Straipsniai

2020 m. kovas mėn. 25 d., Trečiadienis

Rezonansinį burbulą susprogdino teismas

Metų metus trukęs apklausų Panevėžio STT rūmuose, taip pat pas Panevėžio prokurorus maratonas ieškant korupcijos įrodymų rezonansinėje krepšinio čempionato byloje baigėsi tyrėjų fiasko Vilniaus teismuose.

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo dar 2018-ųjų rudenį priimtą sprendimą, kuriuo visiškai išteisinti buvęs Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, jo patarėjas Darius Simėnas, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bei dar keturi kaltinamieji dėl veiksmų, susijusių su pasirengimu 2011 m. Europos krepšinio čempionatui.

Šioje byloje septyni fiziniai asmenys ir LKF buvo kaltinti dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Panevėžio miesto savivaldybės lėšų įgijimo apgaule ir šių lėšų panaudojimo ne 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato reikmėms, bet vieno iš Panevėžio miesto viešbučių rekonstrukcijai. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, jog visų kaltinamųjų veiksmuose išties nebuvo jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių, o LKF ir Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta sutartis buvo realiai vykdoma ir ji nebuvo fiktyvi.

Bylą politizuota vadina ir buvęs Panevėžio meras, šiuo metu miesto Tarybos opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vitalijus Satkevičius. Anot jo, per septynerius metus byla lyg tyčia suaktyvėdavo prieš rinkimus. „Dėl tokių prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo mano sveikata ir geras vardas. Pasijutau esąs žlugdomas kaip politikas ir kaip žmogus. Drauge su manimi visą šį absurdą turėjo išgyventi mano šeima ir kiti artimieji. Šią bylą 2010-aisiais pradėjo Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys, vėliau tapęs politiku. Nekalti žmonės daugiau kaip 7 metus buvo tąsomi po tardymus ir teismus. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti Ombudsmeno įstatymą, kad tokias politizuotas bylas užkardytų dar jų pradžioje. Taip pat spec. tarnybų darbuotojams baigus tarnybą, turėtų būti bent 5 metus draudžiama kandidatuoti į politines pareigas“, – spaudai išplatintame pranešime teigia V. Satkevičius.

Seimo narys P. Urbšys atremia, jog ši rezonansinė baudžiamoji byla pradėta jam jau pasitraukus iš STT. „Tarybos narys painioja baudžiamąją bylą su tyrimo byla. Kai aš vadovavau STT Panevėžio padaliniui, buvo pradėta tyrimo byla. Baudžiamoji pradėta man ten nebesant. Man tikrai sunku atsakyti už kokybę baudžiamosios bylos, kuri pradėta man ten nesant“, – kalbėjo politikas. P. Urbšys teigia nematantis bylos sąsajų su politika.

„Tam pačiam Tarybos nariui reikėtų prisiminti, kad kai kėlė kandidatūrą į Seimą, jo atžvilgiu pagal baudžiamąją bylą jokie veiksmai nebuvo padaryti. Veiksmus, susijusius su įtarimais, STT inicijavo po rinkimų. V. Satkevičius pamiršo ir kitą svarbią aplinkybę. Kai buvo meras, lankėsi STT ir jam patariau visus veiksmus, susijusius su čempionato organizavimu, daryti viešai. Džiaugiuosi, kad tos mano rekomendacijos padėjo žmogui išvengti skaudžių pasekmių“, – teigė P. Urbšys. Buvęs STT vadovas tvirtina, jog iš šalies stebėdamas bylos eigą, buvo nustebęs, kai buvo reiškiami įtarimai V. Satkevičiui. Seimūnas sako ir iki šiol nesuprantąs, kodėl byla buvo išskirta į dvi atskiras. Kitoje buvo teisiama viešbučio savininkė Dalia Kuklierienė, šiuo metu pasikeitusi pavardę.

„Jie atidarė seifo duris ir nusisuko, po to leido kitam asmeniui tame seife pasijausti šeimininku. Buvo atskirta pasekmė nuo priežasties“, – sako P. Urbšys.

