Straipsniai

2019 m. Gruodis mėn. 10 d., Antradienis

Balsavimą dėl kartelės išgelbėjęs Pranckietis teigia nepritariąs 3 proc. barjerui

 Seimas antradienį grįžo prie žemesnės kartelės parlamento rinkimams.

Seimas antradienį grįžo prie žemesnės kartelės parlamento rinkimams. Po greito balsavimo politikai pritarė rinkimų kartelės nuleidimui iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Šis įstatymas įsigalios jau nuo kitų metų ir bus taikomas 2020 metų Seimo rinkimuose.

Galutiniame balsavime antradienį registravosi minimalus priėmimui reikalingas parlamentarų skaičius – 71. Už Seimo rinkimų pataisą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Pataisa priimta valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovų balsais. Palaikė ir keli Seimo narių mišrios grupės atstovai. Opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai balsavime nedalyvavo.

Praėjusią savaitę Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad tokie valdančiosios daugumos pasiūlymai kelia juoką.

 „Įstatymo projektą įvardinčiau taip – tai „politinių dinozaurų“ išgelbėjimo įstatymas. Kaip būna nykstančios rūšys, tai taip „politikos dinozaurai“ pabandė išsisaugoti sau vietą Seime“, – sakė R.Žemaitaitis.

Povilas Urbšys teigė, kad priėmus tokį valdančiųjų siūlomą įstatymą nukentėtų ir patys valstiečiai.

 „Šis įstatymas labiausiai kenksmingas bus valstiečiams. Jūs laimėjote todėl, kad peržengėte tuos 5 proc. ir buvote alternatyva tradicinėms partijoms. Jei susmulkės politinės jėgos – tai nukentėsite būtent jūs. Žmonės nusivyle politika, nes jie patiria tą stagnaciją politikoje. Nors jie renka, bet iš esmės niekas nesikeičia“, – teigė P.Urbšys.

Nuotr. lrytas.lt koliažas

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Gruodis mėn. 06 d., Penktadienis

Seimas nesutinka steigti šeimos atašė Lietuvos ambasadose

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Seimas nesutinka steigti šeimos atašė Lietuvos ambasadose“"Seimas nepritarė siūlymui steigti šeimos atašė etatus Lietuvos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios mūsų piliečių bendruomenės. Parlamentarai taip pat nesutinka, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba būtų išskaidyta į dvi atskiras institucijas. Tokie siūlymai buvo suformuluoti rezoliucijos projekte „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“, kurį ketvirtadienį Seimui pateikė parlamentaras Mindaugas Puidokas. Už projektą balsavo tik 14 Seimo narių, 3 buvo prieš, susilaikė 37 parlamentarai.

Rezoliucijos projekte Seimas, siekdamas užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams, ketino paraginti Respublikos prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę. Rezoliucijos projekte šalies valdžia raginama teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių. Šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Seimui buvo siūloma priimti rezoliuciją, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais minimos 60-osios Vaiko teisių deklaracijos (1959 m. lapkričio 20 d.), 30-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (1989 m. lapkričio 20 d.) metinės. Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Valentinas Bukauskas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Povilas Urbšys, Vanda Kravčionok, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Andrius Mazuronis ir kiti. 

P.Peleckio nuotr.
Skaitykite: https://www.diena.lt/

2019 m. Gruodis mėn. 06 d., Penktadienis

R. Karbauskiui 50-mečio proga Seimo nariai negailėjo vaizdingų linkėjimų: siūlė išgerti ir „būti paprastesniam“

Seimo nariai negailėjo vaizdingų sveikinimų 50-metį švenčiančiam Ramūnui Karbauskiui.

Politinės brandos, žaidimų tik prie šaškių lentos, įsiklausymo į opoziciją, stiprybės suvaldyti koaliciją, nuveiktų darbų apsvarstymo ir net vyno taurės ar alaus bokalo pakėlimo jubiliejaus proga – tokius linkėjimus Seimo nariai siuntė parlamento rūmuose nepasirodžiusiam 50-metį šiandien švenčiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris ketvirtadienį švenčia 50 metų jubiliejų.

