Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui pirmadienį vėl neprireikė prašytis laisvadienio ir vykti į Šiaulius. Korupcijos byla vėl sustabdyta.

Šiaulių apygardos teisme R.Račkausko ir kitų teisiamųjų bylos posėdis neįvyko dėl nuolat sergančio teisiamojo – viešųjų ryšių specialisto Mariaus Vaupšo naujo sunegalavimo.

Kaip vakar sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas, dar praėjusios savaitės pabaigoje buvo pranešta, kad teisiamasis serga.

Šioje byloje liudijęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžyje viršininkas, Seimo narys Povilas Urbšys neatmetė galimybės, kad tokiu būdu siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą, o tai būtų naudinga teisiamam merui R.Račkauskui. Nuteistas jis netektų pareigų.

„Toje byloje ant kortos pastatyta labai daug“, – sakė seimūnas.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/mero-byla-konservuos-amzinas-ligonis

2019 m. Lapkritis mėn. 06 d., Trečiadienis

Seimo komitete – diskusijos dėl parlamentarų algų

Seimo komitete – diskusijos dėl parlamentarų algų

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pateikė siūlymą Seimo nario bazinį atlyginimo dydį kelti tik nuo kitos kadencijos. Šiam politiko siūlymui komitetas nusprendė nepritarti. Už P. Urbšio siūlymą balsavo du Seimo nariai, prieš – trys, susilaikė šeši Seimo nariai.

 P. Urbšys akcentavo, kad bazinio atlyginimo kėlimas yra tiesiogiai susijęs ir su Seimo narių atlyginimų didėjimu. „Prisipažinkime, kad mes kalbame ir apie savo atlyginimą, nes būtent šitas įstatymas apibrėžia ir mūsų statusą ir liečia mus tiesiogiai“, – komiteto posėdyje teigė P. Urbšys.

„Pagal dabartinį siūlomą variantą preliminariais paskaičiavimais mums kas mėnesį (atlyginimas – ELTA) padidės 66 eurais. Iki kadencijos pabaigos tai yra 700 eurų. Biudžetui tai atsieis apie 100 tūkst. eurų“, – preliminarius skaičius, kiek padidėtų Seimo nario atlyginimas vardino politikas. Aš labai norėčiau, kad mes ne populizmu užsiiminėtume, o matytume visą vaizdą.

P. Urbšys komiteto nariams priminė, kad Seimo statute yra labai aiški nuostata, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo didinimo turėtų įsigalioti tik naujai išrinktam Seimui.

„Siūlau mums vis dėlto patiems įsiklausyti į Statuto nuostatas ir pritarti mano siūlymui, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis Seimo pirmininkui, Seimo pareigūnams, Seimo nariams taikomas nuo kito naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Tai būtų moralinis solidarumo aktas“, – siūlymo svarbą akcentavo P. Urbšys.

Tačiau toks siūlymas Socialinių reikalų ir darbo komiteto palaikymo nesulaukė. Socialdemokratas Algirdas Sysas tokį P. Urbšio siūlymą vadino populistiniu.

 „Noriu priminti, kad Seimo narių koeficientai iki šiol yra mažesni negu buvo 2008 metais. (..) Nuo kitos kadencijos Seimas atmetė tą siūlymą kartu išmesdamas arba palikdamas ant ledo dalį valstybės pareigūnų, tarnautojų, nes tame įstatyme buvo ir kitos kategorijos“, – savo nuomonę išsakė A. Sysas.

„Aš labai norėčiau, kad mes ne populizmu užsiiminėtume, o matytume visą vaizdą“, – teigė Seimo narys.