Nuotr. Sekundė

Skaitykite:https://sekunde.lt

2020 m. kovas mėn. 16 d., Pirmadienis

VSD gali apsaugoti. Gali ir pakenkti

Capture.jpg

Dariui Jauniškiui paskutinės pirmosios kadencijos dienos VSD vadovo poste - neramios. O ir antroji kadencija dar su klaustuku. Žmonės piktinasi, kad saugumiečiai seka per daug niekuo dėtų asmenų. O ir jokių garantijų, kad surinkti duomenys nebus staiga panaudoti prieš juos, nėra. Kaip renkama tokia medžiaga ir svarbiausia, ant kieno stalo ji patenka, šiandien aiškinasi „Vakaro žinios“.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, remdamasis Valstybės saugumo departamento darbuotojo liudijimu, įtaria saugumiečius, kad jie prasidėjus Lietuvos prezidento rinkimų kampanijai, selektyviai rinko informaciją tik apie Vygaudo Ušacko ir Gitano Nausėdos aplinką. Į saugumiečių akiratį papuolė apie sekimą nieko neįtarę žinomi verslininkai, menininkai, pramogų pasaulio atstovai. Tokią informaciją V.Bakui pateikė VSD statutinis pareigūnas, kuriam jau suteiktas pranešėjo statusas. Informacija susidomėjo ir NSGK nariai, kovo 10-ąją pakvietę VSD vadovą Darių Jauniškį į savo posėdį ir tą pačią dieną vykę į VSD asmeniškai įsitikinti, kaip tvarkomi ir naikinami VSD neįdomūs dokumentai. D.Jauniškis aiškino, jog informacija buvo renkama apie visų kandidatų į prezidentus aplinką. Netaikant jokių išimčių. Ir tiksliai vadovaujantis įstatymais. Tačiau ar visus D.Jauniškio žodžiai įtikino?

NSGK saugumiečių rūmuose darbavosi apie 6 valandas. Išklausė VSD valdybų vadovų, analitikų, tikrino pačių slapčiausių duomenų bazes. Susitiko ir su pranešėju. Anot NSGK vadovo Dainiaus Gaižausko, NSGK tyrimą tęs, tačiau, kaip viešai jau išsireiškė D.Gaižauskas, „ačiū Dievui, kad turime tarnybą, kuri vykdo rinkimų apsaugą ir reaguoja į Valstybės gynimo tarybos suformuluotas užduotis.“

Tačiau NSGK narys V.Bakas buvo kiek kitokios nuomonės. Anot V.Bako, slapčia renkant privačią informaciją apie niekuo neprasikaltusius asmenis pažeistos tų žmonių teisės. Žmonės buvo be pagrindo sekami, apie juos rašomos pažymos. Anot V.Bako, tai sovietinis reliktas. Rankos kišamos į privačią žmonių erdvę.

Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys prisiminė, jog STT su surinkta informacija elgiasi įvairiai:

„Jei informacija nepasitvirtino ir yra asmeninio pobūdžio, ji sunaikinama. O jei gali turėti žvalgybinę reikšmę - renkama, sisteminama, formuojamos duomenų bazės. O kalbant apie tai, jog VSD rinko duomenis apie kandidatų į šalies prezidentus aplinką, aš akcentuoju, jog vienas svarbiausių demokratinės valstybės dalykų yra žmogaus teisės ir laisvės. Jei per 30 metų valstybės institucinės galios iškeliamos aukščiau žmogaus teisių bei laisvių, vadinasi, kažkas negerai mūsų valstybėje. Jei sutinki būti kandidato į prezidentus komandoje, iškart tampi taikiniu? Tai yra būdas sureikšminti valstybės institucines galias.

Politikoje jaučiu Gariūnų turgaus kvapą, nes konservatoriai su „valstiečiais“ VSD klausimu užėmę vieningą poziciją. Esmė - sutapo požiūris, kokią valstybę kuriame. Jei suabsoliutiname institucines galias, kuriame globos valstybę. O jei kuriame demokratinę valstybę, turime ginti žmogaus teises. Manau, jog pranešėjas - yra aukšto rango statutinis pareigūnas, ne vienus metus dirbantis VSD. Kai jis mato, jog šalies prezidentas, premjeras, įtakingųjų partijų lyderiai tvirtina, jog su VSD - viskas gerai, jam turi kilti klausimas - kokia prasmė man kalbėti?

