Straipsniai

2019 m. Gruodis mėn. 03 d., Antradienis

Seime – tyla prieš audrą: viskas prasidės po biudžeto

Ramūnas Karbauskis

Valdančiosios koalicijos oponentų nuomone, situacija iš ties įdomi, ir ne tik J. Narkevičiaus klausimas gali spręstis po biudžeto priėmimo – galbūt ir premjero politinė ateitis.

Lietuvos Liberalų sąjūdžio atstovas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas sutinka, kad po biudžeto priėmimo galima laukti gana drastiškų sprendimų – kad ir premjero Sauliaus Skvernelio pasitraukimo. Anot jo, viskas tik laiko klausimas.

„Mano įsitikinimų valstiečių uždavinys – užsitikrinti pajamas į biudžetą. Šiandien net ir su konservatorių pagalba jiems pavyko patvirtinti akcizų įstatymą, kas jau duoda kažkiek milijonų. Dar lieka 4 mokestiniai įstatymai. Jei pavyksta priimti įvairių susitarimų būdų dar tuos 4 mokestinius įstatymus, jie padengia visus savo įsipareigojimus. Aš sakau, kad tai bukas įstatymas – prisižadėti populistiškai, lengvabūdiškai, o tada apmokestinti tautą, kad tie pinigai būtų surinkti“, – DELFI sakė E. Gentvilas.


Jis sakė suprantantis, kad dabar S. Skvernelis negali ardyti valdančiosios koalicijos.

„O tada parodo koalicijos gyvybingumą, tai tampa tam tikru priešnuodžiu kovoje prieš prezidentą, kita vertus, jei S. Skvernelis nenorės ilgalaikėje perspektyvoje konfrontuoti su prezidentu, tai J. Narkevičių atleis, bet metų darbas – biudžetas, jau būtų padarytas. O po ir pačiam S. Skverneliui, nežinia, ar yra noras būti daugiau su tais valdančiaisiais. Manau, kad biudžeto patvirtinimas yra jo, kaip Vyriausybės vadovo moralinis įsipareigojimas. Jis negali dabar ardyti valdančiosios koalicijos, išeiti iš valstiečių“, – kalbėjo parlamentaras.


Buvęs valstiečių frakcijos narys, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys taip pat tikino, kad politinė dėlionė gali stipriai keistis po biudžeto priėmimo. O J. Narkevičių ministro posto valdantieji saugo net nebijodami konflikto su prezidentu.

„Galima sakyti, kad naudojamos antgamtinės priemonės, siekiant išsaugoti susisiekimo ministrą J. Narkevičių, net nevengiant susipriešinti su prezidentu G. Nausėda. Galima čia kalbėti, ar tą neskaidrumo taurė jau perpildyta, ar ją dar reikia pildyti. Bet faktas yra toks, kad tai pirmas labai didelis konfliktas. Valdantieji ant savo santarvės aukuro bando paaukoti prezidento autoritetą. Ar tai ilgai tęsis, lieka atviras klausimas, nes bet kokiu atveju reikės prezidento parašo ant biudžeto“, – priminė politikas.

P. Urbšys teigė nemanantis, kad prezidentas taip lengvai ims ir nusileis. „Galima sutikti ir su tais politikais, kurie sako, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija po biudžeto priėmimo gali likti prie suskilusios geldos. (…) Kalbama yra ne tik apie biudžeto priėmimą, bet ir apie pačios koalicijos tvarumą, keliant ultimatumus“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. D. Pipo

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Po įžeidžių kaltinimų lavinos suteikta daugiau laiko NSGK tyrimui dėl Rozovos veiksmų

Irina Rozova

Seimas ketvirtadienį nusprendė parlamentarės Irinos Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) suteikti daugiau laiko šiam tyrimui atlikti. Išsiaiškinti, ar I. Rozovos veiksmai sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, komitetui skirtas laikas iki kitų metų balandžio 30 d. Iš balsavusių 107 parlamentarų už pasisakė 88, prieš - 8, susilaikė 11.

Nepaisant to, kad sprendimas priimtas įtikinamu balsų skaičiumi, diskutuojant dėl NSGK pirmininko, „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko inicijuojamo tyrimo laiko pratęsimo, užvirė aštrios diskusijos ir įžeidinėjimai bei kaltinimai vieni kitiems.