Portalas lrytas.lt pasidomėjo, ko skirtingų frakcijų nariai palinkėtų sveikinimų lavinos Seime nenorėjusiam sulaukti, todėl darbe nepasirodžiusiam R.Karbauskiui.

Mišrios parlamentarų grupės narys Povilas Urbšys R.Karbauskiui linkėjo sugrįžti į realybę.

„Labai trumpai – sugrįžti į realybę ir nebegyventi savo įsivaizdavime. Matyti, kad žmogus yra tarsi apkvaitęs nuo valdžios, nors pats daug kalba apie tai, kad reikia kovoti su priklausomybe nuo alkoholio, kavos...

Žmogus dabar yra nuolatinėse daugiadienėse. Jis nebegeba suvokti realybės. Todėl jam palinkėčiau vis dėlto vienaip ar kitaip pabandyti sugrįžti į realybę ir išdrįsti pasižiūrėti į realybės veidrodį, ir pamatyti tikrą vaizdą, o ne įsivaizduojamą“, – kalbėjo jis.

Nuotr. lrytas.lt montažas

Skaitykite:https://www.lrytas.lt

2019 m. Gruodis mėn. 05 d., Ketvirtadienis

Opozicija boikotavo iniciatyvą kartelę į Seimą leisti žemyn: nepritaria ir keli valdantieji

Seimo posėdis

Ketvirtadienį Seimas turėjo priimti galutinį sprendimą dėl lengvesnių sąlygų, partijoms ir koalicijoms dirbti Seime, tačiau balsuojant dėl šio klausimo registravosi per mažai parlamentarų. Sprendimo priėmimas atidėtas.

Dabar partijos į mandatus parlamente pretenduoja, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijos – 7 proc.
Parlamentarai svarstymo procedūros metu tokioms pataisoms pritarė, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pasiekė valdančiųjų „valstiečių“ Naglio Puteikio ir frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva. Politikai paragino leisti karteles dar žemiau – partijoms iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc.

Tokį siūlymą Seimas anksčiau atmetė. Jam nepritarė ir minėtasis komitetas, bet dabar jo narių dauguma persigalvojo ir „valstiečių“ siūlymui uždegė žalią šviesą.

Seimas siūlymui nustatyti 3 ir 5 proc. karteles taip pat reiškė palaikymą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, nes šįkart balsavime registravosi tik 64 Seimo nariai. Kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad registruotųsi ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

„Mes visi turime pripažinti, kad šitas įstatymo pakeitimas yra inicijuotas iš politinio išskaičiavimo. Demokratija čia galbūt naudojama kaip figos lapelis“, – teigė Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys, bet pridūrė, kad dalies gyventojų, dalyvavusių rinkimuose, balsai Seime neatsispindi.

„Neišgaruoja šitie balsai. Šitie balsai po to išskaičiuojami, kai reikia dalintis mandatus. Man atrodo, kad kartelės sumažinimas labiau įprasmina ir įtikina dėl dalyvavimo balsuoti“, – aiškino P.Urbšys.

Jo įsitikinimu, mažesnė kartelė padės Seimui atsinaujinti: „Jeigu kalbame apie politinių partijų atsinaujinimą, reikalingas tas skersvėjis. Be abejo, galbūt tas skersvėjis ir mane išpūs iš Seimo.“