Nuotr. I. Sidarevičiaus

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. kovas mėn. 14 d., Šeštadienis

Du Seimo nariai VSD vadovo atsakymus dėl rinktos medžiagos nori išgirsti Seimo salėje

Du Seimo nariai VSD vadovo atsakymus dėl rinktos medžiagos nori išgirsti Seimo salėje

Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys Seimo salėje nori išgirsti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio atsakymus dėl rinktos informacijos apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.


Parlamentarai raštu uždavė klausimus D. Jauniškiui, ar VSD vadovas turi teisę dalinti žodinius pavedimus rinkti informaciją, raštu ar žodžiu buvo suformuluotas minimas pavedimas, kokiu teisiniu pagrindu, kas konkrečiai jį davė, kaip surinkta informacija buvo panaudota, kam perduota, ar ji saugoma ir t. t.

Iš viso raštu Seimo nariai D. Jauniškiui suformulavo 22 klausimus. Pagal Seimo statutą, sesijos metu, kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Seimo skirti institucijų vadovai.

V. Bakas ir P. Urbšys taip pat sako norintys paneigti, jog klausimus kelia dėl politinio išskaičiavimo, todėl yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų Seimo rinkimuose, jei Seime bus sudaryta komisija situacijai VSD tirti. Jie siekia, kad tyrimą atliktų ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.

Dar viena parlamentarų keliama sąlyga – kad tarp komisijos narių nebūtų Seimo narių, kurie „asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu“.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V. Ušacką.


Nuotr.https://www.delfi.lt

Skaitykite: K. Čachovskij

2020 m. kovas mėn. 13 d., Penktadienis

Seimūną kaltina šmeižtu

Screenshot_2.jpg

Povilui Urbšiui dėl savo žodžių teks pasiaiškinti teisme. Verslininkas, krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas Alvydas Bieliauskas kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl jam šešėlį metusio parlamentaro pareiškimo žiniasklaidoje.

 Nors ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo pateikė tik A. Bieliauskas, politiko žodžiai papiktino ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams (PPPAR) priklausančius verslininkus.

„Jo kišenėje sėdi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandoriai“, – tiesiai rėžė P. Urbšys, žiniasklaidai komentuodamas A. Bieliauskui teisėsaugos pareikštus įtarimus prekyba poveikiu.

Teisėsauga įtaria, jog Panevėžio meras Rytis Račkauskas su A. Bieliausku galėjo sutarti dėl 3000 eurų kyšio.


Po tokių politiko išvedžiojimų A. Bieliauskas nusprendė su seimūnu teisme pasiaiškinti, kas yra etika.

P. Urbšys teigia kovo pradžioje sulaukęs pranešimo iš Vilniaus apylinkės teismo, jog bus nagrinėjamas A. Bieliausko pateiktas ieškinys. Verslininkas jaučiasi apšmeižtas P. Urbšio ir reikalauja viešai paneigti žiniasklaidai išsakytus žodžius.

Bieliauskas bylinėtis su parlamentaru ryžosi po to, kai pastarasis ignoravo tiesiogiai jam atsiųstą prašymą atsiimti, ką prišnekėjęs. Visgi P. Urbšys atsiprašyti neketina.

 „Aš tikrai niekada neišsižadėsiu savo teiginio, kad ta priklausomybė nuo A. Bieliausko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų yra. Nes jų prezidentas yra ne kas kitas, o Sigitas Gailiūnas, kuris vadovauja įmonei „Lietkabelis“, o jos vienintelis savininkas yra A. Bieliauskas“, – sąsajas mato P. Urbšys.

Parlamentaro teigimu, A. Bieliausko kreipimasis į teismą esą „netiesiogiai pagrindžia jo nuomonę, kas yra neoficialus PPAR gynėjas.“


„Juk kreipėsi ne pati asociacija, o A. Bieliauskas. Ko gero, jis jaučiasi tarsi skėtis tos organizacijos. Jei PPAR funkcionuotų kaip kolektyvinė institucija, turėtų susirinkti jos taryba, išdiskutuoti, priimti sprendimą, vienaip ar kitaip ginti savo garbę ir orumą, jei mano pasisakymai juos įžeidė. Bet kai verslininkas, kurio pavaldinys vadovauja asociacijai, kreipiasi į teismą, tokiu būdu jis tarsi netiesiogiai patvirtina, kas iš tikrųjų yra tos asociacijos tikrasis globėjas“, – išvadą daro P. Urbšys.

