Straipsniai

2019 m. Sausio mėn. 21 d., Pirmadienis

Kirpo nuotrauką, pats liko vienas

Trys žinomi panevėžiečiai Parlamento gynėjai po įvairių gyvenimo išbandymų pasuko skirtingais keliais. Vienas iš jų – nušalintasis meras Rytis Račkauskas jau netgi klastoja istoriją – iš nuotraukos iškerpa jam nebereikalingus veidus, nors šalia rašo gražius žodžius apie vienybę ir susitelkimą. Kodėl taip atsitiko? Kas čia neatlaikė išbandymų valdžia?

 

P.Urbšys nenustebo sužinojęs, kad R.Račkauskas iškirpo jį iš per 1991-ųjų sausio įvykius padarytos bendros nuotraukos.

 

„Dabar jis viską daro, kad atsiribotų nuo manęs, ko gero, iš savo atminties nori ištrinti, jog tą sausio mėnesį buvome kartu“, – sakė seimūnas ir pridūrė neketinąs išsižadėti bendrų nuotraukų, juolab – jų karpyti.

 

Skaitykite: http://panskliautas.lt/

 

2019 m. Sausio mėn. 18 d., Penktadienis

Skandalas, sudrebinęs Panevėžį: ilgalaikis korupcijos tyrimas ar politinių žaidimų dalis?


Panevėžio miesto meras teisme

Panevėžio politinį gyvenimą sujaukęs skandalas kol kas nesibaigia. Birželio mėnesį įtarimų prekyba poveikiu, piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimu sulaukęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas negali nusikratyti įtarimų šleifo. Tyrimo šešėlyje jam teks kandidatuoti ir būsimuose savivaldos rinkimuose.

Panevėžio miesto savivaldybėje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai apsilankė pernai birželio 19-osios rytą. Jie atliko kratą įtardami, kad savivaldybėje galimai buvo piktnaudžiaujama tarnyba ir duodami neteisėti nurodymai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Po kratos buvo sulaikytas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, jo padėjėja Gintarė Maskoliūnienė, apklaustas administracijos direktorius Rimantas Pauža, kaip specialusis liudytojas apklaustas ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Tą antradienio rytą apklaustas buvo ir judėjimo „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ lyderis Povilas Urbšys. P.Urbšys tuomet tvirtino, kad įteiktoje teismo nutartyje minimos įmonės „Alora“, „Spinter tyrimai“, „Duomenų projektai“ – pareigūnai ieškojo duomenų apie įgytas paslaugas, prekes, darbus, įrodymų, susijusių su Panevėžio miesto savivaldybės nuomonės tyrimu dėl gyvenimo mieste ir pasitenkinimo mero darbu, su rinkodaros programos „Panevėžio atsinaujinimas“ 2018–2023 metų planu.

Panevėžio apygardos prokuratūra į 15min užduotus šešis klausimus apie nušalinimo motyvus, tyrimo progresą ir R.M.Račkausko išsakytas pastabas atsiuntė lakonišką atsakymą. Teigiama, kad prokuratūra daugelio detalių negali komentuoti dėl to, kad tyrimas nėra baigtas.

„Šis terminas pratęstas, nes neišnyko nušalinimo skyrimo pagrindai. Vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodeksu, nušalinimas skiriamas, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, kad įtariamasis, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, negalėtų daryti poveikio liudytojams, netrukdytų ikiteisminiam tyrimui“, – teigiama atsakyme dėl nušalinimo sprendimo.

„Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai pasirenka tyrimo taktiką ir strategiją, sprendžia, kokie veiksmai būtini ir kuriuo metu jie turi būti atlikti. Apgailestaujame, bet ​plačiau atsakyti į Jūsų klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir tyrimo veiksmais, šiuo metu negalime, nes tyrimas dar nebaigtas“, – rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros laiške.

Prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė 15min teigė, kad tyrimas nėra peržengiantis įprastų terminų normas. „Tokios korupcinio pobūdžio bylos nėra vištos vagystė. Yra ne vienas epizodas, dokumentų patikros, ekspertizės“, – kalbėjo ji, aiškindama nušalinimo tęsimo motyvus.