 Opozicija kaltino D. Gaižauską vilkinant tyrimą, o šis tikino, kad NSGK turėjo siekį surinkti absoliučiai visą reikalingą informaciją dėl I. Rozovos.

 „Tyrimas nevilkinamas, daromas kokybiškai, buvo surinkta faktinė medžiaga, pirmiausia - įslaptinta informacija iš Valstybės saugumo departamento. Mums nepakako vienos pažymėlės, kaip kažkada buvo darytas NSGK tyrimas, mes surinkome absoliučiai visą informaciją“, - plenariniame posėdyje kalbėjo „valstietis“.

„Norint tyrimą atlikti kokybiškai, ši informacija turi būti išanalizuota ir tik tada priiminėjami sprendimai“, - pridūrė D. Gaižauskas.

Tačiau tokie argumentai įtikino ne visus parlamentarus. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, kad NSGK turėjo susitvarkyti per duotą laiką.

„Jeigu jūs apsiėmėte komisijos darbą organizuoti, tai jūs turite jį taip organizuoti, kad būtų suspėta laiku. Jeigu nespėjate, tai reiškia, kad kažkas nesugeba tą darbą organizuoti. Kyla klausimas, ar komiteto pirmininkas yra pajėgus tai daryti, ar jam rūpi kiti tikslai. Todėl aš nenoriu dalyvauti šiame farse“, - kalbėjo P. Urbšys

Nuotr. J. Elinskas

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

V. Bakas būgštauja dėl Rusijos ir Baltarusijos įmonių poveikio valstiečiams: siūlo plėsti NSGK tyrimą

V.Bakas anksčiau priklausė valstiečių frakcijai.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir valstiečių frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje. Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir valstiečiams, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.


„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „Facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.

 „Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas. V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.


Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.

Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą. Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Valdiški butai Seimo viešbutyje: nuo audringų pasilinksminimų iki gūžtos suaugusiems vaikams

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Povilas Urbšys

Galimybe nemokamai ar padengiant komunalines išlaidas gyventi Seimo viešbutyje Vilniaus centre, Gedimino prospekte, naudojasi pusė parlamentarų – beveik visi valdiški butai čia yra užimti. Į viešumą iškilus istorijoms apie tai, kad valdišku būstu kaip savu galėjo naudotis kai kurių parlamentarų atžalos, dalis kitų Seimo viešbutyje apsistojusių politikų stebisi, kad kolegoms kyla pagundų dar labiau pasigerinti ir taip išskirtines gyvenimo sąlygas.

Seimo statutas numato, kad, pageidaujant, parlamentarams gyventi su šeimos nariais gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje.

Jame gyvenantiems Seimo nariams, kurie nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybėje ir 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, nereikia mokėti už komunalines išlaidas.


Kiti parlamentarai, gyvenantys Seimo viešbutyje, turi susimokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Kaip informavo Seimo kanceliarija, parlamento viešbutyje užimti beveik visi butai – 70 iš 72. Už komunalines paslaugas šiuo metu moka trys viešbutyje gyvenantys parlamentarai.

Į viešumą iškilus istorijai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nuomojasi butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavo jo dukra, kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, jis atsisakė nuomos.


Taip pat šią savaitę nuomos sutartį nutraukė Seimo „valstiečiams“ priklausanti Laimutė Matkevičienė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys sakė, kad nėra seklys morka, kuris stebėtų viename pastate gyvenančius kolegas, kas apsistoję pas juos ir panašiai.

Jis prisiminė, kad praėjusios Seimo kadencijos pradžioje parlamento viešbutyje norinčių apsigyventi tautos išrinktųjų klausta, kiek yra šeimos narių. „Pas mane buvo sūnus, kuris tuo metu studijavo Vilniuje. Kur formaliai aš irgi galėjau paprašyti didesnio kambarių skaičiaus, bet aš atvirai pasakiau, kad mes tik su žmona būsime. Kiekvieną sykį į Seimą išrenkamas žmogus susiduria su tuo mažu skaidrumo testu. Jis prasideda nuo to, ar jis sako visą teisybę, ar ne, kas gyvens tame viešbutyje ir kiek jam tų kambarių priklauso. Tai kai kurie Seimo nariai galbūt sprendžia ne vien tik savo, bet ir šeimos narių problemas“, – pastebėjo P.Urbšys.