Nuotr. Sekundės

Skaitykite: https://sekunde.lt



2020 m. kovas mėn. 09 d., Pirmadienis

Papildomas tyrimas dėl VSD veiksmų – būtinas ar tai tik noras politikuoti prieš rinkimus?

Povilas Urbšys

„Taip jau stebuklingai atsitinka, kad kuo arčiau rinkimai, tuo Seimo nariams norisi kažką daryti, nes ta viešoji erdvė yra tikrai įdomi, priviliojanti rinkėjus. Norą politikuoti taip pat įrodo specialios komisijos reikalavimas“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.

Ar Seimas turėtų atlikti parlamentinį tyrimą dėl galbūt neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų, apie kuriuos prakalbo Seimo narys Vytautas Bakas? Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė A. Širinskienė įsitikinusi, kad papildomų tyrimų šiuo klausimu tikrai nereikia. Anot jos, šiam reikalui spręsti pakaktų būsimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio.

„Šią savaitę šis komitetas renkasi į nenumatytą posėdį, kur bus išklausyti tiek VSD atstovai, tiek ir, matyt, ponas Bakas. Manyčiau, kad šis komitetas yra tikrai pajėgus atlikti visą įmanomą parlamentinę kontrolę, nes turime suprasti, kad ir informacija yra jautri, o ir pati institucija yra pakankamai jautri. Esame tokioje situacijoje, kad dėl neatsakingo politikavimo, praktiškai kovo 11-osios išvakarėse, yra bandoma diskredituoti jau ne atskirus VSD žmones, bet visą departamentą“, – sako LVŽS narė.

Prieš porą savaičių nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau nagrinėjo V. Bako klausimą. Tuomet komiteto nariai nieko dramatiško neįžvelgė.

Tuo tarpu mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys pasisako už parlamentinį tyrimą. Pasak jo, jeigu V. Bakas „tą informaciją būtų paviešinęs 2019-ųjų balandį, kuomet buvo startuojama prezidento rinkiminė kampanija, ir jo santykiai su Širinskiene ir Karbauskiu buvo visai kitokie, tai, ko gero, vertinimas būtų kitas“.

Anot jo, kalba eina apie tai, kad „VSD pareigūnas, einantis gan aukštas pareigas, galėtų būti netgi valdybos viršininkas, praneša apie galimai neteisėtus veiksmus, kurie buvo atlikti VSD“.

„Viešojoje erdvėje mes matome prieštaringus vertinimus ir pačio VSD vadovo, – pastebi P. Urbšys. – Jis vienu metu teigia, kad tai būtų absoliučiai neteisėta, jeigu kandidatas prašytų tokios informacijos. O po kelių dienų, jis jau neneigia pačio principo, kad VSD gali rinkti informaciją ir, paklaustas, kieno prašymu, atsakė trumpai: šaltinių gali būti daug, prašymų taip pat.“

P. Urbšys sako, kad „situacija yra nestandartinė“, tačiau tai, kad VSD darbuotojas informavo instituciją 2019-ųjų balandį, anot jo, yra logiškas veiksmas. „2018 metų liepos mėnesį jam duodamas nurodymas surinkti informaciją. Jis ją surenka. Po to, pakartotinai 2019 m. sausio mėnesį, vėl jo pavaldumo darbuotojai gauna tokį pat nurodymą ištirti arba surinkti informaciją, pagal papildomus žmonių sąrašus. Pats prezidentas ir jo aplinka kategoriškai neigia, kad jie gali būti susiję su tuo patikrinimu. Tada kyla klausimas, kam VSD teikia šitą informaciją? Ar ši praktika yra nuolatinė? Ar gali visi kandidatai kreiptis į VSD pasitikrinti ar ne?“, – kylančiais klausimais dalinasi buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas.

 

P. Urbšys sako, kad jei yra trečias asmuo-šaltinis, kuris prašė saugumiečių žvalgybininkų parinkti tam tikros informacijos apie vieną ar kitą kandidatą, parlamentinį tyrimą atlikti reiktų. Apie tyrimo būtinybę kalba ir V. Bakas. Pasak jo, tokiu būdu būtų galima išsiaiškinti, kas yra tas užsakovas.