Nuotr. V. Liaudanskio

Skaitykite: https://www.diena.lt

2019 m. Spalis mėn. 26 d., Šeštadienis

Ginklų sudėti nesiruošia – kalba, kad į Seimą dar gali grįžti klausimas dėl Pranckiečio likimo

Viktoras Pranckietis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vis dar nesijaučia pralaimėjusi mūšį dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Buvusio bendražygio žiniomis, LVŽS jau ruošia atsakomąjį smūgį – ieško būdų dar šioje Seimo sesijoje pakartoti visą V. Pranckiečio atleidimo procedūrą.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė toliau tęsti gautų skundų dėl pirmojo balsavimo procedūrų rengimo tyrimą. Anot buvusio LVŽS frakcijos nario Povilo Urbšio, tai reiškia, kad bus stengiamasi pačią atleidimo procedūrą praėjusį antradienį palaiminusį Seimo valdybos posėdį paskelbti neteisėtu. „Yra aiškūs požymiai, kad V. Pranckiečio medžioklė su varovais nesibaigia. Nes Etikos ir procedūrų komisijos norą toliau kapstytis ir nagrinėti, ar valdybos posėdis buvo teisėtas, ar ne, kurio pasekoje atsirado neeilinis Seimo posėdis. Aiškiai rodo, kad nėra atsisakyta visiškai šitą temą padėti į stalčių. Norima pabandyti atgaivinti per procedūros pradžią“, – sakė jis.

Šią savaitę buvo rengiamas tik pakartotinis balsavimas , taisyta procedūros pabaiga – slaptas balsavimas. P. Urbšio teigimu, bus bandoma ją pradėti visiškai iš naujo.

„O dabar matyti, kad pabaiga jiems gavosi ne tokia, kokios jie norėjo. Tai jie norėtų „filmą atsukti atgal“ ir per Etikos ir procedūrų komisiją pripažins, kad valdybos posėdis buvo neteisėtas dėl neeilinio posėdžio ir bus galimybė grįžti atgal“, – pasakojo politikas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad šis klausimas bus keliamas dar šioje Seimo sesijoje, P. Urbšys paaiškino valstiečių elgesio motyvus.

„Man atrodo, kad čia neatmeskime ir to dalyko, kad galima kvestionuoti, kad pats procesas kilo iš neteisės, ar galima jį vadinti teisėtu?“ – klausimą kėlė P. Urbšys.

„Žinant tų medžiotojų užsispyrimą ir azartą, aš tikrai nenustebsiu“, – teigė jis.

Jo teigimu, keliami klausimai ir dėl galimo V. Pranckiečio naudojimosi tarnybine padėtimi.

„O dar lygiagrečiai yra platinama informacija, susijusi su V. Pranckiečiu, neva, piktnaudžiavimu savo užimamomis pareigomis: ar jis gyvena, ar negyvena (Seimo, aut. p.) viešbutyje, ar nesinaudoja savo tarnybine padėtimi važinėdamas kiekvieną sykį namo. Akivaizdu tai, kad ant tų žarijų kraunamas naujas lauželis“, – sakė P. Urbšys.

 

Skaitykite:https://www.delfi.lt

Nuotr. A. Ufarto

2019 m. Spalis mėn. 22 d., Antradienis

Siūlo paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, data – 2020 m. sausio 19 d.

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentarų grupė, vadovaudamasi Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, įregistravo tai numatantį nutarimo projektą.

Paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus siūlo Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Juozas Baublys, Viktoras Pranckietis, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Ričardas Juška, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna. „Pasirašiau ant projekto, kadangi buvo toks reikalavimas kažkada pavasarį, kad, jeigu neatstatydins manęs, tai tada reikės organizuoti išankstinius Seimo rinkimus. Tai manau, kad toks pasiūlymas gali skintis kelią“, – antradienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po nesėkmingo bandymo patraukti Viktorą Pranckietį iš užimamo posto, priminė, pasak jos, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pažadą skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei Seimo pirmininko nepavyks atstatydinti.

Politikės teigimu, lapkričio 7 dieną pirmalaikių rinkimų projektas bus pateiktas parlamentarų svarstymui. „Mes ėmėmės šios iniciatyvos, perregistravome savo pačių vasarą teiktą projektą ir jau renkame parašus. Turiu pagrindo manyti, kad lapkričio 7 dieną galėsime pateikti šį dokumentą jūsų ir mūsų visų sprendimui“, – Seime po paskelbtų balsavimo rezultatų dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu kalbėjo ji.