 

Nuotr. 15 min.lt

Skaitykite:https://www.15min.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Seimas imasi pataisų, kurios leistų kredito unijoms teikti paslaugas ne savo pajininkams

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „luko balandžio nuotr seimas“"Seimas spręs, ar leisti kredito unijoms teikti finansines paslaugas neturintiems jų pajų. Centrinei kredito unijai siūloma leisti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas priimti iš biudžetinių įstaigų, viešąsias paslaugas – pavyzdžiui, vandenį, elektrą, dujas, šilumą, komunalines ir elektroninių ryšių – teikiančių įmonių. Tokias pataisas Seimui pateikė valdantieji „valstietis“ Valius Ąžuolas ir socialdarbietis Andrius Palionis. Joms Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir paprašė antikorupcinio vertinimo.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys įtarė, kad su savo siūlymais dėl kredito unijų tam tikrų galimybių praplėtimo vienas pataisų iniciatorių V.Ąžuolas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Pasak P.Urbšio, V.Ąžuolas yra vienos kredito unijos pajininkas, buvęs jos stebėtojų tarybos narys, o dabartinis unijos vadovas yra parlamentaro visuomeninis konsultantas ir buvo „valstiečių“ kandidatas į merus. 
Skaitykite: https://www.15min.lt/

L.Balandžio nuotr.

2019 m. Lapkritis mėn. 25 d., Pirmadienis

Tik kitos kadencijos Seimo nariams siūloma taikyti didesnį pareiginės algos bazinį dydį

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Tik nuo kitos Seimo kadencijos Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo taikyti planuojamą padidinti valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam įstatymų projektui, kuriuo planuojama padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

 Jei Seimas pritartų P. Urbšio siūlymui, padidintas pareiginės algos bazinis dydis Seimo nariams būtų pradėtas taikyti „nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.“

P. Urbšys savo pasiūlymą argumentuoja tuo, kad tokia nuostata šiuo metu yra numatyta Seimo Statute.

 „Seimo Statute nustatyta, kad įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Siūlau nustatyti analogišką teisinį reguliavimą ir bazinio dydžio patvirtinimo įstatyme“, – sako P. Urbšys. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis siekia 173 eurus.


Lapkričio 21 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs siūlymui 3 eurais (iki 176 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

 

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Parlamentarai imasi savo ir kitų biudžetininkų algų didinimo, liko vienas žingsnis

Pinigai

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo inicijuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimas. Kaip numatyta teisės akto pataisose, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį ketinama didinti nuo 173 iki 176 eurų.

Po svarstymo įstatymo pataisoms pritarė 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 9.

Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms, yra 173 eurai. Šį dydį Vyriausybė siūlo 2020 m. padidinti iki 176 eurų.

Socdemas Algirdas Sysas, diskutuodamas dėl įstatymo projekto, tikino apgailestaujantis, kad politikams, parlamentarams, valstybės tarnautojams algos keliamos, jo teigimu, labai nežymiai, nors krizės laikai jau praeityje.

Ketvirtadienį svarstant minėtą įstatymo projektą, Seimui pristatyti ir keli siūlymai teisės akto pataisoms. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys siūlė didinti biudžetininkų algas, tačiau išskirti Seimo narių, tai yra jų algų padidinimą numatyti kitai parlamento kadencijai.

„Seimo nario alga didėtų 60 eurų. Tai galime numatyti kitai Seimo kadencijai“, – aiškino P. Urbšys.

Seimas jo siūlymui nepritarė. Parlamentas ketvirtadienį taip pat nepritarė Seimo nario Rimanto Jono Dagio iniciatyvai bazinį atlyginimo dydį pakelti iki 178 eurų.

Nuotr. D. Umbraso

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Urbšys siūlo dar daugiau viešumo: transliuoti ir komisijų posėdžius

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys siūlo numatyti, kad ne tik komitetų, bet ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams ir transliuojami Seimo interneto tinklapyje.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą svarstomoms Seimo Statuto pataisoms.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įteisinta, kad „komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.“

Nuotr. A. Ufarto

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Rusiškų trąšų skandalo tvaikas nedingo – užuot skyrę baudas valdininkai ėmėsi keistų manevrų

P.Urbšys vėl pliekė buvusį politinį bendrakeleivį R.Karbauskį.