 

Nuotr. E. Genio

Skaitykite:https://www.lrt.lt

2020 m. kovas mėn. 07 d., Šeštadienis

Rinkimų šachmatuose – pėstininkų dėlionė

Screenshot_5.jpgIki naujų Seimo rinkimų likus septyniems mėnesiams, politinės jėgos jau telkia artileriją svarbiausiam, kas ketvertą metų pasikartojančiam politiniam mūšiui.

Panevėžyje jis, regis, turėtų būti ir aršus, ir įdomus. Po pernykščių savivaldos rinkimų Aukštaitijos sostinėje į antraeiles pozicijas nušluotos tradicinės partijos turėtų degti ambicijomis lenktynėse į Seimą susigrąžinti prarastąją jėgą. Kaip elgsis vietos valdžios rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų susišlavusios mero Ryčio Račkausko ir seimūno Povilo Urbšio komandos – galvosūkis, keliantis bene didžiausią intrigą. Pastarųjų kortas maišo teisėsauga: vienas tebesisuka įtarimų karuselėje, antrasis vis teisinasi neturintis nieko bendro su jo didžiausiam politiniam konkurentui prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rodomu dėmesiu.

Rinkimų kampanijos taškus Panevėžyje pirmieji sudėliojo socialdemokratai. Ketvirtadienį vykusiame skyriaus visuotiniame susirinkime patvirtinti kandidatai į dvi iš trijų vienmandačių apygardų Panevėžyje. Vakarinėje dėl Seimo nario mandato siunčiamas rungtis miesto Tarybos narys Ramūnas Vyžintas, Aukštaitijos – kairiųjų atstovė rajono Taryboje Modesta Petrauskaitė.

Kol partijos dėlioja savo pėstininkus politinių šachmatų lentoje, visgi bene didžiausią intrigą kelia klausimas, kaip elgsis savivaldos rinkimuose Panevėžyje daugiausia balsų gavusios nepartinių politikų komandos.

Jau du kartus Seimo rinkimus Vakarinėje apygardoje laimėjęs, bet pernai dvikovoje dėl Panevėžio mero kėdės prieš Rytį Račkauską kritęs parlamentaras Povilas Urbšys prasitaria, kad jo vedamas pilietinis judėjimas „Kartu“ šįmet gali padaryti staigmeną.

„Yra nuomonių, ar nereikėtų pagalvoti padėti kandidatams, kurie savarankiškai kelia patys save, ne vien tik Vakarinėje apygardoje. Mūsų paramos gali sulaukti nebūtinai judėjimo nariai“, – teigė P. Urbšys.

Kol kas dėl paramos rinkimuose, anot seimūno, niekas nesikreipė. Visgi politikas teigia sulaukęs kvietimų ateiti į vieną ar kitą partijos sąrašą.

 „Kategoriškai sakau ne, nes praeituose rinkimuose, nors buvau išrinktas vienmandatėje apygardoje, mano buvimas valstiečių sąraše iki šios dienos kai kuriuos žmones klaidina. Net ir patys kai kurie valstiečiai bando sureikšminti mano buvimą jų sąraše, neva tas užtikrino mano išrinkimą į Seimą, nors aš vienintelis iš kandidatų nenaudojau nei jų pinigų, nei logotipų, nei S. Skvernelio ar R. Karbauskio portretų“, – aiškino P. Urbšys.

Nepriklausomu politiku prisistatantis P. Urbšys prieš ketvertą metų rinkimuose į Seimą su valstiečiais draugavo itin artimai: dalyvavo jų sąrašo lyderių susitikimuose su rinkėjais ir nė neslepia, jog pats buvo valstiečių rinkimų sąrašo krikštatėviu. „Mano idėja buvo padaryti politinės sistemos pravėdinimą. Ar valstiečių atsiradimas neprivertė partijų pasižiūrėti, kodėl jos pralaimėjo? Vieni man neatleis, kad buvau pas valstiečius, kiti neatleis, kodėl juos palikau. Dėl to atsisakau pereidinėti į kitą sąrašą“, – sako P. Urbšys.