„Blogiausia tokiose situacijose yra tai, kad prokurorė yra apribota galimybių atsakinėti į nušalinto mero pasisakymus viešojoje erdvėje, kol tyrimas vyksta“, – pastebėjo ji.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. 15min

2019 m. Sausio mėn. 17 d., Ketvirtadienis

Buvęs VTEK darbuotojas Siaurys Seimo komisijai liudijo apie galimą Seimo narių įtaką jį atleidžiant iš darbo


Buvęs VTEK darbuotojas Siaurys Seimo komisijai liudijo apie galimą Seimo narių įtaką jį atleidžiant iš darbo

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija svarstė galimai darytą poveikį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams. 

Posėdyje apklaustas iš VTEK atleistas Mindaugas Siaurys pasakojo savo atleidimo aplinkybes, kurias jau anksčiau buvo surašęs stenogramoje. Pasak jo, 20017 m. kovo 16 d. darbe vykusiame pokalbyje su kolegomis komisijos nariais Virginijumi Kanapinsku ir Sauliumi Katuoka jam buvo pasakyta, kad jo atleidimo reikalauja asmenys iš Seimo. „Man buvo pasakyta ir aš taip supratau, kad mano atleidimo iš VTEK nori ne patys komisijos nariai tiesiogiai, o tam tikri asmenys (stenogramoje įvardinti), kurie dirba Seime. Tai man perdavė Saulius Katuoka ir Virginijus Kanapinskas patys, aš jų to neprašiau“, - sakė M. Siaurys.

Pernai rudenį portale Delfi.lt pasirodė informacija apie tai, kad Seimo narys Povilas Urbšys galimai darė spaudimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariams ir galimai neteisėtai reikalavo atleisti VTEK pareigūnus. Iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos matyti, kad VTEK nariai galimai vykdė nurodymus atleisti Prevencijos skyriaus vedėją M. Siaurį. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, pernai spalį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kalbėjo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui.

Pats Seimo narys P. Urbšys ne kartą vertino tai kaip keršto akciją ir sąskaitų suvedinėjimą. Parlamentaras tvirtino, kad jokių neteisėtų nurodymų nėra davęs, visada vadovavosi sąžine ir Konstitucija.

Parlamentinis tyrimas apima 2008-2018 metus. Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 d.

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Sausio mėn. 15 d., Antradienis

Agnės Širinskienės vadovaujamai laikinajai komisijai informacijos kol kas neduoda ir VSD


Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Povilas Urbšys
Negavusi medžiagos iš parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir kol kas – iš Valstybės saugumo departamento (VSD), „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama laikinoji komisija imasi smulkesnių klausimų. Trečiadienį numatytame komisijos posėdyje ketinama gilintis į pačios A.Širinskienės spalio mėnesį paviešintą informaciją apie galimą spaudimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams.

Tačiau prieš tai laikinoji komisija ketina panagrinėti pernai rudenį nuskambėjusią istoriją. Laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje komisijos artimiausiame posėdyje planuojama išklausyti VTEK narius, buvusį komisijos Prevencijos skyriaus vedėją Mindaugą Siaurį ir buvusi „valstiečių“ frakcijos narį Povilą Urbšį.
Kilus skandalui R.Karbauskis paragino VTEK atsistatydinti ir pažadėjo, kad P.Urbšiui bus rengiama apkalta. VTEK nariai atsakė, kad kalbos apie Seimo vadovybės spaudimą jiems yra laužtos iš piršto. Kilus skandalui, 15min Seimo archyve išklausė P.Urbšio vadovauto komiteto posėdžio įrašą, iš kurio paaiškėjo, kad jame VTEK nariai kėlė M.Siaurio savivaliavimo klausimą. 
Skaitykite:
https://www.15min.lt/

J.Kalinsko nuotr.

2019 m. Sausio mėn. 15 d., Antradienis

Cenzūra - ne prastesnė nei sovietmečiu

Cenzūra - ne prastesnė nei sovietmečiu nuotrauka, fotoLietuvos radijo ir televizijos komisijos inicijuotos ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio bei keturių jo kolegų pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos toliau kursto aistras. Mat joms įsigaliojus būtų uždrausta valdžios kritika. Parlamentaro Povilo Urbšio įsitikinimu, taip norima užtildyti pagal valdžios dūdelę nešokančias žiniasklaidos priemones. Tiesa, jau registruotas ir kontrprojektas, kuriame spaudos cenzūra nenumatyta. Abiem pataisoms Seimas po pateikimo pritarė.

Su „valstiečių“ frakcija atsisveikinęs P.Urbšys šiurpsta nuo tokio bandymo įvesti cenzūrą. Anot jo, tai, visų pirma, yra bandymas pažaboti leidinius, kurie drįsta kritikuoti valdžią, kai tik būna už ką.