Nuotr. L. Balandžio

Skaitykite: https://www.15min.lt

2019 m. Gruodis mėn. 04 d., Trečiadienis

Interpeliacijos Narkevičiui nebus: Seime brandinamas planas, kaip padėti Nausėdai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Interpeliacijos Narkevičiui nebus: Seime brandinamas planas, kaip padėti“"Praėjusią savaitę Lietuvos Laisvės partijos pirmininkė Seimo narė Aušrinė Armonaitė paskelbė, kad inicijuoja interpeliacijos procesą į daugelį skandalingų istorijų įsivėlusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui.
Kad ir kaip gerai ši mintis skambėtų, tačiau palaikymo buvo sulaukta nedaug, parašus kol kas padėjo tik 10 parlamentarų, opozicija šios minties nepalaiko. Povilo Ubršio teigimu, opozicija nenori užlipti ant kojos prezidentui Gitanui Nausėdai.Praėjusią savaitę opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) partijos prezidiumo posėdyje nusprendė, kad taip pat nepalaikys interpeliacijos proceso.
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys, kad opozicijos gretose pasisekimo ši mintis galėjo nesulaukti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kad kitos frakcijos Seime galėjo suprasti, kad taip bandoma tik „pasididinti dividendus“. O kita priežastis – bandymas neužlipti ant kojos prezidentui.„Žiūrint į galutinį rezultatą, tai be abejo, neužteks (balsų, aut. p.) skaičiaus. Daugeliu atvejų, kai opozicija inicijuoja interpeliaciją, ji žino, kad jos baigtis yra ne jų naudai. Bet tai yra priemonė atkreipti dėmesį į valdančiųjų trūkumus, paeskaluoti tam tikrą politinę temą. Dabar yra taip, kad ar tai buvo apgalvota, ar ne, bet žiūrint į perspektyvą, tai kaip atrodytų, jei būtų interpeliacija, o lygiagrečiai prezidentas dar išreiškia nepasitikėjimą“, - kalbėjo P. Urbšys. Pridurdamas, kad nepavykusi interpeliacija Seime apribotų galimybę „prezidento galimybes politiniam manevrams“.
Skaitykite: https://www.delfi.lt/

J.Elinsko nuotr.

2019 m. Gruodis mėn. 04 d., Trečiadienis

Seime – juokeliai apie Lietuvos futbolą, bet šaipytis iš sirgalių politikai nedrįso

Protesto akciją „Liks banai – neliks mūsų“ šalies futbolo stadionuose ir krepšinio arenose vykdę sirgaliai pasiekė tarpinę pergalę. Seimas ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, tačiau sudvejojo dėl ją įgyvendinančių teisės aktų.
Antradienį parlamentas be didesnių diskusijų pritarė veiksmingą smurto sporto renginių metu atgrasymą skatinančiai konvencijai, nors kai kuriais Seimo nariams ji sukėlė kreivų šypsenų.

„Konvenciją ne per geriausiai žinau, bet žinau, kad Lietuvoje futbolo beveik nėra. Paskutinis mačas buvo 11:1 Portugalijos naudai (praėjusį rudenį Lietuvos rinktinė dusyk nusileido Europos čempionams 1:5 ir 0:6 – DELFI). Todėl susilaikysiu, nes Lietuvoje nėra ne tik futbolo, bet nėra ir dėl ko muštis“, – prieš balsavimą ironizavo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Vis dėlto parlamentarai surimtėjo, kuomet prireikė apsispręsti dėl konvenciją lydinčių Administracinių nusižengimų kodekso pataisų.

 Konvencijoje akcentuojama, jog sankcijos turėtų būti taikomos ir asmenims, nusikaltusiems sporto renginiuose užsienyje. Todėl kodeksą buvo numatyta papildyti galimybe uždrausti nusižengusiems sirgaliams lankytis sporto renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

Tačiau abejonių Seimo posėdžių salėje kilo dėl to, jog pagal dabar galiojantį įstatymą tokią administracinio poveikio priemonę skiria ne teismas, o policija.

„Pritarčiau, kad tokiais atvejais turi spręsti teismas, nes kalbame apie tam tikrą laisvės apribojimą. Nereikėtų pareigūnams suteikti perteklinių galimybių piktnaudžiauti savo galiomis“, – svarstė buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

Nuotr. Delfi montažas

Nuotr. https://www.delfi.lt

2019 m. Gruodis mėn. 03 d., Antradienis

Seime – tyla prieš audrą: viskas prasidės po biudžeto

Ramūnas Karbauskis

Valdančiosios koalicijos oponentų nuomone, situacija iš ties įdomi, ir ne tik J. Narkevičiaus klausimas gali spręstis po biudžeto priėmimo – galbūt ir premjero politinė ateitis.

Lietuvos Liberalų sąjūdžio atstovas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas sutinka, kad po biudžeto priėmimo galima laukti gana drastiškų sprendimų – kad ir premjero Sauliaus Skvernelio pasitraukimo. Anot jo, viskas tik laiko klausimas.