Tiesa, parlamentaras griebiasi politinio flirto tvirtindamas neturintis tiesmuko atsakymo, ar pats kandidatuos į Seimą trečiajai kadencijai. „Asmeniškai mano apsisprendimas bus tada, kai judėjimo dauguma narių nuspręs, ar aš dalyvauju kaip save išsikėlęs, nes jų parama ir pagalba gali užtikrinti rezultatą rinkimuose“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. Sekundės

Skaitykite: https://sekunde.lt

2020 m. kovas mėn. 03 d., Antradienis

Ar gresia antrasis lietuviškos spaudos draudimas?

photo_for_homepage_1_67744584.jpgLietuvos atgimimą visuomet lydėdavo laisvo spausdinto lietuviško žodžio atgimimas: taip buvo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, taip buvo ir 1988-1990 m., kai išsivadavus iš cenzūros pančių pasirodė „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, „Respublika“.

Tačiau lietuviškas spausdintas žodis sparčiai stumiamas iš viešojo gyvenimo. Ne tik dėl naujų informacijos technologijų sukeltos visuotinės popierinės žiniasklaidos krizės. Šią krizę pagilino ir sustiprino ir Lietuvos valdžia, kai A.Kubiliaus Vyriausybė „naktinės reformos“ metu panaikino PVM lengvatą laikraščiams ir žurnalams, vėliau dar surado klastingų būdų, kaip apsunkinti nepriklausomos lietuviškos spaudos gyvenimą, pavyzdžiui, už etikos pažeidimus leidinys praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose ir teisę į mokestines lengvatas (tokios bausmės nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje). Lietuviški laikraščiai, ankstenių kartų su tokia meile ir pasišventimu leisti, puoselėti, šiandien yra nuvertinti. Ir sykiu dėl didelių pardavimo ir prenumeratos kainų virtę prabangos preke.

Apie tai, taip pat apie reformuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas RUDZINSKAS ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Gražina ŠMIGELSKIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Šiais metais netekome seniausio mūsų dienraščio „Lietuvos žinios“, laikraštis „Lietuvos rytas“ išeina tris kartus per savaitę, „Respublika“ jau keleri metai yra savaitraštis. Politinės cenzūros jau nebereikia, jos vaidmenį Lietuvoje atlieka finansinės-ekonominės sąlygos, taip pat demografija - Lietuva sumažėjo vienu milijonu, taigi visu milijonu sumažėjo ir potencialių skaitytojų.

P.URBŠYS: Reikėtų klausti, kokie iššūkiai nepriklausomoje Lietuvoje yra susiję su laisvu žodžiu. Prisiminkime, kai buvo Atgimimo, Sąjūdžio banga, laisvas žodis pasidarė pagrindinis ginklas, siekiant nepriklausomybės. Per Sausio įvykius agresorius aiškiai pademonstravo, koks yra jo pagrindinis tikslas, nes jis užėmė mūsų Spaudos rūmus, mūsų radiją ir televiziją. Taikinys buvo laisvas žodis. Prieš tankus mes atsilaikėme be ginklų - laisvu žodžiu.
Atėjo toks laikas, kai išorės pavojai atsitraukė, bet iškilo vidiniai pavojai. Tuo laukinio kapitalizmo laikotarpiu iškilo labai elementarus klausimas: ar laisvas žodis gali išlikti nepriklausomas? Rezistencijos metais pagrindinis uždavinys buvo išlikti laisvai spaudai ir išsaugoti jos nepriklausomumą. Atgavus nepriklausomybę spaudos finansavimas ne didėjo, o tik mažėjo. O politinių jėgų noras užvaldyti ar daryti įtaką žiniasklaidai nepranyko. Ta sovietinė refleksija - kontroliuoti laisvą žodį - niekur neišnyko, ji tik transformavosi į naują pavidalą. Gal todėl 1996 m. buvo įkurtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kad bent kiek apsaugotų žiniasklaidą nuo komercinių įtakų, skiriant finansavimą tiems leidiniams, kurie būtų susiję su kultūrine ir švietėjiška leidyba. Šis fondas nemažai prisidėjo prie regioninės spaudos išlikimo. Prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės buvo priimti tokie drakoniški įstatymai, kad regioninė spauda, norėdama išgyventi, klaupėsi prieš vietines valdžias ar verslo struktūras ir sutiko mainais į laisvą žodį gauti tą komercinę paramą. Niekas nedidino šio fondo finansavimo.