Tuo tarpu kiti parlamentarai plenarinių posėdžių salėje laidė kandžias replikas valstiečių bei jų lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu. „Man atrodo, kad tikrai yra pagrindo skelbti nepasitikėjimą komisija. Kas čia per rezultatai tokie“, – juokavo mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Politikas, vertindamas balsavimą dėl Seimo pirmininko, sveikino, pasak jo, sveiką protą išlaikiusius valdantiesiems priklausančius parlamentarus.

„Pasirodo, kad imuninė sistema tarp valdančiųjų veikia, sveikas protas dar paima viršų, dar yra Seimo narių, kurie įsivaizduoja, kad nėra bandoje, kurią turi ganyti vienas piemuo“, – kalbėjo parlamentaras.

 

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

Nuotr. R. Danisevičiaus

2019 m. Spalis mėn. 22 d., Antradienis

Lemiamo balsavimo laukiantis Pranckietis: natūraliai žmogiškai jaudinuosi


Povilas Urbšys

Antradienį Seime numatytas balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo iš pareigų, nepaisant teisinių ginčų, neatšaukiamas. Pats parlamento vadovas teigia laukiantis lemiamo balsavimo su jauduliu.

„Natūraliai žmogiškai jaudinuosi ir viskas čia yra taip, kaip turi būti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas teigė manantis, kad klausimas dėl jo atleidimo liks darbotvarkėje ir dėl to bus balsuojama.

„Manau, kad niekas darbotvarkės nekvestionuos. Klausimas įrašytas ir pasirašytas“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis patvirtino, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), keldamas klausimą, ar galima Seime dėl pareigūno atleidimo balsuoti du kartus tos pačios sesijos metu.

„Bet kokiu atveju (kreipimasis į KT bus – LRT.lt), nes du kartus negalima svarstyti, palankus ar nepalankus. Vis tiek reikės kreiptis tam, kad sužinotume, ar kitą kartą tokie precedentai yra galimi“, – pažymėjo V. Pranckietis.

„Niekas nesivaiko posto. Visi nori turbūt sužinoti tiesą ir ar teisingai yra elgiamasi, ar eilinį kartą kas nors bando padaryti nebūtinai taip, kaip būtų teisėta ir teisinga“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad antradienį Seime balsavimas dėl nepasitikėjimo parlamento pirmininku V. Pranckiečiu tikrai įvyks. Tiesa, jis teigė nežinantis, ar valdantiesiems užteks balsų atleisti parlamento vadovą.

Antradienio parlamento posėdis vėl prasidėjo nuo ginčų dėl balsų skaičiavimo grupės, kuri turėtų skaičiuoti slapto balsavimo dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio rezultatus. Pirmiausia siūlyta, kad vienas iš balsų skaičiavimo grupės narių būtų buvęs „valstietis“, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Tačiau šis pats ironizuodamas pareiškė, kad nori būti pašalintas iš grupės narių.

„Prisipažįstu, kad neturiu tų stebuklingų galių, kad galėčiau padauginti balsų skaičių. Kiek suprantu, nepasitikėjimas balsų skaičiavimo komisija buvo išreikštas, nes jie neatliko evangelinio stebuklo ir trijų balsų „prieš“ nepadaugino iki 71. Aš tokių stebuklingų galių neturiu, prašau mane iš komisijos pašalinti“, – sakė P. Urbšys. Vietoje jo Mišri grupė į balsų skaičiavimo komisiją delegavo Vytautą Baką.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