„Tiek konservatoriai, tiek visos kitos politinės partijos, kurios išpažįsta liberaliąją ideologiją, sau nusistatė generalinę liniją, kad, pavyzdžiui, ES turi būti federacija. „Vakaro žinios“ laikosi priešingos linijos - kad ES turi būti tautinių valstybių sąjunga. Tad, priėmus R.Karbauskio pataisas, jau būtų galima „kabintis“ prie jūsų laikraščio, nes jūs kritikuojate institucijas, kurios laikosi tokios generalinės linijos. Reiškia, keliate nepasitikėjimą jomis. Tokiomis pataisomis „valstiečiai“ keičia savo rinkiminį credo. Prieš rinkimus jie sakė: „Orus žmogus - stipri valstybė.“ O šitomis pataisomis būtų užčiaupti žmonės, kurie nepalaiko valdžios linijos ir kurie kritikuoja valdžią. Tai kur čia tas orus žmogus? Jei „valstiečiai“, diriguojami savo vedlio, pritars siūlomoms pataisoms, kuriomis valdžia pasiskelbs šventa karve, tai tokiu būdu jie aiškiai pademonstruos, kad prieš rinkimus deklaruota pirmenybė žmogaus orumui iškeičiama į „neklystančios“ valdžios neliečiamybę. Taigi eilinį kartą žmonėms beliks pripažinti, kad „drakonas mirė - tegyvuoja drakonas“, - konstatavo P.Urbšys.

Skaitykite: http://www.ve.lt/

2019 m. Sausio mėn. 15 d., Antradienis

R.Karbauskio Vaiko teisių įstatymo pataisos skinasi kelią – bus svarstomos toliau

Luko Balandžio / 15min nuotr./Povilas Urbšys

Seimas antradienį svarstė parlamentaro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Pataisos sulaukė aštrių replikų ir opozicijos kritikos, tačiau joms buvo pritarta po pateikimo. Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai: 54 pasisakė už, 29 – prieš, 11 susilaikė.

R.Karbauskis pataisas turėjo pristatyti dar šeštadienį, tačiau procedūrą sustabdė opozicija – Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Justas Džiugelis paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tačiau opozicija R.Karbauskio pataisas norėjo išbraukti iš darbotvarkės ir antradienį. Tai padaryti buvo prašoma konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymu. Partijos bičiulį palaikė ir Andrius Kubilius: „Kolegos, prašau nedaryti atsitiktinių sprendimų – nustokime žaisti ambicijų žaidimus.“

Tačiau po Seimo narių balsavimo R.Karbauskio įstatymo pataisų projekto klausimas liko darbotvarkėje. Tai – jau trečias Seime įregistruotas įstatymo pataisų projektas. M.Puidoko pataisos dėl prieštaravimo Konstitucijai bent keturiose vietose Seimui svarstyti teikiamos nebebus.

Mišrios Seimo narių frakcijos narys Povilas Urbšys išreiškė nuomonę, kai vaiko teisių reforma Lietuvoje nuėjo baudžiamaisiais šunkeliais. „Tik sukuriama vaiko apsaugos iliuzija. Teikiamos pataisos sudaro galimybę sugrįžti prie šios opios problemos, kad vaikas būtų apsaugotas ne tik nuo artimųjų smurto, bet ir nuo smurto iš institucijų“, – svarstė P.Urbšys.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. L. Balandžio

2019 m. Sausio mėn. 13 d., Sekmadienis

Seimo pelkėje – vis didesni verpetai dėl vaikų

 ŠeÅ¡tadienio Seimo posėdis.Politinė sumaištis Seime dėl vaiko teisių apsaugos plečiasi toliau. Prieš savo paties ministerijos nosį su savo įstatymų pataisomis iššokęs valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis prastūmė jas į Seimo darbotvarkę, tačiau čia pat gavo per nosį – opozicijai pavyko atidėti jų pateikimą iki artimiausio posėdžio. Procedūrinėmis gudrybėmis vienas kitą skandinę politikai apsikeitė ir žodinėmis malonybėmis – vieni kitus labiausiai kaltino tuo, kad rūpi tik politiniai išskaičiavimai, o ne vaikų gerovė.