„Mano įsitikinimų valstiečių uždavinys – užsitikrinti pajamas į biudžetą. Šiandien net ir su konservatorių pagalba jiems pavyko patvirtinti akcizų įstatymą, kas jau duoda kažkiek milijonų. Dar lieka 4 mokestiniai įstatymai. Jei pavyksta priimti įvairių susitarimų būdų dar tuos 4 mokestinius įstatymus, jie padengia visus savo įsipareigojimus. Aš sakau, kad tai bukas įstatymas – prisižadėti populistiškai, lengvabūdiškai, o tada apmokestinti tautą, kad tie pinigai būtų surinkti“, – DELFI sakė E. Gentvilas.


Jis sakė suprantantis, kad dabar S. Skvernelis negali ardyti valdančiosios koalicijos.

„O tada parodo koalicijos gyvybingumą, tai tampa tam tikru priešnuodžiu kovoje prieš prezidentą, kita vertus, jei S. Skvernelis nenorės ilgalaikėje perspektyvoje konfrontuoti su prezidentu, tai J. Narkevičių atleis, bet metų darbas – biudžetas, jau būtų padarytas. O po ir pačiam S. Skverneliui, nežinia, ar yra noras būti daugiau su tais valdančiaisiais. Manau, kad biudžeto patvirtinimas yra jo, kaip Vyriausybės vadovo moralinis įsipareigojimas. Jis negali dabar ardyti valdančiosios koalicijos, išeiti iš valstiečių“, – kalbėjo parlamentaras.


Buvęs valstiečių frakcijos narys, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys taip pat tikino, kad politinė dėlionė gali stipriai keistis po biudžeto priėmimo. O J. Narkevičių ministro posto valdantieji saugo net nebijodami konflikto su prezidentu.

„Galima sakyti, kad naudojamos antgamtinės priemonės, siekiant išsaugoti susisiekimo ministrą J. Narkevičių, net nevengiant susipriešinti su prezidentu G. Nausėda. Galima čia kalbėti, ar tą neskaidrumo taurė jau perpildyta, ar ją dar reikia pildyti. Bet faktas yra toks, kad tai pirmas labai didelis konfliktas. Valdantieji ant savo santarvės aukuro bando paaukoti prezidento autoritetą. Ar tai ilgai tęsis, lieka atviras klausimas, nes bet kokiu atveju reikės prezidento parašo ant biudžeto“, – priminė politikas.

P. Urbšys teigė nemanantis, kad prezidentas taip lengvai ims ir nusileis. „Galima sutikti ir su tais politikais, kurie sako, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija po biudžeto priėmimo gali likti prie suskilusios geldos. (…) Kalbama yra ne tik apie biudžeto priėmimą, bet ir apie pačios koalicijos tvarumą, keliant ultimatumus“, – kalbėjo P. Urbšys.

Nuotr. D. Pipo

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 28 d., Ketvirtadienis

Po įžeidžių kaltinimų lavinos suteikta daugiau laiko NSGK tyrimui dėl Rozovos veiksmų

Irina Rozova

Seimas ketvirtadienį nusprendė parlamentarės Irinos Rozovos ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) suteikti daugiau laiko šiam tyrimui atlikti. Išsiaiškinti, ar I. Rozovos veiksmai sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, komitetui skirtas laikas iki kitų metų balandžio 30 d. Iš balsavusių 107 parlamentarų už pasisakė 88, prieš - 8, susilaikė 11.

Nepaisant to, kad sprendimas priimtas įtikinamu balsų skaičiumi, diskutuojant dėl NSGK pirmininko, „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko inicijuojamo tyrimo laiko pratęsimo, užvirė aštrios diskusijos ir įžeidinėjimai bei kaltinimai vieni kitiems.

 Opozicija kaltino D. Gaižauską vilkinant tyrimą, o šis tikino, kad NSGK turėjo siekį surinkti absoliučiai visą reikalingą informaciją dėl I. Rozovos.

 „Tyrimas nevilkinamas, daromas kokybiškai, buvo surinkta faktinė medžiaga, pirmiausia - įslaptinta informacija iš Valstybės saugumo departamento. Mums nepakako vienos pažymėlės, kaip kažkada buvo darytas NSGK tyrimas, mes surinkome absoliučiai visą informaciją“, - plenariniame posėdyje kalbėjo „valstietis“.