Valdžios institucijos neriasi iš kailio dėl aukštų politikų globojamų rusiškų trąšų importuotojų – užuot nubaudę mokesčių išvengti bandžiusias įmones, valdininkai ėmėsi keistų manevrų.

Muitininkai pernai gyrėsi pričiupę rusiškas trąšas į Lietuvą įvežančias šalies įmones, kurios bandė išvengti beveik 8 milijonų eurų antidempingo muitų mokesčio.

Buvo pranešta, kad beveik trečdalį šių mokesčių gali tekti sumokėti Agrokoncernui, kurį valdo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Šios įmonės iš Rusijos įvežtose trąšose amonio nitrato buvo daugiau nei 80 proc., todėl šiems produktams taikomi antidempingo muitai.

Nors po esą sėkmingos muitininkų medžioklės praėjo daugiau nei metai, iždas žadėtų milijonų nesulaukė, o „Lietuvos rytui“ ėmus domėtis, kuo baigėsi valstybės pareigūnų ir verslininkų ginčas, paaiškėjo neįtikėtinų dalykų.


Pasirodo, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teismuose nagrinėjamos visos bylos dėl trąšų klasifikavimo sustabdytos – laukiama Europos Sąjungos teisingumo teismo (ESTT) išaiškinimo.

 Negana to, į šį teismą dėl galimai neteisingo antidempingo muito taikymo kreipėsi ne rusiškų trąšų importuotojai, bet jų skundų sulaukusi Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės. „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl pati komisija nesugebėjo išspręsti kilusio ginčo, šios institucijos Skundų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Viktoras Švedas aiškino, kad tarptautinio teismo prašoma priimti prejudicinį sprendimą: „Nenorėjome priskaldyti malkų, nes Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu šiek tiek skiriasi.“

„Atrodo, kad rusiškų trąšų tiekėjus jau bandoma ginti pasitelkus ne tik valstybines institucijas, bet ir tarptautinius teismus. To dar nėra buvę.

Net galingiems rusiškų trąšų verslo oligarchams tai nėra pavykę. Prieš keletą metų antidempingo politika nepatenkintos Rusijos įmonės nesėkmingai jau bandė ieškoti teisybės europinėse institucijose.

 Mokestinių ginčų komisija į ESTT kreipiasi tik išimtiniais atvejais. Aišku, tai naudinga rusiškų trąšų gamintojams ir importuotojams, kuriuos siekiama išmazgoti Europos Sąjungos institucijos rankomis.

Paprastai einama visiškai kitu keliu – nustatomi pažeidimai ir skiriamos baudos. Po to, jei nesutinki, gali samdyti advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškoti teisybės verslininkams kainuotų daug pinigų, bet kam tos išlaidos, jei gali bylinėtis valstybės sąskaita“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Politikas svarstė, kad tokiam komisijos žingsniui įtakos galėjo turėti į muitininkų akiratį patekusios verslo grupės ryšiai su valdančiaisiais: „Iš pradžių Agrokoncerno savininkas panaudojo savo politinę galią, kad Seime nebūtų tiriami jo verslo sandėriai ir ryšiai, o dabar matome, kad jam tarnauja ir valstybinės institucijos. Šio koncerno atžvilgiu jos yra tarsi paralyžiuotos.“

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 20 d., Trečiadienis

Lukiškių aikštės įstatymo projektą prašoma perduoti į ŠMK rankas

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „laurynas kasčiūnas žumbio“

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami Kultūros komitete jau dvejus metus užstrigusį Lukiškių aikštės įstatymo projektą perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

Jie primena, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimas po pateikimo pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą, nustatant, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Pagrindiniu šio įstatymo projekto svarstyme paskirtas Seimo Kultūros komitetas.

„Visi kylantys nesusipratimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo baigtųsi, jei įstatymo projektas būtų priimtas ir Lukiškių aikštė būtų pripažinta valstybinės reikšmės reprezentacine aikšte. Tačiau jau beveik dvejus metus šio svarbaus mūsų laisvės kovotojams, patriotinėms organizacijoms ir didelei daliai visuomenės įstatymo projekto svarstymas nejuda iš vietos ir yra įstrigęs Kultūros komitete. Todėl prašome minėto įstatymo projekto svarstyme pagrindiniu paskirti Švietimo ir mokslo komitetą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Seimo narių kreipimąsi remia ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://www.respublika.lt/

S.Žumbio nuotr.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 5 iš 157