Diskusijose R.Karbauskį rėmęs buvęs jo bendražygis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys bendrą politinę padėtį apibrėžė taip – ministerijos pataisos esą atstovauja tai blogai koncepcijai, kad vaikas „yra atskirai nuo šeimos“, o R.Karbauskio pataisos atstovauja požiūriui, jog vaikas – neatskiriama šeimos dalis.

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

Nuotr. T. Bauro

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Po pateikimo Seimas pritarė valdžios kritiką ribojančioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms

Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas

Seimui teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekti stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę“. Tokį projektą sukritikavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir Seimo teisininkai, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po pateikimo pataisoms pritarta.

Pataisas, kurios, kaip skelbiama, įgyvendina Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, pasirašė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir komiteto nariai – konservatorius Vytautas Kernagis, socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Stasys Tumėnas ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė. Po pateikimo pataisoms buvo pritarta. Už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė – 18 parlamentarų. „Man atrodo, kad tas triukšmas, kuris kilo dėl papildomų formuluočių, yra maža dalis reakcijos, kuri bus į pačią direktyvą, nes ten yra labai daug klausimų, pavyzdžiui, dėl reklamos draudimų. Todėl kviečiu tuos, kurie domisi, skaityti direktyvą“, – šeštadienį sakė Ramūnas Karbauskis.

„Kai lietė išmokas žemdirbiams, jūs kalbėjote, kad blogai padaryta, kad nereikėjo pataikauti Europos Komisijai. Kai kalba eina apie žodžio laisvę, tada viskas tvarkoj, pasidarote akli vykdytojai. Tai tikrai simboliška Sausio 13-osios minėjimo dienomis“, – stebėjosi Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.

Prie klausimo svarstymo bus grįžta Seimo pavasario sesijoje.

Skaitykite: https://www.15min.lt

Nuotr. L. Balandžio

2019 m. Sausio mėn. 12 d., Šeštadienis

Merais siekia tapti 14 Seimo narių

Screenshot_1.pngPrieš porą metų į Seimą išrinkti kai kurie parlamentarai, daugiausia išrinkti vienmandatėse apygardose, siekia dalyvauti ir merų rinkimuose. Iškovojus šį postą, vietoj jų į parlamentą būtų rengiami nauji rinkimai. Politologai teigia, kad parlamentarai taip elgiasi dėl įvairių išskaičiavimų.

Jau mažiau nei po 2 mėnesių vyksiančių savivaldos rinkimų 60 šalies savivaldybių prisieks išrinkti tarybos nariai ir bus inauguruoti merai. Sostinėje pirmasis iškilmingas savivaldybės tarybos posėdis paprastai rengiamas miesto rotušėje. Joje išskirtinės progos laukiančios mero regalijos – pagarbos ženklas. Visoje Lietuvoje šiuose rinkimuose tokios garbės siekia apie 500 kandidatų į merus, tarp jų – ir 14 parlamentarų. Iš jų net 10 rinkti vienmandatėse apygardose.

Mero posto siekia net 5 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo Valstiečių žaliųjų frakcijos nariai: Bronius Markauskas, Kęstutis Mažeika, Naglis Puteikis, Valerijus Simulikas ir Virginijus Sinkevičius. 3 Liberalų sąjūdžio parlamentarai, iš jų Ričardas Juška ir Vitalijus Gailius išrinkti vienmandatėse apygardose. Iš 2 merais norinčių būti Tėvynės sąjungos parlamentarų vienmandatininkas – Dainius Kreivys. Į merus pretenduoja 2 Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Tvarkos ir teisingumo – Remigijus Žemaitaitis, bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys – išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu visose 10 vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai iškovotų pergalę mero rinkimuose, tose apygardose turėtų būti organizuojami rinkimai į Seimą.

Skaitykite: https://www.lrt.lt

2019 m. Sausio mėn. 11 d., Penktadienis

Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta ne vienerius metus.

Seimas neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą bei labdarą. Tokio draudimo siekė parlamentinis Audito komitetas. Parlamentarai pritarė kai kurių valstiečių siūlymui leisti tokioms įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.

Parlamentarai Povilas Urbšys ir valstiečiai Zenonas Streikus bei Guoda Burokienė pasiūlė diferencijuoti paramai skiriamą tokių savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Valstybės ir savivaldybės įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Tokiai tvarkai priešinosi Audito komitetas, tačiau Seimas 45 balsais už, 17 – prieš ir 20 parlamentarų susilaikius pritarė naujai paramos ir labdaros skirstymo tvarkai.

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

Nuotr. M. Patašiaus

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 10 iš 147