Skaitykite: https://www.respublika.lt

2020 m. Vasaris mėn. 27 d., Ketvirtadienis

Verslas ginasi nuo politikų

Panevėžyje įmonės, prieš priimdamos vidaus sprendimus, turėtų pirmiausia pasikonsultuoti su vietos politikais, ypač jei jie – konkuruojančios firmos savininkai. Tokią pamoką sako iš Tarybos narių gavęs kultūros žurnalo privatus leidėjas.

Frakcijos „Kartu“ atstovai Savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl redaktorės pareigų netekusios panevėžietės rašytojos.

Vienas iš tokio pareiškimo autorių Tarybos narys Rimantas Ridikas yra su žurnalo leidėjais konkuruojančios reklamos agentūros savininkas.

Kilus abejonių, ar R. Ridikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, šis teigė neprisimenantis, ar tokį pareiškimą išties pasirašęs. Judėjimo „Kartu“ lyderis Povilas Urbšys politinį bendražygį pateisina nežinojus, kas penketą metų Panevėžyje leido vienintelį kultūros žurnalą.

„Amalkeros“ savininkas ir vadovas Alvydas Ivoškus sako esąs apstulbęs, kad Panevėžyje politinė konkurencija pasiekė tokį tašką, kai Tarybos nariai sau leidžia daryti spaudimą netgi ne Savivaldybės įmonėms.

„Tokiame pareiškime nereikia net paminėti mūsų bendrovės, kad jai būtų padaryta žala. Panevėžyje visi, o juo labiau vieši asmenys, žino, kas yra „Senvagės“ leidėjai. Pakanka paminėti žurnalo pavadinimą ir aišku, kad už jo stovi „Amalkera“. Man sunku suvokti, nuo kada privačiam verslui politikai diktuoja sprendimus – ką priimti į darbą, kieno paslaugų atsisakyti, kaip dirbti. Ir kodėl mūsų sprendimus kažkas leidžia sau vertinti kaip mums daromą spaudimą. Pasakyčiau kitaip – būtent tokiu pareiškimu Tarybos nariai įmonei daro spaudimą“, – kalbėjo A. Ivoškus.
Seimo narys Povilas Urbšys tvirtina su judėjimo atstovų pareiškimu susipažinęs vos prieš porą dienų.

 „Dėl bendrų tendencijų, kad kultūra politizuojama, tiesos tikrai yra. Bet dėl „Senvagės“… Kiek po to kalbėjau su leidėjais, su „Amalkeros“ savininku, supratau, kad buvo būtent jo sprendimas apsaugoti, jo manymu, „Senvagę“ nuo politizavimo ir tam nebuvo daryta įtaka iš šalies. Taip, būna, kad kai kuriais klausimais nuomonės gali sutapti. Gali sutapti žurnalo leidėjo ir mero. Bet tai nereiškia, kad tai gali daryti įtaką leidėjui. Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninę nuomonę. Šiuo atveju pareiškimas buvo priimtas vadovaujantis informacija, kuria disponavo Tarybos nariai“, – teigė P. Urbšys.

Judėjimo „Kartu“ lyderis svarsto R. Ridiką tiesiog nežinojus, kas leidžia kultūros žurnalą.

„Manau, jei R. Ridikas būtų žinojęs, jog su žurnalo leidyba susijusi konkuruojanti įmonė, tikrai nebūtų pasirašęs to pareiškimo. Kai su juo kalbėjau, paklausiau, ar nemano, kad gali kilti prielaidos dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo. Klausiau, ar pačiam buvo žinoma, kad L. Jonušienės atleidimas iš „Senvagės“ nebuvo inspiruojamas iš šalies, bet paties leidėjo apsisprendimas, o tas leidėjas ne kas kitas, o „Amalkera“. Vis dėlto ji yra konkuruojanti įmonė R. Ridiko verslui. Supratau, kad jis tikrai į šitą dalyką nebuvo įsigilinęs“, – aiškino P. Urbšys.