Nuotr. J. Stacevičiaus

2019 m. Spalis mėn. 21 d., Pirmadienis

Kodėl šlubuoja viešasis sektorius

am.jpgApie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, Lietuvos geležinkelių asociacijos vadovas Tomas KERŠIS, profesorius, ekonomistas Povilas GYLYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kai kalbama apie viešąjį sektorių, tai klausantis kalbų iš Seimo tribūnų, susidaro toks įspūdis, kad čia yra parazituojančių žmonių, kuriuos reikia optimizuoti, mažinti skaičių, didinti pelnų skaičių. Pažvelkime į mediciną, kur bet kokių lėšų mažinimas atsisuka prieš tą žemiausią grandį - atleidinėja sanitares ir pan. O jei dar pasako žodį „reforma“, tai išvis norisi bėgti nuo jų visų. Tad kas gi vyksta pas mus šiame visuotiname sektoriuje?

P.URBŠYS: Galbūt pirmiausia reikėtų pasakyti, kas tai yra tas viešasis sektorius. Nes jeigu mes kalbame apie valstybės ir žmogaus santykį, tai tas santykis reiškiasi per tam tikrų paslaugų teikimą žmogui, kurio mokesčiais yra išlaikoma valdžia. Jei mes dabar kalbame apie gerovės valstybę, tai labai daug priklauso nuo viešojo sektoriaus, ar viešasis sektorius yra socialiai teisingai orientuotas į žmogaus kasdienius poreikius. Į viešąjį sektorių įeina ir švietimas, ir socialinės srities darbuotojai, net ir kultūros darbuotojai ir, be abejo, su tuo yra susiję valstybės tarnautojai, statutinių pareigybių asmenys. Vidaus reikalų ministerija yra būtent ta institucija, kuri suskaičiuoja, kiek yra dirbančių viešajame sektoriuje. Pabandžiau pagal jų gautus duomenis susigaudyti, koks yra tas skaičius. 2016 m. Vidaus reikalų ministerija viešojo sektoriaus ataskaitoje nurodo, kad tame sektoriuje dirba daugiau kaip 379 tūkst. žmonių. 2017 m. nurodo, kad viešajame sektoriuje dirba per 286 tūkst. Matome, kad daugiau kaip 100 tūkst. žmonių kažkur dingo. Galima sakyti, kad buvo drastiškai sumažintas viešasis sektorius ir žmonėms sudaromas įspūdis, kad galų gale sumažėjo biurokratų. 2018 m. ta pati Vidaus reikalų ministerija pateikia, kad viešajame sektoriuje vidutiniškai dirba per 345 tūkst. žmonių. Nesuprantu, kaip gali būti svyravimas šimtais tūkstančių. Manau, kad viskas priklauso pagal poreikį. Jeigu yra poreikis parodyti, kad kažkas vyko sistemoje, dažniausiai yra rodoma, kiek sumažėjo žmonių viešajame sektoriuje. Kuriamas įvaizdis, kad kuo mažiau dirbs viešajame sektoriuje, tuo bus mažiau biurokratų. Kai tais skaičiais pradedama manipuliuoti, tai ta regimybė yra ir kuriama. Aišku yra problema, kad gyventojų skaičius yra drastiškai sumažėjęs. Tie, kurie turėtų gauti paslaugas iš valstybės, jų skaičius mažėja, o tų, dirbančių viešajame sektoriuje, kurie teikė paslaugas, tarsi nemažėja. Tai gal ir jojama „ant to arkliuko“, kad norima pasakyti, jog štai valstybėje pokyčiai vyksta, pažiūrėkite į skaičius. Tais atvejais, kai skaičiai nėra tikslūs, labai lengva pademonstruoti, kad skaičių mažėjimas yra kažkoks pozityvas. Tačiau kažkodėl niekas nekalba apie paslaugos kokybę. Man atrodo, kad apie tai reikia kalbėti. Jeigu sumažino dirbančiųjų skaičių, tuomet reikėtų kalbėti, kaip tos paslaugos kokybė pagerėjo. Dabar, kiek vyksta tų optimizacijų, tai jos pirmiausia yra paremtos instituciniu interesu. Jei paslauga buvo artimesnė žmogui, kurią jis galėjo gauti, pavyzdžiui, Panevėžyje arba Rokiškyje, optimizuojant yra padaroma taip, kad ta paslauga atitolsta nuo jo ir jam tada reikia važiuoti vos ne pusę šimto kilometrų, kad galėtų išspręsti savo problemas. Įdomiausia tai, kad optimizuojamo įstaigos administracinio aparato, kuris yra įtvirtintas Vilniuje ar kažkur Kaune, krėslai išlieka nepajudinti. Optimizavimas vyksta tos žemesnės grandies atžvilgiu. Dėl paties kuriamo įvaizdžio, kas yra viešasis sektorius, jau yra atskira kalba.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