„Norint tyrimą atlikti kokybiškai, ši informacija turi būti išanalizuota ir tik tada priiminėjami sprendimai“, - pridūrė D. Gaižauskas.

Tačiau tokie argumentai įtikino ne visus parlamentarus. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, kad NSGK turėjo susitvarkyti per duotą laiką.

„Jeigu jūs apsiėmėte komisijos darbą organizuoti, tai jūs turite jį taip organizuoti, kad būtų suspėta laiku. Jeigu nespėjate, tai reiškia, kad kažkas nesugeba tą darbą organizuoti. Kyla klausimas, ar komiteto pirmininkas yra pajėgus tai daryti, ar jam rūpi kiti tikslai. Todėl aš nenoriu dalyvauti šiame farse“, - kalbėjo P. Urbšys

Nuotr. J. Elinskas

Skaitykite: https://www.delfi.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

V. Bakas būgštauja dėl Rusijos ir Baltarusijos įmonių poveikio valstiečiams: siūlo plėsti NSGK tyrimą

V.Bakas anksčiau priklausė valstiečių frakcijai.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir valstiečių frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje. Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir valstiečiams, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.


„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „Facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.

 „Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas. V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.


Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.

Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą. Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“

Nuotr. T. Bauro

Skaitykite: https://www.lrytas.lt

2019 m. Lapkritis mėn. 27 d., Trečiadienis

Valdiški butai Seimo viešbutyje: nuo audringų pasilinksminimų iki gūžtos suaugusiems vaikams

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Povilas Urbšys

Galimybe nemokamai ar padengiant komunalines išlaidas gyventi Seimo viešbutyje Vilniaus centre, Gedimino prospekte, naudojasi pusė parlamentarų – beveik visi valdiški butai čia yra užimti. Į viešumą iškilus istorijoms apie tai, kad valdišku būstu kaip savu galėjo naudotis kai kurių parlamentarų atžalos, dalis kitų Seimo viešbutyje apsistojusių politikų stebisi, kad kolegoms kyla pagundų dar labiau pasigerinti ir taip išskirtines gyvenimo sąlygas.

Seimo statutas numato, kad, pageidaujant, parlamentarams gyventi su šeimos nariais gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje.

Jame gyvenantiems Seimo nariams, kurie nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybėje ir 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, nereikia mokėti už komunalines išlaidas.


Kiti parlamentarai, gyvenantys Seimo viešbutyje, turi susimokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Kaip informavo Seimo kanceliarija, parlamento viešbutyje užimti beveik visi butai – 70 iš 72. Už komunalines paslaugas šiuo metu moka trys viešbutyje gyvenantys parlamentarai.

Į viešumą iškilus istorijai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nuomojasi butą Seimo viešbutyje, kuriame nakvodavo jo dukra, kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, jis atsisakė nuomos.


Taip pat šią savaitę nuomos sutartį nutraukė Seimo „valstiečiams“ priklausanti Laimutė Matkevičienė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys sakė, kad nėra seklys morka, kuris stebėtų viename pastate gyvenančius kolegas, kas apsistoję pas juos ir panašiai.

Jis prisiminė, kad praėjusios Seimo kadencijos pradžioje parlamento viešbutyje norinčių apsigyventi tautos išrinktųjų klausta, kiek yra šeimos narių. „Pas mane buvo sūnus, kuris tuo metu studijavo Vilniuje. Kur formaliai aš irgi galėjau paprašyti didesnio kambarių skaičiaus, bet aš atvirai pasakiau, kad mes tik su žmona būsime. Kiekvieną sykį į Seimą išrenkamas žmogus susiduria su tuo mažu skaidrumo testu. Jis prasideda nuo to, ar jis sako visą teisybę, ar ne, kas gyvens tame viešbutyje ir kiek jam tų kambarių priklauso. Tai kai kurie Seimo nariai galbūt sprendžia ne vien tik savo, bet ir šeimos narių problemas“, – pastebėjo P.Urbšys.

 

Nuotr. 15 min.lt

Skaitykite:https://www.15min.lt

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 154