Nuotr.Sekunde.lt

Skaitykite:https://sekunde.lt

2020 m. Vasaris mėn. 20 d., Ketvirtadienis

Urbšiui dėl Bako informacijos kilo aibė klausimų: argumentai neįtikinami

A.Ufarto-delfi.jpgTrečiadienį Vytauto Bako paskelbta žinia apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų kelia daug įtarimų, tvirtina šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Pasak jo, V. Bakas neatskleisdamas daugiau informacijos, leidžia kitiems Seimo nariams kelti įtarimus, esą jis tokiomis žiniomis tik nori atkreipti žiniasklaidos dėmesį prieš artėjančius Seimo rinkimus.. Bakas trečiadienį Seimo valdybai teigė, kad 2019 metų pradžioje jam einant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas gavo informacijos dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. P. Urbšys klausia, kodėl V. Bakas apie turimą informaciją prakalbo praėjus nemažai laiko, o ne tik gavus informaciją?„Kodėl jis būdamas komiteto pirmininku disponavo informacija, kuri jo manymu, yra labai svarbi, į kurios vertinimą netgi Seimas turi būti įtrauktas. Kodėl jis nereagavo tuo metu? Todėl jis tik sudaro prielaidas oponentams kalbėti, kad ta informacija, kuria jis disponuoja dabar, nėra tikra. O jos tikslas – auginti politinį dėmesį. Turėkime omenyje, kad šie metai yra rinkiminiai ir bet kokie politikų veiksmai bus vertinami per rinkimų prizmę. Tad toks veiksmas, kuomet pateikiama neva skandalinga informacija, tačiau ji pati nėra atskleidžiama... V. Bakas tokiu savo elgesiu pats sumenkina tos informacijos svarbumą, reikšmingumą“, – Eltai sakė P. Urbšys.

A.Ufarto nuotr.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

2020 m. Vasaris mėn. 19 d., Trečiadienis

Artėjant rinkimams – galvosūkis LRT: debatai privalomi, bet neįdomūs net politikams

lrt.lt-e.blaževič.jpgVis greičiau bėga mėnesiai, likę iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Netrukus prasidės ir aktyvi rinkimų kampanija, kuomet gatves užpildys kandidatų nuotraukos, o televizijų eterius – kandidatų pasisakymai. Visuomeninis transliuotojas LRT visų vykstančių rinkimų metu transliuoja kandidatų debatus, tačiau ar būtent to tikisi rinkėjai ir ar tai geriausias kelias politikams parodyti save?

Kaip trečiadienį LRT surengtoje diskusijoje kalbėjo politologas Arvydas Grišinas, visuomeninio transliuotojo reikšmė rinkimų kampanijos metu tampa vis svarbesnė. Tai, anot jo, tarsi centrinė aikštė, kur susitinka įvairių miestų, kartų ir patirčių gyventojai.

„Bendrauju su jaunąja rinkėjų karta. Mano įspūdis, kad jiems svarbus nacionalinio transliuotojo vaidmuo. Daugiausia žinių jie susirenka iš socialinių medijų, todėl jiems svarbu pamatyti kitą demokratijos pusę“, – žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje diskusijoje kalbėjo politologas.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad visuomeniniam transliuotojui, o ir kitiems kanalams, per brangu transliuoti vienmandatininkų debatus, kurie aktualūs ne tik vienai konkrečiai apygardai: „Vienmandatininkų debatuose turime skirtingus žmones, kurie, kai pradeda diskutuoti, kiekvienas išeina iš savo varpinės. Žmonės apygardose paprastai mėgsta klausinėti dalykų, kurie susiję su savivaldos kompetencija.“

Anot politikės, nacionaliniuose debatuose turėtų dalyvauti ne asmenybės, o partijos, juose turėtų būti kalbama apie programines nuostatas ir pan. Asmenybių, t. y. vienmandatininkų, debatus I. Šimonytė siūlytų vykdyti ten, kur kandidatai ir yra renkami.

Šią idėją diskusijoje kėlė ir Seimo narys Povilas Urbšys, jam pritarė ir „valstietė“ Guoda Burokienė: „Tai geriausias būdas prieiti arčiausiai prie žmonių. Vienmandatėms apygardoms tai – idealus sprendimas, kaip susipažinti su rinkėjais. O daugiamandatėje reikėtų galvoti, kaip įdomiau pristatyti programas.“

E.Blaževič nuotr.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 8 iš 166