2019 m. Spalis mėn. 20 d., Sekmadienis

Politiniai vaidai Panevėžyje su nacizmo dvelksmu: dėmesį patraukė politikės vyras

180308078-d6bf974d-8566-4418-86c0-9a16e878ccf2.jpg

Spalio pradžioje Vyriausybė nusprendė duoti dar mėnesį Panevėžio miesto savivaldybei, kad ši paskirtų etikos komisijos pirmininką ir tokiu būdu išvengtų tiesioginio valdymo įvedimo. Patvirtinti etikos komisijos pirmininką galimai trukdo ne vien kandidatės į šią poziciją savybės – kolegoms užkliūna jos gyvenimo draugas ir neva netinkamos jo pažiūros.
Tačiau panašu, kad problema, susijusi ne tik su etikos komisijos pirmininko pareigomis, bet ir su politinėmis kovomis tarp mero Ryčio Mykolo Račkausko ir buvusio jo konkurento, Seimo nario Povilo Urbšio. Bandė patvirtinti tris kartus Pavasarį įvykus savivaldybių tarybų rinkimams, buvo numatyta, kad audito, antikorupcijos ir etikos komisijų vadovų pozicijos Panevėžio mieste bus patikėtos opozicijai. Opoziciją sudaro konservatorių, valstiečių ir visuomeninio komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ frakcijos. Būtent šios frakcijos ir pasidalijo minėtų komisijų pirmininkų postus. Audito ir antikorupcijos komitetų pirmininkai buvo patvirtinti, tačiau patvirtinti etikos komisijos pirmininkės, į kurią komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ frakcija deleguoja P.Urbšio bendražygę ir padėjėją apygardoje Viktoriją Polzunovaitę, nepavyko jau tris kartus.
Anot P.Urbšio, problema yra ne kandidatė ar jos tinkamumas šiai pozicijai, o dabartinio miesto mero ambicijos ir nuoskaudos. „Susidarė įspūdis, kad dėl mero ambicijų buvo pradėti stabdyti klausimai, susiję su frakcija „Kurkime jaukų miestą KARTU“. Galima paaiškinti taip, kad būtent Rytis Mykolas Račkauskas, ko gero, nelabai gali atleisti tiems komiteto nariams, kurie yra judėjimo „KARTU“ nariai, kurie nepakluso jo norams išdraskyti judėjimą ir nenuėjo paskui jį. Būtent V.Polzunovaitė buvo vienas iš aktyviausių žmonių, kuris priešinosi judėjimo draskymui. Kita vertus, taip pat norima tarsi supriešinti opozicijoje esančias frakcijas – vieni yra geriečiai, kiti yra blogiečiai“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo narys.
Susiklosčius esamai sitaucijai, Seimo narys P.Urbšys ragino atkreipė dėmesį į paties Panevėžio miesto mero reputaciją. „Meras, kuris turi kriminalinį šleifą, daugumai nekelia abejonių. O Lietuvos kariuomenės kariškis jiems kelia įtarimų“, – teigė P.Urbšys. Primename, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai, susiję su galimai korupcine R.M.Račkausko veikla, kai šis galimai piktnaudžiavo savo padėtimi.
Skaitykite:
https://www.lrytas.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 4 iš 154